Perkraustymas iš Klaipėdos į Lohne (Vokietija): Išsamus vadovas ir eksperto patarimai

Įvadas

Gyvenimas pasaulyje, kuris vis labiau globalėja, verčia mus keisti ne tik darbovietes, bet ir gyvenamąsias vietas. Vienas dažniausių kelių, kuriuos renkasi lietuviai, yra tas, vedantis link Vokietijos. Šio šalies stabilumas, ekonomikos galia ir socialinė garantija traukia ne tik specialistus, bet ir šeimas, siekiančias ramesnio bei užtikrintesnio gyvenimo. Tarp daugybės Vokietijos miestų, tokių kaip Hamburgas, Miunchenas ar Berlynas, vis dažniau kalbama apie mažesnes, tačiau labai patogias gyventi vietoves. Vienas tokių yra Lohnė (Lohne) – miestas Žemutinės Saksonijos žemėje, žinomas savo baldų pramone, švara ir ramybe.

Perkraustymas iš Klaipėdos, uostamiesties su savo unikalia atmosfera, į Lohnę (Lohne), yra ne tik paprastas geografinis poslinkis apie 1100–1200 kilometrų į vakarus. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis gero planavimo, patirties ir supratimo, kaip veikia tarptautiniai pervežimai. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu šioje srityje, ir galiu pasakyti tikrai: sėkmingas perkraustymas neprasideda tuomet, kai sunkvežimis atvažiuoja pas jūsų namus, o dar kelias savaites iki to. Nuo to, kaip suplanuosite maršrutą, iki to, kaip supakuosite brangius porceliano gaminius, priklauso jūsų dvasios ramybė ir turto saugumas.

Šiame straipsnyje mes ne tik aptarsime techninius šio perkraustymo aspektus, bet ir pasidalinsiu praktiniais patarimais, kurie padės išvengti dažniausių klaidų. Nesvarbu, ar persikeliate alone su viena krepšeliu, ar gabenate visą namų ūkį su vaikais ir naminiais gyvūnais, principiai išlieka tie patys: kokybė, planavimas ir patikimas partneris. Klaipėda ir Lohnė – tai du skirtingi pasauliai: vienas jūrinis, druskingas ir dinamiškas, kitas – kontinentinis, ramus ir tvarkingas. Jūsų turto kelias tarp šių dviejų taškų turi būti sklandus, kad ir naujas gyvenimas Vokietijoje prasidėtų be nereikalingo streso.

Šiame tekste rasite atsakymus į klausimus, kuriuos dažniausiai užduoda klientai planuodami tokią kelionę. Mes kalbėsime apie kainas, trukmę, dokumentus, baldų išmontavimą ir netgi apie tai, ką reikia žinoti apie Lohnės gatves, kurios gali būti siauros dideliems sunkvežimiams. Tikimės, kad ši informacija taps jūsų asmeniniu vadovu sėkmingam perkraustymui.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko užtrunka perkraustymas iš Klaipėdos į Lohnę (Lohne)?

Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis, tačiau remiantis mano daugiamete patirtimi, standartinis perkraustymas šiuo maršrutu trunka nuo 1 iki 3 dienų. Visų pirma, reikia skirti važiavimui iš Klaipėdos iki Lohnės maždaug 12–14 valandų grynojo vairavimo laiko, priklausomai nuo maršruto pasirinkimo (dažniausiai važiuojama per Lenkiją ir Vokietijos autostradas A1, A24, A2 arba A10). Tačiau profesionaliame pervežime svarbu ne tik vairavimo greitis, bet ir vairuotojo poilsis.

Jeigu perkraustymas vyksta „iš rankos į ranką“ (t. y. viena komanda pakrauna, važiuoja ir iškrauna), tai paprastai užtrunka 2 dienas. Pirmąją dieną komanda atvyksta pas jūsų namus Klaipėdoje, išmontuoja baldus, supakuoda daiktus ir pakrauna juos į automobilį. Jeigu spėjama pravažiuoti tam tikrą atstumą ir įveikti sieną, naktinės poilsio pertraukos imamos Vokietijos teritorijoje, o ryte daroma paskutinė atkarpa iki Lohnės. Tada prasideda iškrovimo procesas.

Tačiau jeigu reikalingas didesnis logistinis suderinimas (pavyzdžiui, krovinys turi būti pripildytas iki pilnos mašinos apkrovos, tam, kad kaina būtų ekonomiškesnė), gali tekti laukti papildomai dieną Klaipėdoje arba tarpiniame sandėlyje. Be to, verta atsižvelgti į savaitgalius ir Vokietijos šventes – pirklių automobilių judėjimas sekmadieniais Vokietijoje yra griežtai reguliuojamas, todėl pristatymas gali būti atidėlotas iki pirmadienio rytą. Visada rekomenduoju klientams planuoti atvykimą į naująjį būstą su atsarga, geriausia jau antrąją ar trečiąją dieną po išvykimo, kad būtų laiko susitvarkyti be panikos.

2. Kaip apskaičiuojamas perkraustymo kainos dydis ir nuo ko jis priklauso?

Tai yra bene sudėtingiausias klausimas, nes universalios kainos nėra. Perkraustymo kaina iš Klaipėdos į Lohnę (Lohne) susideda iš kelių pagrindinių komponentų: distancijos, krovinio tūrio (arba svorio), darbo valandų kiekio ir papildomų paslaugų.

Distancija nustato bazinę kainą už transportą. Kuo toliau važiuojame, tuo brangiau, tačiau kaina per vieną kilometrą mažėja, didėjant atstumui. Krovinio tūris dažniausiai matuojamas kubiniais metrais (m³). Klientams dažnai sunkiai įsivaizduoti, kiek tai yra. Paprastai 1 m³ tai yra maždaug 10 standartinių judrių dėžių. Jeigu gabenate tik kelių kambarių baldus ir daiktus, tai gali būti maždaug 10–15 m³, tuo tarpu pilnam namų ūkiui gali prireikti 30–40 m³ ar net daugiau. Jeigu tūris užima mažiau nei pusę sunkvežimio (puse krovininės mašinos – 15–20 m³), gali tekti mokėti už pilną vežimo kainą, todėl kartais verta susirasti partnerį perkraustymui (dalinių krovinių metodas).

Darbo užmokestis skaičiuojamas pagal tai, kiek vyrų reikia ir kiek laiko trunka krovimas bei iškrovimas. Paprastai vienas vairuotojas gali dirbti vienas, tačiau jeigu daugiau baldų, reikalingi nešikliai. Pavyzdžiui, jeigu Klaipėdoje turite butą ant 5 aukšto be lifto, tai gerokai padidins darbo valandų skaičių palyginti su namu, prie kurio galima privažiuoti tiesiai prie durų.

Papildomos paslaugos taip pat įtakoja kainą. Tai gali būti: baldų išmontavimas ir vėl surinkimas Lohnėje, brangių daiktų (paveikslų, pianinų) pakavimas į specialią medžiagą, pakavimo medžiagų (dėžių, burbulų plėvelės, lipniajuosčių) kaina. Nenuostabu, kad kompleksinis paslaugų paketas brangiau, tačiau jis suteikia didžiausią ramybę.

3. Ar reikia mokėti muito ar rinkliavų, kai perkeliant daiktus į Vokietiją (Lohnę)?

Kadangi Lietuva ir Vokietija abi yra Europos Sąjungos (ES) narių šalys bei Schengeno erdvės dalis, perkraustymas iš Klaipėdos į Lohnę (Lohne) yra laikomas vidaus pervežimu. Tai reiškia, kad jums nereikia mokėti muito muito už asmeninius daiktus. Muitinės kontrolė šiuo atveju nėra ta griežta kaip perkeliant į šalis ne ES narės.

Tačiau yra vienas svarbus „bet“. Nors muitinės deklaravimas paprastai nereikalingas, visada rekomenduoju turėti kruopštų daiktų sąrašą (inventoriaus sąrašą). Kodėl? Pirmiausia dėl draudimo. Jeigu įvyksta nelaimingas atsitikimas – pvz., sunkvežimius užplūsta liūtis arba įvyksta avarija – draudimo kompanija reikalaus pagrindo, kas buvo krovininyje. Be sąrašo bus labai sunku įrodyti, kad jums priklausė brangus televizorius ar antikvarinės lentynos.

Antra, retais atvejais, jeigu krovinys atrodo įtartinas (pavyzdžiui, jeigu pervežate didelį kiekį naujų, nenaudotų prekių, kurios gali būti skirtos prekybai, o ne asmeniniam naudojimui), Vokietijos policija ar muitinė gali sustabdyti automobilį ir paprašyti paaiškinimų. Jeigu daiktai yra naudoti asmeniniam naudojimui (baldai, drabužiai, buitinė technika), jūsų niekas nebegins baudžioti. Tačiau jeigu bandysite įvežti 50 naujų kompiuterių ir teigsite, kad tai dovana draugui, gali kilti problemų su mokesčiais už Pridėtinės vertės mokestį (PVM). Todėl būkite sąžiningi: asmeninis perkraustymas – mokesčių nemokama, prekybos krovinių vežimas – mokesčiai taikomi.

4. Kaip reikia pasiruošti daiktams: ar galiu juos supakuoti pats, ar geriau palikti profesionalams?

Dirbdamas šioje srityje 20 metų, mačiau viską – nuo idealiai surūšiuotų dėžių iki krūvų padėtų drabužių be jokios apsaugos. Mano nuomone, geriausias variantas yra derinys. Galite ir turėtumėte pasiruošti smulkius daiktus patys: knygas, drabužius, indus. Tai taupo pinigus. Tačiau, kalbant apie baldus, techniką ir brangius daiktus, čia be profesionalų pagalbos sunku apsieiti.

Kodėl? Profesionalai naudoja specialias medžiagas, pavyzdžiui, storą, keliasdešimt mikronų burbuliukų plėvelę, kuri apsaugo nuo smūgių ir drėgmės, bei kietus kartono dangčius („blanketus“) baldams. Miegamoji lova, kurią nepakavote tinkamai, gali būti įbrėžta pervežimo metu, o „pamūros“ (marmuro ar stiklo dalys) gali nulūžti nuo mažiausio virpesio. Be to, profesionalų supakuotos dėžės yra žymimos tvarkingai, todėl iškraunant Lohnėje bus aišku, kur dėti kiekvieną dėžę.

Jei nuspręsite pakavimą atlikti patys, atsiminkite keletą aukso taisyklių. Nenaudokite senų, sugedusių dėžių iš parduotuvės – jos gali neatlaikyti svorio. Knygas nekelkite į didžiules dėžes – jose bus per sunkia nešti. Indus visada rašykite statmenai, o ne gulsčiai, ir tarpukščius užpildykite popieriumi arba servetėlėmis. Ir svarbiausia – nenaudokite plastikinių maišelių drabužiams, jei juos norite išsaugoti nepageltusius, geriau naudokite specialias drabužių dėžes su strypais.

5. Ar įmanoma pervežti automobilį kartu su baldais, ir kaip tai veikia?

Taip, tai yra labai dažna praktika, kai persikeliate gyventi į Lohnę (Lohne). Dauguma klientų nori nusipirkti naują automobilį Vokietijoje arba tiesiog nori susitelkti su viena šeima, todėl nori, kad jų automobilis būtų vežamas kartu su kroviniu. Yra du pagrindiniai būdai tai padaryti.

Pirmasis būdas – automobilis užkeliamas į sunkvežimį kartu su baldais. Tai įmanoma tik tada, jeigu likusi dalis krovinio (baldai ir dėžės) neužima visos vietos ir yra pakankamai erdvės. Tokiu atveju automobilis turi būti užfiksuotas specialiais diržais, kad judėjimo metu jis nešokteltų ir nebraižytų baldų. Taip pat svarbu, kad automobilio baterija būtų atjungta (neigiamas polius), kad nebeišsektų kelionės metu, arba kad per atsitiktinį trintį neįsijungtų signalizacija (nors dažniausiai vairuotojai žino, kaip tai išvengti).

Antrasis būdas – automobilis yra tempiamas už sunkvežimio (naudojant tempimo kablą arba specialią platformą). Tai dažniau daroma, jeigu automobilis yra didelis (pvz., visureigis) arba jeigu krovininė mašina yra pilna iki galo. Tuo atveju automobilis turi būti techniškai tvarkingas, turi turėti galiojančius draudimus ir techninę apžiūrą, nes vairuotojas gali tekti trumpą atkarpą nuvažiuoti patys (pvz., įsijungiant į kelią ar išvažiuojant iš sankryžos). Jeigu automobilis neturi techninės apžiūros, gali kilti problemų su Vokietijos policija sustabdžius eismą.

6. Kokias bėdas sukelia Lohnės (Lohne) miesto specifika, ir ar sunkvežimis gali privažiuoti tiesiai prie namo?

Lohnė yra tipiškas vokiškas miestas, kuris susideda iš senosios dalies su siauromis gatvelėmis ir naujųjų kvartalų. Čia, kaip ir daugelyje Vokietijos miestų, yra griežtos taisyklės, kas gali sukelti nemažai galvos skausmo net patyrusiems vairuotojams.

Vienas dažniausių problemų yra tai, kad senosiose gatvėse gali būti įrengti statybos barjerai („Verkehrsberuhigter Bereich“), kurie neleidžia pravažiuoti dideliems krovininiams automobiliams. Taip pat dažnai pasitaiko, kad privažiuoti prie namo trukdo statomi augalai, medžiai ar netgi neteisingai pastatyti privačių automobilių. Vokietijoje žmonės labai griežtai laikosi parkavimo taisyklių, todėl jeigu sunkvežimis užims neteisingą vietą, jis gali būti greitai nuvarytas.

Kad išvengtume šių nesklandumų, visada prašome klientų pateikti nuotrauką arba aprašymą galinės prieigos vietos. Jeigu atrodo, kad didelis sunkvežimis (pvz., 40 tonų) negalės privažiuoti, mes planuojame alternatyvas. Vienas iš geriausių sprendimų, kuriuos dažnai taikome, yra „mikroautobuso“ su tempimo priekaba arba mažesnio krovininio (7.5 tonos) panaudojimas galinei daliai atlikti. Didelis sunkvežimis gali būti paliktas artimiausioje didelėje parkavimo aikštelėje (pavyzdžiui, prie prekybos centro „Lidl“ arba industrinėje zonoje), o tada daiktai perkeliami į mažesnį automobilį ir vežami tiesiai į kiemą. Tai šiek tiek padidina darbo laiką, tačiau užtikrina, kad jūsų baldai nesužeis namų fasado ar gatvės dangos.

7. Ką daryti su pianinu ar ypatingai brangiu daiktu – ar jie yra apdrausti?

Pianino, koncertinio fortepijono ar brangių meno kūrinių pervežimas yra atskira disciplina. Paprastai tokie daiktai yra draudžiami pagal bendrąją krovinio draudimo polisą, tačiau yra vienas esminis niuansas. Draudimas paprastai apima „visą pavojų“ (All Risk), tačiau jeigu daiktas yra netinkamai supakuotas arba jį gabenamo ne specialistai, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti išmoką.

Pianinams Lietuvoje ir Vokietijoje taikomi specialūs pakavimo ir pervežimo standartai. Jie turi būti supakuoti į specialią medinę konstrukciją (karkasą), kuri apsaugo mechaniką nuo judesio ir smūgių. Paprasčiausiai užkelti pianiną ant kėdžių ir užrišti juosta – tai tiesiog laukina nelaimė. Pianino svoris gali siekti 300–500 kg, todėl jo pernešimas laipiojančiomis pakopomis arba įleidimas į kambarį reikalauja ne tik fizinių jėgų, bet ir specialių įrankių (pvz., transportinės juostos, ratukų).