Perkraustymo biurų paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą: kas tikrai vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, turiu pripažinti, kasdienybė kartais sukelia daugiau pilko plauko nei blogas klientas. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautinis perkraustymas yra kaip užsisakyti taksi – paskambinai ir atvažiavo. Tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kalbant apie perkraustymo biurų paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą. Čia ne tik svarbu, kaip padėti baldus į sunkvežimį, bet ir kaip išvengti muitinės problemų, kurios kartais iškyla net ir ES viduje, arba kaip susitvarkyti su vokišku biurokratizmu. Esu matęs viską – nuo idealiai sudarytų užsakymų iki tų, kai vairuotojas paspruko vidurnakty palikdamas krovinį Kelne. Todėl šiame straipsnyje nerašysiu sausų verslo tekstų, o papasakosiu, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš mano, seno voro, pusės.

Pagrindiniai klausimai apie kainas ir planavimą

Kiek maždažiai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos?

Kainos labai svyruoja, priklausomai nuo to, kiek daugiau ar mažiau turite daiktų. Jei tai tik keli kelioniniai maišai ir lova, tai gali tekti vos kelių šimtų eurų, tačiau jei perkraustote pilną namą su pianinu, skaičiuokit nuo tūkstančio aukščiau. Perkraustymo biurų paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą dažnai apima ne tik važiavimą, bet ir darbo rankas, kurios Vokietijoje nėra pigios. Taip pat prisiduri kuro kainos, kurios, kaip žinote, šiuo metu ne ką mažesnės. Verta paminėti, kad pigiausi variantai būna tada, kai galite laukti, kol vairuotojas surinks kitus keleivius tame pačiame maršrute.

Ar kaina priklauso nuo to, iš kurio miesto Vokietijoje keliaujame?

Žinoma, priklauso. Jei esate Miunchene arba netoli Bavarijos, keliui iki Lietuvos teks nuvažiuoti daugiau nei tūkstantį kilometrų viena kryptimi, o tai laikas ir kuras. Jei perkraustotės iš Berlyno ar netoli Lenkijos sienos, atsirastų galimybės už tai sumokėti mažiau. Kartais neteks važiuoti tiesiai, reikės apvažiuoti, paimti kitus krovinius, todėl maršrutas gali būti ne toks tiesus, kaip atrodo žemėlapyje. Vieniems klientams tai nesvarbu, kitiems – kritiška, tad visada reikia klausti apie galimą sustojimų skaičių.

Kaip tiksliai suskaičiuojamas daiktų tūris?

Tai dažnai būna didžiausias nesutarimų šaltinis. Mes naudojame kubinius metrus (m³), o ne kilogramus, nes sunkvežimį riboja erdvė, ne svoris (išskyrus labai sunkius daiktus). Klientas sako: "Aš turiu mažai daiktų", o atvažiuojame – ten pilnas dviejų kambarių buto baldai. Geriausia padaryti paprastą matavimą: ilgis plotis ir aukštis didžiausių baldų. Jei nežinote, nufotografuokite kambarius tuščius ir siųskite man, aš iš akies pamatysiu (po 20 metų patirties) apytikslį tūrį.

Ar reikia mokėti už išankstinį užsakymą ar depozitą?

Dauguma firmų dabar reikalauja bent mažo užstato, kad užfiksuotų datą, ypač jei tai vasaros metai ar šventės. Nenoriu gąsdinti, bet buvo atvejų, kai žmonės nieko nemokėjo, o tada paskambino ir pasakė: "Vaikinai, nebevažiuojam", o vairuotojas jau buvo pakrovęs degalų. Todėl sutartis ir nedidelis avansas – tai jūsų ir mūsų apsauga. Tačiau jei reikalauja mokėti 100 proc. iš karto, tai tai jau įtartina. Įprasta praktika yra apie 30-50 proc.

Kas nutinka, jei pasikeičia perkraustymo data?

Gyvenime viskas įvyksta. Jei dar nepakrovėme ir vairuotojas dar neįsileido į mašiną, paprastai pakeisti datą įmanoma be baudos, jei tik turime laisvą "langą". Bet jei jau esame kelyje, o jūs sūstote, tai gali kainuoti, nes mums reikia sumokėti vairuotojui stovėjimo laiką Vokietijoje. Vokiškai tai vadinasi "Standgebühren", ir tai ne džiaugsmas. Geriau iš karto pasakykite, jei dar neesate pasiruošę, neišleisite mūsų nervų.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Paprastai ne, nebigu tai nurodyta kaip "viskas įskaičiuota". Knygų dėžės, lipdukai, burbuliukai – tai viskas kainuoja. Yra klientų, kurie sako: "O aš galiu pasiimti dėžių iš parduotuvės". Gerai, galite, bet tikrai ne tas, kurios buvo po sūriu ar bananais, nes vėliau viskas smirdės. Tvirtos perkraustymo dėžės nėra taip brangios, kaip atrodo, o jos taupo jūsų nervus ir daiktus. Kartais į kainą įeina oda (plėvelė), bet visada geriau paklausti.

Logistika ir kelionės niuansai

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Teoriškai, jei važiuotum be sustojimų, tai nuo Berlyno iki Vilniaus nueiti per 10-12 valandų. Tačiau mes nevažiuojame Formulė-1. Reikia poilsio vairuotojui, taisyklės griežtos. Be to, reikia įveikti Lenkijos kelius, kurie, turiu pripažinti, pastaruoju metu pagerėjo, bet vis dar vietomis siauri. Taigi, įsivaizduokite, kad nuo išsiėmimo iki pristatymo praeina nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, ar dar turime kitų klientų kelyje. Vieną kartą važiavome per štormą, tai užtrukome beveik dviem dienoms.

Ar vairuotojas padeda pakrauti ir iškrauti daiktus?

Tai priklauso nuo to, ką užsakovote. Jei tik "pervežimas", tai vairuotojas atsisako nešti dėžių, nes jis atsakingas už vairavimą, o ne už nugarą. Jei užsakote perkraustymo biurų paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą su darbuotojais (pavaduotojais), tada taip, jie padės. Būkite tikri, kad suprantate skirtumą tarp "vairuotojo" ir "krovėjo". Vairuotojas gali padėti nustumti sunkų spintą, bet nešti 30 dėžių su knygomis jis neprivalo (ir dažnai neturi draudimo to daryti).

Kas daroma, jei vairuotojas užstringa arba sugedsta mašina?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Esu matęs, kaip seni sunkvežimiai užsidega arba lūžta pavarų dėžės Lenkijoje. Jei taip atsitinka, mes turiim techninę pagalbą, bet tai užtrunka. Klientams dažnai sakau: "Turite kantrybės". Krovinys yra apdraustas, taigi jūsų daiktai neprapuls, bet laikas gali pajudėti. Vieną kartą teko laukti parą, kol atvežė rezervinę padangą, nes tos dydžio nebuvo net artimiausioje serviso stotyje.

Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą, tačiau aš asmeniškai visada nurodau vairuotojams nebijoti paskambinti klientui. Žinoma, jei vairuotojas važiuoja 90 km/h greičiu ir kalbėti negali, jums atsilieps dispečeris. Bet ne visada GPS rodo tiksliai – kartais signalas dingsta miškuose arba prie sienų. Geriausia tiesiog turėti dispečerio telefoną, kuris galėtų sujungti jus tiesiogiai su vairuotoju, jei reikia.

Kaip elgiamasi su muitine ir dokumentais?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES šalys, muitinės kontrolė kartais gali būti kebli. Jei pervežate tik asmeninius daiktus, kuriais naudojatės bent 6 mėnesius, mokesčių nėra. Bet jei pervežiate, tarkim, 5 naujus televizorių iš Vokietijos (o ne naudotus), tai gali kilti klausimų apie PVM mokėjimą arba kontrabandą. Visada reikia turėti sąrašą (inventorių) su vertėmis. Be to, jei pervežate alkoholio ar tabako virš ribų, tai gali baigtis labai liūdnai – baudą mokėsite ne jūs, o vairuotojas, o jis tada ieškos pinigų iš jūsų.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje per naktį?

Jei vairuotojas sustoja poilsio aikštelėje, jis užrakina sunkvežimį ir užima viską į savo kabiną (brangius daiktus). Tačiau taisyklė yra tokia: neleidžiame palikti mašinoje daugiau kaip 2000 eurų vertės grynaisiais ar labai brangių daiktų be specialaus pranešimo. Pavogti sunkvežimį su visa kita yra labai sunku (jis sveria daug tonų), tačiau mažesnių vagysčių iš atvirų priekabų buvo. Todėl geriau viską uždaryti ir uždengti.

Daiktų saugumas ir specifiniai reikalavimai

Ar reikia patiems išpakuoti baldus prieš vežant?

Ne, mums tai dar reikia padaryti. Žinoma, jei spinta yra išardyta (nuleistos durys, nuimti stalviršiai), tai užima mažiau vietos ir yra saugiau. Dauguma klientų mano, kad mes tiesiog užmesime ant spintos antklodę ir viskas bus gerai. Ne, nebus. Reikia išardyti, uždengti oda, kad nebraižytųsi. Jei nesate tikri, kaip tai padaryti, palikite mums – mes turime savo įrankius. (Tikrai nereikia bandyti laužtų varžtų, jei nežinote, kaip jie sukasi).

Kaip pervežiami lūpdažiai, pianinai ar tūkstančio kilogramų seifai?

Tai yra atskira disciplina. Pianiną neįmanoma nešti laiptais, jei jis netelpa į liftą – reikia keltuvo. Seifas, jei jis pilnas, yra tikras košmaras. Kartais net reikia išmesti knygas iš seifo, kad nuleistume jį žemyn. Už tokias paslaugas imamas papildomas mokestis, nes rizika aukšta, o reikia specialios įrangos. Buvo atvejis, kai teko išardyti sieną, kad išvežtume didžiulį vitriną – klientas to neįsivaizdavo.

Ar galima pervežti augalus ir gyvūnus?

Augalus į Lietuvą vežti galima, jei jie nekenksmingi (be kirmėlių ir ligų), bet tikrai nerekomenduoju vežti didelius medžius žiemą – jie gali užšalti atvirame krove. Gyvūnus mes, kaip logistikos firma, įprastai nevežame (tai daro specializuotos gyvūnų pervežimo kompanijos), nors smulkius gyvūnus guoliuose kartais leidžiame, jei sutinka vairuotojas. Bet vairuotojai dažnai nemėgsta šunų, kurie loja visą kelią.

Kas daryti, jei turiu daikto, kurio nebeina nešti?

Jei daiktas per sunkus ar per didelis, mes jį nešame ne rankomis, o su specialiomis juostomis, ratukais arba "krokodilais". Niekada nemėginkite daryti to, ką darome mes – jūsų nugarai brangiau. Mums geriau, jei pasakysite: "Šitas stalas yra akmeninis ir sveria 200 kg". Tada mes žinome, kad reikia ne dviejų vyrų, o keturių arba specialių priemonių. Paslėpti tokią informaciją – tas pats kas meluoti.

Ar daiktai yra draudžiami?

Taip, visada yra privalomas draudimas (CMR draudimas), bet jo suma dažnai nedidelė – pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei turite 5000 eurų vertės kompiuterinę įrangą, o ji sudūžta, o draudimas 10 eur/kg, gausite tik dalį sumos. Todėl brangius daiktus (juvelyrinius dirbinius, didelius pinigų sumas, dokumentus) geriau vežti su savimi. Mes neatsakome už jūsų šeimos nuotraukas ar duomenis iškoduotame kompiuteryje – tai neįkainojama.

Ar reikia išvalyti baldus prieš perkraustant?

Nebūtinai iki blizgesio, bet jei spinta pilna dulkių ar senų miltų, tai vairuotojas gali atsisakyti ją krauti. Vokietijoje žmonėms labai svarbu švara (tai jų kultūra), o Lietuvoje kartais būna taip, kad ištraukus sofa, po ja rastum kojų pėdsakus iš 1990 metų. Geriau nuplaukite dulkes, kad neužkrėstumėte kitų daiktų ir kad mums būtŗ malonu dirbti.

Bėdos, problemos ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti blogą perkraustymo firmą?

Jei kaina peržiūrėjimui (pažiūrėti daiktus) yra didelė – bėkite. Jei jie neduoda sutarties – bėkite. Jei reikalauja viso mokėjimo grynaisiais be kvitų – tikrai bėkite. Geros firmos, kurios teikia perkraustymo biurų paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą, turi tinklalapį, atsiliepimus (tikrinkite, ar jie realūs) ir fiksuotus telefono numerius. Buvo atvejų, kai "firmos" išsivažiuodavo su pačtų automobilių priekaba, paimdavo pinigus ir dingdavo.

Kas nutinka, jei sulūžta daiktas?

Reikia iš karto pranešti vairuotojui ir užpildyti "protokolą" (pažeidimo aktą). Jei pasirašote, kad viskas gerai, o vėliau namie pastebite, kad lėkštės sudužusios, nieko negausite. Vairuotojas taip pat pasirašo, kad visą krovį atidavė. Taigi, patikrinkite dėžes prieš jį išleisdamas. Jei dėžė sutrupėjusi – atidarykite ir patikrinkite vidų. Niekada nepasirašykite "blanko" dokumentų.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų?

Vasara ir šventės – tai aukso laikas vėlavimams. Vieną kartą teko laukti tris dienas, nes klientas Vokietijoje negalėjo atiduoti raktų nuo buto (buvo išvykęs). Taip pat Lenkijos muitinėje gali būti eilių. Jei jums labai skubia, nurodykite tai iš karto – mes galime skirti kitą, greitesnį sunkvežimį, bet tai kainuos brangiau. Standartiškai – 1-2 dienų vėlavimas yra laikomas normaliu dalyku šioje verslo srityje.

Ar galiu įsakyti mašiną su liftu?

Galite, ir tai labai rekomenduoju, jei daug daiktų arba jei butas aukštai be lifto. Liftas taupo laiką ir jūsų nugarą. Tačiau ne kiekviena mašina turi liftą (tail-lift), todėl reikia tai užtikrinti iš anksto. Jei pasakote "turime 5 aukštą ir nėra lifto", o mes atvažiuojame be lifto – tai mūsų klaida, ir turime spręsti. Bet jei nepaminėjote – tada jūsų.

Ką daryti, jei turiu per daug daiktų ir jie netilps?

Tai dažna problema. Klientas sako "vienas kambarys", o tai pasirodo esąs pilnas konteineris. Jei netilps, turime dvi išeitis: palikti dalį (kažką išmesti arba atiduoti draugams) arba siųsti antrą mašiną (papildomai mokėti). Geriau iš karto parodykite nuotraukas, kad aš galėčiau pasakyti: "Taip, tai telpa į 20 kubinių metrų mašiną". Nepaisykite to.

Ar galima vežti daiktus, kurie yra draudžiami (ginklai, vaistai)?

Ginklus ir vaistus galima vežti tik su specialiomis licencijomis ir dokumentais. Negalima tiesiog mesti į mašiną šautuvo ar degalų kanistro. Tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga – viena kibirkštis ir viskas sudega. Jei turite tokių daiktų, pasakykite iš anksto, mes nukreipsime į specialius pervežėjus. Mes ne norime užsiduoti kalėjime dėl jūsų neatsargumo.

Dokumentai ir pabaigos gudrybės

Kokius dokumentus turiu pasirašyti?

Pagrindinis yra perkraustymo sutartis (order) ir CMR krovinio sąskaita-faktūra. CMR – tai tarptautinis dokumentas, kuris užtikrina, kad krovinys yra legalus ir apdraustas. Be to, bus sąrašas (inventorius), kuriame įrašomi visi daiktai. Perskaitykite, ką pasirašote. Vienas klientas pasirašė, kad gavo 50 dėžių, o realiai gavo 48, o vėliau kando galvą, kur dingo dvi.

Ar reikia mokėti PVM?

Jei esate fizinis asmuo (perkraustote savo asmeninius daiktus), PVM mokėti nereikia. Jei esate juridinis asmuo (įmonė perveža biuro įrangą), tai taip, reikės PVM sąskaitos-faktūros. Vokietijos ir Lietuvos PVM tarifai skiriasi, bet šiuo atveju dažniausiai taikomas Lietuvos tarifas (21%), jei paslauga teikiama Lietuvos subjektui. (Nesu 100% tikras dėl visų naujųjų ES taisyklių, bet taip buvo dar visada).

Kas yra "Ex Works" ir kuo skiriasi nuo "Door to Door"?

"Ex Works" reiškia, kad jūs pats padėte daiktus prie mūsų mašinos ar mūsų sandėlyje Vokietijoje. "Door to Door" – mes ateiname pas jus, pakrauname, vežame ir iškrauname pas jūsų namuose Lietuvoje. Skirtumas didžiulis. Dažniausiai žmonės nori "Door to Door", nes tai lengviau, nors šiek tiek brangiau. Pasirinkimas priklauso nuo to, ar turiite draugų, kurie padės Vokietijoje.

Ar galiu užsakyti dėžių surinkimą vietoje?

Taip, tai vadinama "pakavimo paslauga". Mūsų komanda atvyksta, išpakoja jūsų spintas, sudeda į dėžes, užlipdo ir užrašo. Tai labai palengvina gyvenimą, tačiau tai užtrunka kelias valandas ir kainuoja. Jei turite daug smulkių daiktų, verta investuoti. Pats mažiausiai mėgstu rinkti indus – visada bijau, kad kažką sudaužysiu, todėl geriau, kad tai daro profesionalai.

Ką daryti, jei prieš išvykstant randu daiktą, kurio nebeina vežti?

Palikite jį. Nėra jokio prasmės stumti į mašiną seną sofos dalį, kuri niekam nereikalinga. Kartais klientai bando sutaupyti šiukšlių ivežimui ir mums patiki "užmiršti" seną televizorių. Mes ne šiukšlių auto. Jei norite atsikratyti daiktų Vokietijoje, susisiekite su vietine "Sperrmüll" paslauga – tai pigiau ir greičiau.

Kaip atrodo idealus perkraustymas?

Idealus perkraustymas yra toks, kai klientas viską iš anksto susirūpino: dėžės paruoštos, brangūs daiktai paslėpti, o raktai laukia vairuotojo. Tada mes atvažiuojame, paimame ir važiuojame. Deja, toks įvyksta tik vieną iš dešimt kartų. Dažniau būna chaosas. Bet mūsų darbas yra suvaldyti tą chaosą. Nors perkraustymo biurų paslaugos iš Vokietijos į Lietuvą gali atrodyti sudėtingos, su gerais partneriais viskas baigiasi sėkmingai.

Išvados

Visa šita verslo sritis nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš šalies. Reikia ne tik sunkvežimių, bet ir kantrybės bei patirties. Nors aš ir esu matęs daugybę bėdų – nuo sulūžusių kojų iki dingusių dėžių – teigiu, kad dauguma klientų vis tiek gauna savo daiktus saugiai ir laiku. Svarbiausia – nebijoti klausti ir nebūti tingus. Pasiruoškite iš anksto, pasirinkite patikimą žmogų (o ne pigiausią kainą), o tada ir jūsų perkraustymas iš Vokietijos nebus košmaras, o tik dar vienas gyvenimo etapas.