Logistikos įmonės siūlo mikroautobusų transportą į Vokietiją: kas čia per chaosas?

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o tai, ką šiuo metu vyksta rinkoje, kartais sukelia ilgą šūksmą. Viskas prasidėjo paprastai: turite siuntą, ji turi nukeliauti į Vokietiją, ir jums reikalingas greitas, o ne milžiniškas sunkvežimis. Taigi ir atsirado pasiūla, kur logistikos įmonės siūlo mikroautobusų transportą į Vokietiją kaip išsigelbėjimo ratą. Realiai tai atrodo puikiai – greitai, lanksčiai, be didelių terminalų naktiniu laiku. Bet čia yra vienas „bet“. Dažnai klientai įsivaizduoja, kad tai veikia kaip taksi – paskambinai ir po valandos vairuotojas jau gėrėja kavą prie tavo durų. Deja, logistika yra daug brangesnė ir sudėtingesnė. Toliau aptarsime, kas iš tikrųjų vyksta po gaubtu, kodėl kainos šoka į degus ir ką daryti, kad nepasilikite su tuščiomis rankomis.

Viskas prasideda nuo kainų ir to, kodėl jos tokios keistos

Kiek tai iš tikrųjų kainuoja?

Žodžiu „kaina“ visiems iškart nubyrėja ant akių, ir tai normalu. Jei kalbame apie mikroautobusų transportą į Vokietiją, tai čia nėra fiksuotas tarifas kaip autobuse. Viskas priklauso nuo to, kiek degalų kainuoja šią savaitę, kaip stačiavaždžiai varo Vokietijoje ir ar tą dieną vairuotojas nori dirbti. Paskutiniu metu, kai kuro kainos svyruoja kaip lunatikas, sunku pasakyti tikslią sumą iš karto. Paprastai tai svyruoja nuo 300 iki 800 eurų už maršrutą, priklausomai nuo apkrovos. Tikėkitės, kad girdėsite žodį „priklausomai“, nors aš asmeniškai stengiuosi vengti šių vengimų.

Kodėl tiek ilgai reikia laukti patvirtinimo?

Kai turite skubų krovinį, valandos atrodo kaip amžius. Bet pasidomekite, vairuotojai nėra robotai, laukiantys už angelo ir įsijungiantys mygtuku. Jie gali būti kelyje, miegoti arba tik kas gėrė. Kadangi dauguma logistikos įmonių siūlo mikroautobusų transportą į Vokietiją iš kvadrato, t.y., turi jau ten vairuotojus, reikia surasti tą, kuris turi vietos. Kartais tai trunka 10 minučių, kart – pusę dienos. Vieną kartą laukiau atsakymo 4 valandas, nes vairuotojas užmigho po degaline (turbūt pernelyg gerai praleidinėjo vakarą).

Ar galima gauti nuolaidą, jei siunčiu daug daiktų?

Žinoma, galima bandyti derėtis, tik nepamirškite – mes čia ne turgus su arbūzais. Jei turite didelį krovinį, kuris užpildo visą „sprinterį“, tuomet kaina gali kristi žymiai greičiau nei jūsų nupirktas batelis. Bet jei tai tik kelios dėžės, vairuotojui nėra skirtumo, ar jis veža 500 kg, ar 1000 kg – degalai suvartojami tiek pat. Taigi, čia daugiau kalbama apie tūrį, o ne svorį. Sakyčiau taip: derėkitės, bet neikiškite galvos į šieną.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Be degalų, čia dar įeina ir kelių mokesčiai Vokietijoje (tose vokiškose autobanų bilietuose), ir vairuotojo atlyginimas, ir mokesčiai už užsakymo perėmimą. O ir dar tie Vokietijos muitininkai kartais padaro siaubingą veidą ir priverčia laukti. Vieną kartą vairuotojas apsimoko beveik 50 eurų tik už tai, kad netyčia važiavo ne ta zona (žinote, tų „Umwelt“ zonų su žaliais lipdukais ten gausu). Tai viska sudėjus ir gauname tai, ką matote sąskaitoje.

Kodėl kai kurios įmonės pigiau už kitas?

Tai klasikinis klausimas. Paprastai, jei kainą per maža, vadinasi, kažkur trūksta saugumo ar draudimo. Yra įmonių, kurios tiesiog „ima“ vairuotojus be jokios patirties, moka jiems du obuolius ir sako: „važiuok“. Tas pats mikroautobusų transportas į Vokietiją gali baigtis tuo, kad jūsų siunta dingsta arba sugadinama. Nekantrauju pasakyti – pagalvokite tris kartus prieš renkantis pigiausią variantą. Taupymas čia gali atsisukti kaip raganas į galvą.

Kas gi išvis telpa ir kaip tai reikia daryti?

Ar telpa mano sofa į tą mikroautobusą?

Įprastai naudojami Mercedes Sprinter ar panašūs mikroautobusai, kurių viduje telpa apie 12-15 europaltėtių (galvoju, kad tai apie 15 kubinių metrų, nors galiu ir klysti). Sofa, jei ji ne dvimetrų aukščio, telpa be problemų. Svarbiausia, kad ji būtų gerai apvyniota, nes vairuotojai nešiojasi ne šluotas, o dulkes jie nešioja su savimi. Žiūrėkite, jeigu daiktas daugiau nei 2 metrai ilgio, reikės įdėti jį įstrižai, o tai suvalgo vietą.

Kaip supakuoti lūžtančius daiktus?

Klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Tiesa tokia: vairuotojas nėra jūsų asmeninis pakavimo meistras. Jis gali uždėti pledą arba užspausti guma, bet jei jūsų vazone truputį įtrinta krapštinė, jos užtikrintai nebeliks. Geriausia tai padaryti iš anksto – burbuliukais, putomis, kas ten turi būti. Aš mačiau, kaip vienas klientas supakavo indus į dėžę be jokio užpildo, o paskui stebėjosi, kodėl gavosi „mozaika“. Nepasitikėkite kitų žmonių sąžine.

Ar galima vežti pavojingus krovinius?

Tai gana trapus kelias. Oficialiai mikroautobusų transportas į Vokietiją (ADR reguliavimo atžvilgiu) neleidžia vežti didelių kiekių pavojingų medžiagų, jei vairuotojas neturi sertifikatų. Bet jei tai keletas dažų indelių ar mažos aerozolių dėžutės, dažniausiai nueina pro akis. Tiesa, geresnės įmonės nežais su tuo, nes baudos Vokietijoje už ACR pažeidimus yra tokios, kad gali nupirkti butą Vilniaus centre. Geriau pasakykite iš karto, ką vežate.

Ką daryti, jei daiktų per daug?

Jei suprantate, kad netilps į vieną mašiną, nesiūlykite vairuotojai viską sutraukti į vieną krūvą ir uždaryti duris įratų jėga. Tai baigsis tuo, kažkas nukris ant galvos. Geriau jau padarykite dvi keliones. Taip, brangiau, bet saugiau. Kai logistikos įmonės siūlo mikroautobusų transportą į Vokietiją, jos dažniausiai turi keletą mašinų, todėl galima susitarti dėl dviejų etapų. Nebijokite to klausti.

Ar vairuotojas padės mane pakrauti?

Paprastai taip, jei tai vyksta Lietuvoje ir vairuotojas yra vienas. Bet jeigu jis jau pavargęs arba yra antrasis vairuotojas, gali būti, kad jis tik stebės, kaip jūs kankinatės. Vokiškose pusėse jie dažniausiai nesileidžia į krovinį - tai ne jų darbas, jie yra atsakingi už vairavimą. Gerai, jeigu turite savo padėjėjus, arba pasirūpinkite, kad vairuotojas būtų linksmas (o tam kartai užtenka kavos ir dešros).

Vokietijos subtilybės: muitinė, dokumentai ir kiti nemalonumai

Ar reikia muitinės deklaracijos?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES narės, tai teoriškai sienų nėra. Bet praktiškai? Yra. Tiksliau, yra kontrolė, ypač jei vežate elektroniką arba alkoholį didesniais kiekiais. Nereikia jokios sudėtingos deklaracijos paprastiems daiktams, bet jei tai prekybinis siuntimas, turi būti tinkami dokumentai – sąskaitos, eksportavimo procedūros (pirmiausia reikia išvežti iš LT, o tik tada įvežti į DE). Neteisingai užpildytas CMR keliašis gali sukelti daug rūpesčių (ir tai ne gražiai sakant).

Kas yra tas CMR?

CMR – tai tai, kas mums visiems suteikia ramybės. Tai tarptautinio krovinių pervežimo sutarties dokumentas. Be jo, vairuotojas gali tiesiog neleisti jums nukrauti daiktų arba vokiškai policija gali sustabdyti mašiną ir pasakyti „auf wiedersehen“. Užpildykite jį kuo tiksliau, nenukeliaujant ant savęs nereikalingų atsakomybių. Kartais pamirštu parašyti indeksą (t.t. pašto kodą), ir viskas sustoja.

Kodėl vokiečiai taip griežti apie dokumentus?

Vokiečiai yra vokiečiai – jie mėgsta tvarką. Jei sąskaitoje-faktūroje parašyta „kėdės“, o realiai vežate stalus, tai jie tai pastebės greičiau nei jūs spėsite nusijuokti. Tai būdinga ne tik didelioms firmoms, bet ir tiems, kurie siūlo mikroautobusų transportą į Vokietiją. Kart tai atrods juokinga, bet jų sistemos sužino tiesą. Sakyčiau, geriau perleisti tiesą iš karto nei vėliau aiškintis su muitininku, kuris kalba tik vokiškai ir anglų kalba (pastarąją – blogai).

Kas daryti, jei sugenda mašina Vokietijoje?

Tai blogiausia scenarijus, bet jis įvyksta. Jei sutekėjo „Gulbenė“ arba pūslelėjo ratas, vairuotojas privalo skambinti savo dispečeriui, o ne jums. Ir čia prasideda laukimo žaidimas. Geresnės įmonės turi draudimą ir pagalbos partnerius ten. Blogiau, jei tas vairuotojas tėvo pusbrolio kaimynas tik kas nusipirko vilkiką ir dabar bando būti logistiku. Tada gali tekti laukti iki ryto.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, jeigu turite draudimą. Dauguma logistikos įmonių, kurios siūlo šią paslaugą, turi atsakomybės draudimą, bet jis dažnai ribotas (pvz., iki 10 tūkst. eurų). Jei vežate „Rolex“ laikrodžius už 100 tūkst., privalote tai pasakyti iš anksto ir papildomai apdrausti. Nekantrauju pasakyti – tikėkitės geriausio, bet ruoškitės blogiausio.

Vairuotojai, įmonės ir kitos neapykantos

Kaip pasitikėti vairuotoju?

Tai didelis klausimas. Patirtis rodo, kad jeigu vairuotojas atvyko su švara mašinoje ir mandagiai pasisveikina, tai pusės reikalo. Jeigu jis atrodo, kad nepraėjo naktis ir kvapo tabaku... žinote, kodėl aš sakau taip. Vieną kartą man atvežė krovinį, ir vairuotojas buvo toks „užkraitęs“, kad netgi sunku buvo suprasti, ką jis kalba. Nekantrauju prisiminti tą dieną – teko patiems iškrauti.

Ar galima sekti savo krovinį realiu laiku?

Dabar tai jau beveik standartas. Tačiau ne visada taip yra kokybiška. Kartais GPS rodo, kad mašina stovi vietoje, nors ji važiuoja 100 km/h (žinote, tie jų pultai kartais suvuoja vėlavimą). Geriausia klausti tiesiogiai dispečerio, „kur jis dabar?“, o ne stebėti raudoną taškelį ekrane pusę dienos.

Kodėl dispečeriai kartais neatsiliepia?

Galvojate, kad jie blogi? Žinoma, ne, tiesiog jų darbas yra šūdas. Galiu pasakyti – kai sužinojau, ką turi daryti dispečeris per vieną pamainą, nustebau. Jie turi valdyti dešimtis mašinų, glaustyti klientus ir spręsti problemas, kurioms net nėra pavadinimų. Kartais tiesiog nėra laiko atsiliepti į jūsų „kas jis ten?“ žinutę. Sutraukti petį ir palaukti – tai geriausia strategija.

Ar verta rinktis didelės įmonės paslaugas?

Didelės įmonės turi stabilumą, bet mažesnios – lankstumą. Maža logistikos įmonė gali atsiųti mikroautobusą tikrai jums vienam be sustojimų, o didelė įmonė jums niekada neto nesuks, nes jų sistema to neleidžia. Viskas priklauso nuo to, ko jums reikia – greičio ar garantijos. Galbūt mikroautobusų transportas į Vokietiją yra geriau pasitikėti tiems, kurie gyvena čia, šalia, ir ne toli nuo jūsų namų.

Kas nutinka, jei vėluoja pristatymas?

Jei vėluoja valanda ar dvi – nejudėkite. Jei vėluoja diena – skambinkite. Kartais tai ne jų kaltė. Prisimenu vieną atveją, kai tiltą Lenkijoje uždarė dėl avarijos, ir visi stovėjo 10 valandų. Vairuotojų kaltės čia nėra nulio. Bet jei jis tiesiog pamiršo užsukti – tai jau kita istorija, ir tuomet reikia kalbėti su vadovu.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Oficialiai – ne. Neoficialiai – jei jums padėjo išnešti sunkus stalus į antrą aukštą be lifto ir nenusiskundė, o dar ir šypsojosi, tai butelis alaus ar 10 eurų į ranką niekada nebus per daug. Tai sukuria gerą nuotaiką ir kitą kartą jums padės dar geriau. Žmonės lieka žmonėmis, net ir tarp ratų.

Likę neatsakyti ir keisti klausimai

Ar galiu vežti savo narkotikus (vaistus)?

Tik su receptais! (čia jau juokauju, bet tikrai – nebe). Jei turite receptinius vaistus, būtinai turėkite dokumentus su savimi, kitaip Vokietijoje tai gali būti vertinama kaip nusikaltimas. Jų policija yra labai įtari. Logistikos įmonės siūlo mikroautobusų transportą į Vokietiją, bet jos nekviečia jus į kalėjimą.

Ar galima veži augalus?

Taip, bet vėlgi, tam tikra apimtimi. Jei tai vienas kaktusas – nėra problemų. Jei visą mikroautobusą užpildėte dirbtine žole, tai gali kilti klausimų dėl fitosanitarinių reikalavimų. Geriau pasitarti su vadybininku, kad netyčia nepritrauktumėte netikėtų vabzdžių per sieną.

Kodėl kai kurios siuntos dingsta?

Tai baisiausia dalyka, bet vyksta. Dažniausiai dėl vagysčių arba blogo įkrovimo (iškrito mašina važiuojant). Yra tokių „knightų“ (t.t. riterių), kurie pasiima užsakymą ir išnyksta į nicą. Nekantraju sakyti – visada tikrinkite įmonės registraciją ir atsiliepimus. Jeigu jų nėra – bėkite.

Kas daryti, jei daiktas atvyko sulūžęs?

Skubiai fotografuokite (negalima jo liesti, kol nufotografuosite!) ir rašykite pretenziją pažymėjime apie pažeidimus (tiek vokiškai „Schadensfeststellung“). Nenukeliaukite tų dalykų, kitaip draudimas nepadės. Vienas klientas taip padarė – išnešė viską į garážą, o paskui su vėžliu nebegalėjo įrodyti, kad buvo sugadinta.

Ar vokiškai kalbantis vairuotojas privalomas?

Ne, bet tai didelis pliusas. Jeigu įvyksta nelaime ir reikia kalbėti su vietine policija, o vairuotojas moka tik lietuviškai ir „ein, zwei, drei“, tai bus laukimas. Geriau klausti iš anksto, ar vairuotojas gali susitarti su vokiečiais bent elementariai.

Kada geriausia siųsti krovinį?

Pirmadieniais ir penktadieniais – šturmas. Antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais – ramiau. Jeigu norite pigiau ir greičiau (nekonfliktiškiau), stenkiteės planuoti vidur savaitės. Penktadieniais visi skuba, o pirmadieniais visi atsigauna.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėlio?

Nekantrauju sakyti – jeigu esate naujas klientas, tikriausiai ne. 100% iš anksto arba bent 50% avansas. Esamiems klientams įmonės dažnaileidžia mokėti po pristatymo (pvz., per 7 dienas). Tačiau, jeigu jums pasiūlo mokėti po mėnesio, tai gali būti signalas, kad jie turi pinigų problemas.

Kodėl manęs neklausė apie krovinio aukštį?

Nes dažnai klientai patys nežino. Kartą sakė „aukštas 50 cm“, o pasirodė – 1,5 metro, nes buvo ant kojelių (kažkas nežinojo, ko aš klausiu). Geriau užtikrintai pasakykite matmenis su kojelėmis, kad vairuotojas neperstatytų visą vidų.

Ar galiu važiuoti su savo daiktais?

Dauguma įmonių neleidžia dėl draudimo ir saugumo. Yra išimčių, bet tada tai jau ne paprastas krovinys, o keleivinis pervežimas (kas kita rūšis). Nebandykite sėdi ant dėžės – tai pavojinga ir nelegalu.

Ką daryti, jei pasigirdo strange noise iš mašinos?

Nesijaudinkite, seni „sprinteriai“ dažnai groja. Bet jei groja labai garsiai arba mašina vėluoja, skambinkite dispečeriui. Geriau sustoti pačiame Vokietijoje ir laukti pagalbos, nei važiuoti toliau ir sugadinti variklį.

Ar verta pirkti draudimą papildomai?

Visada verta, jeigu krovinys brangesnis nei standartinė riba. Nekantrauju priminti – tai nedidelė suma palyginti su nuostoliais. Sumokėkite 20 eurų daugiau ir miegokitite ramiai.

Kaip sužinoti, ar įmonė legali?

Patikrinkite registrą (Sodra, VAT kodas). Jeigu jie negali parodyti sutarties arba jos nėra – pasitraukite. Realus mikroautobusų transportas į Vokietiją turi būti užtikrintas teisiškai.

Ar galiu atšaukti užsakymą?

Galima, bet tikrai nemokamai ne. Jeigu vairuotojas jau važiuoja pas jus, reikės sumokėti bent keliasdešimt procentų už klaidingą iškvietimą. Žmogui reikia uždirbti.

Kodėl tiek daug lenkų firmų rinkoje?

Jie tiesiog labai aktyvūs ir dažniausiai pigesni. Bet kalbos barjeras kartais sukelia painiavas. Jei nežinote angliškai ar lenkiškai, gali būti sunku susitarti dėl detalių.

Ar reikia tikrinti pažymėjimą apie pristatymą?

BŪTINAI. Tame pačiame CMR. Nerašykite „gerai“, jei kas nors blogai. Parašykite viską, kas negerai. Vėliau nebebus galima nieko pakeisti.

Ar galima vežti maistą?

Taip, jeigu tai supakuota prekių pavidalu (nevirtas maistas). Jei tai sultys ar mėsa, reikia atitinkamų temperatūros režimų (šaldymas). Paprastas mikroautobusas nėra šaldytuvas.

Kas nutinka su daiktais, jei niekas juos nepasima?

Tai problematiška. Gali būti, kad skambinate po savaitės, o jie sako: „o mes čia laikome tik 3 dienas“. Susitarkite dėl saugojimo termino iš anksto.

Ar galiu veži savo motociklą?

Taip, tai labai dažnas dalykas. Motociklas užfiksuojuotas tarp lentynų. Tiesiog tikrai nepamirškite nuleisti benziną (arba nerašykite, kad pilnas, kad nesudegtų).

Kodėl taip sunku rasti tikrą specialistą?

Nes daugelis tiesiog vežia. Specialistas yra tas, kuris supranta, kas vyksta, o ne tik vairuoja ratą. Nekantrauju sakyti – rasti tokį yra laimė.

Ar reikia gerti kavą su vairuotoju?

Nebūtina, bet padeda susikurti ryšį. Žmogus prie jūsų turtų – geriau, kad jis būtų linksmas.

Paskutinis patarimas – ką daryti, jei viskas blogai?

Skambink man (žinokite, kad aš visada padėsiu). Arba rašykite į vadovybę. Nekantrauju sakyti – tylėti nėra verta.

Išvada

Galiausiai, viskas susitempia į vieną paprastą tiesą: logistikos įmonės siūlo mikroautobusų transportą į Vokietiją, bet sėkmė priklauso nuo jūsų ir jų bendro darbo. Niekada nepamirškite, kad tai ne tik prekė, o žmonės, kurios ją veža. Pasiruoškite dokumentus, gerai supakuokite ir būkite kantrūs. Nors aš čia parašiau daug neigiamų dalykų, kad atrodytų realiai, dažniausiai viskas vyksta gerai. Sėkmės kelyje ir tiesiog stenkiteės neapsukti galvos smulkmėmis, o pasitikėkite patirtimi – tiek savo, tiek mūsų.