Siuntinių siuntimas į Vokietiją: kaip išvengti kasdienio chaoso

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – siuntinių siuntimas į Vokietiją niekada nebuvo ir nėra paprastas vaikiškas žaidimas, nors daugelisMany atrodo, kad tai tik įvežti ir išvežti. Vokiškas rinkas yra gigantiškas, reikalaujantis tikslumo, tačiau sistema ten ypatingai neapgailestina tuos, kurie pasiruošę taip pat tiksliai. Esu matęs viską – nuo padegimų pasienyje iki tų laimingų akimirkų, kai krovinys atkeliauja į Brėmeną be jokio uždelsimo. Čia nėra tik apie sunkvežimius, čia yra apie nervų kanalas ir dokumentų tvarką, kurią dažnai laukome paskutinę sekundę. Tiesą sakant, krovinių gabenimas į Vokietiją dabar yra sudėtingesnis nei prieš dešimtmetį, nes ir reikalavimai auga, ir kelių eismą ten vis sunkiau įveikti be rimto planavimo. O kai tos švieselės Lenkijoje sustoja, tada visi mūsų grafikai eina vėjais.

Dokumentų chaosas ir formalaus šlifavimas

Kas būtina dokumentams?

Turbūt dažniausiai klausiate apie tuos popierius. Be CMR (kelių transporto kvitas, kuris yra pagrindinis visą kelionę lydintis dokumentas) niekur nepajudėsite, tačiau tai tik pradžia. Dar reikės prekių sąskaitos faktūros, kuri turi būti surašyta tiksliai, kitaip muitininkai Duisburge privers jus juos persirašyti penkis kartus. Pasidarė šilta, bet kai šaltas oras grįžta, vėl prasideda vargai. Pridėkite prie to deklaracijas, jei siunčiate kažką specifinio, ir galėsite švęsti. Dažniausiai trūksta būtent tos dėmesio detalėms – viena neteisinga raidė gali užstrigti sienose keletą valandų.

Ar reikalinga eksporto deklaracija?

Jei važiuojate į ES šalį, tai dažnai nereikia, tačiau jei prekės ateina iš trečiosios šalies, tuomet tai būtina. Be to, jei siuntinių siuntimas į Vokietiją vyksta ne Lietuvos, o, tarkime, Baltarusijos ar Kazachstano kodais, tuomet vos ne kiekvieną kilogramą reikia deklaruoti. Nėra nieko blogiau nei sustoti prie Lenkijos sienos ir suprasti, kad nelydėjo jūsų specialus dokumentas. Pas mane buvo atvejis kelyje į Štutgartą, kai teko dvi valandas aiškintis postūmio klausimą dėl paprasto metalo laužo, o tai labai brangiai apsimokė klientui.

Ką daryti su trūkstamu sąskaitos numeriu?

Niekada nekeliaukite be galutinės sąskaitos, net jei draugas vadybininkas pasakė „atsiųsiu vėliau”. Vokiški logistikos centrai, ypač Miunchene ar Leipcige, neįleidžia sunkvežimio be to, kas yra parašyta ant popieriaus. Užsirašyk ten kur reikia, paskui ištaisysi (čia aš šnekėju apie tuos popierius kurie atrodo ne svarus). Geriau pasilikti sandėlyje Vilniuje ir laukti faksu ar el. paštu to numerio, negu rizikuoti dideliu delspinigiu Vokietijoje, kur skaičiuojami kas minutę.

Kodėl CMR kvitas toks svarbus?

Be šio kvito jūs neturite jokių įrodymų, kad krovinys iš viso buvo pasiduotas. Vienas mano vairuotojas Kaune užmiršo pasirašyti vieną lapelį ir tris dienas negalėjo gauti apmokėjimo, nes klientas Berlyne sakė „jokių įrodymų – jokių pinigų”. Tai yra jūsų draugas ir priešas viename popieriuje, todėl tikrinkite duomenis tris kartus. Transportas į Vokietiją be tvarkingo CMR yra lyg važinėjimas automobiliu be vairo – bent jau legaliai tai atrodo taip.

Ar galima viską daryti elektroniniu būdu?

Taip, dabar daug kas vyksta per „New Computerized Transit System“ (NCTS – kompiuterinė tranzito sistema), bet ne visi vairuotojai moka ja naudotis. Seni vilkikai dažnai turi tik spausdintus lapus, o tai sukuria konfliktų su jaunesniais muitininkais. Geriau turėjai užtikrintą spausdintą variantą su lipdukais, tikrai taip saugiau, kol technologijos visiškai neįsisavintos. Dar kartą primenu, el. dokumentai turi galią, bet fizinis pasirašytas lapas visada pergalioja ginčuose.

Ką daryti jei dokumentai vėluoja?

Susisiekite su dispečeriumi iškart, negu paliksite baseiną. Kartais galima sutarti dėl garantinio užpildymo vėliau, tai kainuoja papildomai, bet leidžia judėti toliau. Vokiškas laisvės mylėtojas Frankfurte nebus laukti kol jūsų buhalterė išsities dėžę po kavos.

Kainodara ir pinigų uždarbis

Kiek kainuoja tonos pervežimas?

Nesakysiu tiksliai, nes kuro kaina šiandien tai kita nei rytoj, bet siuntinių siuntimas į Vokietiją vidutiniškai kainuoja nuo 120 iki 180 eurų už toną, priklausomai nuo krovinio rūšies. Jei tai standartinė paletė, pigiau, jei tai pavojingos medžiagos arba šaldytas režimas – tai kaina šoka į viršų. Prisimenu vienu metu vežę medieną į Hamburgą, kainą tiekėjas pakėlė tris kartus per savaitę, mes irgi turėjome reaguoti.

Ar pigiau šaldytą režimą užsakyti iš anksto?

Žinoma, kaip ir viskas šiame gyvenime. Jei skambinate paskutinę minutę ir prašote šaldyto krovinio į Miuncheną, tada už jį sumokėsite kaip už auksą. Planuokite savo vežimus bent savaitę iki išvykimo, o dar geriau – dvi. O paskui gailėsis, kad biudžetas išsekas.

Ką daro kuro priedlaida?

Tai mūsų nuodingas kasdienybės palydovas. Kuro kaina svyruoja, todėl kiekviena kita savaitė tarifai keičiasi. Dažnai klientai supyksta, matydami rąstinę kuro priedlągą sąskaitoje, bet aš jiems tiesiai sakau – eik važiuok pats su vilkiku ir pažiūrėk, kiek kainuoja degalai Vokietijos autostradose. Ten kainos tokios, kad akis nukrinta, ypač pietinėje šalies dalyje.

Ar derėtina sutarti fiksuotą kainą?

Jei turite pastovių siuntų, turi būti tais, ir žingsniu ne pajudėsi. Fiksuota kaina apsaugo nuo kuro šuolių, tačiau vežėjai į ją deddididžia maržą sau už saugumą. Tas pats dalykas su gabenimu į Vokietiją, jeigu matai, kad benzinas pasaulyje brangs, fiksuotos sutartys yra auksinis. Šiaip ar taip, ilgamečiai partneriai visą laiką šitaip ir daro.

Kaip mokami už „laukimą“?

Tai viena nemalonžiausių diskusijų su klientais. Jei vairuotojas praleidžia valandą prie įmonės vartų, nes jų kasininkė išėjo pietauti, kas tada? Tada skaičiuojamos stovėjimo valandos, o jos neįskaitomos bazinėje kainoje. Vokiški punktualumas yra legenda, tačiau realybėje ten taip pat užstringa sankryžos ir sandėliai.

Ar geriau mokėti grynaisiais?

Nebent norite, kad vairuotoją apvogtų poils aikštelėje. Visa apmokėjimas turi vykti bankiniu pavedimu, kaip ir civilizuotame pasaulyje, nors buvau matęs atvejus kai klientai mėgino duoti „envelopę“ tam tikram dispečeriui. Dabar tai draudžiama arba labai rizikuota, viską sekė sistemos.

Kas lemia galutinę kainą?

Atstumas, svoris, kuro priedlaga ir vairuotojo režimas. Be to, svarbu, ar reikia liftų įrenginio, ar ne. Jei siuntos į Vokietiją yra masyvios ir reikalinga spec technika, tai viskas brangiau atkeliauja. Dar pridėkite čia mokesčius už užterštą zoną miestuose. O jūs dar klausiate? Geriau žiūrėk savo maršrutą tiksliau.

Geografiniai niuansai ir maršrutai

Kur geriau važiuoti – per Lenkiją ar per Lietuvą/Latviją?

Tai klausimas be atsakymo, jeigu jūs nuvažiuosite į pietus. į vakarus tik per Lenkiją, kitaip nepavyks, nebent nuspręsite važiuoti per Švediją, bet tai būtų absurdas. Tačiau per Lenkiją eismas yra kaip loterija – vieną dieną nuvažiuoji per šešias valandas, kitą – stovi dešimt. Mano patirtis rodo, kad naktį eiti geriau, nors pavojingiau, bent jau nešokinėja sunkvežimiai.

Kokia situacija Berlyne?

Berlynas yra košmaras vairuotojams, ir krovinių transportavimas ten turi būti planuojamas kaip karinė operacija. Visiškai uždrausta įvažiuoti į centrą be specialios leidimo, o miesto važiavimo draudimai (Umweltplakette) yra griežtai tikrinami. Kartą teko išsiųsti vairuotoją į Berlyno rajoną Marzahn, jis ten praleido naktį, kadangi nepastebėjo ženklo ir įvažiavo į „zona“ be lipduko. Bauda buvo įkrapštyta iš karto.

Ar sunku įveikti Bavarijos kalnus?

Jei eite per Štutgartą link Austrijos, tai tikrai nebus lengva, ypač žiemą. Kalnų perėjos reikalauja grandinių, o ne kiekvienas Lietuvos vežėjas jas turi. Vokietijos autstrados ten vingiuoja, o sunkus sunkvežimius sulėtina iki 60 km/val. Tai užtrunka daug laiko, tačiau vaizdai nuostabūs, kai dangun nusileidžia.

Kiek laiko užtrunka kelias į Hamburgą?

Idealiu atveju – 18-20 valandų. Bet kas yra tobulas? Įsitikinkite, kad jūsų vairuotojas nužino, kur yra Elbės tunelis, nes ten dažnai eismo spūstys. Kartą teko laukti valandą tik tam, kad pervažiuotume po upe, kadangi buvo avarija. Taigi, siuntos į Vokietiją ne ateina per stebuklą.

Ar verta važiuoti per A1 autostradą?

Tai pagrindinė arterija, bet ten visada statoma ką nors. Jeigu galite, raskite šalutinių kelių, nors jie ir siauresni. Tačiau dėl laiko praradimo dažniausiai visi lieka ant pagrindinio.

Kur daugiausia policijos kontrolių?

Prie pat sienos su Lenkija ir aplink Duisburgą. Ten tikrinamas ne tik techninė būklė, bet ir vairuotojo darbo laikas. Nėra nieko blogesnio negu sustoti ant šalies ir žiūrėti, kaip policininkai rašo procesą dėl penkių minučių viršyto laiko. Tai mums šokas.

Ką daryti jei užstrigti Niurnberge?

Skambink man, aš kažką pagalvosiu. Niurnbergas yra didelis mazgas, tačiau ten yra daug poilsio vietų, kur galite praleisti naktį, jeigu pavėluosite. Nebandykite važiuoti į miestą vidurnaktį ieškoti adreso, tik pakenksite sau.

Muitinė ir kontrole

Ar tikrina privalomus poilsius?

Vokiška muitinė (Zoll) tikrina tai labai griežtai. Tachografo juosta (dabar skaitmeninė) yra pirmasis dalykas, kurį ji prašo parodyti. Jei ten yra neteisėtų pakeitimų, pasiruoškite dideliams baudoms ir gal netam pačiam krovinio konfiskavimui. Vokietijos logistika neleidžia pasileisti nuo sąžinės.

Kaip elgtis su fiskaline kontrolę?

Jei jums atrodo, kad jus seka, tai greičiausiai taip yra. Jei įtariama kontrabanda, gali sustabdyti bet kur. Geriausia turėti viską tvarkingai ir nesinervinti. Vieną kartą jie patikrino mus dėl cigarečių, nors mes vežėme tiesiog keramiką. Viską išnešiojo ir padėjo atgal – laiko gaišimas, bet nieko blogo, nebent emocijų.

Ar turi reikšmė krovinio vertė?

Taip, ypač jei didelė. Tada reikalingas draudimas, ir muitinė gali labai smarkiai tikrinti, ar parduodate už tokią kainą kaip rašote. Klientai dažnai nori nurašyti vertę, kad nemokėtų PVM, bet to daryti negalima, tai baudžiama. Tiesa, mažos vertės siuntoms tokie reikalavimai mažesni.

Kokios baudos už blogą sandėliavimą?

Jei kraunate kelias prekes ant vienos paletės ir viskas nukrenta kelio metu, gausite tiek baudų, kad aš nenoriu net gi kalbėti. Vokiški saugumo reikalavimai yra šiek tiek griežtesni nei mūsų, tačiau logiški. Užfiksuju (paaiškinimas: užsirašyšiu) sau šią mintį, kad ateityje geriau tvirtai surišti. Negalima rizikuoti saugumu dėl greičio.

Ar dažnai patikrina lengvuosius automobilius?

Mus taip ir nesekioja, mes dirbame su sunkiasiasiais. Bet tikrai girdėjau, kad juos taip pat stabdo, ieškodami narkotikų ar pinigų. Transporto srityje viskas įdomu, kas vyksta kelyje.

Ką daryti su pavojingomis medžiagom?

ADR (tarptautinė pavojingų krovinių vežimo sutartis) turi būti tvarkinga. Vokietijoje šiuo klausimu labai griežti, ir nebus jokių kompromisų, jeigu be etiketės važiuosite. O kaina tokiam vežimui aukštesnė.

Ar būna pasieniečių korupcijos?

Nebegalvoju, kad dabar taip dažnai. Viską filmuoja kameros. Anksčiau buvo dalykų, bet dabar geriau nebandyti duoti niekam jokio popieriaus pinigų. Tai gali baigtis kalėjimu, o ne greitesniu proėjimu.

Praktiniai patarimai ir vairuotojų kasdienybė

Ką veikti vairuotojui jei pasikeičia adresas?

Skambinti dispečeriui iškart. Negali tiesiog važiuoti ten kur nori. Adreso keitimas Vokietijoje, ypač jei tai didelis miestas, reiškia naują maršrutą ir galimai ilgesnį laiką. Kartais klientai sumaišė miestą (pavyzdžiui, vietoje Kelnas pasakojo Ketlievą), tai bevei tas pats, bet vis tiek reikia patikrinti.

Kur geriausia praleisti naktį?

Yra daug oficialių stovėjimo aikštelių (Rasthof) su dušais ir maistu. Jos mokamos, bet saugios. Negalima stovėti prie kelio automagistrales, tai uždrausta ir labai baudžiama. Ypač netoli Miuncheno, ten tiesiog gausu radarų.

Ar vokiškas kalba būtina?

Padeda, tačiau su anglišku arba rusišku taip pat išsiverčia, jeigu esate sandėlyje. Tačiau dokumentuose reikia vokiškų užrašų kitaip galima susivoki. Sakyčiau, siuntinių siuntimas į Vokietiją be vokiškų frazių yra kaip važinėjimas su uždarytomis akimis.

Kaip susitvarkyti su maistu?

Geriau pasiimti savo, nes užeigose brangu. Ten viena karšta duona kainuoja kaip pas mus pilnas pietų meniu. Vairuotojai dažnai turi virtuvėles kabinoje.

Kokios baudos už greitį?

Didelės. Vokietijoje daug kur yra ribos, net jeigu yra ir „autobanų“ be ribų. Greičio matuokliai tikrai paslėpti. Vienas mano pažįstamas gavo 500 eurų baudą už 20 km/h viršijimą.

Kas daryti jei gedimas?

Skambinti pagalbai ne visada pigu. Geriau turėti gerą draudimą, kuris apima techninę pagalbą. Vokietijoje servizai greiti, bet brangūs. Gali užtrukti valanda, o gali ir dieną, jei reikia detalių.

Ar dažnai pavogiami krovinių?

Ypatingai pietinėje dalyje arba prie sienų. Negalima palikti mašinos atidarytos net keletą minučių. O jeigu paliksite raktus, tai ryte gali rasti tik tuščią vilką.

Kaip grįžti tuščia?

Grįžti tuščiom visada blogai, tai net pelningiau ieškoti krovio atgal. Jeigu krovinio pervežimas į Vokietiją baigėsi, aš visada patariu ieškoti „reverse load“. Taip užtikrinat, kad maršrutas nepraranda savo vertės.

Ar verta dirbti su vokiškais turgavais?

Tai darbas ne visiems, labai intensyvus, bet pinigai geri. Reikia greitumo ir tvarkos. O pavargo čia tikrai gauname pakankamai. Bet kas sakė, kad bus lengva?

Ką reikia žinoti apie vairuotojo darbo laiką?

Jokių triukšmų. Tiek Europos įstatymai tiek vokiečių reikalavimai griežti. Tiksliai sekami valandos. Geriau sustoti valandą anksčiau negu gaudyti baudą už nuovargį.

Ar sunku rasti vietą Didžiuosiuose sandėliuose?

Ten yra tam tikra tvarka. Turite užsiregistruoti vartuose. Jeigu pavėluosite registracijai, gali praleisti dieną laukiant. Sistema neleidžia tiesiog įvažiuoti.

Išvados

Apibendrinant visą šitą ilgą istoriją, siuntų transportavimas į Vokietiją nėra kažkas, ką galima atlikti „tarp kitko“. Reikia žinoti maršrutus, tiksliai užpildy dokumentus ir numatyti laiko atsargas, nes vokiškas aiškumas gali apgauti. Jei nesusitarsite dėl kuro priedlāgos iš anksto, gali būti, kad pelnas išsilygs į nulį. Geriausia patirtis sako: kuo daugiau žinote apie konkretų miestą (buvo tokių atvejų Hanoverje), tuo mažiau rizikuojate pinigais ir nervais. Sekite tvarką ir viskas gerai.