Logistikos valdymas perkraustant į Vokietiją optimizuotas: praktiniai patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje beveik ketvirtį amžiaus, ir jei kas mane išmokė, tai tai, kad teorija nuo praktikos skiriasi kaip dangus ir žemė. Dažnai klientai atvažiuoja pas mane ir klausia apie „Logistikos valdymas perkraustant į Vokietiją optimizuotas“, tikėdamiesi gauti kokį nors stebuklingą algoritmą. Iš tiesų, tai yra paprasčiausiai protingas suskirstymas ir gebėjimas numatyti, kur gali sukti vairuotojui ratą. Nereikia jokių kosminių technologijų, reikia tik realaus supratimo, kas vyksta kelyje. Rašysiu tau čia viską taip, kaip kalbėčiau geriajam draugui prie alaus – be jokių „content marketingo“ frazų, tiesiogai, kartais su šiek tiek ironijos, bet labai aiškiai. Kadangi Vokietija arti, visiems atrodo, kad tai lengvas reikalas, o pasirodo, dauguma bėdų daromos pačioje pradžioje.

Pradinis chaosas ir planavimas

Kada pradėti planuoti, kad neišprotėti?

Tiesiog kuo ankščiau. Geriausiai, jei tai darytum mėnesį iki, bet aš žinau, kad dažniausiai viską spėjama per savaitę. Optimalus logistikos valdymas perkraustant į Vokietiją optimizuotas prasideda ne nuo sunkvežimio iškvietimo, o nuo to, ką tu iš tikrųjų nori vežti. Jei tu bandysi suorganizuoti viską per dvi dienas, galiu garantuoti, kad kaina šoktelės kaip po raketos. Būna taip, kad vairuotojai tiesiog nebesuspėja, o tu tada šaukiesi ir moki už skubą. Taigi, imk popierių ir sąrašą.

Ar tikrai reikalingas tarpininkas, ar galiu pati/pats rasti vairuotoją?

Gali rasti, bet ar tikrai nori rizikuoti? Tarpininkas – tas žmogus, kuris prisiima riziką, jei vairuotojas pasigers kažkur Lenkijoje ir nebeatsilieps į telefonus. Esu matęs situacijų, kai žmonės randa „pigų“ vairuotoją pačių forume, o tas vėliau pareikalauja daugiau pinigų už degalus prie pat sienos, prieš tai išsikraunant krovinį. Tada tas logistikos valdymas perkraustant į Vokietiją optimizuotas tampa košmaru. Mums, ekspedituotojams, tai kasdienybė, mes žinom, kur gulti, o kur ne.

Ką daryti su tais dalykais, kurių nebeinai įsivaizduoti vežti į Vokietiją?

Ką nors išmesti. Sąžiningai. Vokietija nėra šalis, kurioje reikia vežti seną sovietinę spintelę, net jei ji turi „istorinę“ vertę. Ten vietos dažnai mažiau, o atliekų išvežimas brangus. Buve atveju, kai klientas norėjo vežti pusę garažo, o paskui paaiškino, kad ten tik metalo laužas. Tokiu atveju geriau jį parduoti čia. Krovinių konsolidacija tampa sudėtinga, jei gabenti šiukšles.

Ar verta rūpintis draudimu, jei tai tik ES?

Absoliučiai taip. Tai vienas dažniausių klaidų. Žmonės galvoja, „kadangi ES, tai viskas gerai“. O tai, kai vairuotojas užbėga ant šaligatvio Miunchene ir užlaužia prabangų švedišką sofą? Tada krovinių draudimas yra tas dalykas, kuris išgelbėja nervus. Paprasta civilinis draudimas nebus apimęs tavo dalykų kelyje. Tik pažiūrėk, kokia yra franco vertė – jei per maža, nelaimės išvengti nepavyks.

Kaip tiksliai suskaičiuoti tūrį? Matau, čia būna nemažai triukšmo.

Nebėra nieko blogiau nei kai tu sako „man reikia 10 kubų“, o paskui vairuotojas atvyksta ir sako „kolegos, čia 15“. Geriausia pažymėti visus dalykus ant grindų ir juos sudėti į kvadratą. Žinoma, Logistikos valdymas perkraustant į Vokietiją optimizuotas (čia turiu omeny ne idealų, o protingą) reikalauja, kad būtų numatyta vietos pakuotėms. Dauguma kas pamiršta apie dėžes.

Dokumentai ir biurokratinis velnias

Kokius dokumentus tikrai reikia pasiimti?

Sąrašas trumpas, bet svarbus. Nuomos sutartis (jei tu įsikrauni), asmens tapatybės dokumentas, o jei tai verslas – transportavimo sutartis ir pristatymo lapas (CMR). Be CMR, vairuotojas neturi teisės vežti prekių tarptautiniais maršrutais (nors kai kurie vairuoja ir be, bet tai rizika). Jei dalykai buvo ne ES, tada reikės ir EX-1 ar T dokumentų, bet tai jau kitas istorija.

Ar reikia deklaruoti baldus Vokietijos muitinėje?

Jei tu persikeliai gyventi (keičiasi nuoma), tai dažniausiai ne, tai tų tarpininkų, kurie „dirba pilnu etatu“ ir moka mokesčius, reikalas. Bet jei tu siunti 50 vokiškų sofų į parduotuvę, tai taip, tai yra komercinis siuntinys. Tada muitinės procedūros Vokietijoje gali būti griežtos. Vokiečai mėgsta tvarką, todėl viskas turi būti aišku.

Kas daryti, jei dingsta dokumentas kelyje?

Panikuoti nereikia, bet tai nepatogu. Gerai, jei turi elektronines kopijas. Anksčiau buvo bėdų, kai vairuotojas prarasdavo originalus, bet dabar viskas daugiau elektroninėje erdvėje. Jei dingo pristatymo dokumentai, gali tekti laukti kol klientas išsiųs skaniuotą kopiją. Tai gali atidėlioti išsikrovimą valandomis, o tai laiką pinigais.

Ar reikia mokėti PVM jei perkeliamas verslas?

Čia jau sudėtingiau. Jeigu tu perkeliam „verslą“, tai turi būti PVM sąskaita faktūra, ir visa šašlykė su PVM mokėjimu turi būti tvarkinga. Aš pats nebuvo accountant, bet žinau, kad Vokietijos „Finanzamt“ nėra žmonių, su kuo norėtum šokinėti. Geriausia pasitarti su buhalteriu prieš vežiant. (Tikrai, nepamenu, ar 19% ar 7% kai kuriais atvejais, geriau patikrint).

Kodėl tą CMR dokumentą reikia užpildyti taip tiksliai?

Nes tai yra tavo ir vairuotojo „gyvybės draudimas“. CMR nurodo, kas, ką, kiek ir kada vežia. Jei kas nors pasikeičia kelyje – būna vairuotojai pasiima papildomą krovinių iš kito kliento, tai turi būti užrašyta. Ką daryti, jei krovinių gabenimas tampa maišytu? Tada skundai. Tikrąja prasme, dokumentas užtikrina tiekimo grandinės skaidrumą.

Pakavimas ir „kas ten vyksta dėžėse“

Kuo geriau užpilti dėžes? Putomis ar laikraščiais?

Putos – aišku. Laikraščiai tinka knygoms, bet jei tu veži porcelianą, tai laikraščius sušoks ir bus tik daugiau šiukšlių. Profesionalus pakavimas Vokietijai reikalauja, kad dėžės nejudėtų vidaus. Buvo atvejis, kai klientas išmėtė dėžes drabužiais, o viršuje padėjo svarbų kompiuterį – spėjate, kas atsitiko po stabdymio ant „vokiškojo“ kelio? Ne, nebuvo gražu.

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Nebūtinai brangias, bet tvirtas. Geriausia naudoti standartinius kubus ( moving boxes ). Jei dėžė yra minkšta, ir vairuotojas uždels ją ant kitos, apačioje esantys dalykai susigrums. Logistikos valdymas perkraustant į Vokietiją optimizuotas taip pat reiškia ir tai, kad kiekviena dėžė turi būti numeruota. Pasirašyk ant viršaus „1 iš 10“ ir „Virtuvė“. Taip gyvensi lengviau.

Kaip užsegti sofą, kad ji neužsitrauktų?

Reikia stiprios plėvelės (stretch film). Oda ar audeklas gali įtrūkti nuo dulkių ar riebalų. Be to, vairuotojas gali užsitempti drabužius ar užtepti sofos rankenę benzinu pylant. Tad viskas turi būti užsegta. Užsegimas taip pat apsaugo nuo drėgmės, jei staiga užlyt per Berlyną. Pakuotės medžiagos nėra vieta kur taupyti.

Ar galima krauti maisto produktus?

Gali, bet tik kruopščiai uždarytus. Vengk skysčių. Pameną vieną istoriją, kai klientas norėjo vežti savo gamybos sirupą. Vairuotojas sustojo stabdyti, butelis nukrito, ir visas krovininis mikroautobusas buvo lipnus. Sirupas įsigijo į grindis... Viską teko valyti. Geriau tokias vaisduotes išgerti arba vežti atskirai.

Ką daryti su daiktais, kurie netilps į dėžes?

Lentynos, viršeliai, dviračiai – tai turi būti išmontuota ir užsegta. Nėra nieko blogiau nei kai vairuotojas bando stumdyti neįmontuotą lentyną pro duris. Tai užtrunka valandas. Optimalus krovinių konsolidavimas (arba tiesiog pakrovimas) reikalauja, kad viskas būtų „plokščia“. Taip sutaupysi vietos ir pinigų.

Kelionė, vairuotojai ir kelių realijos

Kodėl taip ilgai važiuoja? Gi Vokietija arti.

Kadangi kelyje ne tik tu vienas. Yra toks dalykas kaip „stovėjimo aikštelės“ ir „poilsio laikas“. Vokiečių keliai greiti, bet ir ten eismo įvykiai dažni. Be to, vairuotojas turi savo grafiką. Jeigu jis turi pristatyti kitą siuntinį pirmiau, gali tekti apvažiuoti. Nors Logistikos valdymas perkraustant į Vokietiją optimizuotas ir siekia greičio, saugumas pirmiausia.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Dažniausiai taip, jeigu tai įtraukta į kainą. Yra tokių, kurie tiesiog „numeta“ dėžes prie durų. Jei turi nėšti į trečią aukštą be liftų, tai apie tai kalbėkite iš anksto. Aš matydam, kaip senos ponios bandydamos nešti dėžes po 20 kilogramų – tai ne taip. Jei reikia krovininių mikroautobiubų su keliais vairuotojais (kelias vairuotojus, turiu omeny), tai papildomai kainuos, bet verta.

Kas vyksta jei sugenda mašina kelyje?

Tuomet prasideda mano darbas (arba tarkime, tarpininkio). Mes kviečiame techninę pagalbą. Jei tai yra Lietuvoje, lengviau, jei Vokietijoje – brangiau. Kai kada reikia perkrauti krovinį į kitą mašiną. Tai vadinama perkraunamu transportu. Toks incidentas gali atidėlioti pristatymą dienai-dvi. Būk kantrus.

Ar saugu palikti dalykus mašinoje naktį?

Jeigu mašina yra apsaugota aikštelėje (su apsauga), tai taip. Jeigu tiesiog kieme prie kelio – ne. Vokietijoje vagystės iš sunkvežimių nėra tokios dažnos kaip pietuose Europoje, bet įvyksta. Ypač jei stovi „tempta“ priekaba. Transporto saugumas yra svarbus, todėl mes stengiamės rasti saugias vietas poilsio.

Kodėl kainos svyruoja taip stipriai?

Priklauso nuo degalų kainos, sezono (vasarą brangiau) ir nuo to, kiek vairuotojų šiuo metu laisvų. Jei tu kalbi apie Logistikos valdymas perkraustant į Vokietiją optimizuotas, tai vienas iš pagrindinių elementų yra laiko pasirinkimas. Jei gali nekeliauti švenčių metu, daryk taip – taupysi 20-30 procentų.

Pinigai, pabaigos ir nepavykę dalykai

Kiek tai maždaug kainuoja? (Be tikslių skaičių).

Sunku pasakyti be vietos ir tūrio. Galima sakyti, kad krovinių pervežimo kaina prasideda nuo kelių šimtų eurų mažiems siuntiniams ir baigiasi tūkstančiais, jei tai pilnas namas. Kainą formuoja rūkalų, distancija ir sunkumas. Neklausk kainos „už kilometrą“, klausk galutinės sumos.

Ar imamas avansas?

Dažniausiai taip, 50% arba 100% prieš išvykstant, jei tai naujas klientas. Mes esame pasitikėjimo verslas, bet per tiek metų buvau išgirdęs viską. Kai vairuotojas atvyksta į vietą, o klientas sako „aš dabar neturiu pinigų, ar galite palikti ir parasyti paskui?“ Ne, negalime. Avansas užtikrina, kad tu tikrai lauksi.

Kas daryti, jei atvykęs vairuotojas sulaužo kažką namuose?

Čia jau baudžiamoji draudimo polisas. Jei vairuotojas sulaužo tavo sieną ar lubas, tu privalai tai nufotografuoti ir parašyti pastabą į CMR dokumentą. Be to, nebus įrodymų. Žinoma, mes nenorim tokių dalykų, bet jie nutinka. Ypač su dideliais baldais ir mažais Liftais.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, bet jeigu tu eini su prašymu „nuolaida 50%“, tuosi tavęs nepasisveikins. Mes taip pat turime mokesčius mokėti. Bet jeigu turi lankstų datas, galiu pasiūlyti pigų krovininį automobilį, kuris grįžta tuščias (taip vadinama „grįžtamoji kryptis“ arba backhaul). Tada taip, gali būti pigiau.

Ar verta rūpintis išankstiniu įvertinimu?

Absoliučiai taip. Be įvertinimo tu nežinai, ką tikėtis. Kai mes atvykstame pažiūrėti, mes matome tą logistikos grandinę iš arti. Kartais paaiškėja, kad reikia ne vienos mašinos, o dviejų, arba kad reikia特种 (specialios) technikos. Geriau sužinoti tai prieš nei dieną prieš išvykimą.

Pabaigos gaidai

Na, va toks tas Logistikos valdymas perkraustant į Vokietiją optimizuotas iš vidaus. Jis nėra toks idealus kaip vadovėliuose, dažnai būna triukšmo, vėlavimų ir nenušviestų kampų. Bet jeigu pasiruoši gerai, pasirūpinsi dokumentais ir nebandysi išsigyventi vienas, viskas praės sklandžiai. Svarbiausia – nekvailok ir rinkis patikimus žmones, o ne pigiausią pasiūlymą „iš negirdėto vairo“. Gerai kelionės (arba sėkmingo persikraustymo)!