Mikroautobusų nauda biuro persikraustymui į Vokietiją: kodėl verta rinktis šį transportą?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo „kriauklių“ su neįregistruotais „vabaliukais“ iki tokių biuro persikraustymų, kai viskas vyksta kaip pažadas taktika. Tačiau dažniausiai klientai klausia ne apie filosofiją, o apie tai, kaip nuvežti kompiuterius, stalus ir aplinkalus taip, kad nereikėtų spręsti problemų užsienyje. Vokietija – tai specifinis rinkas, ten tvarka ir reikalavimai kitokie nei Lietuvoje ar Lenkijoje, todėl reikia žinoti, ką veikti. Štai čia ir išsiskiria mikroautobusų nauda biuro persikraustymui į Vokietiją, nes dideli sunkvežimiai dažnai tiesiog neturi kur įvažiuoti, o orentacija užimta. Rašysiu paprastai, be jokių „marketinginių“ užuominų, tiesiog kaip kalbėčiau su draugu ar klientui ant stalo atsidedamas.

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne sunkvežimį?

Ar tikrai mikroautobusas talpiausnis nei atrodo?

Žmonės dažnai nuvilia, kai matai „vokietišką“ ar „itališką“ autobusiuką iš išorės, bet tada įleidži juos vidun ir jie stovi su žiūriu. Pasakykime taip – jeigu darysite krovinius mikroautobuse (perdarytas salonas, be sėdynių), telpa nerealiai daug. Turėjau atvejį, kai viename tokioje mašinoje įsitempė visa mažo IT įmonės buhalterija ir penkių žmonių darbo vietos su visais monitoriais. Erdės čia užtenka, svarbiau yra tai, kaip susikrauti. Mikroautobusų nauda biuro persikraustymui į Vokietiją dar ir ta, kad galima vežti ir smulkesnes detales, kurias dideliame sunkvežimyje priduotų ir sutraiškytų kitos dėžės, čia viskas yra „rankos pasiekiamume“.

Kodėl sunkvežimis miestuose yra problema, o mikroautobusas ne?

Vokietijos miestai, ypač senosios dalys (pavyzdžiui, Miuncheno centras ar Berlyno rajonai su siauromis gatvelėmis), tiesiog nepritaikyti 40 tonų monstrams. Ten kur gatvės vingiuoja, yra vienos eismo juostos ir dar visur statomi „bollard'ai“ – tie stulpeliai, kurie neleidžia pavažiuoti netgi furgonams. Mikroautobusų nauda biuro persikraustymui į Vokietiją čia akivaizdi – jis lengvai įsiveržia pro siaurus arkus, užsuka į kiemus, kur sunkvežimiui reikia specialių leidimų (kas dabar vokiškai vadinasi „Sondergenehmigung“). Be to, vairuotojui nereikia ieškoti stovėjimo aikštelės už miesto, jis gali atvažiuoti tiesiai po langą.

Ar taip taupoma pinigai lyginant su dideliu sunkvežimiu?

Tiesiogiai sakyti „taip“ negaliu, nes viskas priklauso nuo tūrio. Bet jei kalbame apie nedidelį biurą (5-10 darbo vietų), tai mikroautobusas užtikrina mikroautobusų nauda biuro persikraustymui į Vokietiją finansiškai. Vokietijoje sunkvežimiai moka kelių mokesčius (Maut), kurie yra baisiai aukšti, o mikroautobusams (jei svoris neviršija 3.5 ar 7.5 tonos, priklausomai nuo tipo) dažniausiai šių mokesčių nėra. Taip pat degalai. Taigi, galų gale, sąskaita gali būti net 30-40 proc. mažesnė, o tai ne šiaip sau, ypač kai verslas tik pradedamas.

Kainos ir organizaciniai niuansai

Kiek maždažiai kainuoja toks reisas į Vokietiją?

Noriu būti sąžiningas – be duomenų negaliu tiksliai pasakyti, bet orientuotis reikia į 1.2–1.5 euro už kilometrą su mašina ir vairuotoju (pilnas komplektas). Jeigu einate iš Vilniaus į Berlyną, tai apie 1000–1200 eurų vienam kryptimi, priklausomai nuo to, kiek reikia vairuotojų (jeigu skubu – du, jeigu ne – vienas, su poilsiais). Mikroautobusų nauda biuro persikraustymui į Vokietiją ir tame, kad nereikia mokėti už kelių mokesčius, kurie sunkvežimiui šiuo atveju sudarytų šimtus eurų. Užsirašykite savo Excel lentelėje, kad skaičiuotumėte tiksliau.

Ar į kainą įeina krovimo darbai?

Čia dažniausiai įvyksta nesusipratimai. Vairuotojas – tai vairuotojas, jis yra atsakingas už tai, kad mašina važiuotų, o ne už tai, kad nešiotų dėžes į penktą aukštą lifto. Kai perku paslaugas, visada sakau, kad reikalingi „krovėjai“ (porteriai). Jei tikisi, kad vairuotojas padės – gali būti nemalonūs netikėtumai. Yra geranoriški vairuotojai, bet aš niekada nesikliauju į tai kaip į taisyklę. Geriau papildomai užsisakykite du vyrus Lietuvoje ir du Vokietijoje, tai padarys procesą žymiai greitesnį.

Kaip apskaičiuoti trukmę, kad nenuviltų darbuotojai?

Nepykite už tiesą, bet jei kas sako, kad nuvažiuos į Hamburgą per 12 valandų su kroviniu, jis meluoja arba važiuos kaip beprotis. Realus laikas su poilsiais, techninėmis pertraukomis ir galbūt eismo spūstėmis prie Kauno ar Berlyno – tai 18-20 valandų vienam kryptimi jeigu be naktinio važiavimo. Jei reikia, kad biuras veiktų kitą dieną ryte, reikia važiuoti dviem ekipažais arba išvykti dviejom dienom anksčiau. Planuokite su atsarga.

Ar reikia mokėti už vairuotojo apgyvendinimą?

Taip, jei tai ne vienos dienos reisas (o Vokietija toli). Vairuotojas turi turėt kur miegoti. Normos yra griežtos – jis negali tiesiog užmigti volante kelyje (nors kai kurie bandė). Paprastai į kainą įeina viena nakvyne (viešbutis ar sanatorijos tipo vieta), bet jei tenkinatės pigiaisiais viešbučiais prie autostrados, vairuotojas gali būti nepatenkintas, o nuo jo nuotaikos priklauso, kaip saugiai keliauja jūsų turtas. Geriau pasirūpinkite normalia nakvyne.

Techniniai reikalavimai ir dokumentai

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Standartinis dalykas – vairuotojo pažymėjimas (teisės C arba D kategorijai, priklausomai nuo mašinos svorio), techninis pasas, draudimas (Žalias kortelės neturi būti, jei ES viduje, bet civilinis atsakomybės draudimas privalomas). Jei mikroautobusas yra „perdirbtas“ į krovininį, turi būti dokumentai, kad jis yra registruotas kaip krovininis transportas (N1 kategorija), o ne keleivinis. Kelių policija Vokietijoje mėgsta patikrinti, ar štai tame „Mercedes Vito“ sėdi žmonės ar vežami kompiuteriai.

Ar reikia TIR knygos ar CMR?

CMR draudimas – tai būtina. Be CMR (tarptautinio vežimo kvito) jūsų kroviniu niekas niekur neveš. TIR knygos mikroautobusams dažniausiai nereikalingos, nebent jis yra labai didelis ir viršija tam tikras svorio normas, bet tai retas atvejis. CMR užtikrina, kad jei kažkas dingsta kelyje, yra pagrinda reikalauoti atlyginimo. Pasirašykite jį griežtai prieš išvykdami.

Ar mikroautobusas turi praeiti techninę apžiūrą prieš kelionę?

Būtinai. Nenuvyksite nėrai iki Lenkijos sienos su gedimu. Vokietijos keliai (Autobahn) yra greitieji, o ten, kai važiuoji 120 km/h su pilna apkrova, suyra padangos ar pasiduva stabdžiai. Patikrinkite vairo mechanizmą, šviesas (nors tai banalu, bet dažniausia klaida) – už tai Vokietijoje baudos tikrai ne mažos. Patirtis rodo, kad geriau išleisti 50 eurų servise nei stovėti po Kaunu su uždegusiu varikliu.

Ar reikia specialių leidimų Vokietijoje jeigu mašina per sunki?

Jei mikroautobuso svoris viršija 7.5 tonas (tai jau dideli „Sprinter“ tipo sunkvežimėliai), tai gali reikėti mokėti Maut. Tiesa, dauguma mikroautobusų nauda biuro persikraustymui į Vokietiją atvejų vyksta su lengvesniais, iki 3.5 tonos transporto priemonėmis, kurios laisvos nuo šių mokesčių. Tikrai patikrinkite svorį techniniame passe. Jei suklydote ir svoris viršija limitą, bauda gali būti didelė.

Vokietijos specifika ir problemos

Ar tikrai reikia rūpintis „Umweltplakette“ (žalia kortele)?

Absoliučiai taip. Be šios kortelės (ekologinės plakėtės) jūsų mikroautobusas negali važiuoti į daugelį Vokietijos miestų centrų („Umweltzone“). Jos gana pigios, galima nusipirktti internetu ar degalinėje, bet jei jos nėra – bauda nuo 100 eurų. Nėra nieko keisčiausio nei važiuoti į persikraustymą ir nežinoti, kodėl vairuotojas negali įvažiuoti į Frankfurto centrą. Užtikrinkite tai iš anksto.

Kaip su elgesiu su vokiečių policija?

Vokiečiai yra disciplinuoti, o jų policija – tiksliai tokia pat. Jei sustabdys, nedarykite staigmenų, rankas ant vairo. Jei trūksta dokumentų – nieko nebegalėsite padaryti. Geriausia, jei viską turi vairuotojas. Buvau atvejų, kai klientai bandydavo „derėtis“ su policininkais dėl baudų – tai veikia tik filmuose. Čia – griežtas įstatymas. Taigi, mikroautobusų nauda biuro persikraustymui į Vokietiją taip pat ir tame, kad su mažesne mašina mažiau dėmesio iš policijos pusės (priešingai nei su dideliu, dūmiančiu sunkvežimiu).

Ar yra kokių nors „pavojų“ zonų arba vietų, į kurias negalima važiuoti?

Žinoma, ne tik miesto centro zonos. Taip pat yra ribojimai važiuoti tam tikrais keliais, ypač nakčiais (naktinis poilsis sunkvežimiams), bet mikroautobusai dažniausiai išvengia šių taisyklių. Vienintelis dalykas – stovėjimo aikštelės. Negalima stovėti kur tik panorėjo, net ir trumpam. Jei reikia iškrauti, reikia rasti legalią vietą arba gauti leidimą (ne visada įmanoma greitai). Geriau iš anksto susiplanuoti iškrovimo vietą ir pasikalbėti su objekto administratoriumi.

Kas daryti, jei pasitaiko techninis gedimas Vokietijoje?

Tai blogiausia scenarijus, bet jis įvyksta. Jeigu turite „kasko“ ar techninį pagalbą draudime, skambinkite jiems. Jei ne, reikės skambinti vietiniams vilkikams. Tai brangu. Esu matęs, kaip mažos įmonės sūdavosi, kad viena vilkiko paslauga kainuoja beveik tiek, kiek ir visas persikraustymas. Todėl patikrinkite draudimo polisą – ar jis galioja užsienyje. (Nors dabar dauguma draudikų tai automatiškai taiko, bet geriau patikrinti, kad būtum tikras).

Krovinio saugumas ir packavimas

Kaip geriausiai supakuoti biuro techniką?

Nenaudokite tiesiog plastikinių pakuočių. Kompiuterius, monitorius turi būti įpakuoti į burbuliukų plėvelę ir uždėti į tvirtas dėžes. Aš visada sakau – geriau per daug putų nei per mažai. Monitoriai – tai pačios jautriausios detalės, jos suyla nuo mažiausio smūgio. Jeigu turite originalią dėžę – naudokite ją, jei ne – rinkitės kietas krovines dėžes. Stabilumas mašinoje yra raktas.

Ar reikia fiksuoti krovinius viduje?

Be abejo. Niekada nekeliaukite, jei dėžės „šokuoja“ laisvai. Vokietijos keliai, nors ir geros, yra greitieji, o stabdant posūkyje dėžė gali nuskristi ir sudaužyti brangų serverį. Naudojite juostas (tamprias), užraktus, fiksavimo tinklus. Vairuotojas taip pat turi patikrinti pirmą sustojimą po išvykimo – ar niekas nepasislinko. Tai jo pareiga, tačiau ir jūsų interesas.

Ką daryti su pažeistomis dėžėmis, jei pastebima tik vietoje?

Jei pastebėjote, kad dėžė sutrypta ar drėgna – nedelsiant darykite nuotraukas ir praneškite vairuotojui. Negalima palikti to vėliau, nes vėliau gali teigti, kad tai padaryta jau vietoje ar kad taip atvyko. CMR draudimas veikia tik jei žala pastebėta ir užfiksuota iš karto. Esu matęs, kaip dėl to kilo ilgi teisiniai ginčai.

Ar verti rūpintis apdrausti krovinius atskirai?

Visada. Nors CMR suteikia bazinį apsaugą, jo suma dažnai ribota (pvz., 8.33 SDR už kg). Jei vežate brangią techniką, tai nieko nedengia. Užsirašykite papildomą krovinių draudimą (Cargo insurance) tiksliai kelionės laikotarpiui. Kainuos nedaug, bet jei kas nutiks – išgelbės nervus ir pinigus. Geriau būti sausam nei gailėtis vėliau.

Patirtis ir realios istorijos

Ar buvote matęs, kai kas nors nuejo blogai?

Buvo vienas atvejis prieš penkerius metus. Viena firma nusprendė sutaupyti ir nuomojo mikroautobusą be vairuotojo, o važiavo savo IT specialistas. Jis nebuvo įpratęs vairuoti tokio ilgio automobilio, užsuko į siaurą gatvę Hamburge ir atgal negalėjo išvažiuoti. Teko iškviesti techninę pagalbą, kad išstumtų jį atgal. Visas persikraustymas pavėlavo dviem dienoms, o žala buvo didesnė nei būtų pasamdę profesjonalų. Tai puikus pavyzdys, kodėl verti pasitikėti specialistais.

O kas dėl tobulų persikraustymų?

Aš matęs ir tobulų. Kai klientas viską supakuoja, paliko aiškias instrukcijas, o mes atvežėme dviem mikroautobusais (vienas baldai, kitas technika) ir per 4 valandas iškrautė visą biurą be jokio triukšmo. Tai įmanoma, jeigu viskas suplanuota. Tada tikrai įvertini mikroautobusų nauda biuro persikraustymui į Vokietiją, nes niekas net neįtarė, kad vyksta koks nors judesys – viskas įvyko tyliai ir greitai.

Kokios dažniausios klaidos daro vadovai?

Didžiausia klaida – neįvertinti laiko. Jie mano, kad išvyksta ryte, o vakare jau dirba. Nežino, kad Vokietijoje darbo laikas gali skirtis, o raktus nuo naujo patalpų reikia gauti iš „Hausmeisterio“ (namų ūkvedžio), kuris dirba tik iki 14:00 valandos. Jei pavėluosite – teks stovėti iki ryto. Susiderėkite dėl raktų iš anksto.

Ar verta klausti kaimynų ar draugų apie persikraustymą?

Galite klausti, bet jų patirtis gali būti pasenusi. Prieš 10 metų taisyklės buvo kitos. Dabar daug kas pasikeitė – nuo emisinių leidimų iki pačių kelių. Geriau skaitykite šiuolaikines informacijas arba klauskite brokerių. Draugas gali pasakyti: „O, važiavau prieš 5 metus ir nieko neprašė“, o dabar jau gali būti reikalaujami elektroniniai dokumentai, kurių anksčiau nebuvo.

Ar yra kažkokių „slaptų“ patarimų?

Vienas dalykas, kurį nedažnas žino – jeigu persikraustote šeštadienį ar sekmadienį, turite mažiau šansų užstrigti eismuose prie didžiųjų miestų. Taip pat, Vokietijoje yra daug „Rasthof“ (poilsio vietų), kurios yra geros ir pigios, bet reikia žinoti, kurios saugios. Pasikalbėkite su savo vairuotoju – jie tai žino geriausia.

Apibendrinant ir rekomendacijos

Ką daryti pirmiausiai, kai nusprendžiate keltis?

Pirmiausia – susirinkite inventorių. Nežinodamas kiek daiktų turite, negalėsite pasirinkti mašinos. Ar tai tik 10 dėžių, ar 50? Tada skambinkite pervežėjui ir paprašykite konsultacijos. (Neklauskite kaimyno, kuris turi „Gazelle“, gali būti, kad jis neįveiks kelio). Profesionalas iškarto pasakys, kokio tūrio mašina reikia.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Nežiūrėkite tik į kainą. Žiūrėkite į atsiliepimus ir patirtį. Jei įmonė egzistuoja jau 20 metų, kaip mano, tikriausiai jie kažką žino. Užklauskite apie draudimą. Jei jie vengia atsakyti apie draudimo sumas – bėkite toliau. Tai raudona vėliava. Pasitikėjimas šioje srityje yra viskas.

Ar galima sutaupyti ant pakuotės?

Galite, bet rizikuosite. Naudojant senas dėžes iš parduotuvės, jos gali nebeišlaikyti svorio. Aš asmeniškai nerekomenduoju taupyti ant dėžių ir putų. Tai mažiausia dalis išlaidų, bet didžiausia apsauga. Nenorite, kad jūsų brangus serveris nuskristų dėl to, kad dėžės dugnas išlindo.

Ką daryti su nereikalingais daiktais po persikraustymo?

Nenuvežkite šiukšlių į Vokietiją! Išmeskime čia. Vokietijoje atliekų utilization (šiukšlių išvežimas) yra labai brangu. Yra specialios sistemos, kurias reikia mokėti. Nereikalingus stalus ar kėdes geriau atiduoti čia arba parduoti, nei mokėti už jų išvežimą iš Berlyno.

Ar verta keltis vasarą ar žiemą?

Vasarą eismas didesnis, bet oras geresnis. Žiemą gali būti stiprus sniegas, kur Vokietijoje (ypač pietuose) sukelia chaosą. Žiema taip pat tamsu anksčiau, kas apsunkina iškrovimą. Jei turite galimybę – rinkitės pavasarį ar rudens pradžią. Tada ir oras tolerantiškas, ir eismas „normalus“.

Kokia galutinė rekomendacija?

Nesijaudinkite per daug. Jei pasiruošiate ir pasitarkite su profesionalais, viskas gerai pasiseks. Persikraustymas – tai ne pabaiga, o pradžia. Naudokitės proga ir viską suplanuokite ramiai. Geros sėkmės Vokietijoje!

Išvada

Galiausiai, noriu pabrėžti, kad nors mikroautobusų nauda biuro persikraustymui į Vokietiją yra didelė, sėkmė priklauso nuo detalių. Nėra vieno universalaus sprendimo visiems, bet jeigu atidžiai susiskaičiuosite, pasirūpinsite dokumentais ir pasiklausysite patirties žmonių, išvengsite daugumos problemų. Vokietija – tai tvarkinga šalis, ten tiesiog reikia žaisti pagal jų taisykles. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų biuras įsikurs naujoje vietoje be jokio streso.