Namų perkraustymas iš Vokietijos – kaip planuoti iš anksto?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, namų perkraustymas iš Vokietijos visada yra kaip mažas loterijos bilietas. Kartai viskas vyksta taip sklandžiai, kad net netikėtai, o kartais... na, jūs supratote. Vokietija yra disciplinuota šalis, tačiau kai kalbame apie tai, kad reikia išvežti visus jūsų gyvenimo daiktus iš Miuncheno ar Hamburko buto ir nuvežti juos į Lietuvą kaimą, pasitaiko nerealių istorijų. Žmonės visada klauso: „kada reikia pradėti planuoti?“. Ir aš visada sakau – kuo anksčiau, geriau. Ne todėl, kad mes, pervežėjai, esam užsiėmę, todėl, kad biurokratija ir paprasti logistiniai spąstai gali užtrukti ilgiau nei numanote. Štai paprastas, bet šiek tiek „netvarkingas“ vadovas, kaip tai padaryti, nepakenkiant sau.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratija (kur nėra jokios humoro)

Ar tikrai reikia daryti išvykimo deklaraciją (Abmeldung)?

Žinoma, be jokios abejonės. Tai pirmas dalykas, kurį turite padaryti savo vietinio Einwohnermeldeamt (gyventojų registrų skyriuje). Be šio popieriaus jums gali būti sunku įrodyti, kad išvykote iš šalies legaliai, ypač jei vėliau kiltų klausimų dėl mokesčių ar netgi pensijos. Namų perkraustymas iš Vokietijos be šio dokumento yra kaip važiuoti automobiliu be vairuotojo pažymėjimo – galima, bet rizikinga. Užtrunka tik kelias minutes, tačiau reikia eiti asmeniškai arba siųsti patikėtinį asmenį su raštišku pavedimu.

Kas daryti su šiukšlių ivežimu (Sperrmüll)?

Tai viena dažniausių problemų. Vokiečiai yra labai griežti dėl šiukšlių. Jei paliksite seną sofą kieme be užsakymo, gausite baudą, kuri, turiu pasakyti, gali būti didesnė nei tos sofos vertė. Reikia iš anksto susitarti su vietine tarnyba (Stadtreinigung) arba rasti firmą, kuri tai išveš legaliai. Nebrašykite man, kad „niekas nepastebės“, kaimynai visada pastebi ir praneša.

Ar inventoriaus sąrašas yra privalomas?

Techniškai, jei pervežate daiktus tik sau (ne prekybai), tai ne visada būtinas, bet... aš visada rekomenduoju jį turėti. Vos tik užeinate į Lenkiją ar Lietuvą, muitinė gali sustabdyti. Jei turite sąrašą su apytikslėmis vertėmis, gyvenimas tampa kur kas lengvesnis. Be to, jei kas nors dingsta kelyje (o tai, deja, kartais nutinka), turėsite įrodymų draudimo kompanijai.

Ką daryti su Pfand buteliais?

Nesivežkite jų! Tai viena didžiausių kvailysčių, kurią matau. Žmonės krauna dešimtis maišų pilną butelių su depozitu, kad juos gražintų Lietuvoje. Nieko tokio – Lietuvoje Vokietijos butelius nepriima. Gražinkite juos prieš išvykdami, paimkite savo 25 centus už kiekvieną ir nusipirkite kavos kelyje.

Pasiruošimas ir dėžės (ne taip paprasta kaip atrodo)

Kokias dėžes naudoti – naujas arba naudotas?

Geriau naudoti standartines, staičiakampes perkeliamąsias dėžes. Nenaudokite tų mažų, iš parduotuvės paimtų dežučių (ypač jei jos po bananų – jos minkštos). Kai viena tokia dėžė su knygomis sugriūna pakrovimo metu, tai sukelia nepakartojamą chaosą. Namų perkraustymas iš Vokietijos kainuoja pakankamai brangiai, kad nereikėtų taupyti ant dėžių kainos. Nupirkite solidžių dėžių arba pasiimkite iš prekybos centro (tik pažiūrėkite, kad būtų tvirtos).

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Absoliučiai taip. Rašykite ne tik „Virtuvė“, bet ir „Štai čia yra mano brangiausi indai“. Arba bent jau „Kruopščiai!“. Vairuotojai nėra psichikai, jie nežino, kas viduje. Jei ant dėžės parašysite „Lengvi daiktai“, o viduje bus sunkūs rankiniai, dėžė patašys apačioje ir viskas kas viršuje susilaužys. Buvau matau tokių atvejų per daug.

Kaip apsaugoti baldus?

Jeigu turite brangų, odinį ar antikvarinį baldą, nebandykite apvynioti juo tik senų laikraščių. Laikraštis drėgna ir dažas nuteka į odą – vaizdas tragiškas. Naudokite burbuliukų plėvelę (Bubble wrap) ir storą kartoną. O jei neturite pinigų, užsirašykite į „Facebook“ grupėse, žmonės dažnai dovanoja likutį po savo perkraustymo.

Ar verta išmontuoti baldus patys?

Tai priklauso nuo jūsų įgūdžių. Jei esate „rankų meistras“ ir turite įrankių, taip – taip taupysite laiką ir pinigus. Bet jei paskutinis kartą su atsuktuvu dirbote 2000 metais, palikite tai mums. Vieną kartą klientas išmontuota spintą taip, kad nebeėjo į duris, o surinkti ją atgal truko ilgiau nei pati važiavimas. Išmontuokite tai, kas tikrai užima daug vietos (pvz., stalų kojas), bet sudėtingus spintų mechanizmus palikite profesionalams.

Kaina ir paslėpti mokesčiai (apie ką niekas nenori kalbėti)

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina paprastai priklauso nuo trijų dalykų: atstumo, krovinio tūrio (kubiniais metrais) ir laiko, kurio reikia įkrovimui/iškrovimui. Namų perkraustymas iš Vokietijos nėra fiksuota paslauga – negaliu tiesiog pasakyti „1000 eurų“ be jokių detalių. Jei gyvenate 5-ame aukšte be lifto Vokietijos senamiestyje, tai brangiau nei namas su įvažiavimu tiesiai į sandėlį. Taip pat įturią degalų kainos ir mokesčiai už važiavimą po Vokietijos automagistrales.

Kas yra „laukimo mokestis“?

Tai dalykas, dėl kurio dažnai pykstama. Jei mūsų vairuotojas atvyksta į vietą nustatytu laiku, o jūsų dar nėra (arba dar nesiruošiate dėžių), laikas eina. Vairuotojas negali laukti nemokamai, jis turi grafiką. Paprastai pirmoji valanda gali būti nemokama, bet toliau – skaičiuojama. Taigi, jei planuojate atvykti vėlai, praneškite iš anksto.

Ar kainuoja laiptai?

Taip, jei nėra lifto. Už kiekvieną aukštą (arba laiptų maršą) imamas papildomas mokestis, nes tai fiziškai sunkus darbas. Nebandykite užsirašyti, kad yra liftas, jei jis sugedęs – vairuotojas iš karto supras, kai pamatys dėžes ant grindų, o ne lifto kabinoje.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Vokiškose firmose vis labiau reikalaujama bankinių pervedimų arba kortelių. Grynieji pinigai vis dar egzistuoja, bet dėl didelių sumų gali kilti klausimų. Aš asmeniškai visada siūlau pasirašyti sutartį ir pervesti pinigus – taip saugiau ir jums, ir mums. Ypač kai kalbame apie tūkstančius eurų vertės krovinį.

Transportas ir vairuotojai (žmonių faktorius)

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis sunkvežimis, skirtas tik kroviniui (C kategorija). Draudimas nedengia keleivių tokiame transporte (išskyrus vieną vietą šalia vairuotojo). Jeigu norite su savimi vežti šunį ar vaikus, turite važiuoti savo automobiliu. Nors kartais, kai vairuotojas yra mano geras draugas (o ne užsienio firmos samdinys), jis gali „užmerkti akį“, bet aš jums to nepasakysiu.

Kas nutinka jei sunkvežimis sugenda?

Tai mano mėgstamiausia (ironiškai) dalis. Turėjau atvejų, kai sunkvežimis sugedavo tiesiogiai ant A9 autostrados. Tada reikia laukti techninės pagalbos, o jei dalykai skubū – tai problema. Geros firmos turi draudimą, kuris padengia alternatyvaus transporto iškvietimą, bet tai trunka laiko. Būkite kantrūs, mes darysime viską, kad greitai išspręstume. Nors kartais galiu užtrukti su atsakymu į telefoną, nesgi pats ieškau atsarginio sunkvežimio.

Ar vairuotojai moka kalbėti lietuviškai?

Ne visada. Dažnai tai yra ukrainiečiai, baltarusiai arba net vokiečiai. Angliškai dažniausiai kalba geriau nei lietuviškai. Jei turite sudėtingų instrukcijų (pvz., „tą dėžę nekelkite, ten yra mano močiutes pelenai“), geriau tai parašyti ant popieriaus ir parodyti. Rankų kalba visada veikia.

Ką daryti su mašina, kurią palieku Vokietijoje?

Jei perkraustote ir automobilį, tai paprasčiau – pakeliame jį ant priekabos. Bet jei paliksite jį gatvėje, pasirūpinkite parking leidimu. Vokietijoje automobilį be galiojančios techninės arba draudimo gali nutempti per kelias valandas. O iš šiukšlių stoties jį išsipirkti brangiau nei jo vertė.

Specifiniai daiktai ir problemų sprendimai

Kaip pervežti pianiną?

Tai atskira istorija. Pianinas arba koncertinis pianinas sveria toną ir daugiau. Jis neįeina į paprastą liftą, o pro laiptus jo nešioti pavojinga. Tam reikalingos specialios juostos (ir ne vienas vyras). Jei turite tokį daiktą, praneškite iš anksto, kad aš galėčiau atsisakyti... šiaip juokauju. Bet tikrai, reikia specialios technikos.

Ar galima vežti maisto produktus?

Taip, bet tik sausus ir supakuotus. Nevežkite atidarytų indų su sriuba arba šaldytuvo produktų, jei neturite šaldytuvo sunkvežimyje (kas kainuoja milžiniškus pinigus). Vakarų Lietuvoje vienas klientas bandė vežti šaltą mėsą vasarą – rezultatas buvo kvapas, kurį jautėme visą kelią iki Klaipėdos.

Ar saugu vežti brangius elektronikos daiktus?

Televizoriai, kompiuteriai – juos reikia labai gerai supakuoti. Geriausia į pradinę dėžę, jei dar turite. Jei ne – įklijavus į storą putų polistireną. Atsimenu vieną klientą, kuris padėjo plazminį televizorių ant sėdynės be jokio apsauginio – vairuotojas staigiai stabdė, televizorius nuskrido ant grindų. Baigėsi taip, kaip ir galima numatyti.

Ką daryti su vaistais?

Vežkite su savimi asmeniniame transportuje, ypač jei tai receptiniai vaistai, kuriems reikia šaldymo arba yra pavojingi nelaikyti aukštoje temperatūroje (kaip kroveinyje vasarą). Be to, muitinėje gali būti problemų su dideliais kiekiais narkotinių vaistų net su receptu.

Galutiniai nuomonės ir patarimai (iš „seno vilko“)

Kada geriausia keltis – žiemą ar vasarą?

Vasarą yra brangiau ir daugiau eismo, bet oras geresnis. Žiemą gali būti sniego, ledas ant kelių (ypač Vokietijoje pietuose), bet pigiau ir lengviau užsakyti datą. Aš asmeniškai myličiau rudenį – ne per šalta ir dar ne tas chaosas kaip liepą. Bet namų perkraustymas iš Vokietijos dažniausiai vyksta vasarą, kai žmonėms baigiasi darbo sutartys arba mokslo metai.

Kaip išvengti sukčių?

Yra daug firmų, kurios siūlo „neįtikėtinai pigias“ kainos. Pasidomėkite jų atsiliepimais (ne tik jų puslapyje). Užsirašykite sutartį, kurioje būtų aiškiai parašyta, kas daroma, o kas ne. Jei firma neduoda jokio dokumento, tik žodžiu – bėkite. Vienas mano klientas taip prarado 500 eurų avansą.

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Pagrindinis draudimas (CMR) yra maždaug 10-12 eurų už kilogramą. Jei vežate brangius daiktus, papildomai apdrauskite juos. Tai nedidelė suma palyginti su tuo, kas gali nutiko, jei sunkvežimis užsidegs (kaip tai nutiko prieš porą metų Berlyne).

Ką daryti, jei atvyksta vėlai?

Skambinkite. Nedarykite scenų. Vairuotojai taip pat žmonės, gali užstringti eismo kamščiuose arba užtrukti prieš tai einančiame užsakyme. Mes stengiamės informuoti, bet kartais signalas prastas. Kantrybė – tai raktas sėkmingam perkraustymui.

Ar galima palikti dėžių vairuotojui išpakuoti?

Tai papildoma paslauga. Paprastai vairuotojas tiesiog iškrauna dėžes į patalpas, kur jūs nurodote. Jei norite, kad jis išpakuotų viską ir surinktų baldus, tai kainuos papildomai ir užtruks šviesią dieną. Geriau susitvarkykite patys, arba pasamdykite vietinius pagalbininkus Lietuvoje – pigiau.

O jei aš pamiršiu kažką Vokietijoje?

Tai blogiausia. Kai jau atvažiavome į Lietuvą ir supratote, kad raktai nuo garašo liko ant stalo Kelne. Tada reikia planuoti kelionį atgal arba prašyti draugų atsiųsti. Prieš išvykstant, eikite po namus du kartus ir patikrinkite visas spinteles ir kišenę.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet labai padeda. Jei vairuotojas padarė viską gerai, buvo mandagus ir padėjo su sunkiu sofu, 20-50 eurų arba keletas gerų alaus (jei jis geria) padarys jį laimingesnį. Laimingas vairuotojas = geriau prižiūrėtas krovinys.

Ar galima susiplanuoti datą paskutinę minutę?

Galima, bet tai bus brangiau ir mažiau tikėtina, kad rinksime būtent tą datą, kuri jums reikalinga. Geriausia planuoti bent mėnesį, o geriau dvi iš anksto. Namų perkraustymas iš Vokietijos reikalauja logistikos, o logistika nemėgsta skubos.

Kas daryti su dideliais augalais?

Jei turite didelius vazonus su augalais, į juos labai sunku pakrauti be jų sulaužymo. Be to, augalams reikia vandens ir šviesos. Ilgas kelias tamsiame kroveinyje juos gali užmušti. Geriau juos duoti kaimynams arba vežti savo automobiliu, jei telpa.

Kaip susitarti dėl parkavimo Vokietijoje?

Jei gyvenate miesto centre, reikia užsakyti vietą gatvėje (No-Parking Zone). Tai kainuoja pora dešimčių eurų, bet užtikrina, kad sunkvežimis stovės tiesiai prie namų, o ne už 500 metrų. Kitaip vairuotojas gali tiesiog nenuvažiuoti arba gausite baudą už kliūtį.

Ar turiu būti vietoje, kai atvyksta vairuotojas?

Labai rekomenduoju. Bent pirmąją valandą. Reikia parodyti, kas keliauja, o kas ne. Jei jūsų nėra, vairuotojas gali įkelti dėžę su šiukšlėmis, kurią turėjote išmesti. O ar jums norės vėliau tos dėžės atsikratyti Lietuvoje?

O jei tarp namų yra daug laiptų?

Jau kalbėjau apie tai, bet pakartuosiu. Pasakykite iš anksto. „Yra daug laiptų“ yra siaubingas apibrėžimas. „Yra 4 aukštai be lifto, laiptai siauri“ – tai konkreti informacija. Leidžia mums pasiimti papildomą žmogų arba įrangą.

Ką daryti su vaiku kumšteliais?

Jei turite vaikų piešinių mūrų, juos tikrai norėsite išsaugoti. Nuimkite juos prieš perkraustymą, suvynkite į vamzdžius. Kitiems jie atrodo kaip šiukšlės, o jums – tai atmintis. Nekreipkite rizikos.

Ar galima vežti dviračius?

Taip, dviračius galima pakrauti ant specialios stovės ant priekabos galo arba viduje (jei vietos užtenka). Užklokite juos dangčiu, kad neapsipustyti dulkių nešant. Vokietijoje dviračiai dažnai būna brangesni už mūsų automobilius, taigi apsauga būtina.

Ar reikia išvalyti butą Vokietijoje?

Taip, dažniausiai nuomos sutartyje parašyta, kad butą turi palikti „švarų“. Jei jo neišvalysite, savininkas pasamdys valymo firmą ir išskaičiuos pinigus iš jūsų užstatą. Geriau tai padaryti paties arba pasamdyti ten vietinę valymo firmą.

Ką daryti su raktais?

Paskutinis dalykas – perduoti raktus savininkui arba agentūrai. Būtinai pasirašykite raktų perdavimo protokolą, kad vėliau negebėtų apkaltinti, kad raktų neatidavote arba kad butas buvo „niokojamas“.

Išvada

Taigi, namų perkraustymas iš Vokietijos nėra mokslo sritis, bet reikalauja kantrybės ir planavimo. Neklyskite, tai stresinė patirtis, bet jei susitvarkysite su dokumentais, dėžėmis ir logistika iš anksto, viskas gali vykti net ramiai. Naudokite patikimas firmas, nebijokite klausti klausimų (net jei jie atrodo kvaili) ir, svarbiausia, nepamirškite pasiimti kavinės prieš kelionę – ji gali praversti, jei kelys užtruks ilgiau nei planavote.