Mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos: tiesa be užsideginimų

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, o gal ir daugiau, tiek metų praslenka, kai tik pradedi skaičiuoti sunkvežimininkus prie užsienio ribų. Per tą laiktą mačiau viską – nuo pūstuų sofa, kurias reikėjo įvežti į penktą aukštą liftu be tvoros, iki tobulų „Mercedes“ variklių, kurie neįsileido net tirpinto sniego. Žmonės dažnai klausta, ką aš galiau pasakyti apie mikroautobusų persikraustymo privalumus į ir iš Vokietijos, nes čia yra tas patentas, kai nori nuvykti greičiau ir pigiau, bet ne su dideliu sunkiasvioriu. Tiesą sakant, viskas čia paprasta: mažesnis automobilis – mažiau galvos skausmo, nors ir ten yra savų „vabzdžių“, apie kuriuos reikia žinoti. Sėskime patogiau, padėsiu tau susigaudyti šioje rietuvėje.

Kodėl verti mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos ir kas durniaja su sunkvežimiais

Ar tikrai mikroautobusas yra geriau už sunkvežimį?

Sakyčiau taip, ypač tada, kai kelią turi nedidelį. Sunkvežimis turi savo reikalo, jei perveži visa gyvenimą iš vilos, bet jei tai tik butas ar dalis daiktų, didelis „sąsiuginis“ yra perpasliaukimas. Mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos pasireiškia tuo, kad mes tiesiog pravažiuojame ten, kur kiti stovi eilėse prie sunkvežiminių pasieniečių arba negali įvažiuoti į senamiestį dėl ženklo „įvažiavimas draudžiamas“. Vieną kartą važiavome į Miunsterį, sunkvežimiui reikėjo važiuoti apie 30 kilometrų apipleškiot, o mes su „Transitu“ užvažiavome tiesiai po kliento langus. Taigi, laiko taupymas čia esminis dalykas.

Kiek daiktų tik įtelpa į tą mikroautobusą?

Čia visada yra tas momentas, kai klientas sako: „O, čia tik kelios dėžės ir vienas matelas“. Tik tada atvažiuoju ir matau tiek dėžių, kad reikia antro automobilio. Žinoma, vienas mikroautobusas gali pavesti apie 1.5 tonos krovinio, tai yra maždaug 10–12 kubinių metrų. Tai pakanka įprastam vieno ar dviejų kambarių butui, jei nesiunti statybinės technikos. Bet turi būti sąžiningas, kad aš nebegaliu įkišti dviračio, jei jau užpildėm visą vietą baldais.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – negali, jei tai yra krovininis pervežimas ir turi CMR sąskaitą, nes draudimas nebegalioja, jei ten sėdi nežinomi žmonės. Yra daug firmų, kurios tai draudžia, nes ką darysi, jei įvyksta avarija? O žinai kaip gudruoja? Pasirašo sutartį, kad yra „pavaldinis vairuotojas“, bet tai legalus pilvas. Geriausia nesiųsti šeimos, o pasitikėti profesionalu, kuris turi dokumentus. Esu girdėjęs istorijų, kad žmonės važiuodavo su krovininiu mikroautobusu be sėdynių galinėje dalyje – tai tiesiog siaubinga brangus baudas Vokietijoje.

Kaip su kainomis? Ar tai tikrai pigiau?

Pigiau? Paprastai taip, bet ne visada. Mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos tame, kad sunaudoji mažiau degalų nei 18 tonų monstras ir nemoki tiek kelių mokesčio („vignette“ ir mokami keliai). Degalai Vokietijoje brastes nei Lietuvoje, tai tenka skaičiuoti. Bet jei turi tik keletą dėžių, sunkvežimio užsakymas būtų absurdu – mokėtum už pilną vietą. Taigi, mažiems kroviniams tai tikrai ekonomišiau, nors už valandą darbo dažnai imama panašiai, tiesa be didelių logistinių priemokų.

Ar greičiau išsprendžiamas pasirasymas ir dokumentai?

Absoliučiai taip. Sunkvežimiui reikia TIR knygelės, eksporto deklaracijų, kartais muitinė turi atidaryti konteinerį. O su „mikrauku“ užtenka paprasto CMR ir asmens dokumento vairuotojui. Kartais net nereikia jokios deklaracijos, jei tai asmeninis daiktų persikraustymas (sąlyginai nemokamas eksportas/atvažiavimas). Tai taupo nervus, nes laukti muitinėje 3 valandas su pilnu automobiliu – ne džiaugsmas.

Vokietijos specifika ir kelių belaisviai

Kokia situacija su kelių mokesčiais Vokietijoje?

Tai yra vienas svarbiausių dalykų. Sunkvežimiai Vokietijoje moka labai daug už kelių naudojimą (LKW-Maut), o lengvieji automobiliai... na, šiaip važinėja. Taigi, tų mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos taip pat patiriamai piniginėje, nes mums (iki 3.5 t) nereikia įsijungti į tą mokamų kelių sistemą. Išskyrus, kad jei vairuotojas užstringa už darbo laiko, jis gali tekti pavėluoti, bet pinigų nuo to nesigailime. Tiesa, atsimenu vieną atvejį, kai teismo automobis kaltino mus dėl to, kad nesumokėm už tunelį, bet ten buvo klaida jų sistemoje.

Ar lengviau rasti vietą automobiliui prie buto?

O kaip! Vokietijos miestuose, ypač senuosiuose kvartaluose, parkavimas siaubingai brangus ir sudėtingas. Didelis vilkikas turi stovėti specialioje zonoje (Ladezone). Jei ten nestovi, galiu garantuoti, kad po 10 minučių ateis vietinė „Orden“ arba policija. Mikroautobusas gali užimti paprastą vietą prie šaligatvio, neapsunkindamas eismo. Tai leidžia iškrauti daiktus tiesiai į namus be triukšmo ir be užkelių užstatymo.

Kaip su eismo spūstimis? Vokietija jau nebe ta „autobahn“.

Ech, kadaise buvo legenda, kad ten važiuoji 200 km/h. Dabar? Berlyno aplinkkelis (A10) – tai vienas didžiausių siaubų, tarpukas trukti 4 valandas. Bet čia turi savo mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos – mes lengviau manevruojame, galime naudotis smulkesniais keliais (B kategorija), kuriuose sunkvežimiams draudžiama važiuoti (taip vadinami „Užkrečiamieji keliai“, nors ne visi, reikia žiūrėti ženklus). Taip mes dar kartais išvenčiame spūstis, o didžiulis sunkvežimis priverstas gulti ant „radiatoriaus“.

Ar yra kokių nors pavojų Vokietijoje?

Vokietijos vairuotojai yra labai disciplinuoti, bet labai greiti. Jei su mikroautobusu važiuoji 110 km/h (kaip ir turi), ir dešinėje juostoje tau įsikiša kažkas su „Audi“, tai tai gali būti nervu vargantis. Be to, ypač pavojinga yra „mikrolietuviai“ (tame pačiame sense, tarkime, lenkių ar rumunų firmos), kurie važiuoja be poilsio, su senais mikroautobusais ir juos verčia. Kartais net nežinai, kas priešais tavęs – normalus vadybininkas ar kažkas, kas ketvirtą parą nepamiegojo.

O kaip su restoranais ir poilsiais?

Mums, lietuviams, svarbu kavinės ir tualetai. Sunkvežimių stotelėse (Autohof) viskas yra, bet toli nuo miestų. O su „mikrauku“ gali užsuoli prie bet kurio „McDonaldo‘s“ ar degalinės prie miesto. Privalumas tas, kad turi daugiau pasirinkimo, valgyti ne tik tą keptą mėsą su pūgžliais. Žinoma, aš asmeniškai geriau renkuosi senuosius degalinių tipo užeigus, kur duona šviežia, o ne tas standartinius kebabus.

Piniginiai ir dokumentų klausimai (kas svarbiausia)

Kiek kainuoja toks reisas apytiksliai?

Kainos šokuoja kaip vėjų vėjas. Degalai bręsta, euro kinta. Tačiau mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos taip pat matomi tame, kad vieno reiso kaina gali svyruoti nuo 400 iki 800 eurų, priklausomai nuo to, kiek reikia įvežti. Už sunkvežimį, kurį reikia pildyti bent pusiau, gali tekti mokėti nuo 1500 eurų. Taigi, jei turi keturis dėžes ir dušelą, pasilikti prie „mikrauko“. Tik nepaisyk to, kad jei reikia skubiai sekmadienį, kaina skris į dangų.

Ar reikia mokėti PVM?

Tai klausimas, kurį dažnai užduoda verslininkai. Jei tu fizinis asmuas ir perveži savo daiktus, tai nereikia. Jei juridinis asmuas ir tai yra prekinis Krovinys – taip, išrašome sąskaitą su PVM. Sunkvežimiu daugiau verslo važinėja, o mikroautobusu – daugiau žmonės. Dėl to biurokratija mažesnė, kas taip pat sutaupo laiko, nes nereikia siųstį išankstinių mokesčių deklaracijų muitinei. (Aš visada primenu, kad geriau klausti savo buhalterio, jei nesi tikras).

Kaip apskaičiuojamas atlygis už vairuotojo darbą?

Čia paprasčiau negu atrodo. Žinai, kartais klientai mano, kad mes tik vairavome 10 valandų. Bet reikia įskaičiuoti pakrovimą (2-3 valandas), važiavimą, iškrovimą, grįžtą tuščia. Mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos taip pat ir tame, kad pakrovimas dažnai trunka mažiau laiko, todėl vairuotojas neįkaista prieš laiką. Sumokėti už dieną darbo (apie 150-200 EUR) yra geriau nei už 2 dienas su sunkvežimiu.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Niekada negaliu pasakyti 100%, kad nėra. Vokietijoje yra vietų (pvz.,环保 zona – Umweltzone), kur reikia žaliąją kortelę. Jei mikroautobas neturi tokios kortelės – bauda 80 eurų. Aš visada patikrinu ar mūsų „mikraukas“ turi ją. Tai tas patas paslėptas mokesčis, jeigu nepasiruoši. Dar gali būti mokesčiai už važiavimą miesto centru, bet „mikriukai“ dažnai iš to išpirkti.

Ar derinamas kainos galutinis sumokėjimas?

Dažniausiai imama 30-50% avansas, kadangi mes ne „Vikingų“ kasa, kur gali atvykti ir pasakyk „paimkite“. Turime užtikrinti degalus. Likusi dalis sumokama iš karto po iškrovimosi. Jei kas negerai su daiktais, galima kalbėtis (pvz., sulūžo kojelė), bet jeigu vos atvykai ir pamiršai pinigų – tai ne bus smagu. Geriau visada susitarti iš anksto.

Ar draudimas įeina į kainą?

Taip, visada turi būti „Krovinio draudimas“ (CMR draudimas). Jis dengia žalą daiktams, jei, pavyzdžiui, įsibraukia į sunkvežimį ar sprogsta padanga. Nemačiau draudimo kuris dengtu tavo daiktus jei juos blogai supakuoji pats, bet aš stengiuosi padėti. Yra firmų, kurios sako „turime draudimą“, bet jis tik 500 eurų. Būk atsargus. Mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos taip pat ir tame, kad mažesnis krovinys – mažesnė rizika, o draudimas pigesnis.

Praktiniai dalykai ir „kas nutinka realiai“

Kokius dalykus neina pervežti mikroautobusu?

Negali pervežti per daug daug pavojingų krovinių, be specialių leidimų. Taip pat neįsivaizduoju, kaip pervežti mažą namą (dideles sienas) ar statybinius blokus. Didelis sofa ilgesnė nei 3 metrai irgi neįeis (išskyrus jei užkelsi ją per langą... kurio nėra). Bet jei tai tik šiukšlių maišai senajam butui – čia per šią „mikrauką“ nešiotis nėra prasmės, geriau paimti „šiukšlių vežimą“.

Ar vairuotojas gali padėti nešti daiktus?

Techniškai jis yra vairuotojas, ne krovikas. Bet praktiškai? Žinoma, padės. Kiekvienas mūsų vairuotojas turi gerą nugarą (nors ne visada). Reikia susitariai iš anksto – ar jis tiesiog „pumpuoja“ iš kabinos, ar įlipa ir padeda nešti stalus. Kartais klientai mano, kad vairuotojas turi vienas pernešti pianiną į penktą aukštą su liftu – čia jau reikia diskutuoti apie papildomą mokėjimą už fizinį darbą. Mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos taip pat ir tame, kad dažniausiai tai 1 vairuotojų komanda, susitvarko greičiau.

Kaip elgtis, jei daiktai susidėvėjo kelionės metu?

Čia svarbu viską užfiksuoti. Kai įkeliame, aš padaryti keletas nuotraukų su telefonu arba tiesiog pastebiu, jei jau yra įtrūkimai. Jei atvykstant randama nauja žala – mes kalbame. Čia pat ir rašome CMR protokolą apie žalą. Vokietijoje yra labai griežta dėl dokumentų, be jų niekas nepaisys. Reikia būti arenai, o ne tūkstantis po vaizdu. Ypatingai, jei turi krusnyčius daiktus – juos reikia gerai įrišti (o ne tik padėti ant grindų).

Ar galima pervežti daiktus, kurių nėra sąraše?

Na, ką gi... kartais nutinka, kad klientas sako „kelios dėžės“, o tada atsiranda dar ir dviratis, ir žiemos rūbai maišuose. Jei mikroautobase nėra vietos, tiesiog neįkeliau. Bet dažnai „susitvarkome“, t.y, padarome „Fiat 500“ stiliaus išdėstymą – viską įsistumi į ertmes. Svarbiausia nebūti skurdžiam dėl kelių kilogramų, nebent tai pavojingos medžiagos.

Kas dėl laiko – kiek užtrunka toks reisas?

Iš Vilniaus iki Berlyno su mikroautobusu – tai apie 10-12 valandų važiavimo, be sustojimų. Jei reikia paimti daiktus Kaune – dar valanda. Tai praktiškai diena į vieną pusę. Sunkvežimis važiuoja lėčiau (90 km/h), taigi prarasime dar 2-3 valandas. Mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos matomi ir čia – vairuotojas gali važiuoti 110 km/h leistina greičiu, kas leidžia atvykti ankščiau ir pradėti iškrovą. Būna, kad atvykstame pietais, o sunkvežimis dar būtų Rygoje buvęs.

Ar galiu sekti kur yra mano daiktai?

Šiandien tai jau standartas – turime GPS stebėjimą. Galiu nusiųsti nuorodą, kur matosi, kur dabar stovi „mikraukas“. Dauguma rimtų firmų tai turi. Su sunkvežimis taip pat, bet ten dažniau sustojimai reikalauja ilgesnį laiką. Su šiuo automobiliu galiu rašyti SMS: „Jau važiuojame prie Hamburgo“, ir tai yra ramu.

Ką daryti, jei vairuotojas užstringa su savo poilsiais?

Vokietijoje griežtos taisyklės – tachografas. Jei jis skambina, kad poilsio reikia 45 min, tai jis tiesiog negali važiuoti toliau. Su sunkvežimiukų problemos didesnės, nes ten didesnės baudos. Su mikroautobusu, jei jis yra iki 3.5 tonų, tachografo nebūna (arba nebūtina). Taigi, vairuotojas gali važiuoti ilgiau, bet aš įsakyčiau neleisti jam pavargti. Saugu važiuoja – lengviau. (Čia aš nežinau ar aš teisus, bet dauguma vairuotojų to laikosi, nebent jie nori užsidirbti dvigubai).

Ar dažnai nutinka, kad mikroautobas sugenda?

Labai retai. Jie statomi ant „Fiat Ducato“, „Mercedes Sprinter“ ar „Renault Master“ variklių, kurie yra labai patikimi. Darbas juose lengvesnis, negu vilkiku. Kai sugenda sunkvežimis – tai katastrofa, reikia vilkiko. O mikroautobusą galima tempti paprastu vilkiku, jei būtina. Taigi rizika mažesnė.

Kodėl aš naudoju būtent mikroautobusą

Ar jūs� kompanija siūlo ir didelius sunkvežimius?

Žinoma, mes turime viską. Bet kai klientas klaustų, ką jam rinktis, aš beveik visada patariu mikroautobuso variantą. Kodėl? Nes dažniausiai žmonės perkelia tik dalį savo turto. O jei jau reikia viską su namais – tada sakyčiau „imk sunkvežimį“. Bet mano širdis yra prie „mikraukų“, nes su jais daugiau laisvės.

Ar sunku rasti gerą vairuotojam tokiam automobiliui?

Yra daug vairuotojų, kurie mėgsta didžiuosius sunkvežimius, nes ten didelė kabina, gultuvas. O mikroautobuse – mažiau komforto (dėl to sunkiau). Bet mes radome keletą vyrų, kurie tobulai valdo tą „ratą“. Jie yra greitesni, judresni. Svarbu, kad žinotų kelių taisykles Vokietijoje, nes ten yra daug „raudonų ženklų“ (verbots), kuriuos lengva praleisti.

Ką daryti su vėluojančiu klientu?

Kartais nutinka, kad vėlatei 2 valandas. Mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos taip pat tame, kad mes labiau lankstūs – mes galime užsidėti pietus lauke, palaukti, o sunkvežimiui reikia planuoti poilsio laikus griežtai. Taigi, jei tu vėluoji, mums mažiau skauda, nei tų milžinų.

Ar galima užsisakyti tik vieną kryptį?

Taip, darome tai dažnai. Kartais važiuojame tuščiu atgal (jei ten kurį laiką nebus darbo). Tada kaina gali būti gana pigi. Sunkvežimiai dažniau derinasi, kad nebūtų tuščia eiga, todėl tu gali laukti dieną dėl to, kad jie ieško krovinio atgal. O mus – įkeliame krogą ir važiuojam.

Ką daryti, jei daiktai netilpsta į duris?

Tai nuo pačios pradžios reikia įvertinti. Na, bet jeigu jau atėjom, durys siauros, o sofa didelė... susilenkam. Dėl mikroautobuso konstrukcijos, ten dažnai yra „liftas“ (pakėlėjas), kuris įlipa į 30 metrų aukštį. Bet jei nėra lifto, įsivaizduokite, kaip mes keliame sofną per 4 aukštus... su „mikrauku“ lengviau rasti vietą prie namo, o ne toli kaip su sunkvežimiukų.

Išvada

Galiausiai, jei abejoji, ką rinktis, pasakyčiau taip – mikroautobusų persikraustymo privalumai į ir iš Vokietijos yra akivaizdži tiems, kurie vertina laiką ir lankstumą. Aš nesiūlau niekam kelti akmenų, o tik pasiūlau protingą sprendimą. Su „mikrauku“ būna mažiau galvos skausmo su parkavimu, greičiau nuvažiuojam pro spūstis ir pigiau (dažnai). Tiesiog būk sąžiningas su savo daiktų kiekiu, o mes pasirūpinsime likusiu dalyku. Saugaus kelio ir tikiuosi, kad tavo perkraustymas į Vokietiją (ir atgal) bus sklandesnis nei mano seno „Volvo“ variklis tada kai vėl pradeda sprogti. Sėkmės.