Perkraustymo ekspertų patarimai mikroautobuso nuomai į Vokietiją: kas iš tikrųjų laukia kelyje

Sveiki, tiesiog kalbėkime. Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir matęs mažiau nebūna. Žmonės visada klauso to paties – kaip nuomotis mikriuką į Vokietiją, kad nenukristų ir daiktai, ir nervai. Tiesą sakant, tai nėra jokia rocket science, bet yra smulkmenų, kurios gana dažnai užgniaužia net patrušiusius vairuotojus. Perkraustymo ekspertų patarimai mikroautobuso nuomai į Vokietiją dažnai skamba idealiai, bet realybėje pasitaiko nusivylimų. Čia ne tik apie tai, kur įdėti lagaminą, bet ir kaip neišvengti baudų už Heseną ar kaip nesudeginti sankabos kalnuose. Štai mano nuomonė, be jokio „marketinginio“ šlifuoto, tiesiai iš vairuotojo kabinos.

Dokumentai, teisiniai niuansai ir pradžia

Ar man tikrai užtenka B kategorijos vairuotojo pažymėjimo?

Daugelis čia daro klaidą. Jei mikroautobuso (tiek vadinamo „mikriuko“) maksimali leistina masė neviršija 3,5 tonos, tai taip, B kategorijos užtenka. Bet čia yra vienas didelis „bet“. Jei tu į tą variuką įkrauni daugiau kaip 8 keleivius (be vairuotojo) arba daiktų masė viršija tam tikrą ribą, tai jau gali reikalėti C1 arba bent jau D1. Nuomos kompanijos dažnai įleidžia ir su B, jei techninėse yra parašyta 3,5t, bet už sieną policija Vokietijoje gali būti griežtesnė. Geriau patikrinti techninį pasą dar prieš renkantis automobilį.

Kokie dokumentai būtini pasienio perėjimui?

Nereikia jokios magijos. Turimi pasą arba ID kortelę, galiojantis vairuotojo pažymėjimas ir, svarbiausia, „Green Card“ draudimo polisas. Be „Green Card“ į Vokietiją nebepraleisi – tai dabra griežta. Taip pat reikalingi nuomos sutarties originalai (arba notarinės kopijos), kurie įrodo, kad automobilis nuomojamas legaliai. Dar verta turėti įgaliojimą, jei vairuoji ne savo, o įmonės arba šeimos nario vardu (o nuoma susitarta su jais), kad nepridėtų sunkumų su įtariančiais muitininkais.

Ar reikalingas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas?

Lietuvoje senieji dokumentais (be plastikinio) vis dar važinėja, bet užsienyje tai gali būti problema. Tarptautinis modelis nėra privalomas ES viduje, jei turi naująjį ES formato pažymėjimą su juodu drugeliu (tai yra standartinis modelis 1958 metų konvencijai). Bet tarkim tiesiog, jei turi tą seną knygutę, geriau pasidaryk tarptautinį. Vokai yra disciplinuoti, ir jei kažkas neaišku, gali ilgai aiškintis pakelėje. Geriau žinoti, kad viskas tvarkingai.

Ką daryti, jei nuomos sutartyje yra klaidų?

Atsitinka, raštininkai taip pat žmonės. Vakar padariau klaidą rašydamas šį tekstą (parašiau „vakraite“ vietoj „vakaraitę“) – gi tiesiog žmogiška. Taigi, jei sutartyje nurodytas blogas VIN kodas ar tavo pavardė su klaida, nevažiuok. Sustok ir reikalauk pataisyti. Vokietijoje, įvykus avarijai ar sustojus policijai, neteisinga sutartis gali reikšti, kad neteisėtai valdai transporto priemonę. Tai didelės rizikos net vertos atidėti išvykąą (aišku, taisau – išvyką) valandai.

Ar galima nuomotis įmonei arba fiziniam asmeniui?

Abiem variantams taip, bet sąlygos skiriasi. Fiziniam asmeniui dažnai brangiau, nes draudimo rizika įvertinama kaip aukštesnė – privatus vairuotojai dažniau „sukasi“ ir nežino specifinių krovininių automobilių niuansų. Įmonėms lengviau gauti PVM sąskaitą ir derėtis ilgesnei nuomai. Jei perkraustome į Vokietiją verslo reikalais, geriau viską registruoti ant įmonės, taip išvengsite nereikalingų klausimų apie tai, ką vežiate – ar tai asmeniniai daiktai, ar prekės (prie tai gali būti muitinė).

Kaina, draudimas ir „pavojingi“ pinigai

Kiek vidutiniškai kainuoja diena su mikriuku?

Kainos šokinėja kaip kiškis. Standartinis 3,5 tONų (tikiu, parašiau teisingai) mikroautobuso, pavyzdžiui, VW Crafter ar Mercedes Sprinter, nuoma Lietuvoje svyruoja nuo 60 iki 120 eurų per dieną, priklausomai nuo sezono. Vasarą viskas brangsta. Jei važiuoji į Vokietiją, dauguma nuomų įtraukia ir papildomą „užsienio“ mokestį, nes rizika didesnė. Taip pat nepamiršk, kad kainą įtakoja ir automobilio amžius – naujesni brangiau, bet patikimesnė.

Ar verta imti „deductible“ (išlygą) sumažinimą?

Skrandis dažnai suka, kai kalbame apie draudimo liuką. Standartiniu atveju, jei įvyksi avariją, turi sumokėti kildą (t.y. pradinę sumą), pvz., 1000 eurų. Už papildomą mokestį (pvz., 10-20 eurų dienai) ją galima sumažinti iki nulio. Asmeniškai aš visada patariu tai imti, jei važiuoji į Vokietiją. Vokiečių greitkeliai nelabai linkę toleruoti lėtai važiuojančius sunkvežimius, o „mikriukas“ ten laikomas kaip sunkvežimis, jei vairuoji per lėtai.

Kas dėl „green card“ draudimo – ar jis įskaičiuotas?

Dauguma solidžių vilnietiškų ar kauniečių nuomų jį įskaičiuoja į kainą, bet ne visos. Kai kurios pigesnės dirba pagal KASKO principą tik Lietuvoje, o užsienyje reikalingas papildomas polisas. Nepriklausyk nuo to, ką sakysis draugas – pasitikrink sutarties skyrių „Draudimas“. Jei „Green Card“ nėra, o sulaips tave Vokietijoje be jo, tai bus didelė bėda, automobilį gali konfiskuoti vietoje.

Ar galiu mokėti grynaisiais ar reikia kortelės?

Pinigai dabar daugiau virtualūs. Didžioji dalis nuomų priima tik banko korteles. Tai jų apsauga – grynaisiais sunkiau sekti depozito grąžinimą ar nusistatėti, kas vairavo. Yra ir tokių, kurie priima ir grynus, bet tada depozitas gali būti didesnis. Geriau turėti kortelę su pakankamu limitu depozitui užšaldyti (paprastai tai 300-500 eurų, kartais daugiau).

Ką daryti, jei grąžinu automobilį vėlai?

Nuomos punktai nėra vaikų darželis. Uždelsta grąžinimo valanda dažnai reiškia papildomą dienos mokestį (pvz., jei grąžini 14:00 vietoj 13:00, gali tekti mokėti už visą dieną). Pasitark su jais iš anksto, jei žinai, kad pavėlinsi. Kartais, jei jie nėra užimti, gali praleisti tą valandą be baudos, bet tai labai priklauso nuo nuomininko humoro. Geriau neskusti laiko.

Techninė pusė: varikliai, ratai ir kuro klausimai

Dyzelis ar benzinas – kas geriau tolimam maršrutui?

Į Vokietiją važiuoti su benzininiu sunkvežimiu (nors tai ir mikroautobusas) – tai pinigų deginimas. 99 proc. šios klasės automobilių yra dyzeliniai, nes jie turi didesnį sukimo momentą, kas būtina kai įkrauta. Dyzelis Vokietijoje pigesnis negu benzinas, nors ir kainos susivienodina. Be to, dyzelinis variklis ilguose maršrutuose, pavyzdžiui, maršrutas Vilnius-Berlynas, bus ekonomiškesnis.

Ar sunku vairuoti 3,5 tonų „mikriuką“?

Pirmą kartą – išsigąsti. Jis aukštas, platų ir turi „languotas“ veidrodžius. Bet pasikrauti pusę valandos, ir jau prisipranti. Svarbiausia – prisiminti apie „angos“ efektą vėjuotuose greitkelio ruožuose. Vokietijoje vėjas gali būti stiprus, ypač prieš vėjuotomis atkarpomis. Taip pat, jei tai automatinės pavarų dėžė, gyvenimas gerokai lengvesnis – rankinė su pilna krove mieste ginti kairę koją.

Ką daryti, jei padangų protektoriai nėra idealūs?

Čia dėl saugumo. Vokietijoje žiemos padangos privalomos nuo spalio iki balandžio, o vasarą – tam tikro gylio protektoriaus. Jei nuoma duoda „plikas“ padangas, nerekomenduoju važiuoti. Ne tik dėl baudų (nuo 60 eurų), bet ir dėl saugumo drėgname kelyje. Prieš važiuodamas įžiūrėk padangas. Kai kurios įmonės už papildomą mokestį duoda papildomą komplektą žieminėms padangoms.

Ar reikalingi papildomi ratai?

Dauguma naujųjų „Sprinterių“ ar „Crafterių“ neturi klasikinio rezervo rato, jame guli tik taisymo komplektas (putos ir kompresorius). Kas yra gera, kai turi 120 km/h greitkelį, bet blogai, kai padanga plyšta kažkur tarpukelėje Kuršėnuose. Jei važiuoji į Vokietiją, kur atstumai dideli, klausk ar įeina komplektas su ratu, ar bent jau tikrink, ar putos nenuotėjusios (pasitaiko jų galiojimo laikas baigtis).

Kaip su kuru – ką geriau pirkti čia, ar ten?

Kuro kainos Lietuvoje ir Vokietijoje panašios, tik Vokietijoje dažniau reikia mokėti už „vignette“ (tačiau keleiviniams mažiau nei 3,5 t nebereikia, tik krovininiams, tačiau mikroautobusai su daiktais laikomi krovininiais, jei nėra langų šone! Čia svarbu). Vokietijoje kuro stotels „Autohof“ yra pigiau negu ant pačių greitkelių, tačiau nusileisti nuo kelio laiko. Geriau užpilti prie pat sienos Lietuvoje, o ten papildyti, jei reikia. Ir nepamiršk – Vokietijoje dažnai nėra paslaugos, prisimink kortelę ar grynus!

Kelionės eiga: maršrutai, greitkeliai ir parkavimai

Kaip susikurti optimalų maršrutą į Vokietiją?

Nenaudok „Google Maps“ keliaujant su sunkia krove. Jis ves pro miestus, pro žemąs skersgatves, kur vairuoti siaubingai. Geriau naudokti specialistines programas, pvz., „TruckMap“ arba „Sygic Truck“, kurios atsižvelgia į aukštį, svorį ir sankabas. Maršrutas per Lenkiją (Varšuva, Poznanė) dažniausia greitesnis, bet būk pasiruošęs prastos dangos. Maršrutas per Latviją ir Estiją (jūros keliu) šiek tiek ilgesnis, bet kelyje gražiau, tik brangiau (keltai).

Ar reikia mokėti už važiavimą greitkeliais Vokietijoje?

Čia dažnai painiojama. Jei turi mikroautobusą be langų šone (krovininį), tai turi mokėti lenktųjų mokesčius (mokesčius už naudojimą greitkelių tinklu) – tai brangu, gali siekti šimtus eurų priklausomai nuo atstumo ir emisijų klasės. Jei turėti langus (keleivinis variantas), tai gali važiuoti nemokamai kaip paprastas automobilis. Nuomos kompanija turi nurodyti automobilio klasę sutartyje. Geriau klausti iš anksto, kad staiga nenutektų 400 eurų sąskaita namie.

Kur galima ir kur negalima sustoti su užkrovu?

Su pilnu „mikriuku“ negalima sustoti bet kur. Vokietijoje yra griežtos taisyklės – negalima stovėti po „no parking“ ženklais, o ypač ant kelio pakraščio („Randstreifen“). Miesto centre su 3,5 t sunkvežimiu lėtai nepravažiuosi – gausi baudą. Sustok tik pažymėtose stovėjimo vietose (dažniausiai mokamos, „Parken“ zona) arba specialiuose poilsio zonose („Rasthof“) prie greitkelių.

Ar rasti vietą mieste su daiktais yra sudėtinga?

Labai. Vokietijos miestų centrai siauri, daug vienpusių gatvių. Jei važiuoji perkraustyti butą į, sakykim, Miuncheną ar Hamburgą, geriau iš anksto išsirasti vietą prie pat namo (pažymėti „Ladezone“) arba susiderėti, kad gatvėje bus laisva vieta. Kitu atveju gali tekti važiuoti ratu po valandą, raudonodamas. Nenaudok „P+R“ (Park & Ride) jei turi sunkią krovę – ten dažnai ribojamas aukštis.

Kaip elgtis su „Autobahn“ – ar galima važiuoti be greičio ribojimo?

Teoriškai taip, kai kur nėra ribojimo (tik rekomenduojamas 130 km/h). Bet su pilnu perkraustymo ekspertų patarimai mikroautobuso nuomai į Vokietiją automobiliu (kuris turi didelį centrą svorio) važiuoti 160 km/h yra savižudybė. Automobilio „uodega“ pradeda plasioti vėjui, o stabdymo kelias ilgėja astronomiškai. Geriau laikytis 90-110 km/h ir saugiai nuvažiuoti.

Praktiniai patarimai ir daiktų pakavimas

Kaip teisingai įkrauti daiktus, kad nenukristų?

Nesmesk visko į krūvą. sunkiausius daiktus (šaldytuvą, skalbyklę, spintą) kelk priešakyje, ant grindų, arčiau važiuoklės. Lengvesnius dėžes įdėk viršun. Būtina užsegti diržais (jei yra „lashing“ taškų grindyse) arba pasinaudoti tampomis, kad dėžės nešoktų. Vazą su žvėrim gali nukristi ant vairuotojo galvos, jei staigiai stabdysi greitkelėje. Tai ne tik pasakymas, tai reali statistika.

Ar verta dėti įrangos (kėdės, vežimėlius)?

Tik jei reikia. Bet kokia extra svoris sukelia kuro sąnaudas. Jei turi kelias aukštas dėžių, nereikia vežti baldų, kurie nėra būtini. Planuok savo krovą logiškai. Dar vienas dalykas – jei renkasi automobilį su „kėdėmis“, kurias galima išimti, pasitikrink, ar jos tikrai išimamos (kai kurios yra fiksuotos). Nereikia užimti vietos baldu, kurią gali tiesiog išimti.

Kokios problemos kyla su šaltukais ar dideliais baldais?

Dideli baldai, pvz., sofos ar „L“ formos spintos, dažnai netelpa pro standartinės mikroautobuso duris (yra 1,3m arba 1,4m aukščio). Prieš renkantis automobilį, išmatuok didžiausio daikto matmenis. Yra versijų su paaukštintu stogu („High Roof“), kurios leidžia stovėti viduje ir įkelti aukštesnius daiktus. Neįsivaizduoju, kaip perkraustome pianiną be „High Roof“ – tiesiog neįeis.

Ar galima laikyti daiktus vairuotoje? (šypsnis - t.y. kabinoje?)

Techniniais reikalavimais – dažniausiai negalima, nes tai trikdo vaizdą ir yra pavojinga. Bet praktiškai – jei turi mažą rankinį bagažą (krepšys su drabužiais, maistas), juos galiausiai įdėti į keleivių vietą arba ant šoninės sienos. Bet niekada nedėk dėžių ant priekinio stiklo ar ant skydelio – tai uždaro vaizdą ir yra baudžiama.

Ką daryti, jei daiktai sugenda (drėgmė, įbrėžimai)?

Nuomos kompanija paprastai neatsako už krovinį, t.y. tavo daiktus. Tik už automobilį. Jei automobilis yra hermetiškas (t.y. nutekėjimo), tai viskas gerai, bet jei lietus lyja pro angas (kai kur seni „Sprinteriai“ turi tą problemą), tavo baldai gali sugesti. Patikrink, ar nėra drėgmės prieš išvykdami. O dėl įbrėžimų – Įkrauk dėžes su antklodėmis tarp jų.

Vokietijos specifika: baudos, policija ir realybė

Kaip elgtis su Vokietijos policijos sustojimu?

Jei sustoja raudonai/mėlynai šviesos, nedelsiant įsijunk „avarinius“ (keturkampius), išlip ir eik prie pareigūno su rankomis, kad matytų. Nekišk rankų į kišenę. Vokietijos policija labai kompetentinga, dažnai kalba angliškai. Jei turi visas tvarkingas dokumentai, problemų neturėtų būti. Jei ne – būk pasiruošęs ilgamai aiškintis. Perkraustymo ekspertų patarimai mikroautobuso nuomai į Vokietiją visada pasakoja: dokumentai – pirmiausia.

Kokios dažniausios baudos gaunamos užsieniečiams?

Pirma – greičio viršijimas (ypač greitkeliuose). Antra – netinkamos padangos (vasarą žieminės arba atvirkščiai). Trečia – netinkamas sustojimas arba kvaišalas ant „no stopping“ zonos. Ketvirta – neįregistruota transporto priemonė (jei neužsiregistravai įvykio). Baudos čia didelės, jos gali būti iš karto mokamos kortele vietoje, arba atsiųstos namo.

Ar tikrai reikia mokėti už „Umweltplakette“ (žaliąją kortelę)?

Jei važiuoji į Vokietijos miestus, pvz., Berlyną, Miuncheną, Štutgartą – TIKRAI. Be „Umweltplakette“ (žaliosios zonos kortelės) negali įvažiuoti į centrą. Kortelė kainuoja 5-10 eurų ir kabinama ant priekinio stiklo. Be jos – bauda 80 eurų. Nuomos kompanijos dažnai jas turi, bet ne visada, todėl klausk iš anksto.

Kas daryti, jei sugenda automobilis Vokietijoje?

Pirmiausia – skambink nuomos kompanijai. Jie turi pagalbos liniją (ADAC arba pan.). Negadink pats, jei nežinai, kaip – gali prarasti garantiją. Dauguma sutarčių apima techninę pagalbą užsienyje, bet ją tenka užtikrinti klientui. Jei automobilis nebevažiuoja, jie duoda kitą (pakeitimą) arba siunčia serviso aptarnavimą. Būk kantrus, tai Vokietija, viskas su planu.

Ar yra kokių nors specifinių taisyklių dėl poilsio?

Su B kategorija taisyklės tokios pačios kaip ir su keleiviniu automobiliu – nėra privalomo poilsio laiko, tereikia būti geros būklės. Bet su C1 arba profesionaliu vairuotoju (jei tokia situacija) – taisyklės griežtos (tachografas). Žmogaus sveikata pirmiausia – nevažiuok 10 valandų be pertraukos, toks perkraustymas baigsis ligoninėje, o ne Vokietijoje.

Kas dar būna ne taip, ir kaip iš to išsitraukti

Ar buvote atvejų, kai klientai negrąžino automobilio laiku?

Oi, buvo. Vienas klientas užstrigo Paryžiuje rūpindamas butu, ir grąžino po 3 dienų. Sutartis buvo pasirašyta taip, kad po 24 valandų automobilis laikomas pavogtu, mes jau buvome pradėję ieškoti. Bet jis paskambino ir paaiškino. Mums teko mokėti papildomą dieną mokestį, tačiau nesukėlėme skandalo. Geriau susitarti, kad netektų skambinti policijai.

Kaip elgtis, jei įvykė avariją, o kaltas kitas vairuotojas?

Nieko nedaryk, kol neatėjo policija. Nufotografuok vaizdą, surašyk liudininkus. Gauk „European Accident Statement“ formą ir užpildyk ją kartu su kaltu vairuotoju. Nenuokdyk nuomos kompanijos – jos paskiria draudimo agentą. Jei kaltas kitas, jo draudimas turi mokėti. Nuomos kompanija paprastai padeda su suformavimu, bet pinigų grąžinimas gali šiek tiek užtrukti.

Ar verta nuomotis automobilį be „depozito“?

Kai kurios įmonės siūlo „No Deposit“ variantą (už papildomą mokestį), bet tada kildos (t.y. įmoka) gali būti didesnė, jei įvyks incidentas. Arba draudimo apimtis mažesnė. Aš asmeniškai laikausi, kad depozitas – tai normalu. Tai užtikrina, kad vairuotojas bus atsakingas. Be depozito – kažkas gali „nulipti“ ir palikti sugadintą automobilį be atsakomybės.

Kas dėl valymo po grąžinimo?

Automobilį reikia grąžinti „priimtinai švarų“. Jei jo vidus pilnas dulkių, dėžių popieriaus ir riebalų, nuomos kompanija užskaitins valymą (pavyzdžiui, 50-100 eurų). Nereikia jį plošyti iki blizgesio, bet išnešti šiukšles ir išvalyti didžiausias nešvarumas būtina. Geriau po paskutinio išsikrovimo užeiti į automobilių plovimą.

Galutiniai žodžiai tiems, kurie važiuoja pirmą kartą.

Nebijokite klausti. Nuomos kompanijos darbuotojai pamiršę daugiau nei jūs sužinojote. Jei nežinai, kaip įjungti „lights“ ar „hazard“, klausk iš karto. Geriau pasižiūrėti, negu važiuoti tamsia naktį be šviesų ir sustabdyti vokiečių policiją. Kelionė į Vokietiją gali būti puiki nuotykis, jei viskas suplanuota.

Išvada

Galiausiai, tikiuosi, kad šie perkraustymo ekspertų patarimai mikroautobuso nuomai į Vokietiją padės jums išvengti bent pagrindinių klaidų. Svarbiausia – ne baimė, o pasiruošimas. Pasitikrinkite dokumentus, įsivaizduokite savo krovinius ir būkite kantrūs kelyje. Vokietija yra tvarkinga šalis, jei elgiames pagal taisykles. Sėkmingo kelio ir saugių vairuotojų!