Perkraustymas į Vokietiją – ar galima vežti didelius baldus ir ką svarbiau žinoti?

Sveiki, tą pačią kalbą girdžiu jau beveik dvidešimt trejus metus. Žmonės visada panikuoja, kai reikia keltis gyventi užsieny, ypač kai kalba eina apie Vokietiją. Viskas klostosi paprastai: surandate būstą Berlyne ar Miunchene, pasirašote sutartį, o tada staiga suprantate, kad ten visgi reikia nugabenti savus daiktus. Ir kyla klausimas: perkraustymas į Vokietiją – ar galima vežti didelius baldus? Žinoma, kad galima, bet yra bet kuriuo atveju savų niuansų, apie kuriuos dažnai užmirštate kol reikalai tampa kritiški. Esu matęs viską – nuo itališkų sekcijų, kurios neįeina į liftą, iki to, kaip vokiečių muitinė (tai jei neteisingai užpildysite dokumentus) gali padaryt gyvenimą skausmingą. Čia ne tiesiog krovinių vežimas, tai visai kita istorija. Tad nuleiskime kaukes pašnekovams ir papasakokime, kaip tai vyksta iš tiesų, be jokių gražių brošiūrų.

Apie tai, kas telpa ir kas netelpa

Ar įprastas „kibiras“ (3,5 t sunkvežimis) susitvarko su mano dideliu sofa komplektu?

Žiūrėkite, čia viskas labai paprasta – jeigu jūsų sofos ilgis neviršija 3,5 metro, tai paprastai nėra problemų. Bet turiu omenyje, kad vairuotojas turi mokėti įvertinti erdvę. Vakar rašinėjau su vienu klientu, kuris tikino, kad sofa „nedidelė“, o pasirodo, tai buvo tokia „L“ formos šiurpynės, kurios netilpo net į prekybos centrą vartus. Viskas priklauso nuo to, kaip baldai išmontuojami. Jeigu atlenkiamos nugaros ar nuimami rankenėlės – tada puiku. Jeigu tai monolitas – gali tekti išmontuoti langą ar duris. Ir vokiečiai už tai papildomai neapsimoka, gali būti nemalonumai.

Perkraustymas į Vokietiją – ar galima vežti didelius baldus, jeigu aš gyvenu 5 aukšte be lifto?

Tai yra mano mėgstamiausia situacija (sarkazmas, aišku). Taip, vežti galima viską, bet kaina šokiruos ne tiek dėl atstumo, kiek dėl to, kad vairuotojai teks nešioti krogščius penkiais aukštais. Ypatingai jeigu reikia nešti žemyn, nes ne visiems tinka lengvosios laiptinės. Prieš keletą metų turėjau atvejis Hamburge, kur kaimynai iškvietė policiją, nes mūsų vairuotojai per daug gudrino nešdami spinę per balkoną. Vokiijoje žmonės labai mėgsta taisykles, tad geriau iš anksto pasakykite apie be lifto situaciją, kad mes numatytume papildomą žmogų.

Ką daryti, jei man reikia vežti seną, tėvo paliktu spinę, kuri yra 2,5 metro aukščio?

Tai problema. Dauguma Vokietijos butų, ypač senų pastatų, turi lubas 2,5 metro aukščio, bet durų angos dažniausiai žemesnės. Tokia spinta neįeis pro duris, jeigu tik ji nėra išmontuojama į dalis. Gali tekti išmontuoti spintą dalimis, o vėliau vėl surinkti vietoj. Tai kainuoja, bet ne kiekvienas meistras sugeba surinkti tą tarybinę monstrą taip, kad ji nekrėptų. Patirtis rodo, kad tokius daiktus kartais pigiau palikti čia ir nusipirkti naują IKEA, nei mokėti už darbo valandas Vokietijoje.

Ar galima į spintą įpakuoti drabužius ir taip vežti, kad nereikėtų dėti į dėžes?

Kadangi aš esu praktiškas žmogus, sakau – kodėl gi ne? Bet čia yra vienas „bet“. Jeigu spinta yra sena, jos galai gali atsiskirti nuo svorio, ir viskas iškris ant kelio. Tad reikia įvertinti baldų būklę. Jei tai tvirtas medis, drabužius galima rišti rulonais ir įkišti viduj – taip taupote vištą ir vištieną (dėžės ir vieta). Tačiau jei spinta lakšta, geriau viską supakuoti į dėžes. Nėra nieko blogiau nei atvykti į Vokietiją ir surasti savo drabužius išbarstytus po krovinių skyrius.

Ar galiu vežti pianiną? Jis labai didelis ir sunkus.

Pianinai – tai atskira religija. Ne kiekvienas autovežis pasiima pianinus, nes jiems reikalingi specialūs priemonės – juostos, vežimėliai, o svarbiausia – stiprių nugarų. Vokietijoje pianinų pervežimas gali būti gan brangus dalykas, ypač jeigu reikia kelti jį į aukštą be lifto. Be to, reikia įvertinti grindų įrangą – jeigu ten grindys yra minkštos (pvz., kilimas) arba labai šlapios (dažnai ten rūsys), tai gali būti problema. (Aš čia su rūsiu šiek tiek per daug, bet vokiškuose namuose rūsiai kaip ir butai). Trumpai tariant – galima, bet reikia įspėti iš anksto, kad mes pasiruošę.

Kainos ir piniginiai klausimai

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Vokietiją su dideliais baldais?

Neužsiimu kainodaromis čia šiandien, bet galu gali pasakyti – tai ne pigu. Jeigu turite butą 40 kvadratų ir tik sofos bei lovos, tai gali tekti susimokėti nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Vokietijoje važiuojate. Rytuose, prie Lenkijos sienos, pigiau. O jeigu važiuojate į Miuncheną ar Štutgartą – kils degalai, mokesčiai už keliais (vokiškas mautas), o tai viskas įeina į kainą. Dideli baldai nekelia kainos, jei jie telpa į mašinos tūrį, bet jei reikia skambinti iškelti pro langą – tada kalbos kitos.

Ar reikia mokėti už grįžtamąjį važiavimą (tuščią kelią)?

Logiška, kad taip. Mes negalime važiuoti į Vokietiją su pilna mašina, iškrauti, ir grįžtuščia keliauti nemokamai. Vokietijoje degalai brangūs, o dar ir mokesčiai už automagistralius (vignette) sunkvežimiams yra milžiniški. Taigi, jei mes nieko nepasame iš ten (tarkime, atgal į Lietuvą ar kitur), tuomet kaina apima ir grįžtamąjį kelionę. Kartais pavyksta surasti „backload“ – tarkime, kas nors veža iš Vokietijos į Lenkiją, tada gali būti pigiau, bet to garantuoti negaliu.

Kada reikia apmokėti už paslaugas? Prieš ar po?

Standartinė praktika yra tokia: 30–50 proc. avanso sutarties pasirašymo metu, likusią dalį – kai daiktai pasiekia vietą ir yra iškraunami. Yra kompanijų, kurios reikalauja 100 proc. iš anksto. Aš asmeniškai nebūčia patikėjęs pinigais iš anksto, nebent tai būtų didelė, žinoma ir patikima įmonė. Esu matęs atvejus, kai žmonės sumokėjo viską, o vėliau su jais negalėjo susisiekti, arba mašina „sugežėjo“ sienoje kelioms dienoms. Geriau laikyti pinigus iki pat pabaigos, tai jūsų saugumo garantas.

Ar kaina keičiasi, jei aš nusprendžiu nešti daiktus pats iki mašinos?

Tai gali sumažinti kainą, bet ne drastiškai. Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kiek laiko vairuotojas praleis jūsų namuose. Jeigu jis tik atveža mašiną, o jūs su kaimynais į ją užkraunate, tai taip, taupote už krovėjų darbą. Bet tikėkitės, kad vairuotojas nebus laimingas, jeigu jis turės laukti valandas, kol jūs rikiruojate dėžes. Laikas – tai pinigai. Be to, jeigu padėsite blogai, ir važiuojant kažkas nulūžta, atsakomybės klausimas bus neaiškus.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Gerbiami, vairuotojai yra žmonės ir jie valgo. Jeigu kelionė trunka dvi dienas, reikia maitinimosi išlaidų, nakvynės (jei neina važiuoti be sustojimo), o galbūt ir vietinio leidimo už važiavimą mieste (pvz., „Umweltplakette“ Berlyne). Tai dažnai nėra įtraukta į pradinę sąmatą, bet yra normalios verslo išlaidos. Taip pat, jeigu reikia ilgesnį nešti daiktus nei 20 metrų nuo mašinos iki durų, gali būti taikomas mokestis už „ilgą nešimą“ (Long carry). Viskas turi būti parašyta sutartyje, bet žmonės dažnai to neskaito.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratija

Kokius dokumentuos reikia tur�ti sienai kirsti?

Es ES, tai daugeliu atvejų paprasta – jokių deklaracijų nereikia, jei tai asmeniniai daiktai. Bet visada reikia turėti pasą ar asmens kodą. Vokietijos policija ar muitinė gali sustabdyti ir paklausti, kas čia per krovinys. Turi turėti CMR dokumentą (tarptautinis vežimo orderis), kuriame parašyta, kad tai „Household goods“. Jeigu nesate Vokietijos pilietis, gali tekti parodyti sutartį su darbdaviu ar nuomos sutartį, kad įrodytumėte, ką čia darote. (Arba bent jau pažymą iš darbo vietos, kad tai ne prekyba).

Ar reikia mokėti PVM už pervežimą?

Jei pervežiate savo asmeninius daiktus, kuriais naudojotės bent 6 mėnesius, ir persikeliate gyventi į Vokietiją, dažniausiai taikoma 0 proc. PVM tarifas pervežimo paslaugai. Bet tam reikia užpildyti tam tikrą deklaraciją arba parodyti, kad išsirengėte visam laikui. Jeigu tiesiog vežate baldus draugui, kuris nusipirko juos eBay, tai tuomet jau bus įprastinė PVM taisyklė – 19 proc. Vokietijoje. Čia būna daug klaidų, žmonės sako „tai mano dėdės“, o muitinė sako „mokėkite“.

Kas yra tas „inventoriaus sąrašas“ ir ar jis būtinas?

Būtinas kaip oras. Be jo, jeigu dingsta daiktų, nieko nenugausite. Sąrašas turi būti detalus: ne „5 dėžės“, o „5 dėžės virtuvės reikmenims, 3 dėžės drabužiams, 1 dėžė knygoms“. Vokiškai tai vadinasi „Packing List“. Jeigu įvyko avarija ar gaisras, draudikas neduos nieko be šio lapo. Ir, žinoma, visi brangiausi daiktai (kompiuteriai, brangiausi baldai) turi būti išskirti atskirai su verte. Pasirašiau dokumentą be sąrašo vieną kartą, dar ilgai gyniausi iš teisme.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą dokumentams?

Geriau turėti. Dauguma vairuotojų sugebės paaiškinti angliškai arba rusiškai, bet jeigu sustabdys pareigūnai, jie norės matyti viską vokiškai. Inventoriaus sąrašą būtų protinga turėti dvikalbį. Nereikia versti viso teksto, pakanka apibendrinimų. Taip pat, jeigu turite techninę pasą automobiliui (jei važiuojate savo), tai ji turi būti tvarkinga.

Ką daryti, jeigu Vokietijos pareigūnai nepasitiki mano dokumentais?

Nieko nedaryti, tik ramiai laukti. Jie turi teisę patikrinti viską, netgi iškrauti mašiną. Jeigu viskas tvarkinga – duokit jiems gėrimo (ne, šipkai, ne taip). Jie tiesiog daro savo darbą. Esu matęs, kaip bandė „priekabinti“ lietuvus, kad jie nelegaliai prekiauja alkoholiu, bet jeigu turite CMR ir asmeninius daiktus, nieko nebus. Blogiausia, kas gali nutikti – prarasite kelias valandas. Bet jeigu tikrai bandėte įvežti prekes be deklaracijos, tuomet... na, laukite baudos.

Pakavimas, paruošimas ir kitos bėdos

Kas turėtų pakuošti daiktus – aš ar pervežėjas?

Jeigu norite sutaupyti, pakuoškite patys. Jeigu norite saugumo, palikite tai mums. Profesionalus pakavimas (su burbuliukais, stiklo vata, specialiomis dėžėmis) kainuoja, bet tai apsigyvena, jeigu keliate lėktuvu per Europą (pvz., į Miuncheną ar Frankfurtą). Tiesa, dažniausiai važiuojame sunkvežimiais, čia vibracija kita. Jeigu jūsų dėžė su indais atsidurs po 2 tonų svorio spinta, tai indus tikrai teks supirkti. Mūsų komanda žino, kaip užkrauti, kad sunkiausi eitų į apačią.

Ką daryti su šaldytuvu? Ar reikia jį išjungti iš anksto?

Būtinai išjunkite mažiausiai parą prieš kelionę. Ir labai svarbu – išdžiovinkite jį iš vidaus! Esu matęs, kaip žmonės užšaldė mėsą, o pakeliui, kai mašina įkaista, mėsa atšąlo, vanduo nuteka į grindis ir viskas apžičia. Ponas vairuotojas gali būti labai nelaimingas, kai jo kabinete uodžia kvapą iš uždaryto krovinių skyriaus. Taip pat, uždarykite duris lipnia juosta, kad jos neatsidarytų kelyje.

Ar galima vežti augalus į Vokietiją?

Galima, bet yra apribojimų. Vokietija yra gana griežta dėl augalų, kadangi nenori užsivežti kenkėjų. Jeigu tai kelių vazdų ar paprastas kaktusas – nieko tokio. Bet jeigu turite didelę palmę su žeme, gali tekti turėti fitosanitarinį pažymą. Be to, augalams šalta – žiema juos reikia gerai apsaugoti, o vasarą gali išdžiūti. Tiesiog uždenkite juos, kad neleistumės saulės spindulių per stiklą, kitaip bus kepti lapai.

O maisto produktus? Ar galima vežti mėsą, sūrį ir t.t.?

Asmeniniam vartojui – taip, galima šiek tiek. Tarkime, dešrelę keletui kilogramų, sūrio gabalėlių. Bet nebandykite įvežti pusės kiaulės! Vokietijos veterinarijos tarnybos gali konfiskuoti, jeigu manys, kad tai prekyba. Taip pat, žiūrėkite galiojimo datas. Jeigu atvešite pasenusio maisto, gausite baudą. Ir vėlgi – viską gerai uždarykite, kad neužterštumėte kitų daiktų. Vienas klientas atvežė atidarytą kąsnį su raugintais agurkais, ir visa mašina kvapo kaip sūris kelias savaites.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Didelės spintos, sekcijos, lovos – turi būti išmontuotos. Pirmiausia dėl vietos (taip įeis daugiau daiktų), antra – dėl saugumo. Surinktas baldas gali lūžti nuo svorio ar vibracijos. Maži stalai, spintelės gali važiuoti surinktos, jei telpa. Bet prieš kelionę pasikalbėkite su vairuotoju – jis gali atsisakyti vežti nesurinktą masyvią lovą, jeigu bijo, kad ji sugriūs ant jo galvos (tai keista, bet buvo).

Kaip apsaugoti grindis ir koridorių krovimo metu?

Geriausia turėti pasidariusiu apsauginių kilimėlių ar storos kartono. Vairuotojai dažnai turi savo „kojines“ (apsaugas) ant kojų, bet grindų apsauga yra savininko reikalas. Ypač jeigu tai brangios parketinės grindys Vokietijoje. Jeigu užtepsite ar įbrėžite kaimyno koridorių (jei ten bendras įėjimas), bus didelių nemalonumų. Geriau prevencija, nei paskiau ieškoti meistro, kuris suremontuotų parketą.

Vairuotojai, terminai ir realus gyvenimas

Ar vairuotojas padės man surinkti baldus vietoj?

Įprastai ne. Vairuotojų darbas yra vežti ir iškrauti. Jie gali padėti nustumti spintą į vietą, bet nesitikėkite, kad jie imsis sukti atsuktuvą ir surinkys jūsų kompleksinę sistemą iš IKEA. Tam reikalingas meistras, o vairuotojas po 10 valandų vairo tiesiog nori miego. Galima susitarti dėl „paketinio“ paslaugos, kur įeina ir surinkimas, bet tai kainuos brangiau.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Iš Vilniaus iki Berlyno – apie 12–14 valandų važiavimo, jei nėra didelių spūsčių. Tačiau reikia įvertinti, kad vairuotojas negali važiuoti be poilsio. Taigi, dažniausiai tai ištisą dieną su nakvyne viduryje. Jeigu įsivažiuojate gilyn į Vokietiją (pavyzdžiui, prie Bavarijos sienos), tai gali užtrukti ir dvi dienas. Nesikalbėkime apie tai, jeigu A9 autostradoje vyksta remontas (kas ten beveik visada vyksta).

Ar galiu važiuoti su vairuotoju keleiviu?

Techniškai – ne. Sunkvežimiai yra skirti kroviniams, o ne keleiviams. Draudimas neapima keleivių, ir jeigu įvyks avarija, nebus jokios kompensacijos. Be to, dauguma firmų draudžia vairuotojams imti keleivių dėl saugumo ir juridinių priežasčių. Galima bandyti susitarti su savo pažįstamu vairuotoju, bet tai yra jūsų asmeninis rizika. Aš to nerekomenduoju.

Kas nutinka, jeigu vairuotojas vėluoja?

Gyvenimas. Gali užstrigti sienoje, gali būti padangų plyšimas, arba tiesiog sustojo eismas. Vokietijoje eismas yra labai intensyvus. Jeigu vairuotojas vėluoja valandą ar dvi – nepykite. Jis ir taip stengsis. Bet jeigu jis neatsiranda be jokios žinios ir neatsiliepia į telefonus – tuomet skambinkite į dispečerinę. Kartais nutinka, kad vairuotojas tiesiog užmiega poilsio vietoje ir praleidžia budėjimo laiką (ypač jeigu senas).

Ar galima nurodyti konkretų pristatymo laiką, tarkime, 14:00?

Galima bandyti, tai vadinamas „Time Window“. Bet už tai paprastai reikia papildomai sumokėti, nes tai riša vairuotojui rankas. Jeigu jam reikės laukti 3 valandas prie jūsų namo, kol jums pasibaigs darbas, tai laikas yra mokamas. Paprasčiau yra susitarti, kad jis paskambins valanda prieš atvykdamas, o jūs važiuosite iš darbo.

Ar man reikia būti vietojje, kai atvyksta mašina?

Privalomai. Bent jau tuomet, kai pradedamas iškrovimas. Jūs turite pasirašyti dokumentus, patikrinti, ar viskas tvarkinga, ir parodyti, kur dėti daiktus. Jeigu jūsų nėra, vairuotojas gali tiesiog iškrauti viską prie durų (ir nueiti). O jeigu pradžia lietus? Tas pats. Būkite ten arba deleguokite kieno nors, kuo pasitikite.

Ką daryti, jeigu kažkas sugilo ar sulūžo kelionės metu?

Skubiai užfiksuokite tai CMR dokumente. Parašykite „lūžo koja“ arba „įskilė dėžė“. Nepasirašykite „viskas TVARKOJE“, jeigu nėra. Vėliau bus per vėlu įrodyti, kad tai nutiko kelyje. Tada susisiekite su draudiku. Be užrašų dokumente, draudimas neduos nieko. Esu matęs, kaip žmonės sušoko iš džiaugsmo, kad atvyko, pasirašė viską akimirksniu, o namie pastebėjo, kad televizorius nebejungiasi. Tuomet – atsiprašom, jūs patvirtinote, kad gavote daiktus sveikus.

Išvados

Tiesiog tarkime taip – perkraustymas į Vokietiją – ar galima vežti didelius baldus ne tik kad įmanoma, tai daromi kasdien. Svarbiausia nėra pati transportavimo technologija, o jūsų pasiruošimas ir sąžiningumas. Neapsukite vairuotojų, nes jie turi savo bendruomenę ir pasakys vienas kitam, o tada jums gali būti sunku rasti ką nors greitai. Vokietija yra tvarkinga šalis, ten viskas turi būti aišku: dokumentai, išmatavimai, mokėjimai. Jeigu visą tai užtikrinsite, tai viena didžiausių gyvenimo dramų taps tiesiog dar viena diena kelyje. Sėkmės kelyje ir laiko susirasti gerą vietą gyventi!