Perkraustymas į Vokietiją mikroautobusu: ar visada verta rinktis šią opciją?

Sėdžiu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų kelionių iki visiškai chaotiškų situacijų autostradoje. Žmonės dažnai man klausia, ar mikroautobusas yra tas „šventasis gralis“ perkraustant daiktus į Vokietiją. Tiesą sakant, atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai atrodo, kad tai pigiau ir greičiau, bet realybėje gali susidurti su nemaloniais netikėtumais. Perkraustymas į Vokietiją keliais reikalauja ne tik vairuotojo įgūdžių, bet ir supratimo, ką iš tikrųjų galite suvežti, o ką geriau palikti namie. Šiandien pasikalbėsime apie tai, kaip tai vyksta be jokių gražių uždažų, tiesiog kaip yra.

Apie tūrį, svorį ir tai, kas įsipainioja

Ar telpa visi mano baldai į vieną mikroautobusą?

Žiūrėk, čia viskas priklauso nuo to, ką tu vadi namuose. Standartinis „Sprinter“ tipo mikroautobusas turi apie 13–16 kubinių metrų talpos, tačiau jei turi didelę sofosvietę ar senovinius seifus, gali tekti keisti planus. Būna taip, kad klientas sako: „Aš tik dvi spintas ir lova turiu“, o prievažiuojame, o ten dar visa senelės virtuvė, kurią jis negali nuleisti. Taip, dažniausiai telpa, jei gerai supakuojate daiktus dėžėse, o ne nešiojate juos kaip šiukšles. Reikia prisiminti, kad aukštis taip pat svarbus – negali užkelti viršuje šaldytuvo, jei nori uždaryti galines duris.

Kiek svorio galiu įvežti legaliai?

Čia yra viena pavojingiausių vietų, kurios dažnai niekas nepaiso. Techninis svoris yra vienas, o leistinas maksimalus – kitas. Jei tu įkrausi 3,5 tonų krovininio mikroautobuso dugną plytomis ar knygomis, tu viršysi leistiną svorį, o Vokietijoje tai gali baigtis nemaža bauda. Vokietijos policija mėgsta stovėti prie sankryžų ir sverti mikroautobusus, ypač jei jie „užsileidę“ ant pakabos. Perkraustymas į Vokietiją turi būti suplanuotas taip, kad svoris nebūtų viršytas, kitaip gali tekti iškrauti dalį daiktų tiesiog kelio viduryje, o tai yra baisiai nepatogu.

Ar galiu pervežti šaldytuvą stovintį?

Techniškai – gali, bet aš asmeniškai nerekomenduočiau daryti to be specialių priemonių. Jei šaldytuvas stovi vertikaliai ir kelyje yra duobų (o Lenkijoje jų tikrai netrūksta), kompresorius gali nulūžti. Geriau jį gulti ant šono arba uždėti ant specialios drobės, kad sumažinti vibraciją. Buvau atvejų, kai žmonės atvežė viską puikiai, o šaldytujas neveikė vos išėjus iš garos. Vokietijos keliai, žinoma, geresni nei mūsiškiai, bet prieš pat pasienį arba miestuose vis tiek būna šiurkštumo.

Kaip suvežti pianiną arba didelę muzikinę sistemą?

O čia jau gėda sakyti, kad mikroautobusu tai įmanoma, jei tai nėra tas mažasis „upright“ pianinas. Didelės muzikinės sistemos su kolonėlėmis sveria tonomis, o jos beveik neįtraukiamos (beveik – t.y. neįmanoma). Turiu omenyje, kad jei turi ką nors tokio, geriau nuomoti sunkvežimį su liftu. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris bandė įstumti pianiną per šonines duris ir vos nesulaužė rėmų. Perkraustymas į Vokietiją su tokiais daiktais tampa tikru iššūkiu, kurį geriau patikėti profesionalams su įranga.

Ar saugu krauti dėžes vieną ant kitos?

Jei dėžės yra naujos ir stiprios (pvz., iš „Moving“ kompanijų), tai viskas gerai, bet jei tai senos prekybos centrinės dėžės, tai viršutinė gali įlūžti. Viskas priklauso nuo to, kaip gerai užfiksuojate kroviniju reiksmėmis ar juostomis. Esu matęs, kaip atsidaro durys, o viduje – pilna dėžių „pyrago“, nes vairuotojas manė, kad „kažkaip laikysis”. Vokietijoje, važiuojant greitaiukais, inercija yra didelė, tad užsegimas yra privalomas, kitaip daiktai nukeliauja toliau nei jūs.

Ką daryti, jei daiktų per daug ir nebetelpa?

Tiesiog teks palikti ką nors nenešioti arba daryti antrą reisą, o tai jau kainos klausimas. Kartais vyksta taip: įkrauname viską Lietuvoje, važiuojame, o paskui klientas Vokietijoje sako, „o, aš dar šią spintą nupirkau prieš dieną“. Tuomet prasideda ieškojimai, kur dėti tą papildomą dalyką. Nebūkite tingūs ir išmatuokite savo turtą prieš tai, kai atvažiuoja vairuotojas.

Kainos, vairavimas ir legalūs niuansai

Ar mikroautobusu tikrai pigiau nei sunkvežimiu?

Atrodo, kad taip, degalai mažiau, o vairuotojas gali būti pats savininkas, bet čia yra pavojinga logika. Jei skaičiuojame valandas ir darbo jėgą, tai kartais išeina brangiau, nes reikia eiti daugiau reisų. Be to, Vokietijoje yra įvairių mokesčių (pvz., už aplinkos taršą tam tikruose miestuose), kuriuos reikia mokėti už sunkesnius transporto priemones. Tikras perkraustymas į Vokietiją kainuoja ne tik degalus, bet ir laiką, o laikas – tai pinigai.

Ar reikia specialios vairuotojo teisės?

Jei mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonas (ir dažnai viršija, kai pilnas daiktų), tai gali prireikti „C“ kategorijos teisių, nors dažnai važinėjame ant „B“ su 3,5 t limitu. Bet čia yra viena „pavojinga“ zona – jei techninis svoris yra didesnis negu 3,5 t, o tu turi „B“, tai gali būti problema. Aš nėra 100 % tikras, kaip dabar tai tiksliai reglamentuoja naujausi įstatymai (nes keičiasi kasmet), bet geriau būti saugiam ir turėti dokumentus sutvarkytus.

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Berlyno ar Miuncheno?

Paprasčiausiai sakant, jei važiuojate be stabdymų, tai iki Berlyno maždaug 8–9 valandos, tačiau su pilnu mikroautobusu tai neįmanoma. Reikia poilsio, degalų, o dar ten ir muitinė (nors ES ribose nebekraunasi, bet vis tiek gali sustabdyti patikrinimui). Realiai skaičiuokit 10–12 valandų su poilsio pertraukomis, o jei kelyje pasitaiko avarija ar užstrigimas, tai viskas gali užtrukti ir visą parą.

Ar sunku vairuoti pilną mikroautobusą?

Jei esi pripratęs prie „Opel Astra“, tai jausiesi kaip laivas audroje. Centras svorio pasislenka aukštyn, todėl vėjas gali stipriai numušti, o važiavimas lenktimose tampa lėtesnis. Be to, stabdžiai su 3 tonomis viduje neveikia taip greitai, kaip tu norėtum. Vokietijoje autostradose visi važiuoja greitai, todėl turi būti labai atsargus ir žiūrėti į veidrodžius nuolat.

Kaip su mokesčiais už kelius (Vinjeta)?

Vokietijoje nėra paprastų viniečių kaip Lietuvoje, ten yra mokesčiai už sunkiasias transporto priemones (muitinės mokesčiai – Toll), tačiau jei tu esi mažiau nei 7,5 tonos (kas būna dauguma mikroautobusų), tai dažniausiai mokesčių nėra. (Nors gali būti, kad kažką pakeitė šiais metais, reikėtų patikrinti prieš važiuojant). Bet Lenkijoje ir Čekijoje reikia įsigyti vinietes, kitaip baudos yra solidžios.

Ar galiu važiuoti bet kuriuo keliu Vokietijoje?

Techniškai galima, bet nerekomenduoju važiuoti pro senamiesčius su dideliu mikroautobusu, jei nežini miesto. Ten yra daug siaurų gatvių, „žemų“ tiltų ir pėsčiųjų zonų, kur užvažiuoti draudžiama. Geriau planuoti maršrutą apie miestus arba naudoti GPS, skirtą sunkvežimiams, kad netyčia nepatektum į gatvę, kurios aukštis tik 2,1 metras.

Ką daryti, jei sugenda automobilis kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Turi turi turėti pagalbinę automobilio draudimą (Kasko arba „Assistance“), kuris padėtų aptempti mikroautobusą į servisą arba pakeisti ratą. Jei neturi tokio draudimo, gali tekti mokėti už gelbėjimo paslaugas iš savo kišenės, o tai Vokietijoje kainuoja labai brangiai. Buvau atvejis, kai klientas taupojo ant draudimo, o paskui mokėjo už vilkiką daugiau nei visas perkraustymas kainavo.

Kelionės patirtis: Lenkija, vargai ir kelių eiga

Kaip elgtis su Lenkijos keliais ir keliuotojais?

O, Lenkija... tai atskira tema. Ten keliai gali būti idealūs, o po 5 kilometrų – tokios duobės, kad norisi verkti. Reikia važiuoti labai atidžiai, ypač naktį, nes Lenkijos vairuotojai dažnai važiuoja agresyviai ir be šviesų. Jei turi pilną krovinį, bandyk važiuoti pagal greitį, o ne lenkti visus, nes vibracija gali sugadinti daiktus.

Ar saugu važiuoti naktį?

Naktį mažiau kamščių, tačiau didesnė pavojų tikimybė – gali užmigti vairuotojas arba pulti į elnius (ypač Rytų Vokietijoje). Aš asmeniškai visada rekomenduoju važiuoti dieną, nors tai reiškia, kad prarasite daugiau laiko. Perkraustymas į Vokietiją yra jaudinantis procesas, todėl naktinis važiavimas tik padidina stresą.

Kur geriausia sustoti pailsėti?

Geriausia sustoti oficialiose poilsio aikštelėse (Rasthof) ant autostradų, nors ten kava ir maistas būna brangūs. Neverta sustoti bevardžiuose keliuose prieš miestus – ten gali būti nesaugu, o dar gali užplūsti „lokai“, kurie bando parduoti blusus arba paprašyti pinigų už „apsaugą“.

Ar dažnai stabdo policija?

Vokietijoje – taip, jei matyti, kad mikroautobusas „užsileidęs“ arba vairuotojas elgiasi įtartai. Lenkijoje taip pat gali sustabdyti pasitikrinimui, ar viskas tvarkoje su dokumentais. Turi turėti su savimi visus techninius pasus, vairuotojo pažymėjimus ir draudimo polisus, kitaip gali pradėti „pinigų rinkimą“.

Kaip išvengti kamščių prieš didžiuosius miestus?

Nėra jokio būdo ju išvengti ryte ir vakare, todėl geriau planuoti atvykimą į miestą naktį arba pietų metu. Naudojantis „Google Maps“ arba „Waze“, galima pamatyti, kur yra spūstys, tačiau Vokietijoje spūstys gali atsirasti iš niekur ir išsiskirstyti taip pat staigiai.

Ar reikia turėti navigaciją?

Be abejo, ir geriausia, kad tai būtų navigacija, kuri žino, kur draudžiama važiuoti sunkesniems automobiliams. Paprasta telefonu navigacija gali nuvesti pro miesto centrą, kur yra ženklas „Anlieger frei“ (tik gyventojams), o tu su pilnu krovininiu mikroautobusu ten įvažiuoti negali.

Muitinė, dokumentai ir kitos galvos skausmo priežastys

Ar reikia deklaruoti daiktus, jei tai ne verslas?

Jeigu tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai ir neperki naujus su kvitais, tai dažniausiai muitinė nebeinteresuoja, nes Lietuva ir Vokietija yra ERDVė erdvėje. Tačiau jei turi daug elektronikos (pvz., 5 naujų kompiuterių dėžėse), gali tekti įrodinėti, kad tai ne prekyba. Geriau turėti sąrašą daiktų (inventorių), kad neaiškintum, kas turi lagamine.

Ką daryti, jei prarandu daiktą kelyje?

Pirmiausia – sužinoti, kur jis galėjo iškristi. Jei dėžė nukrito ant autostrados, tikėtina, kad ją kas nors jau pasiėmė arba sutriuškino. Reikia skambinti policijai ir autosalono pagalbai. Draudimas šiuo atveju gali padėti, jei turi „Kasko“, tačiau dažnai reikia įrodymų, kad tai ne dėl tavo neatsargumo (pvz., neprižiūrėtos durys).

Ar reikia specialios draudimo polisos?

Būtina turėti civilinę atsakomybės draudimą (KASKO nebūtinas, bet pageidautinas), kuris galioja visoje Europoje. Be to, jei pervežai brangius daiktus, galima apsidrausti ir juos atskirai. Žinau, kad dažnai žmonės sako „ką gi, gims“, bet kai sugenda 10 000 eurų vertės pianinas, tada gaila.

Ar galiu imti keleivių su savimi?

Jei tai yra krovininis mikroautobusas (be langų gale), tai draudžiama vežti keleivių, nebent tai yra specialiai pritaikytas keleivinis variantas. Vokietijos policija labai griežtai žiūri į tai, nes keleivių saugumas krovininiame transporte yra neįgyvendinamas. (Nors kai kurie vairuotojai įsideda keliones su „draugais“ ant dėžių, tai yra nelegalu ir pavojinga).

Kaip sudaryti daiktų sąrašą?

tiesiog imk lapą ir užrašyk viską, kas turi vertę. Nereikia rašyti „3 dėžės su drabužiais“, geriau parašyk „dėžė su žieminiais paltais, dėžė su indais“ ir t.t. Jei dingsta, žinosi, ko ieškoti. Be to, tai padeda susirūpinti daiktais.

Ar reikia mokėti už šiukšlių išvežimą Vokietijoje?

Tai vienas dalykas, apie kurį visi pamiršta. Jei atveži daiktus ir juos išpackuojame, ten lieka dėžės, plėvelės ir popierius. Vokietijoje už šiukšlių išvežimą reikia mokėti (mokestis už „Müll“), todėl arba viską išmesk pats į artimiausią konteinerį (jei telpa), arba pasirūpink, kad šeimininkai tai padarytų.

Patarimai iš vidaus (ką niekas nepasakys)

Ar verta pasikrauti pats arba samdyti firmą?

Jei turi draugų, kurie gali padėti pakrauti, ir turi laiko, tai gali pasikrauti pats ir taupyti. Tačiau jei turi nugaros problemų arba daiktų yra daug, geriau sumokėti firmai. Aš mačiau daugybę nugaros traumų, kai žmonės bandydami išgelbėti 50 eurų, susižaloja savo sveikatą.

Kaip pasirinkti geros firmos vairuotoją?

Klausyk, kiek jis dirba. Jei jis sako, kad važiuos 20 valandų iš eilės – bėkite. Geras vairuotojas pasakys, kad reikia poilsio. Taip pat pažiūrėkite į mikroautobusą – jei jau šluoja ant šono, tai tikrai ne geriausias pasirinkimas jūsų baldams.

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Nes kai kurios firmos dirba „pilna ranka“ (su draudimu, su geru vairuotoju, su įranga), o kitos – tai tiesiog vairuotojai su savo senais „Transitais“. Pigu – ne visada lengva. Perkraustymas į Vokietiją yra atsakomybė, o ne tik daiktų pernešimas iš taško A į tašką B.

Ar galiu pasitiki įmonė, kuri reikalauja viso mokėjimo iš karto?

Asmeniškai aš to nerekomenduočiau. Geriau padaryti įmoką (pvz., 30 %) ir likusią sumą atiduoti, kai daiktai jau yra pasiekę vietą. Yra nemažai atvejų, kai įmonės išsiskirsto arba tiesiog dingsta su pinigais.

Ką daryti, jei vairuotojas yra nepageidaujamas?

Jei jis atrodo įtartai, elgiasi agresyviai arba keliauja klausimais, kurie nesusiję su kroviniu, geriau neduoti jam daiktų. Pasitikėjimas šioje srityje yra svarbiau nei kaina.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojui?

Jei jai padėjo nešti daiktus iki trečio aukšto be lifto ir buvo mandagus, tai tikrai verta. Tai užtikrina, kad jis kitą kartą taip pat elgsis mandagiai, jei reikės dar ką nors pervežti.

Galutinis žodis – ar verta?

Žinoma, verta, jei tai padeda pradėti naują gyvenimą, tačiau viską reikia suplanuoti iš anksto. Perkraustymas į Vokietiją nėra tas dalykas, kurį galima padaryti „iš peties“, penktadienio vakarą. Geriau skirti savaitę laiko pasiruošimui nei mėnesį problemų sprendimui po to.

Išvada

Viskas su tuo susiję yra apie planavimą ir realumo vertinimą. Mikroautobusas gali būti puiki sprendimas, jei žinai, ką darai, ir nebandai įsmeigti jūros į stiklinę butelį. Nereikia būti specialistu, kad suprastum – logika ir atsargumas čia svarbiau nei bet kokia instrukcija. Tikiuosi, kad šie patarimai padės išvengti tų bėdų, su kuriomis teko susidurti man ir mano klientams per šiuos dvidešimt metų.