Daiktų pervežimas Vokietiją – greitas ir patogus, be jokių rūpesčių

Sveiki, jei skaitote šį tekstą, greičiausiai ruošiatės persikelti gyventi ar dirbti į Vokietiją ir galvojate, kaip susitvarkyti su daiktais. Aš jau beveik dešimt metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, tad per šį laiką mačiau viską – ir tikrai ne viskas būna taip gražu, kaiprokerėjai žada reklamose. Šiame straipsnyje (na, šitas bendras žodis čia tinka, nors paprastai taip nekalbu) bandysiu paprastai paaiškinti, kaip iš tikro veikia daiktų pervežimas Vokietiją, kokios kainos šiuo metu, ką verta žinoti prieš pasirašant sutartį ir kur galima prisišvankyti problemas. Kartais nukrypsiu nuo temos, kartais kažką pakartosiu – taip jau būna, kai kalbu ne pagal išmoktą scenarijų.

Kainos ir kainodara

Kiek iš tikro kainuoja pervežti daiktus į Vokietiją?

Tai turbūt pirmas klausimas, kurį girdžiu kone kasdien. Tikslios sumos čia nėra, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų vežate, iš kurio Lietuvos miesto ir į kurią Vokietijos vietą važiuosite. Bet jei kalbame apie vidutinį keturių kambarių buto perkraustymą, tai paprastai siekia nuo 1800 iki 2800 eurų. Kartais būna pigiau, jei pavyksta sudėti krovinį su kitais klientais į bendrą sunkvežimį – tada gali išeiti apie 1200–1500 eurų. Žinoma, jei vežatės tik kelis lagaminus, tai kainuos gerokai mažiau, bet irgi reikia žiūrėti, kokiu būdu tai darysite.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia būčiau atsargus. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią variantą ir po to gailėjosi. Vienas atvejis – klientė iš Kauno pasiūlė vežti viską už 900 eurų. Pasirodo, tas „perkraustytojas" neturėjo nei licencijos, nei tinkamos mašinos, o galiausiai dalis daiktų tiesiog dingo. Aišku, taip būna ne visada, bet rimta įmonė paprastai turi kokį nors registracijos numerį, draudimą ir bent jau normaliai sutvarkytus dokumentus. Kartais verta permokėti kelis šimtus ir miegoti ramiai.

Kaip skaičiuojamas krovinio svoris ar tūris?

Dažniausiai naudojamas kubatūros skaičiavimas – matuojamas jūsų daiktų užimamas erdvės kiekis kubiniais metrais. Vienas kubinis metras paprastai kainuoja nuo 60 iki 100 eurų, priklausomai nuo įmonės ir sezono. Sunkesni daiktai, pvz., baldai iš masyvo medienos ar dideli buitiniai prietaisai, gali branginti, nes vežėjas turi atsižvelgti į bendrą svorį. Geriausia paprašyti, kad atvažiuotų įvertinti vietoje – tada bus aiškiau, o kartais pasirodo, kad daug mažiau nei pats prisiminėte.

Ar galima kaip nors sumažinti kainą?

Yra keli būdai. Pirma, vežti dalį daiktų patiems – mažesnius, lengvesnius dėžėse galima temptis per ferry arbaautobusu su bagažu. Antra, rinktis dalinį krovinį – kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tuo pačiu sunkvežimiu. Trečia, sumažinti pačių daiktų kiekį – kuo mažiau vežate, tuo pigiau. Aš visada sakau klientams: prieš veždami viską, ką turite, bent pamąstykite, ar tikrai reikia tos senos spintos, kuri Vokietijoje kainuos pigiau nei vežti ją per pusę Europos.

Dokumentai ir biurokratija

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas yra sąrašas vežamų daiktų – paprastai vadinamas krovinio manifestu arba inventoriumi. Jei vežate asmeninius daiktus, kurių vertė neviršija tam tikros sumos, paprastai jokių muitinės dokumentų nereikia, nes ES viduje laisvas prekių judėjimas. Bet jei vežatės naujus, nenaudotus daiktus ar prekes, skirtas pardavimui, čia jau reikia kitų dokumentų. Be to, jei persikeliate nuolatiniam gyvenimui, pravartu turėti registracijos pažymą arba darbo sutartį Vokietijoje – kartais kerta klausti.

Ar reikia mokėti muitą vežant daiktus į Vokietiją?

Paprastai ne, jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent pusę metų prieš persikeldami. Vokietija, kaip ir visa ES, netaiko muito asmeniniam turtui. Bet čia yra niuansas – jei vežatės naujus, originaliai supakuotus daiktus, kurie atrodys kaip prekės, muitininkai gali susidomėti. Geriausia turėti sąskaitas ar kitokius įrodymus, kad tai jūsų seni daiktai, o ne prekybinis krovinys. Vieną kartą klientas vežė naują televizorių dėžėje ir be jokio sąskaitos – teko aiškintis muitinėje, kol galiausiai paleido, bet nervų buvo.

Kas su dokumentais, jei vežu automobilį į Vokietiją?

Automobilis – tai jau atskira tema. Jei vežatės savo automobilį nuolatiniam naudojimui, reikės jo registracijos dokumentų, galiojančios techninės apžiūros ir draudimo. Vokietijoje per tam tikrą laiką reikės automobilį perregistruoti vietos „Zulassungsstelle". Be to, jei automobilis nėra jūsų nuosavybėje (pvz., finansuojamas), reikės leidimo iš banko ar lizingo įmonės. Čia jau reikia detalesnės konsultacijos, nes kiekviena situacija skirtinga.

Kaip apsidrausti daiktus pervežimo metu?

Čia svarbus klausimas, nes pervežimo metu kas nors gali nutikti. Daugelis perkraustymo įmonių siūlo savo draudimą, bet dažnai jis yra ribotas – paprastai apsaugo tik nuo pačių įmonės kaltės. Vertėtų pasidomėti papildomu krovinių draudimu, kuris dengia ir atsitiktinius incidentus, ir vagystes. Vienas mano klientas atsisakė papildomo draudimo, nes brangiai atrodė, o per kelionę sunkvežimis pateko į nedidelę avariją – baldai buvo sutrupėję, o įmonė sumokėjo tik dalį nuostolių. Po to jis sakė: gailiuosi, kad taupiau.

Logistika ir praktika

Kaip ilgai trunka pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Pripriklauso nuo atstumo ir nuo to, ar vežate tik savo daiktus, ar laukiate dalinio krovinio. Iš Vilniaus iki Berlyno paprastai važiuojama apie 12–14 valandų tiesiai, bet jei vežėjas sustoja kelis kartus, gali būti ir iki dviejų dienų. Dalinio krovinio atveju laukti gali tekti nuo kelių dienų iki poros savaičių – kol bus surinktas visas sunkvežimys. Aš visada perspėju klientus: jei reikia skubiai, geriau mokėti daugiau ir užsakyti tiesioginį pervežimą, o jei laiko yra, dalinis krovinys gali būti gerokai pigesnis.

Ar galiu pats pakuoti daiktus, ar reikia, kad tai darytų įmonė?

Žinoma, galite pakuoti patys – tai netgi geriau, nes pažįstate savo daiktus ir žinote, kas trapu, o kas ne. Bet čia yra keletas taisyklių: dėžės turi būti tvirtos, gerai užklijuotos, o ant kiekvienos reikėtų užrašyti, kas viduje ir kurioje patalpoje priklauso. Stiklą, keramiką ir kitus trapius daiktus reikia atskirai suvynioti į burbulų plėvelę. Vienas patarimas – neperpildykite dėžių, nes tada jos lengvai plyšta. Perkraustymo įmonės dažnai siūlo profesionalias pakuotes, bet tai papildomai kainuoja, o jei turite laiko ir rankų, galite sutaupyti.

Ką daryti su baldais – ardyti ar vežti sveikus?

Vėlgi, priklauso. Lengviau transportuoti išardytus baldus – lovą, spintą, stalą. Bet jei neturite įrankių ar patirties, geriau palikti profesionalams, nes netinkamai išardytas baldas gali būti sugadintas. Kartais baldus verčiau parduoti čia ir nusipirkti naujus Vokietijoje – ypač jei tai senesni, dideli Sovietų laikų baldai, kurie sunkiai tilps į standartines vokietiškas patalpas. Aš pats mačiau, kaip žmonės vežėsi milžinišką „steną" ir po to galvojo, kur ją dėti mažame bute Miunchene.

Kaip elgtis su buitiniais prietaisais, kurie veikia tik 220V?

Čia svarbu: Lietuva ir Vokietija naudoja tą pačią įtampą – 220–230V, todėl dauguma jūsų buitinių prietaisų veiks be jokių problemų. Bet jei turite senesnius prietaisus iš kitų šalių ar specialią įrangą, gali prireikti adapterio ar net keitiklio. Šaldytuvas, skalbyklė, indaplovė – viskas veiks. Kompiuteris, telefonas, televizorius – taip pat. Bet jei turite kažką labai specifinio, pasitikrinkite prieš veždami, nes kartais pigiau nusipirkti naują nei temptis seną su adapteriais.

Gyvenimas Vokietijoje ir kiti klausimai

Ką daryti su tais daiktais, kurių negaliu ar nenoriu vežtis?

Yra kelios išeitys. Pirma, galima parduoti – internetu, aukcionuose ar tiesiog draugams. Antra, galima dovanoti – labdaros organizacijos, prieglaudos ar tiesiog žmonėms, kuriems reikia. Trečia, sandėliavimas – jei planuojate grįžti arba tiesiog norite palikti dalį daiktų, galite juos laikyti sandėlyje Lietuvoje. Kaina paprastai nuo 20 iki 50 eurų per mėnesį už nedidelį kambarį. Ketvirta, tiesiog išmesti – jei tai jau tikrai nereikalingas šlamštas. Aš visada sakau: geriau išsirinkti ir palikti tik tai, kas tikrai verta vežtis, nes kiekvienas papildomas kilogramas kainuoja.

Ar verta vežti vaikų žaislus ir drabužius?

Vaiko daiktai – čia atskira tema. Jei vaikas mažas, jo daiktų paprastai nėra daug, ir verta juos vežtis, nes vaikas pripranta prie savo žaislų, knygų, pledų. Bet jei vaikas jau didelis ir turi daug žaislų, galbūt verta dalį palikti arba dovanoti, nes vaikams greitai atsibosta ir jie auga. Vienas tėvas vežėsi tris dideles dėžes žaislų, o po metų vaikas jų net nelietė ir prašė naujų. Na, čia jau kiekvieno šeimos reikalas.

Kaip perkraustymas veikia mano vaikus?

Dažnai pamirštama, bet perkraustymas – tai stresas visai šeimai, ypač vaikams. Jie praranda draugus, mokyklą, pažįstamą aplinką. Mano patarimas – kalbėkite su vaikais iš anksto, leiskite jiems dalyvauti pakuotėje, jei nori, ir paimkite su kelionėje kažką jiems pažįstamo ir brangaus. Vokietijoje greitai ras naujų draugų, bet pereinamasis laikotarpis gali būti sunkokas. Vienas mano kliento sako, kad sunkiausia buvo ne daiktus sutvarkyti, o pripratinti dukterį prie naujos mokyklos.

Ką daryti su augintiniais?

Jei turite augintinį, jo pervežimas – tai atskiras procesas. Šunims ir katėms reikalingas mikročipas, skiepų žurnalas ir ES augintinio pasas. Gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės bent 21 dieną prieš kelionę. Jei vežatės iš ES į ES, tai paprastai nesudėtinga, bet vis tiek reikia pasitikrinti pas gydytoją. Gyvūną galima vežti kartu su daiktais, jei yra speciali transportavimo dėžė, arba naudotis gyvūnų pervežimo paslaugomis. Aš pats nesu gyvūnų specialistas, bet žinau, kad reikia gerai viską suplanuoti, nes kai kurios šalies ribos turi specifinių reikalavimų.

Pasirinkimas ir bendradarbiavimas

Kaip išsirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Čia reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma, įmonė turėtų turėti aiškią buveinę, kontaktinį telefoną ir atsakyti į skambučius – jei niekas neatsiliepia arba tik el. paštas, jau įtartina. Antra, turėtų būti galimybė pasirašyti oficialią sutartį su visomis sąlygomis. Trečia, verta pasidomėti atsiliepimais – bet čia reikia būti atsargiam, nes gerų atsiliepimų galima ir pripirkti. Geriausia paklausti pažįstamų, kurie jau pervažiavo, arba ieškoti nepriklausomų forumų. Ketvirta, palyginkite kelis pasiūlymus – jei vienas siūlo gerokai pigiau nei kiti, tikriausiai kažkas negerai.

Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas nutiko ne taip?

Visų pirma, dokumentuokite viską – nuotraukos, video, rašytiniai pranešimai. Jei pastebėjote sugadintus daiktus ar dalies trūkumą, reikalaukite, kad būtų surašytas aktas vietoje, kol vairuotojas dar pas jus. Po to kreipkitės į įmonę raštu su pretenzija. Jei įmonė neatsako arba atsisako kompensuoti, galite kreiptis į vartotojų teises ginčijančią instituciją arba teismą. Žinoma, geriausia to išvengti, bet gyvenime būna visko. Vienas mano pažįstamas po pirkimo nepasirašė sutarties, ir vėliau buvo labai sunku įrodinėti, kad kažkas buvo žadėta.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima ir net verta bandyti. Perkraustymo verslas yra konkurencingas, ir daugelis įmonių yra linkę derėtis, ypač jei turite didesnį krovinį arba jei tai ne pirmas kartas. Bet čia reikia žinoti ribą – jei per daug nusiderėsite, gali nukentėti kokybė. Geriausia tiesiog paklausti: „Ar yra galimybė kokiai nors nuolaidai?" arba „Ką galėtumėte pasiūlyti, jei užsakysiu dabar?" Kartais veikia, kartais ne, bet bandyti neverta bijoti.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Paprastai vasara – pats pikas, nes daugelis žmonių persikelia prieš mokslo metus arba dėl geresnio oro. Bet būtent dėl to vasara ir brangesnė, ir sunkiau gauti vietą. Jei turite galimybę, rinkitės pavasarį arba rudenį – kainos šiek tiek žemesnės, ir lengviau susiderinti datą. Žiema taip pat gali būti variantas, bet čia jau rizika dėl oro sąlygų – sniegas, ledas gali apsunkinti kelionę. Aš pats per Kalėdas retai ką vežu, nes visi nori būti namie.

Išvada

Daiktų pervežimas Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti iš pradžių, bet čia yra daug smulkmenų, kurios gali tapti problema, jei jų nežinote. Svarbiausia – gerai apsirūpinkite laiko, palyginkite kelis pasiūlymus, pasirašykite aiškią sutartį ir nevenkite papildomo draudimo, jei vežate vertingus daiktus. Vokietijoje tikrai rasite vietą savo daiktams, o jei ko nors ir trūks – parduotuvės pilnos. Sėkmės su persikėlimu, ir jei dar turite klausimų – kreipkitės, stengsiu atsakyti, ką žinau.