Patikima logistika ir daiktų apsauga kraustantis į Vokietiją: kas veikia, o kas ne?

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Šioje srityje prisibučiau jau beveik dvidešimt trejus metus, ir kas tuomet, kai kalbame apie Vokietiją, visada pasikartoja tas pats scenarijus. Žmonės visada skamba pas mane, kai jau viskas pradeda degti, arba kai pasirodo, kad „tą kaimyną“ pervežė už pusę pigiau, bet dabar dingus trys dėžės su indais. Viskas atrodo paprasta: įkeli, važiuoji, iškeli. Bet realybė yra kiek kita, ypač kai kalbame apie patikima logistika ir daiktų apsauga kraustantis į Vokietiją. Čia ne tik apie vairuotojus, kalbančius vokiškai, bet ir apie tai, kaip tas jūsų sofos nugara atrodo po 1200 kilometrų Vorarlbergo automagistrale. Tiesiog pasistengsiu papasakoti taip, kaip būčiau sakęs prie kavos puodelio, be jokių reklamų ir „šefo“ kalbos.

Kainos ir organizaciniai klausimai

Kiek tai išvis kainuoja?

Tai, žinoma, klausimas Nr. 1. Kainos šiuo metu šokinėja kaip kiškys lauke, nes degalai, deja, nebe taippigūs. Paprastai, jei kalbame apie standartinį butą (tarkim, 1-2 kambariai) iš Vilniaus į miestą panašų į Miuncheną, tai galima svyruoti nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Čia labai daug priklauso nuo to, kiek daiktų turite – ar tai tik kelios krepšys ir lova, ar visi jūsų gyvenimo surinkimai iš senelio palikimo. Dar vienas dalykas – ar reikia pakavimo paslaugų. Mes dažnai sakome, kad patikima logistika ir daiktų apsauga kraustantis į Vokietiją prasideda ne nuo to, kiek užrakiname varius, o nuo to, kaip supakavote dėžę su pasidarytu stiklu. Kainos be pakavimo bus žemesnės, bet rizika – didesnė.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Tai kaip žiūrėti. Jei vairuotojas važiuoja vienas ir tai jo pirmasis reisas po savaitės pailsėjimo, tai jis gali nukeliauti per 18-20 valandų (tiesiogiai). Bet dažniausiai daryti taip negalima – vairavimo poilsio režimai griežti. Taigi, realiai, jei išvykstame pirmadienį ryte, esame prie jūsų namų Vokietijoje antradienio vakare arba trečiadienį. Taip pat reikia įvertinai iškrovimą. Vokietijose dažnai būna taip, kad sunkvežimis negali užvažiuoti prie pat namų dėl „Užkirstos kelio“ ženklų arba per ankštu gatvėlių. Tada tenka krauti į mažesnį sunkvežimį (t.y. dar viena operacija). Tai prailgina procesą dar pusę dienos.

Ar į kainą įeina ir iškrovimas?

Įprastai taip, jei tai nenurodyta kitaip sutartyje. Visgi, kai kurios firmos (ypač tie „pigieji“ skelbimai) gali rašyti „pervežimas tik iki pirmo kiemo“ arba „iškrovimas tik jei nėra laiptų“ (kas yra absurdas, bet būna). Reikia tiksliai klausti: ar vairuotojas nešiojas? Ar jis vienas? Jei jis vienas, ir jūs turite pianiną trečiame aukšte be lifto, tai tas iškrovimas truks amžiną. Mums patinka aiškumas – kaina sutartoje suma yra galutinė, jei nekinta krovinys. Dar kartą pakartuosiu – patikima logistika ir daiktų apsauga kraustantis į Vokietiją negali būti pigi, jei tenka įdarbinti keletą žmonių nešėjų. Ir dar vienas dalykas – jei Vokietijoje reikia specialių leidimų stovėjimui, tai taip pat gali kainuoti papildomai.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Žinoma, visada galima pabandyti. Bet nekimškite, prašau. Aš asmeniškai, jei žmogus mandagus ir supranta, kad kuro kaina yra kaina, galiu numesti 5-10 procentų, jei, pavyzdžiui, datos man labiau tinkamos arba turiu grįžti tuščia. Tačiau jei atvykstate su prašymu „pervežkite viska už 300 eurų, nes kaimynas taip kainavo“, aš tiesiog nusišypsosiu. Vokietija toli, o mazgas (mašina, vairuotojas, kuras) kainuoja. Kartais galiu pasiūlyti nuolaidą, jei jūs patys padėsite krauti (t.y. fizinis darbas), tada mazgas dirba trumpiau.

Ką daryti, jei pasikeičia planai?

Tai labai dažna situacija. Vokietijos vizos ar buto nuomos sutartys dažnai prasideda vėliau nei planavome. Jei pranešate likus savaitei ar dviem, mes paprastai pakeičiame datas be problemų, tik reikia žinoti, kad mazgas užimtas. Jei pranešate prieš pat išvykimą (pvz., dieną prieš), tai gali tekti sumokėti baudą už praleistą laiką (t.y. vairuotojas sėdi be darbo). Taigi, kuo anksčiau, tuo geriau. Mes jau buvome tokiuose situacijose, kai klientas skambina iš oro uosto, kad vizos nebuvo... tenka labai greitai šokti su adata.

Ar priimate kortelės mokėjimą?

Daugelis mūsų dabar jau priima, bet ne visi. Pats dažniausiai esu už tai, kad būtų galima apmokėti kortele, nes tai patogu ir galima iš karto gauti kvitą. Tačiau kai kurie vairuotojai seno mokykloje mėgsta tik grynaisiais arba pavedimu (ypač jei tai mažesnės firmos). Vokiečiai mėgsta pavedimus – „Überweisung“. Taigi, klauskite iš anksto. Aš visada sakau – pavedimas geriausias, nes yra įrodymas banke. Jei mokate grynaisiais, visada imkite pavedimą (kvitas), kad vėliau nesiginčytume, kad jūs duotumėte, o ne mes.

Kaip susitarti dėl datos?

Geriausia bent savaitę prieš, o dar geriau – dviem. Ypač jei planuojate kraustytis vasaros mėnesiais (birželis-rugpjūtis) arba prieš šventes (Kalėdos, Velykos). Tada darbų krūvis milžiniškas. Vokietijoje taip pat yra savaitgaliai, kai negalima triukšmauti arba statybose. Taigi, jei norite įsikrauti į butą sekmadienį ryte, gali būti problema, kad namų savininkas neleis dėl triukšmo. Patikrinkite vietinius taisykles (Hausordnung). Aš vieną kartą buvau tokiame bėdoje Miunchene – vairuotoją beveik areštavo už triukšmą sekmadienį.

Ar būtina įmoka (avansas)?

Dažniausiai taip. Standartiškai imame maždaug 30-50 procentų avansą, kad užsakybime būtume užtikrinti, ir kad užsakyti vairuotojas neturiškotų niekur važiuoti. Likusią dalį sumokate, kai daiktai pasiekia tikslą arba prieš išvykstant iš Lietuvos. Avansas yra kaip garantas, kad jūs neatsisakysite paskutine minutę. Taip pat tai mums padeda užsakytai kelti kuro. Be to, avansas padeda užtikrinti, kad patikima logistika ir daiktų apsauga kraustantis į Vokietiją bus pradėta laiku – mes jau investuojame laiką į jūsų užduotį.

Ar galima veži dalinį krovinį (dalį sunkvežimio)?

Taip, tai populiari paslauga, jei turite tik kelis daiktus, pvz., kėdes, vežimėlė ar kelias dėžes. Tada mes ieškome kito kliento, važiuojančio tuo pačiu keliu. Tai yra pigiau, bet lėčiau, nes reikia surinkti visą sunkvežimį (arba dalį jo). Datos gali slinkti, nes reikia derinti su kitais žmonėmis. Jei skubate, geriau užsisakyti atskirą mašiną arba „Ekspresinį“ reisą. Tiesa, daliniai kroviniai kartais gali būti pavojingesni, jei vairuotojas netvarko užsakymus – gali atsirasti „girių“ tarp jūsų dėžių ir kieno nors šiukšlių.

Pakavimas, apsauga ir draudimas

Ar reikia pirkti dėžes pas jus?

Galite pirkti, galite rasti pati. Bet aš visada rekomenduoju nusipirkti naujas, specialias judesio (pervežimo) dėžes. Jos storesnės, turi specialias angas rankenoms, ir jos nesuglemžia viena kitos. Senosios „Maxima“ dėžės, išmestos prie sandėlio, dažnai būna sukelusios arba per silpnos. Vokietijoje šiukšlių maišus su dėžėmis dažnai nemėgsta duoti nemokamai, taigi geresnis turėti savas (kuriuos galima parduoti kitiems vokiečiams po metų). Taigi, už patikimą pakavimą patikima logistika ir daiktų apsauga kraustantis į Vokietiją prasideda nuo dėžių.

Kaip apsaugoti baldus?

Būtina vynioti. Stipresniems baldams naudojame storą, daugiasluoksnę gofruotą kartoną (burbulą), o brangioms spintelėms – „stira foam“ (putplasčio plokštes). Tiesą sakant, geriausias būdas – tai supakuoti į minkštą medžiagą (užvalkalus), o tada jau į kartoną. Vieną kartą gavome kreipinį, kad vairuotojas įbrėžė „IKEA“ spintelę su „gala“ (kabelių rinkinys), nes nenuėjo į parduotuvę už pirštų. Nenuėjote – nenuėjo... taigi supakuokite viską, kas kabo arba stovi atvirai. Langų stiklai taip pat turi būti apsaugoti.

Ar verta drausti daiktus?

Be abejo. Tačiau čia yra vienas pagundimas. Daugelis sako: „Aš turiu namų draudimą, jis dengia“. Tikėkite, namų draudimas dažniausia nedengia pervežimo proceso arba turi labai didelę dedukciją (nuostolį). Mes siūlome perkeltinio krovinio draudimą (transport insurance). Jis paprastai kainuoja apie 2-3% nuo krovinio vertės. Jei pas mus vairuotojas užkabins jūsų televizorių (kas, tiesą sakant, retai nutinka, bet nutinka), draudimas jį padengs. Be draudimo – gaila. Aš asmeniškai visada primygtinai rekomenduoju draudimą, ypač kai vežamas brangus technika.

Ar jūs suvežiate ir išnešiate manėžus?

Taip, tai įprasta darbo dalis. Maniežiai (knygų spintos) yra didžiuliai ir sunkūs. Juos reikia išmontuoti (paimti atskyrimo elementus) prieš kelionę, kitaip jie gali sugriūti nuo svorio viršaus, arba pervežimo metu atsiskirti sienelės. Vairuotojai turi įrankius (suktuvas, veržliarakčiai). Tačiau jie nėra meistrai baldų surinkėjai. Jie gali išmontuoti ir suremontuoti paprastus maniežius. Jei turite sudėtingą, itališką baldą su tūkstančiu varžtų, geriau pasamdyti vokišką meistrą ten, kurį važiuosite, nes mūsų vairuotojas gali užtrukti per ilgai arba sugadinti brangų lakštą.

Kaip elgtis su smulkiomis detalėmis?

Viskas turi eiti į dėžes. Negalima mėtyti smulkių daiktų (knygų, žaislų, indų) į maišus. Maišai plyšta, o knygos susiformuoja į vieną gigantišką rąstą, kurio sunku įsitraukti. Smulkmenas (sraigutės varžtus, raktus) dėkite į mažas maišelius ir uždarykite (užriškite), kad jie neišbėgtų po visas mašinas. Vieną kartą radome voverės (t.y. kliento žmonos) auskarus tarp senų laikraščių... laimei, radome. Bet buvo sukrėtimas. Taigi, tvarka – pusė sėkmės.

Ar galima veži šaldytuvą su maistu?

Galima, bet... Šaldytuvą reikia išjungti bent 12-24 valandos prieš kelionę, kad viskas ištirptų. Jį reikia gerai išdžiūventi (pilti vandenį), kad nesuktų vandens ir neužkandų spintelės. Maisto produktų (ypač tirpstančių) geriau nevežti. Vokietijos muitinė gali uždelsti produktus, jei juos laikysite ne kaip asmeninį naudojimą (pavyzdžiui, 10 kilogramų mėsos). O šaldytuve, esant 30 laipsnių karščiui kelyje, viskas gali sugesti. Taigi, šaldytuvą – taip, mėsą jame – ne.

Kokias medžiagas geriausia naudoti indams?

Burbulas (putplasčio vyniojimas) yra karalius. Naudokite daug. Kiekvienas indas turi būti atskirai. Tarp indų dėžėje dedami popieriaus rankšluosčiai arba seni laikraščiai. Negalima dedti vieno ant kito be tarpinės. Aš matau, kaip dažnai klientai bando taupyti popierių... ir paskui gauname kristalų miltus. Užtaupykite dėžę iki viršaus, kad ji nešoktų. Viršuje pasidėkite lengvą daiktą (pvz., pagalvę), kad spaudimas nebūtų per didelis.

Ar saugu veži paveikslus?

Paveikslai ir veidrodžiai yra vieni pačių jautriausių daiktų. Juos reikia vynioti į storą burbulą, o tada į specialų rėmą arba sustiprintą kartoną. Geriausia juos vežti vertikaliai (stovint), ne gulint. Gulint, jie gali lengviau lūžti nuo vibracijos. Jei paveikslas labai brangus (tūkstančiai eurų), geriau jį vežti atskirai, ne su kitais baldais, o dar geriau – pasikviusti ekspertą meno kūrinių pervežimui. Mes paprastai vežame brangius, tačiau ne „muziejaus lygio“.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina. Parašykite ant kiekvienos dėžės: „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Svarbu“ arba „Lengva“. Taip vairuotojams lengviau iškrauti į reikiamus kambarius. Vokietijoje dažnai butai dideli, ir jei išmesite visas dėžes į vieną krūvą, jūs praleisite dieną jas išnešiojus po namus. Pasirašykite savo vardą ir telefono numerį (kai kurie klientai to nepadaro). Kartais dėžė gali atsilikti arba susimaišyti su kitu krovininiu (jei tai dalinis krovinys).

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Pagrindinis dalykas – asmens tapatybės dokumentas (pasas arba ID kortelė). Taip pat reikia surašyti inventoriaus sąrašą (packing list). Jis nereikia būti labai detalus, bet turi būti aišku, ką vežate (pvz., „sofa“, „4 dėžės su drabužiais“, „šaldytuvas“). Jei vežate transporto priemonę (automobilį, motociklą), tai reikalingi techniniai pasai ir draudimo „žalias kortelė“ (Green card). Viską reikia turėti kopijas. Vokietijos pareigūnai gali labai griežtai tikrinti dokumentus.

Ar reikia mokėti muito (muitinės)?

Jei persikeliate gyventi (t.y. keičiate nuolatinę gyvenamąją vietą), daiktus, kurius turite nebent 6 mėnesius, galite vežti be muito. Tai vadinama „Umsiedlungsgut“ (persikėlėlio turtas). Tačiau reikia pateikti įrodymus, kad gyvenote Lietuvoje (pvz., išvykimo deklaracija iš savivaldybės arba senosios sutarties, mokesčių mokėjimo įrodymai). Jei vežate naujus daiktus (su etiketėmis, pirką prieš savaitę), muitinė gali tai laikyti preke ir reikalauti PVM/muito. Taigi, nenukelkite naujų „iPhone“ dėžių vištoje (pakelkite į kišenę arba naudokite be dėžės).

Kas nutinka jei dokumentai neteisingi?

Tai yra viena blogiausių situacijų. Tada sunkvežimis gali būti sulaikomas pasienyje arba muitinės poste. Eiga sustoja. Laukimas kainuoja – vairuotojo laikas, stovėjimas. Visos išlaidas kris ant jūsų pečių. Todėl patikrinkite dokumentus dar Lietuvoje. Ypač jei vežate brangią techniką arba automobilį – užpildykite deklaraciją „MVGS“ (pervežimo deklaracija) arba konsultuokitės su muitinės brokeriu. Aš vieną kartą mačiau, kaip sulaikė vairuotoją, nes jis nebuvo parašęs sąrašo... buvo labai nemaloni situacija.

Ar galima veži alkoholį ir tabaką?

Taip, bet ribotą kiekį, kaip asmeniniam naudojimui. Pavyzdžiui, 110 litrų alaus, 90 litrų vyno (tačiau ne daugiau kaip 60 litrų putuojančio), 20 litrų stipriųjų gėrimų. Cigaretės – 800 vnt. (arba 1 kg rūkalų). Jei daugiau – tai jau prekė, reikia mokėti akcizus. Vokietija, žinoma, netoleravo kontrabandos. Tiesa, jei jūsų „vyno rūsys“ turi 200 butelių ir jūs rodote, kad tai asmeninė kolekcija, gali praeiti, bet reikia aiškiai paaiškinti ir tikrinti, ar tai ne parduotuvė.

Ką daryti su buitine technika?

Ji turi būti atjungta nuo elektros ir vandens. Skalbimo mašinos turi būti išdžiovintos (nėra vandens mentele, nėra filtrų). Viryklės – dujinės turi būti atjungtos dujų baliono (jei tokia yra). Elektrinės - tiesiog ištraukite kabelį. Vokietijoje elektros tinklai yra 230V, taigi viskas tinka, tik kištukai gali skirtis (F tipo Vokietijoje, C tipo Lietuvoje - bet dauguma dabar universalūs). Turėkite omenyje, jei technika sena, gali sugesti per vibraciją. Jei ji vežia su vandeniu, tai garantuota (blogi) kvapas ir įbrėžimai.

Ar reikia registruoti gyvenamąją vietą iš karto?

Taip, Vokietijoje privaloma registruotis („Anmeldung“) per 2 savaites nuo atvykimo. Tai jau ne mūsų reikalas, bet svarbu žinoti, kad be to negalite gauti nieko (banko sąskaitos, darbo). Mūsų vairuotojai negali padėti su tuo, jie tiesiog atveža daiktus. Tačiau jei reikia, galime padėti surasti vokišką adresą, jei neturite buto (laikinas sandėlis). Pas mus yra patirties, kai klientai atvyksta be registro... tenka džiugiai ieškoti variantų.

Kaip elgtis su namų gyvūnais?

Gyvūnus galima vežti, bet tai jau ne logistinė, o gyvūnų pervežimo sritis. Mes nevežame gyvūnų (šunų, kačių) kartu su baldais – tai nelegalu ir/blogai jaučiasi. Jums reikės specialių paslaugų arba vežti juos savo automobiliu. Reikės europinio paso (chipas, skiepai). Vokietija labai griežta dėl brangių veislių šunų (Pit Bull ir t.t.) – juos gali neįleisti. Taigi, pasirūpinkite šia problema anksčiau. Aš pats turiu šunį, žinau, kad tai ne taip paprasta.

Ar dažnai vyksta patikrinimai kelyje?

Vokietijoje dažniau policija stabdo sunkvežimius dėl greičio arba techninės būklės. Jei jūsų daiktai uždengia vaizdą į galinius langus arba yra užfiksuoti (neprivilginti), tai gali būti problema. Taip pat svarbu, kad krovinio svoris neatitiktų leistinojo. Mes stengiamės viską tvarkyti pagal taisykles, kad klientas nenukentėtų. Kartais gali sustabdyti ir paprašyti parodyti dokumentus, kas yra viduje (ypač jei mašina atrodo įtartai).

Realijos ir problemos (iš vidaus)

Kas daro, jei vairuotojas užstringa?

Visada turite atsarginį kontaktą. Mūsų vadovo arba dispečerio numerį. Kartais vairuotojas tiesiog nebegali rasti adreso (Vokietijos gatvės gali būti painios, viena gatvė veda į mišką, kita į fermą). Kartais jo telefonas išsikrauna. Tokiais atvejais reikia skambinti mums. Mes naudojame GPS, bet kartais reikia vietinio žinojimo. Būna, kad vairuotojas kalba tik rusiškai arba lietuviškai, o vokietis kalba tik vokiškai – tenka mums verti.

Ar pasitaiko sugadintų daiktų istorijų?

Žinoma, mes ne robotai. Vieną kartą, lenkdami stačią lankstą vienoje Bavarijos miestelių, atsirado garsas... Pasirodė, lūžo viena kojelė ant senosios komodos, kurią klientas padėjo ant viršaus be fiksavimo. Mes vėliau atsiprašėme ir sumokėjame už reparatūrą (tai mūsų draudimas padengė). Taigi, pasidėkite brangius daiktus viduryje, o ne viršuje, o dar geriau – praneškite apie juos iš anksto. Patikima logistika ir daiktų apsauga kraustantis į Vokietiją tai ne tik vairavimas, bet ir dėmesys.

Ką daryti, jei bute Vokietijoje neleidžia iškrauti?

Tai dažna problema. Pavyzdžiui, didelis „Sattelzug“ (sunkvežimis su priekaba) negali užvažiuoti į senamiestį. Tada mes turime pasiimti mažesnį sunkvežimį „7.5 toną“ ir daryti „transhipment“ (perkrautą). Tai kainuoja papildomai, bet mes pranešame iš anksto, jei matome, kad adresas toks. Kartais klientai patys nenurodo detaliaus adreso (rašo tik „Berlin“), o ten yra „Pedestrian Zone“. Tada reikia stovėti toliau ir nešti rankomis.

Ar buvote įvykę nelaimingų atsitikimų?

Ačiū dievui, nieko rimto su žmonėmis nebūta. Buvo mažų „priepuolių“ – praslydo viena mašina žiemos metu A9 autostradoje. Krovinys buvo užfikuotas, taigi nenukrito. Vairuotojas nenukentėjo. Deja, pasaulis yra toks, kad kartais nutinka. Tada viskas sustoja, reikia laukti techninės pagalbos. Tokiu atveju mes skambiname klientui ir pranešame, kad bus pavėluota. Dažniausiai žmonės supranta, yra kantri.

Ar kada nors „ Dingę “ daiktai?

Jeigu kalbame apie mūsų kompaniją – tai nebūta. Esame atsakingi. Tačiau girdėjau istorijų apie kitas firmas, kurios vežia dalinius krovinius ir kažkas pasimeta (t.y. paima kiti žmonės sandėlyje). Todėl aš visada sako, jei jums labai svarbi saugumas, užsisakykite pilną mašiną (Exclusive), o ne dalinį. Tada jūs žinote, kas yra viduje ir kas važiuoja. Už papildomą kainą gaunate ramybę.

Kas daryti, jei klientas nėra vietą iškrovimo metu?

Tai keistas dalykas, bet kartais nutinka. Tada vairuotojas laukia. Laukimas turi savo kainą (pvz., 50 eurų per valandą). Geriausia, kad kas nors būtų (giminaitis, draugas, arba brokeris), kuris gali atidaryti duris ir priimti daiktus. Jei nieko nėra, mes turime problemą. Kartais galime vežti daiktus pas save į sandėlį Vokietijoje (jei turime tokį punktą), bet tai taip pat kainuoja (sandėliavimas). Taigi, koordinavimas – raktas.

Kaip atrodo jūsų vairuotojai?

Įvairiai. Dažniausiai tai vyrai viduriniame amžiuje, su patirtimi. Jie nebleizga, nešioja darbo drabužius (jei reikia). Žinoma, gali būti ir jaunesnių, bet jie dirba su pagalbininkais. Mes įrenginėjame mūsų mašinas su „holland“ liftedais (pakėlimo galinė ašis), kad galėtume lengviau manevruoti. Bet važiuoklės visada purvinos – tai tiesiog logistika, ne automobilių paroda.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Aš asmeniškai bijau pigių pasiūlymų. Jei visi keliauja maždaug po 1500 eurų, o kažkas siūlo už 600 – tai signalas. Gali būti, kad jie nebus apdrausti, arba kad važiuos sena, besiblaškanti mašina, arba kad paprašys papildomai už kiekvieną laiptą. Gali būti ir apgavystė – imami pinigai ir dingsta. Geriausia pasitikėti rekomendacijomis. Už patikima logistika ir daiktų apsauga kraustantis į Vokietiją verta sumokėti šiek tiek daugiau, kad nereikėtų vėliau verkti.

Kaip elgtis su nešvariais daiktais (pavežėjas šiukšles)?

Kartais klientai bando išnešti šiukšles kartu su daiktais, kad nereikėtų mokėti už šiukšlių ivežimą Vokietijoje (kas ten brangu). Mes paprastai sutinkame, jei tai nedidelis kiekis (pavyzdžiui, kelios maišos senų drabužių). Bet jei tai statybinės atliekos, senos batuodos, arba dujinis balionas – mes atsisakome. Vairuotojas gali gauti baudą, jei jo rastą šiukšles išmes nelegalioje vietoje. Taigi, išmeskite šiukšles patys prieš išvykdami.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Ne, tai nėra privaloma, bet labai vertinama. Ypač jei vairuotojas dirbo viršvalandžius, nešė sunkias dėžes ketvirtą aukštą be lifto ir buvo mandagus. Lietuviai dažnai duoda po 20-50 eurų (priklausomai nuo darbo apimties). Vokiškai tai vadinama „Trinkgeld“. Tai nėra mūsų firmos taisyklė, bet tai žmogiškas dalykas. Aš pats duodu, kai mane aptarnauja gerai.

Išvados

Viskas apie tai, ką jums čia pasakojau, susiveda į vieną dalyką – planavimą ir pasitikėjimą. Pervežimas į Vokietiją nėra tiesiog kelionė, tai sudėtingas procesas, kuriame gali kažkas nepavykti. Tačiau jei pasiruošiate, jei pasirenkate ne pigiausią, o patikimesnį variantą, patikima logistika ir daiktų apsauga kraustantis į Vokietiją tampa įmanoma be nemalonių staigmenų. Niekas neužtikrina 100%, bet geriau mokėti už ramybę negu vėliau spręsti problemas už 1000 kilometrų nuo namų. Sėkmės persikėlimui ir laiko susirasti gerą vietą naujuose namuose.