Perkėlimo paslaugos su mikroautobusų nuoma į ir iš Vokietijos

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį mes vadiname logistika, mačiau visko – nuo pamestų sofų iki vėluojančių furų, kurios stovi kažkur prie Berlyno, nes vairuotojas tiesiog nusprendė pamiegoti ilgiau. Kai žmonės klausia apie perkėlimo paslaugas su mikroautobusų nuoma į ir iš Vokietijos, aš visada sakau: nepirkite katės maiše. Tai nėra tiesiog „įdėjau daiktus ir nuvažiavau“. Tai yra planavimas, nervai ir kartais – tiesiog sėkmė. Vokietija yra griežta šalis, ten tvarka turi būti tokia, kad net CMR'as turi būti be vienos dėmės, kitaip vokiečių policija tave „išrengs“ iki paskutinio cento. Šiandien papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be jokių pagražinimų.

Planavimo ypatumai ir techniniai niuansai

Kodėl mikroautobusas yra geriau nei didelė fura persikraustymui?

Mano praktikoje mikroautobusas yra karalius, kai kalbame apie persikraustymą iš Lietuvos į Vokietiją ar atgal. Kodėl? Nes didelė fura tiesiog fiziškai negali įvažiuoti į senamiesčio gatveles, tarkim, Miunchene ar Hamburge. Kai užsisakai mikroautobusą, tu gauni mobilumą. Aišku, talpa mažesnė, bet užtat nereikia samdyti papildomo „bobkato“ ar mažo sunkvežimio daiktų pervežimui nuo pagrindinio terminalo iki tavo durų. Tai sutaupo apie 300–500 eurų, o kartais ir visą dieną laiko. Žinoma, jei turi visą gyvenimą susikrovęs į dėžes, tada jau reikia furos, bet 90 procentų atvejų mikroautobusas yra pats optimaliausias variantas, ypač jei kraustaisi į butą.

Ar įmanoma išsinuomoti mikroautobusą su vairuotoju ir pačiam viską krauti?

Tai yra klasikinis variantas, kurį renkasi taupūs klientai. Tu išsinuomoji mikroautobusą su vairuotoju, o pats su draugais krauni daiktus. Mano patirtis rodo, kad tai dažnai baigiasi „furos“ perkrovimu. Žmonės galvoja, kad į „Sprinterį“ telpa viskas, bet kai pamatai, kaip jie bando įgrūsti skalbimo mašiną ant televizoriaus, norisi verkti. Vairuotojas, jei jis patyręs, visada pasakys: „Stop, čia jau per daug“. Jei jis tyli, vadinasi, jam nusispjauti į tavo daiktus. Aš visada patariu: geriau sumokėti už papildomą reisą, nei vėliau klijuoti sudužusius indus ar taisyti subraižytus baldus, kurie kainuoja daugiau nei pati nuoma.

Kokie yra pagrindiniai CMR dokumentų reikalavimai Vokietijoje?

Vokietijoje policija ir kelių inspekcija yra labai pedantiški. Jei tavo CMR'as (krovinio važtaraštis) nėra užpildytas teisingai, tave gali sustabdyti ir laikyti valandų valandas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pats pildė dokumentus ir supainiojo svorį. Rezultatas – 800 eurų bauda ir prastova. Visada reikalauk, kad pervežimo įmonė pati užpildytų visus popierius. Jie žino, kokius kodus rašyti, kaip aprašyti krovinį, kad vokiečiai neturėtų prie ko prikibti. Tai yra jų darbas, o ne tavo. Jei vadybininkas sako „ai, čia paprasta“, bėk nuo tokio vadybininko kuo toliau, nes jis tiesiog tingi dirbti.

Ar reikia specialaus draudimo persikraustant į Vokietiją?

Daug kas galvoja, kad „vežėjo civilinė atsakomybė“ padengs viską. Deja, tai yra mitas. Jei tavo daiktai nėra supakuoti pagal standartus, draudimas gali atsisakyti mokėti. Aš visada rekomenduoju papildomai apdrausti krovinį, ypač jei vežiesi brangią techniką ar meno kūrinius. Tai kainuoja nedaug, gal kokius 50–100 eurų prie bendros sumos, bet ramybė yra neįkainojama. Vienas mano klientas vežėsi antikvarinį stalą, kurį subraižė pervežimo metu. Draudimas atlygino visą žalą, nes buvome viską tinkamai įforminę. Jei būtų buvę be draudimo, būtų likę tik „ačiū“ ir sugadintas stalas.

Kaip teisingai apskaičiuoti mikroautobuso tūrį?

Tai yra amžina problema. Klientai sako: „Ai, čia tik keli maišai ir lova“. Atvažiuoji, o ten – visas gyvenimas. Mikroautobuso tūris paprastai yra apie 12–15 kubinių metrų. Jei turi daugiau, reikia dviejų mašinų arba didesnio sunkvežimio. Aš visada prašau klientų atsiųsti nuotraukas. Nuotraukos nemeluoja. Jei matau, kad daiktų per daug, iškart sakau: „Imam antrą mašiną“. Geriau turėti laisvos vietos, nei bandyti viską suspausti. Beje, nepamirškite, kad baldus reikia išrinkti. Išrinktas stalas užima 5 kartus mažiau vietos nei surinktas. Tai elementari fizika, bet žmonės dažnai pamiršta.

Ar yra kokių nors apribojimų dėl darbo valandų vairuotojams?

Vokietijoje galioja griežti ES reglamentai dėl vairuotojų poilsio. Vairuotojas negali važiuoti 24 valandas be sustojimo. Jei kas nors žada „atvešiu per 12 valandų iš Vilniaus į Berlyną“, jie arba meluoja, arba rizikuoja savo ir tavo gyvybe. Normalus laikas yra apie 16–18 valandų su visais privalomais poilsiais. Jei vairuotojas „šaudo“ be sustojimo, tai yra nesaugu. Aš visada planuoju maršrutą su nakvyne arba pamaininiu vairuotoju, jei reikia skubiai. Saugumas turi būti prioritetas, nes joks persikraustymas nėra vertas avarijos kelyje. Geriau vėluoti porą valandų, nei išvis neatvažiuoti.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugenda kelyje?

Tai yra mano didžiausias košmaras. Sugenda mašina, o viduje – kliento daiktai. Ką daryti? Pirmiausia, įmonė privalo turėti pakaitinį transportą. Jei jie sako „laukite, kol sutaisysime“, tai yra blogas ženklas. Aš visada turiu sutartis su partneriais Vokietijoje, kurie gali operatyviai perimti krovinį. Tai kainuoja, bet klientas gauna savo daiktus laiku. Jei vežėjas neturi tokio plano, tai yra mėgėjai. Visada klausk: „Koks jūsų planas B, jei mašina sugenda?“. Jei jie sutrinka, vadinasi, plano neturi. Būkite atsargūs su pigiomis paslaugomis, nes jos dažniausiai neturi jokių atsarginių variantų.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kartu su komerciniu kroviniu?

Techniškai – taip, bet tai yra galvos skausmas. Jei mikroautobuse yra ir tavo sofa, ir kažkieno kito prekės, muitinė gali užlaikyti visą mašiną. Aš visada stengiuosi, kad persikraustymo kroviniai būtų atskiri. Tai garantuoja greitesnį pravažiavimą. Jei vežėjas sako „ai, pakeliui įmesim“, tai gali reikšti, kad tavo daiktai bus kilnojami iš vienos vietos į kitą. Tai didina riziką kažką sudaužyti. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už „tiesioginį“ reisą, nei rizikuoti, kad tavo daiktai bus „mėtomi“ po visą Vokietiją.

Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie nesudužtų?

Pirkite kokybiškas dėžes. Ne tas iš prekybos centro, kurios plyšta nuo svorio, o specialias, dvigubo kartono. Ir niekada nepalikite tuščių tarpų dėžėje. Jei dėžė „vaikšto“, daiktai viduje susidaužys. Naudokite burbulinę plėvelę, bet nepagailėkite ir paprasto popieriaus ar drabužių tarpams užpildyti. Aš visada sakau: jei dėžę galima pakratyti ir girdisi garsas, vadinasi, ji blogai supakuota. Tai atrodo smulkmena, bet po 1000 kilometrų kelio per duobes, tas „barškėjimas“ virsta šukėmis. Investuokite į pakavimo medžiagas, nes tai pigiau nei nauji daiktai.

Ar reikia iš anksto rezervuoti vietą mikroautobuse?

Vokietijos kryptis yra labai populiari. Jei nori persikraustyti savaitgalį, rezervuok bent prieš dvi savaites. Jei skambini „šiandien rytojui“, tikėkis arba labai didelės kainos, arba „ne, neturime vietos“. Aš visada patariu planuoti persikraustymą bent mėnesį į priekį. Tada ir kaina geresnė, ir vairuotojai ne tokie įsitempę. Beje, sezoniškumas irgi svarbus – vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kai studentai kraustosi, viskas yra užimta. Būkite protingi ir planuokite laiką, nes logistika nemėgsta skubėjimo.

Kiek realiai kainuoja mikroautobuso nuoma su vairuotoju?

Kaina priklauso nuo maršruto ir atstumo. Nuo Vilniaus iki Berlyno kaina gali svyruoti nuo 600 iki 1200 eurų. Viskas priklauso nuo to, ar mašina važiuoja tuščia atgal, ar turi krovinį. Jei randi „dalinį“ krovinį, kaina mažesnė. Bet būk atsargus: jei kaina atrodo per maža, vadinasi, kažkur yra „kabliukas“. Galbūt vairuotojas neturi licencijos, galbūt mašina techniškai netvarkinga. Aš visada sakau: rinkis vidutinę rinkos kainą. Tai yra saugiausias kelias. Ir visada klausk, ar į kainą įskaičiuoti visi mokesčiai, nes vėliau gali išlįsti „papildomi“ kaštai.

Ar vairuotojas padeda nešti daiktus?

Tai yra dažniausias ginčas. Standartinė paslauga – „nuo durų iki durų“, bet tai reiškia „nuo mašinos iki mašinos“. Jei nori, kad vairuotojas neštų daiktus į 5-ą aukštą be lifto, tai kainuoja papildomai. Ir tai yra teisinga. Vairuotojas turi saugoti savo nugarą, kad galėtų vairuoti. Jei jis susižeis nešdamas tavo spintą, kas vairuos mašiną? Aš visada rekomenduoju samdyti atskirus krovikus, jei daiktų daug. Tai kainuoja apie 15–20 eurų už valandą, bet sutaupo daugybę problemų. Nereikalauk iš vairuotojo to, kas nepriklauso pagal sutartį.

Kaip patikrinti pervežimo įmonės patikimumą?

Pirmiausia – „Infotransport“ ar panašūs portalai. Pažiūrėk, ar įmonė turi licenciją. Jei jie neturi „Community Licence“, jie negali vykdyti tarptautinių pervežimų. Tai yra faktas. Taip pat pažiūrėk atsiliepimus, bet ne „Google“ žvaigždutes, o realius forumus. Jei įmonė turi daug skundų dėl vėlavimų, geriau nerizikuoti. Aš visada pasitikiu tais, kurie dirba ilgai ir turi pastovų biurą. Jei įmonė susideda iš vieno žmogaus su „Sprinteriu“, tai gali būti gerai, bet rizika visada didesnė. Pasitikėjimas logistikoje yra viskas.

Ar galima vežti augalus ar gyvūnus mikroautobuse?

Su gyvūnais – griežtai ne. Tai yra nelegalu ir nehumaniška. Mikroautobusas nėra pritaikytas gyvūnams. Su augalais – galima, bet reikia labai atsargiai. Temperatūra mikroautobuso krovinių skyriuje nėra kontroliuojama. Žiemą augalai sušals, vasarą – perkais. Jei labai brangūs augalai, geriau vežtis pačiam lengvuoju automobiliu. Aš visada atkalbinėju klientus nuo augalų vežimo „furoje“. Tai tiesiog neapsimoka. Geriau parduoti senus ir nusipirkti naujus vietoje. Tai bus pigiau ir ramiau.

Ką daryti, jei vėluoja krovinio pristatymas?

Vėlavimai yra logistikos dalis. Keliai, kamščiai, avarijos – visko būna. Svarbiausia – komunikacija. Jei vairuotojas dingsta iš ryšio, tai yra blogai. Geras vežėjas visada informuos: „Atsiprašau, vėluojame 3 valandas dėl kamščio prie Magdeburgo“. Tai yra normalu. Jei vėluoja parą ir niekas nekelia ragelio, tada jau reikia kelti triukšmą. Aš visada reikalauju, kad klientas turėtų tiesioginį vairuotojo numerį. Tai suteikia ramybės. Ir visada turėk „atsarginį“ planą, jei daiktai vėluoja dieną ar dvi.

Ar reikia pakuoti baldus į plėvelę?

Būtinai. „Stretch“ plėvelė yra tavo geriausias draugas. Ji apsaugo nuo dulkių, drėgmės ir smulkių įbrėžimų. Bet ne tik plėvelė – naudok kartoną kampams. Tai yra kritinė vieta. Kai krauni daiktus, kampai visada nukenčia pirmiausia. Aš visada turiu su savimi ruloną plėvelės ir kartono. Tai kainuoja centus, bet išsaugo baldus. Jei vežėjas sako „nereikia“, tai jis tiesiog tingi. Reikalauk, kad viskas būtų apvyniota. Tai tavo turtas, o ne jų.

Kaip elgtis su muitine, jei vežiesi daiktus iš ne ES šalies?

Vokietija yra ES, Lietuva – ES. Jokių muitų nėra. Bet jei vežiesi daiktus iš, tarkim, Šveicarijos, tada jau kita kalba. Reikia deklaruoti, mokėti mokesčius. Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai pamiršta apie „asmeninio naudojimo“ statusą. Jei vežiesi 10 televizorių, muitinė tikrai klaus, kodėl. Būk pasiruošęs įrodyti, kad tai tavo asmeniniai daiktai. Jei viskas tvarkinga, problemų neturėtų kilti. Bet visada turėk sąrašą daiktų su savimi. Tai labai palengvina gyvenimą.

Ar galima mikroautobuse vežti pavojingus krovinius?

Ne, ne ir dar kartą ne. Jokių dažų, skiediklių, dujų balionų ar chemijos. Tai yra griežtai draudžiama. Jei vairuotojas sutinka tai vežti, jis rizikuoja visų gyvybėmis. Aš esu matęs, kaip „bando“ įdėti kanistrą su benzinu. Tai yra nusikaltimas. Jei reikia vežti kažką specifinio, tam yra specializuotas transportas su ADR sertifikatais. Niekada nebandyk „prastumti“ pavojingų medžiagų su paprastu persikraustymo mikroautobusu. Tai gali baigtis labai liūdnai.

Kaip pasiruošti persikraustymui fiziškai?

Tai yra sunkus darbas. Jei kraustaisi pats, pasiruošk pirštines, patogius batus ir daug vandens. Ir svarbiausia – nekelk sunkių daiktų vienas. Nugaros traumos yra dažniausia problema. Aš visada sakau: „Geriau pasikviesk draugą ir nupirk jam picą, nei po to mokėk už masažus“. Taip pat pasiruošk „pirmosios nakties“ dėžę. Ten turi būti patalynė, higienos priemonės, įkroviklis ir kažkas užkąsti. Kai atvažiuosi į Vokietiją, paskutinis dalykas, kurį norėsi daryti – tai ieškoti dantų šepetėlio tarp 50 dėžių.

Ar galima mikroautobuso nuoma su vairuotoju visai savaitei?

Taip, tai vadinama „nuoma su vairuotoju“. Tai patogu, jei kraustaisi per kelis kartus arba jei reikia važinėti po skirtingus miestus. Kaina bus didesnė, bet tu turi visišką laisvę. Aš esu turėjęs klientą, kuris taip persikraustė iš Berlyno į Miuncheną, o tada į Frankfurtą. Tai buvo brangu, bet jam nereikėjo rūpintis logistika. Vairuotojas tiesiog buvo jo „asmeninis logistikos partneris“. Tai yra prabanga, bet kartais ji atsiperka su kaupiamuoju efektu.

Ką daryti, jei daiktai sugadinti pervežimo metu?

Pirmiausia – viską nufotografuok. Prieš iškraunant, po iškrovimo. Jei matai pažeidimą, iškart įrašyk tai į CMR dokumentą. Tai yra tavo vienintelis įrodymas. Jei pasirašysi „viskas tvarkoje“, vėliau nieko neįrodysi. Aš visada patariu klientams: „Tikrinkite viską prie vairuotojo“. Jei jis skuba, tegul skuba, bet tu turi teisę apžiūrėti krovinį. Jei yra žala, rašyk pretenziją raštu. Tai yra oficialus kelias. Tikėtis, kad „susitarsime žodžiu“, yra naivu.

Ar mikroautobusai turi GPS sekimą?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi. Tai yra labai patogu. Tu gali matyti, kur yra tavo daiktai. Jei įmonė neturi GPS, tai jau šiek tiek atsilikę. Aš visada reikalauju, kad klientas galėtų matyti mašinos judėjimą. Tai suteikia pasitikėjimo. Beje, kartais vairuotojai išjungia GPS, kad „pailsėtų“ nelegaliai, bet tai jau kita tema. Visada klausk, ar galėsi stebėti maršrutą. Tai yra tavo teisė, nes tu moki už paslaugą.

Ar galima vežti antikvarinius baldus?

Taip, bet tik su specialiu pakavimu. Antikvaras yra jautrus drėgmei ir temperatūros pokyčiams. Mikroautobusas nėra „termo“ furgonas. Jei veži žiemą, baldai gali suskilinėti. Aš visada rekomenduoju tokius daiktus vežti tik šiltuoju metų laiku arba naudoti specialias apsaugines priemones. Ir niekada nedėk antikvaro į patį galą, kur didžiausia vibracija. Tai yra subtilus darbas, kurį turi atlikti profesionalai. Jei tai labai brangu, gal geriau samdyti specializuotą meno kūrinių pervežimo įmonę?

Ar yra kokių nors „paslėptų“ mokesčių?

Visada klausk apie „papildomus“ mokesčius. Kelių mokesčiai Vokietijoje (Maut) yra dideli. Ar jie įskaičiuoti į kainą? Jei ne, tai gali būti papildomi 100–200 eurų. Taip pat parkavimo mokesčiai miestuose. Jei vairuotojas turi mokėti už stovėjimą, kas tai apmoka? Aš visada stengiuosi viską įtraukti į vieną kainą, kad klientui nereikėtų sukti galvos. Bet visada perskaityk sutartį. Ten viskas parašyta smulkiu šriftu.

Ar verta samdyti įmonę, kuri siūlo „viskas įskaičiuota“?

Tai yra patogiausia. Jie supakuoja, išneša, perveža, išneša ir surenka. Tai kainuoja brangiai, bet tu tiesiog „įeini į naujus namus“. Mano patirtis rodo, kad žmonės, kurie renkasi šį variantą, patiria mažiausiai streso. Bet visada patikrink, ar jie turi gerus atsiliepimus. „Viskas įskaičiuota“ gali virsti „viskas sugadinta“, jei samdysi pigiausius. Rinkis patikimus partnerius, net jei jie kainuoja 20 procentų daugiau.

Išvada

Persikraustymas į Vokietiją su mikroautobusu yra rimtas projektas, o ne pasivažinėjimas. Jei viską suplanuosi, tinkamai supakuosi ir pasirinksi patikimą vežėją, viskas praeis sklandžiai. Svarbiausia – nebijok klausti, reikalauti dokumentų ir viską tikrinti. Logistika yra tiksli mokslas, bet joje dirba žmonės, todėl visada palik vietos netikėtumams. Sėkmės kraustantis, tikiuosi, tavo daiktai pasieks tikslą sveiki ir gyvi!