Kaip suplanuoti persikraustymą į Vokietiją tikslingai: Vadovas be rūbų

Po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti viena – persikraustymas į Vokietiją nėra tik apie tai, kad užkraunate daiktus į sunkvežimį ir važiuojate keliu A1. Vokietija yra griežta, o tenkėjimas su muitine ar vietine policija gali praversti visus planus aukštyn kojomis. Dažnai žmonės klausia, kaip padaryti tai pigiau ar greičiau, bet „tikslingai“ reiškia taip, kad vėliau nereikėtų raudoti prie sienos dėl papildomų rūpesčių. Štai kas iš tikrųjų svarbu, kai planuojate savo gyvenimo pokytį į Vakarus, ir kodėl verta pasiklaustyti to, kuris jau matė visas tas šiukšles ant kelio.

Pradinis chaosas ir planavimas (arba kodėl visada praskęstate laiko)

Kada geriausia pradėti planuoti persikraustymą į Vokietiją?

Idealiai – mažiausiai prieš mėnesį, o jei planuojate vasarą, tai geriau dviem. Žmonės visada skambina paskutinę savaitę ir tada stebisi, kad kainos aukštos, o laisvų datų nėra. Jei galite, pradėkite ruošti inventorinį sąrašą iš karto, kai tik nusprendžiate keltis. Taip sutaupysite ne tik nervus, bet ir pinigus, nes skubimas visada kainuoja brangiau.

Ar brangu persikraustyti į Vokietiją?

Neklausykite tų, kurie sako, kad tai kainuoja tris algas. Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite ir kur būtent važiuojate. Jei turite tik kelias krepšelius ir tuščią butą Berlyne, tai gali būti ir pigu, bet jei vežate visą namą su pianinu ir šaldytuvu, kaina gali užkibti į tūkstančius. Degalai Vokietijoje brangesni nei čia, o keliai mokami, tad tai taip pat įeina į sąskaitą.

Ar verta vežti daiktus savarankiškai ar samdyti firmą?

Jei turite geras draugus su vokiškomis vairuotojo teisėmis (o jei ne, tai problemų bus daugiau), galite pabandyti patys. Tačiau jei reikia gabenti baldus, verti savo nugarą. Profesionalios firmos žino, kaip supakuoti, kad lėkštės nesužlūžtų, o sofa nepraeitų pro duris (o tai nutinka dažniau, nei galvojate). Be to, jei kas nors nutinka kelyje, su firma bent turite su kuo reikštis.

Kokius dokumentus būtina tur�ti paruoštu?

Būtinai turite geras asmens dokumentus, jei reikia – vizą ar leidimą gyventi, ir, svarbiausia, inventorinį sąrašą. Muitinės Vokietijoje nėra jokia šventė, ir jei nežinosite, kas dėžėje, gali pradėti naršyti. Geriausia, kai sąrašas yra detalus, su apytikslėmis vertėmis (nepuolkite į ekstremalus, bet ir nerašykite, kad viskas kainuoja 1 eurą). (Čia dar pridėkite dėl transporto priemonės techninės apžiūros, jei važiuojate patys).

Kaip išsirinki patikimą pervežėją?

Nesitikėkite, kad brangiausiai reklamuojama firma bus geriausia. Pažiūrėkite į reitingus, bet ne tik į oficialius, o ir į tai, ką žmonės sako forumuose. Būna ir tokių „garlaivių“, kurie paima avansą ir išnyksta, arba atveža daiktus po mėnesio. Reikalaukite sutarties, kurioje būtų įrašyta tikslia kaina, o ne „apie“.

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai?

Tai paprasta – rinka. Vasarą visi nori keltis, todėl kainos šoka į viršų kaip duonos kainos prieš šventes. Žiemą ar vidurvasarį galima susitarti pigiau. Taip pat įtakoja degalų kainos ir tai, ar reikia naudoti specialią techniką (pvz., kėlimo kraną), kai niekas neina į trečią aukštą be lifto.

Ką daryti, jei persikraustymas į Vokietiją įvyksta skubiai?

Skubėjimas yra priešas. Jei turite važiuoti rytoj, skambinkite firmoms, kurios turi laisvų mašinų maršrute, t.y. dalinio krovinio. Bus pigiau, nei kviesti tuščią sunkvežimį. Tačiau pasiruoškite, kad daiktai gali atvykti ne iš karto, o po kelių dienų, nes vairuotojas kels dar kelis klientus.

Daiktai: Kas įvežs, o kas pasiliks šiukšliadėžėje?

Kaip teisingai supakuoti daiktus?

Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos yra silpnos. Pirkite stiprių judesių dėžių. Lipdukus užklijuokite ant kiekvienos pusės, o ne tik viršuje, nes dėžės suksis. Stiklo ir porceliano apsaugai naudokite burbulų plėvelę – jos niekada per daug. Buvau matęs, kaip lėkštės buvo uždėtos tiesiog ant vienos kitos be nieko, ir rezultatas buvo tragiškas.

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet saikingai. Vokiška muitinė labai nepatinka mėsai ir pieno produktams iš ne ES šalių (o jei atvykstate iš Ukrainos ar Baltarusijos, tai čia griežta). Konservai, makaronai, sausi produktai – tai gerai. Bet nebandykite vežti kumpio ar dešros, jei nenorite, kad tai tiesiog konfiskuotų ir išmestų.

Kiek alkoholio galima suvežti su savimi?

Čia yra griežtos normos. Asmeniniam naudojimui galite suvežti tam tikrą kiekį (paprastai tai apie 10 litrų stipraus ir 90 litrų vyno, bet patikrinkite, nes aš galiu klysti, taisyklės keičiasi). Jei bandysite užvežti visą savo sandėlį, jums priras mokesčius, ir tai nebus pigu.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Lengviau juos išmontuoti. Ne tik kad taip sutaupysite vietos (o vieta kainuoja), bet ir sumažinsite sužalojimo riziką. Vokiški namai dažnai turi siauras laiptines, o didelė spinta gali tiesiog neužlipti. Viską užrakinkite, o varžtus padėkite į pažymėtus maišelius, kad vėliau nesuktumėte galvos.

Ką daryti su daiktais, kurių nereikia?

Nevežkite šiukšlių! Sąžiningai, aš mačiau žmones, kurie vežė senus suirusius baldus į Vokietiją, ten juos tiesiog išmesdavo. Už šiukšlių išvežimą Vokietijoje reikia mokėti. Išsiųskite, duokite arba išmeskite čia. Nėra jokio prasmės mokėti už kubinius metrus seniems laikrodžiams, kurie nebebeidžia.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Geriausia brangius daiktus (juvelyrinius dirbinius, svarbius dokumentus, pinigus) vežti su savimi keleivinėje mašinoje. Sunkvežimis yra darbo vieta, o ne seifas. Nors dauguma firmų yra sąžiningos, nenumatytaų atsitikimų visada įvyksta, o draudimas nedengia visko, ypač jei nenurodėte vertės.

Kaip suskaičiuoti, kiek bus daiktų (kubatura)?

Žiūrėkite ne į svorį, o į tūrį. Paimkite metrą ir pamatuokite didžiausius daiktus. Paprastai vienam butui reikia apie 20-30 kubinių metrų. Jei nežinote, pasiklauskite eksperto, jis paprašys nusiųst nuotraukas ar vaizdo įrašą ir įvertins. Geriau pervelti, nei neįvežti.

Ar galima vežti gyvūnus ir augalus?

Gyvūnus galima, bet reikia veterinarinio paso ir čipų. Augalus... tai yra sudėtingiau. Vokietija turi griežtas fitosanitarines taisykles. Augalai negali turėti žemės ant šaknų (arba turi būti specialiai supakuoti), o kai kurios rūšys visai uždraustos. Nebent jūsų gėlės yra kažkokie labai reti kaktusai, geriau juos palikite artimiesiems, (o nebandykite praslysti pro kontrolę, gali baigtis bauda).

Kelionės dėmesnės: Kelių, vairuotojų ir muitinės realijos

Kiek trunka kelionė į Vokietiją?

Priklauso nuo vietos. į Miuną ar Berlyną važiuosite ilgiau nei į Rajną-Vokietiją. Pačioms kelioms reikia skaičiuoti apie 1-2 dienas, tačiau neįskaičiuojant pakrovimo ir iškrovimo. Pakrovimas viename bute gali trukti 4-6 valandas, jei viskas yra ne paruošta.

Ar galiu važiuoti savo automobiliu už sunkvežimio?

Techniškai galite, bet tai nėra patogu. Vairuotojų poilsio režimas yra griežtai reglamentuotas. Jie negali sustoti tiesiog taip, jei jiems reikia pietauti ar miegoti. Be to, sunkvežimiai važiuoja greičiau nei jūsų „Opel“ ir greitai prarasite jį iš akies. Susitarkite susitikimą tiesiog iš anksto.

Ar galiu sekti už sunkvežimio?

Kaip jau minėjau, nerekomenduoju. Vokiškai keliai yra geri, tačiau eismas ten intensyvus. Jei nuspręsite sekti, pasiruoškite, kad jums gali būti skirti baudos už „neatsargų vairavimą“, jei bandysite važiuoti per arti ar trukdyti sunkvežimiui manevruoti.

Kas daryti, jei kelionės metu sulūžo mašina?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei samdote firmą, jie turi turėti pagalbinę techniką arba galimybę perkrauti krovinį į kitą sunkvežimį. Jei važiuojate patys, tikiuosi, turite „Haski“ draudimą, kitaip bus brangu. Vokietijoje techninė pagalba kainuoja įspūdingai.

Ar reikalingas draudimas?

Būtinai. Niekada nežinai, kas gali atsitikti – gali užeiti potvynis (buvo atvejų), arba mašina gali nukristi nuo kelio. Patikrinkite, ar draudimas dengia ir krovinį, ir atsakomybę už trečiųjų asmenų nuostolius. Pigus draudimas dažniausia nedengia nieko verto.

Kaip pasirinkti persikraustymo datą?

Venkite savaitgalių ir švenčių. Vokietijoje dauguma parduotuvių ir tarnybų nedirba sekmadieniais, tad jei atvyksite ir sužinosite, kad neturite raktų ar negalite nusipirkti vandens, bus liūdna. Geriausia vidurdienis, antradienis ar ketvirtadienis.

Ar sunkvežimis gali važiuoti į miesto centrą?

Dauguma Vokietijos miestų turi environmental zones (Umweltzone), kuriose negali važiuoti senos mašinos. Taip pat gali būti apribojimai sunkiesiems krovininiams automobiliams miesto centruose. Reikia iš anksto susitarti dėl leidimo arba iškrovimo vietos už miesto ribų.

Kas daryti, jei sunkvežimis nepriartėja prie namų?

Tai labai dažna problema, ypač senamiestyje. Jei gatvė per siaura arba turi apribojimus, vairuotojas gali tekti krauti daiktus toliau. Pasiruoškite tai padaryti patys arba susitarkite dėl pagalbinės mašinos (pvz., „Vivaro“ tipo), kuri galėtų pervežti daiktus nuo sunkvežimio iki durų.

Vokietijos specifika: Kas laukia atvykus?

Kas yra „Anmeldung“ ir kodėl tai svarbu?

Tai adreso registracija. Be jos negalite nieko daryti – nei gauti banko sąskaitos, nei įsiregistruoti vaiko į darželį. Turite tai padaryti per 14 dienų nuo atvykimo. Eikite į „Bürgeramt“, paimkite numerėlį ir laukite (pasižymėkite knygą). Be to, jums reikės nuomos sutarties, kurią turi pasirašyti savininkas.

Kaip išmesti šiukšles atvykus?

Nesmeskite tiesiog į pirmą pastebėtą konteinerį. Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas beveik religinis. Yra atskiri konteineriai: geltoni (plastikas), mėlyni (popierius), rudi (maisto organika), juodi (liekanos). Jei pametę netiesiog maišelį į neteisingą vietą, kaimynai gali užfiksuoti numerius ir pranešti.

Ar sunku susikalbėti su vokiečiais?

Jaunesni kartos kalba angliškai, bet vyresni žmonės, kurie dirba paslaugų sektoriuje ar administracijoje, gali ir nekALbėti. Verta išmokti keletą frazių: „Guten Tag“, „Entschuldigung“. Tai labai palengvina gyvenimą, vokiečiai vertina, kai bandote kalbėti jų kalba, net jei ir blogai.

Kur dėti tuščias dėžes po iškrovimo?

Jų negalima tiesiog palikti gatvėje. Susiraskite artimiausią „Papiercontainer“ (popieriaus konteinerį) arba paklauskite savininko, kur galite jas padėti. Kartais reikia nuplėšti lipdukus, jei tai popieriaus dėžės, nes tinka perdirbimui. Paliktos gatvėje dėžės gali baigtis bauda.

Ar tikrai reikia turėti televizijos mokestį (Rundfunkbeitrag)?

Taip, deja. Nėra svarbu, ar turite televizorių, ar ne. Jei turite būstą, turite mokėti šį mokestį (apie 18 eurų per mėnesį). Jis finansuoja viešąjį transliuotoją. Jei nemoksite, jie rasi jus ir pridės baudų, tai beveik neišvengiama.

Kaip elgtis su namų savininku?

Sudėtingai. Vokiečai yra labai tikslūs. Prieš išsiveržiant įleidžiant į butą, jis sukuria „Übergabeprotokoll“ – perdavimo protokolą. Čia užrašoma kiekviena žaizdelė ant grindų, kiekvienas trūkis sienoje. Pasirašykite tik tada, kai sutinkate su viskuo, nes išsivažiuojant jie bandys iš jūsų už tai gauti pinigus.

Ar verta drausti būstą Vokietijoje?

Namuose dažnai būna vandens nuostoliai arba gaisrai. Būsto draudimas (Hausratversicherung) Vokietijoje nėra brangus, bet gali išgelbėti nuo bankroto, jei jus užliks vanduo iš viršaus kaimyno. Geriau pasirūpinti šiuo iš karto, įsikurus.

Ką daryti, jei prarandate daiktus kelyje?

Jei samdote firmą, rašykite pretenziją iš karto. Jei daiktai dingsta neaiškiomis aplinkybėmis, gali tekti kreiptis į policiją. Vokietijoje vagystės nėra tokios dažnos kaip kai kur, bet įvyksta. Turėkite nuotraukas brangiausių daiktų ir jų serijinius numerius.

Ar galima susitarti dėl mokesčių sumokėjimo vėliau?

Su valstybės institucijomis – ne. Su savininku – galima pabandyti, jei esate geriausiomis sąlygomis, bet Vokietijoje mokėjimo disciplina yra aukšta. Jei nesumokėsite laiku, greitai gausite įspėjimą (Mahnung) ir papildomus mokesčius.

Kaip rasti gerą mechaniką automobiliui?

Klauskite kaimynų arba naudokitės „Google Maps“ reitingais. Vokietijoje mechanikai brangūs, bet kokybiški. Venkite „šnipų“ prie greitkelio, jei nenorite, kad jums pakeistų daugiau nei sugedo. (Nors kartais ir ten pasiseka, bet rizikuoti neverta).

Apibendrinant

Persikraustymas į Vokietiją tikrai nėra lengvas pasivaikšiojimas parku, bet jei viską suplanuosite protingai, viskas gerai sueis. Svarbiausia – nebijoti klausti ir nedaryti prielaidų, kad viskas vyks taip pat kaip Lietuvoje. Taisyklės čia griežtesnė, o kaina už klaidą – aukštesnė. Tikėkimės, šie patarimai padės išvengti tų bėdų, kuriuos aš mačiau per savo metus šioje srityje, ir jūsų naujasis gyvenimas prasidės be streso ir sulūžusių kojų.