Mikroautobusų nuoma persikraustymui į Vokietiją patiems

Įvadas

Mikroautobusų nuoma persikraustymui į Vokietiją patiems atrodo viliojanti, nes galima sutaupyti ir viską daryti savo tempu. Bet sutaupyti pavyksta tik tada, kai žinote, ką darote. Reikia krauti, tvirtinti, vairuoti, planuoti pertraukas, suprasti sutartį ir nesusipykti su draugu, kuris „tik padės valandą“. Aš nesakau, kad neverta. Tik sakau – saviveikla turi savo kainą, ne visada eurais.

DUK: Mikroautobusų nuoma persikraustymui į Vokietiją patiems ir ar verta

Patiems kraustytis į Vokietiją reiškia, kad jūs būsite ir vairuotojas, ir krautovas, ir logistas, ir žmogus, kuris 23 val. ieško lipnios plėvelės. Tai įmanoma, ypač jei krovinys nedidelis ir turite bent vieną pagalbininką. Bet jei kraunatės namą su pianinu, dviem vaikais ir dviem šunimis, jau reikia rimto plano.

Ar Mikroautobusų nuoma persikraustymui į Vokietiją patiems yra pigiau?

Dažniausiai taip, bet ne visada. Mikroautobusų nuoma persikraustymui į Vokietiją patiems leidžia sutaupyti ant darbo jėgos, ypač jei turite draugų ar giminaičių. Tačiau reikia pridėti kurą, nakvynę, maistą, užstatą, draudimą ir savo laiką. Jei sugadinsite baldą ar vėluosite grąžinti automobilį, taupymas sumažėja. Kartais profesionalai išeina brangiau, bet ramiau.

Kada patiems kraustytis tikrai verta?

Verta, jei turite vieno ar dviejų kambarių buto krovinį, gebate jį išardyti ir turite bent vieną patikimą pagalbininką. Taip pat verta, jei Vokietijoje turite kur laikinai palikti daiktus. Jei viskas turi tilpti į vieną dieną ir vieną adresą, savarankiškas variantas dažnai veikia. Bet jei adresai keičiasi, liftai neaiškūs, o daiktų daug, rizika auga.

Kada geriau samdyti pervežėjus?

Geriau samdyti, kai yra sunkių baldų, pianinas, didelis seifas, daug aukštų be lifto arba labai trumpas terminas. Taip pat tada, kai negalite praleisti darbo dienų. Profesionalūs pervežėjai turi įrankius, patirtį ir draudimą, nors pasitaiko ir blogų. Aš mačiau, kaip „pigūs vyrukai“ sugadino durų staktą, nes norėjo prastumti spintą jėga. Todėl kaina nėra vienintelis rodiklis.

Ar draugas tikrai padės kraustymuisi?

Padės, jei iš anksto pasakysite, kad tai darbas, ne pasivaikščiojimas. Reikia aiškiai tarti: startas 8 val., krauname iki 12 val., pietūs 20 min., tada kelias. Jei žmogus ateina „pažiūrėti“, bus nervų. Buvo situacija, kai pagalbininkas atsivežė kavos, bet ne darbinių pirštinių, ir po valandos jau sėdėjo automobilyje. Juokinga tik prisiminus.

Kiek žmonių reikia savarankiškam kraustymuisi?

Mažam butui užtenka dviejų stipresnių žmonių, didesniam – trijų. Vienas vairuoja, du krauna, o jei yra laiptai, trečias labai pravartauja. Moterys taip pat puikiai tvarkosi, tik nereikia perspausti su sunkiais daiktais. Nugaros gedimas kraustymosi dieną nėra romantika. Jei daiktų daug, geriau turėti daugiau rankų nei daugiau laiko.

DUK: pasiruošimas, įrankiai ir daiktų sąrašas

Pasiruošimas prasideda ne nuomos dieną, o gerokai anksčiau. Reikia išrinkti, kas važiuoja, kas lieka, kas išmetama. Daugelis žmonių per mažai galvoja apie išmetimą. Vokietijoje didelių baldų atsikratyti nėra visada paprasta, o mokėti už išvežimą gali tekti. Todėl prieš kraunant reikia būti negailestingam.

Ką pirmiausia reikia susirašyti?

Susirašykite visus didelius daiktus su matmenimis: lovą, sofą, spintas, stalus, buitinius prietaisus. Tada dėžes pagal kambarius. Tai padės pasirinkti mikroautobuso dydį ir suprasti, kiek laiko užtruksite. Be sąrašo lengva pamiršti, kad turite dviratį, vežimėlį ar didžiulį kilimą. Tokios smulkmenos vėliau tampa didelėmis problemomis.

Ar reikia iš anksto išardyti baldus?

Dažniausiai taip. Išardytas stalas, lova ar spinta užima mažiau vietos ir lengviau kraunasi. Bet palikite varžtus mažuose maišeliuose ir priklijuokite prie baldų. Aš mačiau, kaip žmonės išardė spintą, o varžtų nerado iki pat Vokietijos. Tada tenka pirkti naujus arba improvizuoti. Tai nėra pasaulio pabaiga, bet nervina.

Kokios dėžės geriausios kraustymuisi?

Geriausios vienodo dydžio plastikinės arba tvirtos kartoninės dėžės. Vienodas dydis reiškia, kad jos lengviau kraunasi į mikroautobusą. Nedėkite sunkių knygų į dideles dėžes, kitaip jų nepakelsite. Drabužius galite dėti į maišus, bet etiketės vis tiek reikalingos. Kartais atrodo, kad etiketės yra smulkmena, o paskui Vokietijoje ieškote puodų tarp vaikų žaislų.

Ar verta pirkti profesionalią pakavimo medžiagą?

Verta bent dalį. Lipni plėvelė, kampuočiai, burbulinė plėvelė ir tvirtinimo diržai tikrai pravartauja. Ne viską reikia vynioti kaip muziejinį eksponatą, bet stiklą, televizorių, stalviršius reikia saugoti. Pigi medžiaga kartais plyšta jau kraunant. Aš geriau turiu per daug plėvelės nei po kelio randu sudužusį stalą.

Ką daryti su dokumentais ir vertingais daiktais?

Dokumentus, pinigus, kompiuterius, papuošalus ir vaistų pasiimkite į lengvąjį automobilį arba pas save. Nedėkite jų į mikroautobuso galą, kur viskas užstatoma baldais. Tai skamba akivaizdu, bet žmonės pamiršta. Jei pasimetė raktai nuo Vokietijos buto, nuotaika tampa labai specifinė. Todėl svarbiausi daiktai visada turi būti prie rankos.

DUK: vairavimas, maršrutas ir nuovargis

Vairuoti tuščią mikroautobusą ir krautą mikroautobusą – du skirtingi dalykai. Stabdymo kelias ilgesnis, šoninis vėjas stipresnis, lenkti sunkiau. Vokietijoje daug kas važiuoja greitai, todėl reikia mokėti ne tik spausti gazą, bet ir laikytis dešinėje, stebėti atstumą, neiti į paniką.

Ar sunku vairuoti krovininį mikroautobusą?

Pirmą valandą atrodo keista, paskui pripranti. Sunkiausia yra posūkiai, galas, parkavimas ir stabdymas. Krovinys turi būti tvirtai sudėtas, kitaip jis judės kartu su automobiliu. Miestuose reikia palikti daugiau vietos. Jei nesate vairavę didelio furgono, prieš išvykstant pasitreniruokite aikštelėje. Tai geriau nei pirmą kartą bandyti atbulomis Berlyno kieme.

Koks maršrutas į Vokietiją lengviausias pradedančiajam?

Lengviausias tas, kuris vengia didelių miestų centrų. Iš Lietuvos dažniausiai važiuojama per Lenkiją, toliau pagal navigaciją į Berlyną, Hamburgą, Frankfurtą ar kitą miestą. Venkite įvažiuoti į miesto centrą, jei nereikia. Pirmiausia iškraukite už miesto arba patogioje zonoje, tada vežkite mažiau. Vokietijos gatvės senamiesčiuose gali būti siauros ir nepatogios.

Ar reikia daryti pertraukas kas dvi valandas?

Taip, ypač jei važiuojate toli. Net jei jaučiatės gerai, krovininis automobilis vargina labiau. Pertraukos padeda patikrinti, ar niekas neatsirišo, ar durys gerai uždarytos, ar nesisupa krovinys. Kai kuriems atrodo, kad pertraukos gaišina laiką, bet jos taupo saugumą. Aš geriau praleisiu 20 minučių degalinėje nei aiškinsiuosi po įvykio.

Ką daryti, jei Autobahne visi lekia pro šalį?

Nieko nedaryti herojiško. Tegul lekia. Jūsų tikslas – saugiai atvežti daiktus, ne lenktyniauti. Laikykitės dešinės juostos, stebėkite sunkvežimius, nes jie kelia oro srautą. Jei esate pavargę, išsukite į degalinę. Vokietijoje greitis gali apgauti, ypač kai atrodo, kad „visi taip važiuoja“. Ne visi veža baldus.

Ar galima vykti naktį?

Galima, bet aš naktį važiuočiau tik tada, jei gerai pažįstu maršrutą ir automobilį. Naktį mažiau spūsčių, tačiau daugiau nuovargio, miglos, blogai apšviestų degalinių. Be to, iškrauti daiktus tamsioje vietoje nėra malonu. Jei turite pasirinkimą, geriau išvykti anksti ryte. Buvo žinutė: „važiuojam iki Vokietiją naktį“, o ryte visi buvo kaip zombiai.

DUK: krovinio tvirtinimas ir saugumas

Krovinio tvirtinimas nėra formalumas. Jei dėžės juda, jos daužo baldus. Jei baldai juda, jie daužo saloną. Jei salonas braižomas, nuomotojas gali skaičiuoti remontą. Todėl diržai, apklotai ir pertvara yra jūsų draugai. Daugelis žmonių per daug pasitiki „kažkaip prisispaus“.

Ar užtenka tik apklotų be diržų?

Ne. Apklotai saugo paviršius, bet nesulaiko krovinio. Diržai tvirtina, kad baldai ir dėžės nejudėtų stabdant ar sukant. Jei mikroautobuse nėra pakankamai tvirtinimo taškų, klauskite nuomotojo. Kartais žmonės naudoja virves, bet jos gali atsipalaiduoti. Geriau turėti 4–6 normalius diržus nei tikėti stebuklais.

Kaip sudėti dėžes, kad niekas nesudužtų?

Sunkios dėžės apačioje, lengvos viršuje. Trapūs daiktai – atskirai, pažymėti, geriausia tarp minkštų daiktų. Nedėkite indų šalia įrankių ar buities chemijos. Jei turite televizorių, geriausia jį vežti vertikaliai arba specialioje dėžėje, pagal gamintojo rekomendacijas. Kai kurie žmonės deda televizorių ant nugarėlės, o paskui stebisi, kodėl ekranas mirga.

Ar baldus reikia dengti plėvele?

Rekomenduoju, ypač jei kelias ilgas ir oro sąlygos gali keistis. Plėvelė apsaugo nuo dulkių, drėgmės, įbrėžimų. Bet nepersistenkite taip, kad baldas taptų slidus. Kartais per daug plėvelės apsunkina tvirtinimą. Čia reikia balanso. Tiksliau – ne per daug plėvelės, o protingai uždengti kampus ir blizgus paviršius.

Ką daryti, jei krovinys kelyje pasislinko?

Sustokite saugioje vietoje ir sutvarkykite. Negalima važiuoti toliau su mintimi „iki artimiausio miesto kaip nors“. Pasislinkęs krovinys gali pakeisti automobilio valdymą. Atidarykite duris, patikrinkite diržus, perstatykite dėžes. Tai užtruks 20–30 minučių, bet gali išgelbėti nuo žalos. Kelias palauks.

Ar galima vežti gyvūnus kartu su baldais?

Geriau ne, nebent jie yra specialioje pernašoje ir atskirtoje saugioje vietoje. Triukšmas, temperatūra, kvapai, stresas – gyvūnui tai sunku. Jei kraustotės su šunimi ar kate, geriau juos vežti lengvuoju automobiliu. Buvo atvejis, kai katė pasislėpė po sėdyne pilname mikroautobuse, ir visi ją ieškojo pusę valandos. Miela, bet ne logistika.

DUK: klaidos, kurios kainuoja brangiai

Klaidos kraustymosi metu dažniausiai atrodo mažos, kol nepradeda kainuoti. Per mažas automobilis, per vėlyvas išvykimas, blogai sudėtos dėžės, neperskaityta sutartis. Daugelio problemų galima išvengti, jei prieš išvykstant sustojate ir pagalvojate: „Kas gali nepavykti?“ Ne pesimizmas, o patirtis.

Kokia dažniausia savarankiško kraustymosi klaida?

Per mažas mikroautobusas. Žmonės mano, kad tilps, nes „daugiau nesurinks“. O paskui lieka čiužinys, dviratis ir dvi dėžės su knygomis. Tada reikia antrą kartą važiuoti arba palikti daiktus. Todėl geriau imti šiek tiek didesnį automobilį. Papildomi 2 m³ kartais kainuoja mažiau nei papildomas reisas.

Ar verta taupyti ant draudimo?

Aš sakyčiau – ne. Draudimas be franšizės arba su mažesne franšize gali kainuoti daugiau, bet ramybė verta. Ypač jei važiuojate naktį, per lietų ar nepažįstamais keliais. Jei įvyksta smulkmena, pavyzdžiui, įbrėžiamas bamperis, skirtumas tarp pigaus ir gero draudimo tampa aiškus. Tai nėra maloni tema, bet reali.

Ką daryti, jei nespėjate visko pakrauti?

Nespauskite. Geriau palikti dalį daiktų saugyklėje ar draugui negu perkrauti mikroautobusą. Perkrova gali būti pavojinga ir nelegali. Be to, nuomotojas gali pastebėti, kad automobilis per sunkus. Jei planas griūva, suskirstykite daiktus į būtinus ir nebūtinus. Būtinus vežate dabar, likusius vėliau.

Ar reikia pranešti nuomotojui, kad kraustotės?

Geriau taip. Kai kurie nuomotojai ramiai žiūri į baldų vežimą, kiti turi sąlygų dėl salono apsaugos. Jei pasakysite iš anksto, galėsite pasiteirauti apie apklotus, diržus, papildomą draudimą. Jei nutylėsite, o grąžinsite subraižytą automobilį, bus nemalonu. Sąžiningumas čia ne moralė, o praktiška apsauga.

Kaip nesupykti su pagalbininkais?

Duokite aiškias užduotis ir darykite pertraukas. Alkanas žmogus kraustymosi metu tampa pavojingu elementu. Paruoškite vandenį, sumuštinius, kavą, šiukšlių maišus. Nekelkite balso dėl kiekvienos dėžės. Buvo toks momentas, kai žmonės ginčijosi dėl sofos kampo ilgiau nei ją kraunant. Šiaip ne apie nuomą, bet psichologija čia svarbi.

Išvada

Mikroautobusų nuoma persikraustymui į Vokietiją patiems gali būti geras ir gana taupus sprendimas, jei turite planą. Svarbiausia – realiai įvertinti daiktus, automobilio dydį, savo jėgas ir kelio riziką. Jei viską darote ramiai, su įrankiais, draudimu ir gerais žmonėmis šalia, pavyks. Jei ne – Vokietijos kelias greitai parodys, kur reikėjo pagalvoti geriau.