Logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon: kas tik vyksta užmarštyje

Sveiki, tėvai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti vieną – niekas niekada nesupranta visiškai to logistikos proceso perkraunčiant daiktus iš Vokietijos Lietuvon iš pirmo karto. Dažniausiai žmonėms galvoja, kad tereikia iškviesti didelę mašiną, padėti visas kėdes ir spintas į vidų, ir važiuoti. Realybė yra daug šiurkštesnė. Čia yra biurokratija, vairuotojų nuotaikos, kelionės trukmės, kurios niekas neįsivaizduoja, ir tūkstančiai smulkių dalykų, kurie gali nueiti ne taip kaip planuota. Aš jums čia parašysiu taip, kaip kalbėčiau prie alaus stalo – tiesiogai, be jokių „verslo“ frazių, kad žinotumė, į ką įsitraukiate.

Pradžia: kaip viskas prasideda ir kodėl užtrunka

Kiek laiko užtrunka logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon?

Tai ne vienas atsakymas, nes keliai Vokietijoje skiriasi nuo mūsiškių, bet paprastai, jei viskas tvarkinga, t.y. vairuotojas surenka kelių klientų krovinius (dalinis krovinys), tai užtrunka maždaug tris-penkias darbo dienas. Jei važiuojate tiesioginiu reisu su pilna mašina, gali užtrukti ir ilgiau dėl poilsių arba greičio ribojimų autobanuose. Geriau skaičiuokite, kad savaitę gali praleisti laukdami, ypač jei yra didelis kiekis daiktų arba nelabai standartinis krovinių tipas, kurį sunku sudėti į benziną.

Ar galiu vežti tokius daiktus, kuriuos neįmanoma susidėti į dėžes?

Žinoma, dažnai vežame baldus be dėžių, čia nėra jokios problemos. Viskas apvyniojame plėvele, uždengime su kilimėliais, kad nebrizgtų, ir segame juos su gumomis. Viskas tas pats logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon, tik reikia daugiau laiko pakrovimui, nes vairuotojas turi kruopščiai užtikrinti, kad niekas nenukristų važiuojant per vėdui. Tiesa, kai kurie vairuotojai gali papildomai nusiprašyti pinigų už tą „gabalų“ krovimą, nes tai fiziškai sunkiau nei kelti dėžę su kranu.

Kaip aš galiu suskaičiuoti savo daiktų tūrį, jei aš visiškai nesuprantu geometrijos?

Nesijaudinkite, daugelis taip ir daro. Paprasčiausias būdas – sužinoti, kiek kvadratinių metrų užima jūsų baldai bute ar name, arba tiesiog suskaičiuoti, kiek standartinių „Euro“ dėžių gautumėte. Mes esame įpratę matuoti akimi, tiesiog nufotografuokite savo daiktus iš šono, ir aš jums paskaičiuosiu, ar telpa į 3,5 tonos mašiną, ar reikės didesnės. Kartais klientai sako, kad daiktų nedaug, o prieš akis atvažiuoja pilna prikaba.

Ką daryti, jei neturiu pakavimo dėžių, ar jūs jas duodate?

Dažniausiai taip, turiame savų dėžių, kurias galite pasiimti iš anksto arba kurias atveža vairuotojas kartu su mašina. Jos paprastai būna naudotos, bet tvarkingos, nes gi logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon neapsieina be pakavimo medžiagų. Kartais reikia tik papildomai užsisakyti specialių dėžių lėktuvams arba šaldytuvams, jei tokių turite, bet tai jau retiniai atvejai.

Ar būtina rezervuoti mašiną iš anksto, ar galima „užsakyti ir važiuoti“?

Jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai ir nebrangiai, reikia rezervuoti bent savaitę-dvi prieš. Jei skambinate šiandien ir norite važiuoti rytoj, tai kaina šoks į dangų, nes tenka ieškoti laisvo vairuotojo, kuris gali būti... šiaip sakant, kur nors kuršiuose. Geriau žinoti savo grafiką ir planuoti logistikos procesą perkraunčiant daiktus iš Vokietijos Lietuvon iš anksto, taip sutaupysite nervų ir pinigų.

Dokumentai ir muitinė – kur visi praranda galvą

Kokius dokumentus reikia tur�ti, kad muitinė neustotų mašinos?

Pagrindinis dalykas – krovinio manifestas, kurį mes paruošiam, ir jūsų asmens dokumentas. Jei vežate naujus daiktus (nepanaudotus), reikės PVM mokėjimo dokumentų arba pirkimo kvitų. Jei tai asmeniniai naudojami daiktai, tada dažniausiai užtenka deklaracijos, kad tai nėra prekybinis krovinys. Bet taisyklės keičiasi kas pusmetį, todėl visada patariu pasidomėti dabar galiojančiomis nuostatomis (aš tik vairuotojų koordinuoju).

Kas tas baisus T1 dokumentas ir kodėl visi jo bijo?

T1 tai tarptautinio vežimo dokumentas, kuris leidžia vežti prekes per šalis nemokant mokesčių tarpinėse šalyse, t.y. Vokietijoje ir Lenkijoje mokesčiai neužskaitomi, tik Lietuvoje atiduodate dokumentą. Asmeniniams daiktams jis dažnai nereikalingas, jei vertė maža, bet jei statote namą ir vežate 20 tonų medžiagų, be T1 neišsiversite. Čia logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon tampa griežtesnis, nes klaidos dokumentuose gali baigtis baudomis.

Ar turiu mokėti PVM, jei vežu savo naudojamą automobilį?

Tai vienas populiariausių klausimų. Jei automobilis naudotas ir jį naudojote bent 6 mėnesius Vokietijoje, PVM mokėti nereikia, tik suregistruoti Lietuvoje. Bet jei nuo nupirkimo praėjo mažiau laiko arba automobilis atrodo kaip naujas (nedaug nuvažiavęs), muitininkai gali įtarti apie prekybą. Čia jau jūsų rizika, aš tik gabenu, o dokumentus tvarko brokeriai, kuriems galite paduoti raktus.

Kas nutinka su draudimu, jei mašina užsidega arba vairuotojas įvažiuoja į duobę?

Visada būna privalomas krovinio draudimas (CMR draudimas), kuris padengia žalą, jei dėl mūsų kaltės kažkas nutinka. Tačiau skaitykite sąlynas – dažnai jis nedengia brangių daiktų, jei jie blogai supakuoti. Vieną kartą klientas padėjo brangų paveikslą be dėžės tiesiog ant lovų, ir jam nukrito, kai vairuotojas stačiai stabdė. Draudimas nebeišmokė, nes buvo pažeista pakavimo taisyklė. Taigi, logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon reikalauja ir jūsų atsakomybės.

Ar galiu įsivežti alkoholio ar tabako gerybių sau?

Galite, bet yra ribojimai. Suaugusiam žmogui leista atvežti tam tikrą kiekį (dešimtąjį skyrių žiūrėkite), o viršijus tą kiekį – tai jau prekyba, reikia mokėti akcizus. Dažnai klientai bando „užslopinti“ kelis dešimtelių butelių tarp drabužių, bet muitinės šunys tai užuodo lengviau nei jūs įsivaizduojate. Nepatarčiau rizikuoti dėl pigaus vyno, galiu tekti mokėti baudą už visą logistikos procesą perkraunčiant daiktus iš Vokietijos Lietuvon.

Vairuotojai, mašinos ir realus gyvenimas kelyje

Ar vairuotojas padės man nešti dėžes į trečią aukštą be lifto?

Čia jau susitariama atskirai. Standartiškai, vairuotojas padeda krauti/iškrauti prie pat mašinos arba į patalpą, jei yra prieiga. Jei reikia nešti penkis aukštus be lifto arba per siaurus koridorius, tai jau papildomas paslaugų mokestis, ir ne kiekvienas vairuotojas norės tai daryti po 10 valandų vairavimo. Žmonės taip pat pamiršta, kad vairuotojai yra paprasti žmonės, o ne robotai.

Kodėl kartais vairuotojai atvyksta pavargę ir blogos nuotaikos?

Įsivaizduokite, jie vairuoja 8-10 valandų per dieną, sėdi vieni beveik be sustojimų. Vokietijoje dar greičio ribojimai griežti, o Lenkijoje keliai... na, jūs žinote. Kartais logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon sukelia tiek streso, kad atvykęs vairuotojas nori tiesiog gerti kavos ir užmigti, o ne šokinėti su sofos. Būkite supratingi, duokite vandens ar kavos – nuotaika pasikeis iš karto.

Kokias mašinas naudojate – ar tik didelius sunkvežimius?

Viską priklauso nuo kiekio. Turime 3.5 tonų „Gabelių“ (su liftu), kurios gali važiuoti į bet kurį kiemą, ir didelius 20-24 tonų sunkvežimius su priekaba. Jei gyvenate senamiestyje, kur siauri vartai, didelės mašinos nepravažiuos, todėl tenka naudoti mažesnes arba daryti perkrovimą gatvėje. Tai brangina logistikos procesą perkraunčiant daiktus iš Vokietijos Lietuvon, bet nieko nepadarysi, jei architektai nebuvo apgalvojo vartų.

Kas nutinka, jei mano daiktų per daug ir jos netelpa į mašiną?

Tai klasika. Klientas sako „tik du kėdės ir stalas“, o atvažiuoja pilnas butas baldų. Vairuotojas tada stovi ir nebežino, ką daryti – jis turi kitus užsakymus. Jei telpa, įsistumsime (išsimesime ant grindų), jei ne – teks palikti dalį dalykų ir važiuoti antrą kartą. Antras reisas kainuos dvigubai, todėl geriau sąžiningai parodykite, ką turite, dar prieš skambinant.

Ar vežiate ir šeštadieniais ar sekmadieniais?

Techniškai galime, bet tai kainuoja brangiau. Vairuotojai taip pat nori ilsėtis šeimomis, o poilsio laikas reglamentuotas griežtai. Jei logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon jums svarbiausia užbaigti sekmadienį, reikės sumokėti už viršvalandžius. Dažniausiai klientai laukia iki pirmadienio, nes taip pigiau, o iš Vokietijos kroviniai dažnai atvykta ir per savaitę.

Pinigai, kainos ir kodėl niekas nemėgsta kalbėti apie tai

Kiek vidutiniškai kainuoja logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo. Už 3.5 tonos mašiną (apie 20 kubinių metrų tūrio) galite tekti mokėti nuo 600 iki 1000 eurų, priklausomai nuo kur Vokietijoje esate (Miunchenas arba pasienio miestelis). Didelė mašina (90 kubinių) kainuos nuo 1500 eurų. Bet tai be pakavimo ir iškrovimo aukštyn. Kuro kainos irgi įtakoja, todėl kainos gali pasikeisti per savaitę.

Kodėl kaina pasikeitė paskutinę minute, kai mes jau susitarėme?

Gali būti dvi priežastys. Pirmoji – kuro priedas (kuras brango, o mes ne turtingi). Antroji – rinkos padėtis. Prie savaitgalio arba šventėms mašinų stoka staigiai didėja, ir vairuotojai pakelia kainas. Aš stengiuosi įspėti iš anksto, bet kartais pats sužinau tik tada, kai vairuotojas pasako, kad nevažiuos už tą kainą. Čia jau ne mano kaltė, o rinkos.

Ar galima sumokėti vairuotojui grynaisiais rankomis?

Daugelis klauso. Taip, kai kurie vairuotojai sutinka imti grynaisius, bet tai rizikuota – jokių kvitų, jokia garantija. Jei vairuotojas pasiims pinigus ir dingsuos (nors su mūsų vairuotojais tai retai nutinka), jūs nieko nebegalėsite padaryti. Geriau pervesti į sąskaitą, kad būtų įrodymas, kad apmokėjote už logistikos procesą perkraunčiant daiktus iš Vokietijos Lietuvon. Saugiau taip.

Kas yra tas „kabelių mokestis“, kurį kai kurios firmos imasi?

Tiesiog kalbos. Kai kurios firmas imasi mokestį už „manevravimą“ arba „ilgą laukimą“. Jei vairuotojas laukia iškrovimo 3 valandas, o ne 1, tai logiška, kad jis nori būti apmokėtas už laiką. Bet jei tai įtraukta į sutartį, tai jis neturi teisio papildomai reikalauti. Visada skaitykite smulkmenas, ypač jei kaina atrodo per žema – ten gali būti daug paslėptų mokesčių.

Ar grąžinate pinigus, jei aš atšaukiu užsakymą paskutinę minutę?

Jei atšaukiate prieš mašinos išvykimą – grąžiname, išskyrus administracinius kaštus. Jei mašina jau važiuoja link jūsų namų Vokietijoje ir paskutinę minutę sakanete „nebereikia“, tai jūs privalote mokėti pilną kainą, nes vairuotojas sugaišta laiką ir kuro. Mes negalime važiuoti tuščia atgal nemokamai, tai verslas, ne labdaros fondas.

Nesklandumai, problemos ir kaip iš jų išsiveržti

Kas nutinka, jei mašina sugenda pusiaukelėje, pavyzdžiui, Lenkijoje?

Tada prasideda nuobodulio. Mes siunčiame pagalbinę techniką arba įsakome kitą mašiną, jei šios neįmanoma sutaisyti greitai. Jūsų daiktai gali šiek tiek pavėluoti. Vieną kartą mums vairuotojas užgesė variklis netoli Vroclavo, ir teko laukti dieną. Tokiomis situacijomis mes stengiamės perduoti krovinį kitiems pervežėjams, bet logistikos procesas perkraunčiant daiktus iš Vokietijos Lietuvon tampa tada labai sudėtingas.

Ar dažnai dingsta daiktai arba yra grobiama?

Sąžiningai? Labai retai, jei dirbate su rimtomis firmomis. Yra atvejų, kai pavagiami baldai iš neapsaugotų kiemų, kol vairuotojas pavalgo. Užrakinkite duris, jei paliekate mašiną prie buto. Jei pasitiki kaimynais – palikite, bet rizika yra visada. Mes neatsakome už jūsų neišmanymą, nors draudimas padeda. (Bet geriau nebandyti likimo).

Kaip elgtis, jei atvyksta sužalota baldai?

Būtinai nedelsdami sužinokite su vairuotoju ir užfiksuokite nuotraukas, kai dar esate vietoje. Parašykite pastabą į važiaraštį (CMR). Jei išvažiuosite ir paskui skambinsite, kad „sofa sulūžo“, niekas nebesitikės, kad sulūžo ne kelionės metu. Dokumentacija – čia viskas. Be to, logistikos procesas perkraunčiant daiktus iš Vokietijos Lietuvon baigiasi ne tada, kai mašina išvažiuoja, o kai pasirašote aktus.

Ar saugu vežti labai brangius daiktus, paveikslus ar juvelyrinius dirbinius?

Galima, bet verta juos pranešti iš anksto. Brangiausi daiktai turėtų būti vežami specialiu transportu su ožiu (apsaugos vairuotoju). Įprastas vairuotojas gali ne užtikrinti 100% saugumo, jei paliks mašiną nakvynei po viešbučiu. Aš asmeniškai nerekomenduoju vežti tūkstančius vertinčių daiktų kartu su paprastais dėvėtais drabžiais, rizika per didelė.

Kodėl kiti kurjeriai („wild“ vairuotojai) siūlo pigiau?

Nes jie neturi draudimo, neturi sutarčių, ir jų mašinos dažnai yra ant griūties ribos. Jei jiems kas nutinka – jie dingsta su jūsų daiktais. Mes mokėtume mokesčius, turime biurą, atsakomybę. Už saugumą reikia mokėti. Nekantraujant logistikos procesą perkraunčiant daiktus iš Vokietijos Lietuvon patikėti „vilkais“ iš skelbimų, galite likti be visko. Girdėjau istorijų, kai už 200 eurų vežė viską, o paskui reikėjo teisme bylinėtis dėl pavogtų kompiuterių.

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą rinkoje?

Ne visada. Brangiausiais dažnai būna didelės korporacijos, kurioms svarbiau užpildyti dokumentus nei suteikti gerą paslaugą. Ieškokite vidutinio kampo – ne pigiausio, ne brangiausio. Patikrinkite atsiliepimus (Facebook, Google). O jei jums kažkas pasako, kad logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon yra „paprastas ir pigus“, tiesiokite ausis – tai melas.

Išvados

Na, štai ir visa tiesa apie šią „nuostabią“ logistiką. Kaip matote, logistikos procesas perkraustant daiktus iš Vokietijos Lietuvon nėra joks pasivaikšciojimas parke. Tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikia planavimo, kantrybės ir sąžiningumo iš abiejų pusių. Aš tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums išvengti klaidų ir nesupratimų. Pasiruoškite, papakite dokumentus ir būkite kantrūs su vairuotojais – visi norime nukeliauti saugiai į namus.