Paslaugos persikraustymui iš Vokietijos su geriausiomis sąlygomis

Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko: nuo pamestų pianinų iki „fūrų“, kurios įstringa Vokietijos autobanuose dėl netikėtų streikų. Kai klausiate apie paslaugas persikraustymui iš Vokietijos su geriausiomis sąlygomis, iškart noriu pasakyti – „geriausios sąlygos“ dažnai yra vadybininkų pasakos. Realybėje viskas priklauso nuo to, ar jūsų CMR'as tvarkingas ir ar vairuotojas turi patirties su tokiais kroviniais. Aš pats esu matęs, kaip žmonės bando sutaupyti 200 eurų, o paskui moka dvigubai už prastovas muitinėje ar sugadintus baldus. Šiame tekste atvirai papasakosiu, kaip iš tikrųjų atrodo procesas, kur slypi didžiausios rizikos ir kaip nepasimauti ant pigių pažadų, kurie vėliau virsta galvos skausmu.

Planavimas ir biudžetas

Ar tikrai įmanoma persikraustyti iš Vokietijos pigiai?

Žiūrėkite, sąžiningai pasakysiu – pigiai ir kokybiškai vienu metu būna retai. Jei kas nors siūlo itin mažą kainą, greičiausiai jie kraus jūsų daiktus į „fūrą“ kartu su statybinėmis medžiagomis ar kažkuo, kas gali sugadinti jūsų turtą. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pasirinko pigiausią variantą, o atvykus mikroautobusui paaiškėjo, kad jame nėra jokių tvirtinimo diržų. Baldai tiesiog „vaikščiojo“ po visą kėbulą visą kelią nuo Miuncheno iki Vilniaus. Rezultatas – subraižytos spintos ir sudužę indai. Jei norite geriausių sąlygų, ieškokite tų, kurie turi patirties su privačiais kraustymais, o ne tik su paletiniais kroviniais.

Kiek vidutiniškai kainuoja persikraustymas iš Vokietijos?

Kaina labai priklauso nuo tūrio ir atstumo. Tarkime, jei kraustotės iš Berlyno į Vilnių, mikroautobuso nuoma su vairuotoju gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų. Žinoma, jei daiktų daug, reikės didesnės mašinos, o tai jau visai kiti skaičiai. Kartais vadybininkai sako, kad kaina fiksuota, bet realiai (na gerai, realiai visada atsiranda papildomų išlaidų) visada atsiranda kokių nors „netikėtumų“. Pavyzdžiui, jei vairuotojui tenka pačiam nešioti dėžes iš trečio aukšto be lifto, jis paprašys papildomų 100-200 eurų. Visada iš anksto aptarkite, kas tiksliai įeina į kainą, kad vėliau nereikėtų aiškintis dėl kiekvieno euro.

Ar verta drausti savo daiktus kraustantis?

Tai vienas iš tų klausimų, kurį užduoda visi, bet retas kuris realiai pasidomi draudimo sąlygomis. Mano patirtis rodo, kad standartinis vežėjo civilinės atsakomybės draudimas padengia tik labai mažą dalį žalos. Jei vežate brangius daiktus, būtinai darykitės papildomą krovinio draudimą. Pamenu, vienas klientas vežėsi antikvarinius baldus iš Hamburgo. Vairuotojas staigiai stabdė, baldai nuvirto, o draudimas pasakė, kad krovinys buvo netinkamai pritvirtintas. Tai buvo pamoka visam gyvenimui – jei pats nepasirūpinsi savo turto saugumu, niekas kitas už tave to nepadarys. Geriau sumokėti papildomai, nei likti prie suskilusios geldos.

Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie nesudužtų?

Pakavimas yra 80 procentų sėkmės. Dažniausiai žmonės perka pigiausias dėžes iš prekybos centrų, kurios plyšta vos paėmus į rankas. Mano patarimas – naudokite tik dvigubo kartono dėžes. Taip pat, jei vežate stiklą ar elektroniką, negailėkite burbulinės plėvelės. Kartą mačiau, kaip žmogus įdėjo televizorių į dėžę be jokio paminkštinimo. Po kelionės per Vokietijos kelius ekranas buvo tiesiog „voratinklis“. Jei kraustotės iš Vokietijos, ten galima rasti puikių pakavimo medžiagų specializuotose parduotuvėse. Tai kainuoja, bet patikėkite, tai pigiau nei pirkti naują techniką.

Ar reikia specialaus leidimo daiktų išvežimui iš Vokietijos?

Šiaip jau ES ribose jokių specialių eksporto leidimų privačiam asmeniui nereikia. Tačiau, jei vežate kažką labai specifinio, pavyzdžiui, meno kūrinius ar ginklus, situacija keičiasi. Mano praktikoje buvo atvejis, kai žmogus bandė išsivežti senovinį motociklą be jokių dokumentų. Vokietijos policija sustabdė patikrai ir teko sugaišti visą dieną aiškinantis. Visada turėkite su savimi pirkimo-pardavimo sutartis ar bent jau sąrašą daiktų, kuriuos vežate. Tai padeda išvengti nereikalingų klausimų kelyje. Nesu tikras, ar dabar taisyklės dėl antikvariato nepasikeitė, bet geriau turėti popierius nei jų neturėti.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Rinkoje pilna „vadybininkų“, kurie tik perparduoda paslaugas. Jie suranda pigiausią vairuotoją, kuris galbūt net neturi tinkamos licencijos. Aš visada rekomenduoju žiūrėti į įmonės istoriją. Kiek metų jie rinkoje? Ar turi savo transportą? Jei įmonė neturi savo mašinų, tai jau signalas. Taip pat paskaitykite atsiliepimus, bet ne tuos, kurie „Google“ viršuje, o tuos, kurie atrodo tikri. Jei kažkas rašo, kad „vairuotojas vėlavo 5 valandas, bet viską atvežė sveika“, tai dažnai yra tiesa. Geriau vėluojantis, bet atsakingas vairuotojas, nei tas, kuris atvažiuoja laiku, bet „fūra“ pusiau tuščia ir daiktai mėtosi.

Ar vairuotojai padeda nešioti daiktus?

Tai dažniausiai būna derybų objektas. Standartiškai vairuotojas atsako tik už krovinio saugumą kelyje ir jo iškrovimą prie mašinos. Jei norite, kad jis neštų daiktus į butą, tai kainuoja papildomai. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas tikėjosi, kad vairuotojas neš visą pianiną į trečią aukštą. Vairuotojas atsisakė, kilo konfliktas, ir galiausiai klientas turėjo pats ieškoti pagalbininkų. Visada iš anksto susitarkite dėl „nešimo paslaugos“. Jei tai nėra įrašyta sutartyje, vairuotojas neprivalo to daryti. Tai yra viena iš tų sričių, kur kyla daugiausiai nesusipratimų.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja?

Vėlavimas logistikoje yra kasdienybė. Vokietijos autobanuose kamščiai yra norma, o ne išimtis. Jei vežėjas sako, kad atvažiuos „tiksliai 10:00“, jis greičiausiai meluoja. Aš visada klientams sakau: „planuokite 24 valandų paklaidą“. Jei daiktai vėluoja, svarbiausia yra komunikacija. Jei vadybininkas nekelia telefono – tai jau blogas ženklas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas sugedo kažkur prie Berlyno. Mes iškart informavome klientą, pasiūlėme alternatyvą. Svarbu ne pats vėlavimas, o tai, kaip įmonė reaguoja į problemą.

Ar galima vežti augalus ar gyvūnus?

Su gyvūnais viskas griežta – jiems reikia specialių leidimų ir sąlygų. Su augalais paprasčiau, bet jie labai jautrūs temperatūrai. Jei kraustotės žiemą, augalai mikroautobuse gali tiesiog nušalti. Aš visada rekomenduoju augalus vežtis su savimi lengvuoju automobiliu. Jei visgi reikia vežti su daiktais, pasirūpinkite tinkama izoliacija. Kartą vežėme didelę kolekciją kambarinių gėlių, tai vairuotojas turėjo visą kelią stebėti temperatūrą kėbule. Tai buvo didelis vargas, bet viskas pavyko. Visgi, geriau nerizikuoti, jei augalai brangūs.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei kraustaisi ne iš ES?

Nors Vokietija yra ES, kartais žmonės kraustosi iš šalių, kurios nėra ES, per Vokietiją. Tai visai kitas reikalas. Reikia pildyti deklaracijas, mokėti mokesčius. Jei kraustotės iš Vokietijos į Lietuvą, jokių muitų nėra. Tačiau jei vežate prekes, kurios atrodo kaip komercinis krovinys, muitinė gali užkliūti. Mano patirtis rodo, kad jei vežate 20 vienodų televizorių, muitininkai tikrai paklaus, kam jie. Visada turėkite dokumentus, įrodančius, kad tai jūsų asmeniniai daiktai. Tai sutaupys daug nervų.

Ar galima vežti buitinę chemiją ar degius skysčius?

Tai yra griežtai draudžiama. Dauguma vežėjų turi taisykles, kurios draudžia vežti pavojingus krovinius. Jei vairuotojas ras degių skysčių, jis turi teisę atsisakyti juos paimti. Kartą vienas klientas bandė paslėpti kanistrą su benzinu tarp drabužių. Vairuotojas pajuto kvapą ir iškrovė visą mašiną. Tai buvo pamoka – saugumas yra svarbiau už viską. Jei reikia vežti kažką panašaus, geriau tai išmeskite arba išvežkite patys. Nėra verta rizikuoti visa mašina dėl kelių litrų skysčio.

Kaip pasiruošti kraustymosi dienai?

Kraustymosi dieną visada būna chaosas. Mano patarimas – viską susipakuokite likus bent dienai iki atvykimo. Jei vairuotojas atvažiuos, o jūs dar tik pradėsite pakuoti, prasidės prastovos. Prastovos kainuoja. Kartą klientė nebuvo pasiruošusi, vairuotojas laukė 4 valandas, o paskui dar turėjo skubėti. Tai sukelia stresą visiems. Taip pat pasiruoškite vietą mašinai pastatyti. Vokietijos miestuose tai dažnai būna problema. Jei reikia, iš anksto užsisakykite leidimą statyti mašiną gatvėje. Tai kainuoja nedaug, bet sutaupo valandas vargo.

Ar verta rinktis didelę logistikos kompaniją ar privatų vežėją?

Didelės kompanijos turi daugiau resursų, bet jos dažnai yra „šaltos“. Privatus vežėjas gali būti lankstesnis, bet rizikingesnis. Aš visada sakau – rinkitės tą, kuris su jumis kalba kaip su žmogumi, o ne kaip su „kroviniu“. Jei vadybininkas atsakė į visus klausimus, net ir nepatogius, tai geras ženklas. Didelėse įmonėse dažnai viskas vyksta pagal standartus, kurie ne visada tinka privačiam kraustymuisi. Mano praktikoje buvo atvejis, kai didelė firma atsisakė paimti pianiną, nes „nėra standarto“. Privatus vežėjas tai padarė be problemų.

Kaip elgtis, jei daiktai buvo sugadinti?

Tai pati nemaloniausia dalis. Jei pastebėjote žalą, iškart fiksuokite ją nuotraukomis. Būtinai įrašykite pastabą į CMR'ą (krovinio važtaraštį). Jei neįrašysite pastabos, vėliau bus labai sunku įrodyti, kad žala įvyko pervežimo metu. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas pasirašė, kad viskas tvarkoje, o kitą dieną skambino ir skundėsi. Nieko nebegalėjome padaryti. Visada tikrinkite krovinį iškart, kai vairuotojas jį atveža. Tai jūsų teisė ir pareiga.

Ar galima sekti krovinį kelyje?

Šiais laikais dauguma vežėjų turi GPS sekimą. Tačiau ne visada jie nori dalintis nuoroda su klientu. Aš visada rekomenduoju klausti apie tai prieš pasirašant sutartį. Jei vežėjas sako, kad „vairuotojas pats paskambins“, tai dažnai reiškia, kad sekimo nėra. Man asmeniškai patinka, kai klientas gali matyti, kur yra jo daiktai. Tai suteikia ramybės. Jei vežėjas slepia mašinos buvimo vietą, tai kelia įtarimų. Galbūt jie veža kažką nelegalaus kartu? Geriau rinktis tuos, kurie yra atviri.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja daugiau pinigų nei sutarta?

Tai yra šantažas, bet rinkoje tai pasitaiko. Jei vairuotojas atvažiavo ir sako „krovinys sunkesnis nei galvojau, mokėk daugiau“, tai yra neprofesionalu. Jei jūs tiksliai nurodėte svorį ir tūrį, neturite mokėti daugiau. Aš visada sakau klientams – turėkite sutartį su fiksuota kaina. Jei vairuotojas pradeda reikalauti papildomų pinigų, skambinkite vadybininkui. Jei vadybininkas palaiko vairuotoją, tai jau blogai. Kartą teko pačiam įsikišti į tokią situaciją, kai vairuotojas bandė išvilioti 200 eurų. Viskas baigėsi tuo, kad jis gavo įspėjimą.

Ar verta kraustytis savaitgalį?

Savaitgaliais pervežimai dažnai būna brangesni. Be to, Vokietijoje sekmadieniais „fūroms“ draudžiama važiuoti. Jei planuojate kraustymąsi, geriausia tai daryti darbo dienomis. Taip išvengsite papildomų mokesčių ir apribojimų. Mano patirtis rodo, kad darbo dienomis vairuotojai yra labiau susikaupę ir mažiau pavargę. Savaitgaliais visi nori greičiau grįžti namo, todėl gali skubėti ir daryti klaidas. Jei turite galimybę, rinkitės antradienį ar trečiadienį. Tai dažnai būna ramiausios dienos kelyje.

Kaip teisingai sužymėti dėžes?

Tai atrodo smulkmena, bet tai labai svarbu. Kiekvieną dėžę sužymėkite pagal kambarius. Pavyzdžiui: „Virtuvė – indai“, „Miegamasis – drabužiai“. Taip pat užrašykite „Dūžta“ ant tų dėžių, kuriose yra trapių daiktų. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas nesužymėjo dėžių, ir vairuotojas viską sumetė bet kaip. Paskui reikėjo dvi dienas ieškoti, kur yra šakutės, o kur – batai. Jei viskas sužymėta, iškrovimas vyksta daug greičiau ir sklandžiau. Tai sutaupo laiko ir nervų.

Ar reikia palikti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet visada malonu. Jei vairuotojas buvo paslaugus ir atsargus, kodėl gi ne? Tačiau niekada nesijauskite įpareigoti. Jei paslauga buvo prasta, arbatpinigių duoti nereikia. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas specialiai prašė arbatpinigių, nors vėlavo 6 valandas. Tai buvo labai neprofesionalu. Arbatpinigiai turi būti už gerą darbą, o ne už tai, kad vairuotojas tiesiog atliko savo darbą. Tai yra jūsų asmeninis sprendimas.

Kaip elgtis su brangiais elektronikos prietaisais?

Elektronika yra labai jautri temperatūros pokyčiams ir drėgmei. Jei vežate kompiuterius ar televizorius, būtinai juos supakuokite į originalias dėžes, jei jas turite. Jei ne, naudokite daug burbulinės plėvelės. Mano patirtis rodo, kad geriausia elektroniką vežti savo automobiliu, jei tai įmanoma. Jei ne, įsitikinkite, kad ji bus pritvirtinta taip, kad nejudėtų. Kartą vežėme serverinę įrangą, tai vairuotojas turėjo visą kelią važiuoti labai atsargiai. Tai kainavo brangiau, bet įranga liko sveika.

Ar galima vežti baldus išardytus?

Taip, tai geriausias būdas. Išardyti baldai užima mažiau vietos ir yra saugesni. Tačiau būtinai susidėkite visus varžtus į atskirus maišelius ir priklijuokite prie baldų dalių. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas išardė spintą, bet pametė varžtus. Paskui teko pirkti naujus ir pritaikyti. Tai buvo didelis vargas. Jei išardote baldus, viską susitvarkykite taip, kad surinkimas būtų paprastas. Tai sutaupys daug laiko naujoje vietoje.

Ką daryti, jei vairuotojas kalba tik vokiškai?

Tai gali būti problema, jei kyla nesusipratimų. Visada pasitikrinkite, ar vairuotojas kalba bent angliškai. Jei ne, turėkite vertimo programėlę telefone. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas nesuprato adreso ir nuvažiavo į kitą miesto pusę. Tai kainavo daug laiko. Jei vežėjas negali užtikrinti komunikacijos, geriau ieškokite kito. Komunikacija yra svarbiausia dalis bet kokiame pervežime. Be jos viskas virsta chaosu.

Ar galima vežti maisto produktus?

Geriau ne. Maistas gali sugesti, išsilieti arba pritraukti graužikus. Jei visgi reikia, vežkite tik konservus ar sausus produktus. Šviežią maistą geriau suvalgykite arba išmeskite. Kartą vežėme šaldytuvą su maistu, tai vairuotojas pamiršo jį įjungti. Viskas sugedo ir mašinoje tvyrojo baisus kvapas. Tai buvo pamoka visiems. Maistas ir kraustymasis – nesuderinami dalykai. Geriau viską susipirkite naujoje vietoje.

Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobusą?

Tai priklauso nuo daiktų kiekio. Jei kraustotės iš vieno kambario buto, užteks mažo mikroautobuso. Jei iš namo – reikės didelio su priekaba. Visada geriau imti šiek tiek didesnį, nei atrodo, kad reikia. Visada atsiranda kažkas, ko nebuvote suplanavę. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas užsisakė per mažą mašiną ir teko daryti du reisus. Tai kainavo dvigubai daugiau. Geriau turėti šiek tiek laisvos vietos, nei bandyti viską „sugrūsti“.

Ar verta naudotis tarpininkų paslaugomis?

Tarpininkai gali rasti pigesnį variantą, bet jie neatsako už kokybę. Jei kas nors nutiks, jie tiesiog pasakys „mes tik suvedėme jus su vežėju“. Aš visada rekomenduoju dirbti tiesiogiai su vežėju. Taip žinote, kas atsakingas už jūsų daiktus. Tarpininkai yra tik papildoma grandis, kuri tik didina kainą ir mažina atsakomybę. Jei norite geriausių sąlygų, eikite tiesiai pas tuos, kurie vairuoja mašinas.

Išvada

Persikraustymas iš Vokietijos yra didelis iššūkis, reikalaujantis kantrybės ir kruopštaus planavimo. Nėra vieno „tobulo“ būdo, bet yra daug būdų, kaip išvengti klaidų. Svarbiausia – nepasitikėti vien tik maža kaina ir visada turėti atsarginį planą. Mano 20 metų patirtis rodo, kad tie, kurie skiria laiko pasiruošimui, visada lieka patenkinti rezultatu. Jei kyla abejonių, geriau paklausti du kartus, nei vėliau gailėtis. Sėkmės kraustantis, tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išvengti bent dalies streso, kurį patiria dauguma žmonių.