Patarimai mikroautobuso pasirinkimui baldų vežimui į Vokietiją: vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo lenktų „Iveco“ važiuoklių iki tobulai supakuotų prabangių sekcijų, kurios vis tiek nukrito pirmajame posūkyje. Vokietija neleidžia sau lengvumo, o tenkstantys keliai gali būti apgaulingi. Jei planuojate vežti baldus į Vokietiją ar tiesiog reikia patikimo transporto, pasiruoškite, nes čia ne tik apie ratus ir variklį. Svarbiausia yra suprasti, kad mikroautobuso pasirinkimui nėra vieno universalaus atsakymo, viskas priklauso nuo to, ką ir kiek ketinate vežti, o bei kokio biudžeto tikite. Šie patarimai mikroautobuso pasirinkimui baldų vežimui į Vokietiją padės išvengti tų pačių klaidų, kurias daro pradedantys, ir galbūt sutaupys nemažai nervų.

Techninė pusė ir pačių mikroautobusų rūšys

Ar 3,5 tonos mikroautobuso užteks, ar reikia didesnio?

Dažniausiai užtenka standartinio 3,5 tonos transporto, jei tik nevežiate marmuro stalų ar pilnos akmens masyvo virtuvės. Jeigu tūris yra apie 15-20 kubinių metrų, tai geriausiai tinka tokios klasės mašina. Bet čia dėmesio – jeigu baldai yra labai sunkūs, pvz., antikvariniai ar metallo konstrukcijos, gali tekti rinktis sunkesnį variantą, o kitaip rizikuosite užkliūpti už svorio ribų, ypač prie pat sienos Vokietijoje.

Ką geriau pasirinkti: Mercedes, Ford Fiat ar Citroen?

Nu, ką gi pasakti... Mercedes Sprinter legendinis, bet brangiai remontuojamas, o detales dabas gauni dažniausia iš Turkiijos, kas nėra idealu. Ford Transit yra kaip darbarklis vienas, patikimas ir pigiau remontuojamas, bet varikliai kartais būna vargana. Fiat Ducato – tai visiškas kelių „karalius“ dėl prieinamumo, bet važiuoklė jaučia šiek tiek „minkšta“. Tiesiog žiūrėkite į techninę būklę, o ne į ženklą priekyje.

Ar verta rinktis „aukštą“ arba „ilgą“ šasį?

Kai vežate baldus, aukštis yra tiesiog būtinas. Jeigu turite statyti ant vieno kito spintas, ilgas ir žemas mikroautobusas taps tiesiog beviltiškas, tenka krauti horizontaliai, o tai eikvoja vietą. Aš asmeniškai visada rekomenduoju H3 (aukštą) versiją, net jeigu kiekviena diena važiuosite per tunelį (ten tik reikės sekti ženklus). Ilgas šasė taip pat padeda, jeigu reikia gabenti ilgas sijas ar sofas.

Ar svarbu, kokia bus pakaba: spyruoklės ar oro?

Kad vežtum baldus apskritai, spyruoklės yra patikimiausios ir pigiausios, bet jeigu vairuosite be krovinio, mašina šoks kaip triušis. Oro pakaba tai puiku, kai važiuojate tuščia, bet kai užsikraunate, ji vis tiek suslūgta. O dar jei ore balonas plyšta kaimynystėje su Miunsteriu... tada tikrai gera nuotaika dingsta. Renkantis „darbinį arkliuką“, imkite paprastus spyruokles ir geresnius amortizatorius.

Koks variklis turi būti: 2.0 ar 2.3 litro?

Šiuolaikiniai 2.0 litro varikliai su „Common Rail“ yra galingi, bet jiems reikia gero kuro, kitaip užsikibus aštrus (kaip ir sakiau, kokybės reikia). 2.3 litro „senieji“ (tokie kaip Senso ar ankstesni Fiat varikliai) yra ne tokia greiti, bet jie traukia kaip buliai net ir ant kalno. Jeigu turite vežti pilną krovinį per Alpes, geriau turėti didesnį variklį, kad neišdegtum kibirkšties įkalnėje.

Ar reikia ieškoti su automatinės pavarų dėže?

Prieš 10 metų sakiau, kad ne, dabar sakau – tikrai taip. Vairuoti sunkiai apkrautą 3,5 tonos monstrą mieste su mechanine dėže, yra tiesiog kančia, o dešinė koja po to putoja. Automatas tikrai sulaiko svorį geriau ir leidžia daugiau dėmesio skirti keliui, o ne pavarų perjungimui. Žinoma, remontas brangesnis, bet nervai irgi kainuoja.

(Vienos realios situacijos pavyzdys) Važinėjau su vienu klientu iš Kauno, kuris nusipirko seną „VW Transporter“ T4.

Mašina atrodė puikiai, dažyta, švari bet viduje visas grindų skydas supuvęs nuo drėgmės. Mes užkrovėm sekcijas, važiavome pro Frankfortą, ir staiga pajutau kvapo – ne degalų, o drėgmės. Pasirodo, kiekvieną kartą, kai lijo, vanduo įsigeria tiesiai į krovininę. Tenka stabdyti, dengti baldais plastikiniu audeklu. Taip patikrinkite rūsį, o ne tik variklį.

Vokietijos reikalavimai ir tai, kas mums trukdo

Ar reikia tarptautinės pervežimo licencijos?

Jei vežate savo daiktus (t. y. ne komercinį krovinį), licencijos nereikia, bet tai turi būti aiškiai įforminta kaip „kelioninis krovinys“ arba „perkelimas“. Jei už tai gaunate pinigus, tai gaiškite laiką – be licences ir CMR draudimo jus gali sustabdyti prie pat pirmojo posto. Vokietai tai žino geriau nei mes.

Ar griežtai tikrina svorius Vokietijoje?

Labai griežtai. Jeigu jūsų 3,5 tone yra 4,5 tonos, o tai dažnai nutinka su baldais, gausite didžiulį baudą ir privalėsite iškrauti. Kartais stovi paslėptos svarstyklės arba tiesiog braunasi su mobiliosiomis. Geriau patikrinti svarstykles namuose užkrovus pilną krovinių, o ne viltis, kad „nepamatyso“.

Ar mokesčiai už kelius (Maut) įskaičiuoti į kainą?

Taip, mašinos iki 7,5 tonų (su kai kuriais išimtimis) Vokietijoje turi mokėti mautą, jei jose yra „kalnas“ – t. y. jei aukštis viršija 2 metrų. Dėl to pigesnės būtų žemos mašinos, bet jas su baldais naudoti keblu. Mautą dabas galima apmokėti internetu per „Toll Collect“ tinklalapį, tiesiog reikia užsiregistruoti ir turėti automobilį priskirtą.

Kas dėl žaliosios kortelės (Umweltplakette)?

Be jos į daugelį miestų centre (pvz., Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas) tiesiog neįvažiuosite. Kaina nedidelė, galite nusipirkt degalinėje arba internetu, beveik visur duoda „Geltoną“ arba „Žalią“ (4 grupę). Jeigu neturite, bauda apie 100 eurų, o dar turi važiuoti apieip, kas praranda daug laiko.

Ar reikia specialių ženklų ant mašinos?

Jei mašina yra pienera (pvz., perdažyta iš keleivinės į krovininę), Vokietijoje tai yra griežtai reguliuojama. Turi būti techniniame praeinamame užregistruota kaip sunkvežimis, o ne keleivinis. Jei sustabdys ir pamatys sėdynes, bet viduje pilna baldų, gali būti nemalonumų, todėl geriau išimti sėdynes ir įsidėti „Užsidegimo“ šviesos indikatorių.

(Nepatogus pastebėjimas) Dauguma lietuvių vairuotojų negerbia poilsio režimų.

Žinau, kad visi skubame, bet Vokietijoje poilsio laikas yra šventas. Jeigu vairuoja vienas vairuotojas, turi po 4,5 val. padaryti 45 min. pertrauką, o po 9 val. – 11 val. poilsio. Jeigu sučers, ne tik bauda, bet ir draudimas toliau važiuoti. Tai dažniausiai nutinka kai kas perveža savo baldus ir neketina laikytis taisyklių, manydamas, kad „pavyks pravažiuoti“.

Baldų pakavimas ir fiksavimo niuansai

Kaip geriausiai pritvirtinti baldus, kad jie nejudėtų?

Čia nėra magijos, reikia geros, storos gumos juostos (ratchet straps). Nenaudokite pigių „rųpų“ iš rinkos, jos tiesiog plyšta. Tiesiog sukam ir užsegam, kad baldai būtų įspausti į sienas. Jei tarpumų lieka, dedame kelias pagalves, arba tuščias dėžes, kad užpildytum tarpą.

Ar verta pirkti specialią užraktų sistemą (floor tracking)?

Jei planuojate vežti kasdien, tai būtina, bet jei tai vienkartinis reisas į Vokietiją, tai per daug brangu. Tiesiog įsitempkite juostas į specialias kilpas (lashing points), kurios visada būna šone grindyse. Venkite fiksuoti prie sėdynių montavimo taškų, jei jie nėra pritaikyti apkrovai.

(Pataisymas) Nenaudokite (geriau sakyčiau, venkite naudoti) paprastų virvelių.

Jos įsitempia ir tiesiog pjauna baldų kampus arba nutrupdo. Guma yra elastinga ir sulaiko smūgius geriau. Dar geriau, jeigu turite „moving blankets“ – storus antklodes, kurios apsaugo nuo įbrėžimų.

Ar telpa standartinė virtuvės komplektacija į 3,5t mašiną?

Įprastai telpa, jeigu aukštis yra H3. Jeigu turite aukštus stulpus (virš 2,2 m), gali tekti guldyti šonan, o tai praranda vietą. Geriau iš anksto išmatuoti didžiausio elemento aukštį ir ilgį. Kartais tenka išmontuoti viršutinę lentyną, kad tilptų.

Kaip pervežti sofas, kuris neturi išardymo elementų?

Tai vargėjas. Jeigu jis ilgesnis už 3 metrus, teks statyti įstrižai. Tada reikia labai daug užpildų, kad jis nenušoktų. Jeigu yra galimybė, nupirkite mašiną, kurioje keleivinės durys atsidaro „arkliui“ (šonan), tada įsistumti ilgus daiktus yra gerokai lengviau, nei per galines duris įsmeigti.

Ką daryti, jeigu baldai drėgni?

Nieko nedaryti, tik gerai vėdinkite mašiną važiuodami. Neuždarykite visur hermetiškai, kad neprasistų grybas. Geriau, jei drėgmė išgaruotų kelyje, negu atvyktum į Vokietiją su pajuodusiais spintomis, kurias vėliau reikės džiuvinti šildytuvu.

Kelionės organizavimas ir kaina (realiai be paslėptų mokesčių)

Kiek degalų suvartojamas toks maršrutas?

Vidutiniškai 3,5 tono mikroautobusas su pilnu kroviniu suvartoja 10–12 litrų 100 km. Jeigu važiuojate ekonomiškai, gali ir 9, bet Vokietijoje dažnai tenka važiuoti 130 km/h greičiu, kuris labai „geria“ kuro. Skaičiuokite, kad iš Vilniaus į Berlyną ir atgal suksite apie 300-350 eurų degalų (priklausomai nuo kuro kainos).

Kur geriausiai ir pigiausia pristatyti krovinį?

Neneškite tiesiai į miesto centrą, jeigu ten yra „Umweltzone“ ir siauri gatvelės. Geriausia susitarti prie miesto riboje arba didelioje parkavimo aikštelėje, vėliau išsikrauti pervežimo mašinėlėmis. Tai sumažina riziką įstrigti po tiltu arba gauti baudą už neleistą stovėjimą.

Ar brangu nusipirkti „paspirtuką“ (transpaleidėją)?

Jeigu senas mašina, būtinai. Nusipirkau vieną „Hella“ gaminį panaudotą už 150 eurų, ir jis mane išgelbėjo ne kartą. Užsikirsti variklis šaltame ore Vokietijoje, tai ne problema, o tik laiko praradimas ir galvos skausmas.

Ar apsimoka įsidėti šaldytuvą ar gėrimų laikiklį?

Nėra būtina, bet vasarą tai yra prabanga. Tiesiog įsigyk pigų kompresorinį šaldytuvą (12V), kuris laiko vandenį vėsų. Po 10 valandų vairo sėdimo šaltas gėrimas padeda susikoncentruoti, o tai yra saugiau.

(Kita reali situacija) Vienas vaikinas iš Lietuvos susirado pigų mikroautobusą su defektu.

Jis nusprendė važiuoti, sakydamas, kad „jei something nutiks, tai pataisysiu“. Nutiko tai, kad trūko vandens vamzdelis netoli Hanoverio. Jis ne tik prarado dieną, bet ir visą krovinių buvo uždrausta tęsti kelionės, nes mašina dūmavo. Gaila, kad jis taip elgėsi (kaip sakiau, reikia tikrinti prieš išvažiavimą), nes už pervežimą gavo tiek pat, kiek kainavo remontas.

Jeigu pavaižiuoti pro Lenkiją ar pro Latviją geriau?

Priklausoma nuo to, kur esate. Jei iš Vilniaus, tai pro Lenkiją (Suvalkai) yra trumpiau kelio, bet keliai irgi gali būti blogesni. Pro Kaliningradą nevažiuokit (aišku). Pro Latviją ir Estiją reikia važiuoti, jei tik keliai į šiaurę (pvz., į Hamburgą ar Kielė), tačiau tai keliais šimtais kilometrų ilgiau.

Ar reikia draudimo (Kasko) ar Civilinio?

Civilinio privalomas. Kasko tai jūsų pasirinkimas, bet jeigu vairuojate seną mašiną, Kasko gali kainuoti kaip ir pati mašina. Geriau įsigyti „GAP“ draudimą, kuris padengia nuostolius, jeigu avarija vis tiek įvyksta, nors dažniausia savo rizika.

Ką daryti, jeigu sustoja mašina autostradoje?

Įjunkite „keturtriumpę“ (avarinius žibintus), užsidėkite lietpaltę, užsidėkite šviesą atbulą mašina (50 metrų) ir išlipkite už apsauginės grotelių. Autostradoje stovėti mašinoje yra mirtingai pavojinga. Vokietai važiuoja greitai, o matymimo atstumas trumpas.

(Vietoj išvados dėl svarbos) Pagrindinis dalykas yra ne mašina, o žmogus.

Geriausia mašina nepadiaugs, jeigu vairuotojas pavargęs ar nesubrendęs. Patarimai mikroautobuso pasirinkimui baldų vežimui į Vokietiją yra tik techniniai dalykai, bet logistika yra galva. Gerai suplanuok marsrutą, pažiūrėk orus, pasitikrink dokumentus.

Ar galima vežti gyvūnus kartu su baldais?

Galima, bet jie turi būti uždaryti ant grotų arba dėžėje. Negali būti laisvi kabyje, nes avarijos metu jie tampa svaidyklėmis. Be to, jeigu sušils, gali „užduoti“ kvapą baldams, o klientas Vokietijoje to nepriims.

Ką daryti su nenaudomu pakavimu (dėžėmis)?

Vokietijoje yra geras sistema atliekų surinkimui, tuščias dėžes galima paprastai palikti „Papiercontainer“ (jei jos popieriaus) arba „Restmüll“. Neišmesk šalikelėje – baudos didelės, o vaizdas negražus. Gali tiesiog susirasti parduotuvę, kurioje leidžia palikti dėžes.

Kas dėl alkoholio vairuotojui?

Vokietijoje toleruojamas 0,5 promilės, tačiau jeigu vairuojate komercinį transportą (licencija), tai tai nulis. Asmeniniam pervežimui geriau visai nieko negerbti, nepamenu, kiek kartų mačiau, kad vairuotojas gėrė „vieną alų“ pietums, o paskui jo mašina stovėjo vietoje.

Išvados

Viskas baigiasi tuo, kad pasirinkimas priklauso nuo jūsų konkrečių poreikių. Nereikia sekti mada, reikia ieškoti patikimos mašinos, kuri neleistu jums ant kelio. Patyrusiems vairuotojams šie patarimai mikroautobuso pasirinkimui baldų vežimui į Vokietiją gali atrodyti elementarūs, tačiau pradedantiesiems jie gali sutaupyti tūkstančius eurų. Sėkmės kelyje ir atsimink – geriau vėluoti valandą, nei neatvykti visai.