Logistikos įmonės rekomendacijos persikraustymui į Vokietiją

Klausyk, persikraustymas į Vokietiją nėra tiesiog „daiktų įmetimas į fūrą“. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau visko: nuo sudužusių antikvarinių vazų iki visiškai dingusių dėžių, kurias vadybininkai „pamiršo“ pakrauti. Kai planuoji tokį žingsnį, pirmiausia turi suprasti, kad logistikos įmonės rekomendacijos persikraustymui į Vokietiją dažnai yra tik gražus marketinginis tekstas. Realybė yra ta, kad turi pats kontroliuoti procesą. Vokietija – griežta šalis, ten netinkamai supakuotas krovinys gali sukelti problemų kelyje, o vokiečių policija ar muitinė tikrai nebus atlaidi, jei tavo CMR'as bus užpildytas atmestinai. Šiandien atvirai papasakosiu, kaip išsirinkti patikimą partnerį ir išvengti didžiausių klaidų.

Pasiruošimas ir planavimas

Kaip suprasti, ar logistikos įmonė tikrai patikima?

Patikimumą išduoda ne blizgantis tinklalapis, o tai, kaip vadybininkas reaguoja į nepatogius klausimus. Jei klausi apie draudimą, o jie numykia „viskas bus gerai“, bėk nuo jų kuo toliau. Mano praktikoje geriausios įmonės visada turi aiškias CMR draudimo sutartis, kurios dengia ne tik „fūros“ avariją, bet ir krovos darbus. Kartą vienas klientas bandė sutaupyti ir pasirinko pigiausią variantą, tai šoferis net neturėjo diržų baldams tvirtinti. Rezultatas – pusė baldų atvažiavo į Berlyną subraižyti. Visada reikalauk pamatyti jų turimą techniką ir paklausk, ar jie patys turi transportą, ar tik perparduoda paslaugas kitiems vežėjams.

Ar verta rinktis dideles kompanijas ar mažus vežėjus?

Didelės kompanijos turi resursų, bet tu ten būsi tik eilutė „Excel“ lentelėje. Maži vežėjai, turintys 2–3 mašinas, dažnai labiau stengiasi dėl reputacijos, nes vienas blogas atsiliepimas jiems gali kainuoti visą verslą. Tačiau mažieji dažnai neturi pakankamai patirties su Vokietijos specifiniais reikalavimais, pavyzdžiui, leidimais įvažiuoti į tam tikras ekologines zonas. Aš asmeniškai rekomenduočiau ieškoti vidutinio dydžio įmonės, kuri specializuojasi būtent Vokietijos kryptimi. Jie žino visus kelius, turi ryšius su vietiniais terminalais ir, svarbiausia, supranta, kad vėlavimas (na gerai, realiai vėlavimai pasitaiko dažnai, bet jie bent jau praneša) yra kritinis dalykas.

Ką daryti, jei vadybininkas žada „viską sutvarkyti“?

Kai išgirstu „mes viską sutvarkysim“, man iškart kyla įtarimas. Logistikoje niekas nevyksta be problemų. Jei vadybininkas neįspėja apie galimus vėlavimus dėl kamščių prie sienos ar vairuotojų poilsio režimo, jis meluoja. Geras specialistas visada pasakys: „žiūrėk, mes planuojame atvežti per dvi dienas (na gerai, realiai per tris, nes vairuotojas privalo daryti pauzes)“. Jei tau žada stebuklus, vadinasi, jie tiesiog nori tavo pinigų. Visada reikalauk raštiško patvirtinimo su konkrečiais terminais. Jei vadybininkas vengia pasirašyti sutartį su aiškiomis baudomis už vėlavimą, vadinasi, jis pats netiki savo įmonės galimybėmis.

Ar svarbu, kur įsikūrusi logistikos įmonė?

Geriausia, jei įmonė turi filialą arba bent jau patikimus partnerius Vokietijoje. Tai labai palengvina bendravimą, jei kyla problemų iškrovimo vietoje. Kartą turėjau situaciją, kai klientas iš Lietuvos siuntė baldus į Miuncheną, o vietinis vokiečių vairuotojas nesuprato, kur tiksliai pastatyti mašiną. Jei įmonė neturi ryšių, viskas griūva. Aš visada klausiu: „ar turite kontaktą Vokietijoje, kuris galėtų padėti, jei kils nesklandumų?“. Jei atsakymas „ne“, tai jau yra rizikos faktorius. Be to, vietinis partneris gali padėti su dokumentais, jei vokiečiai pradeda reikalauti kažkokių papildomų popierių, kurių mes Lietuvoje net neturime.

Kaip patikrinti įmonės reputaciją?

Niekada nepasitikėk tik atsiliepimais jų svetainėje. Eik į „Rekvizitai.lt“ ar panašius portalus, žiūrėk, ar įmonė neturi skolų „Sodrai“ ar VMI. Jei įmonė skolingą valstybei, ar manai, kad jie sąžiningai elgsis su tavo krovinio draudimu? Taip pat verta pasidomėti „Trans.eu“ platformoje, jei turi prieigą. Ten matosi, kaip įmonė atsiskaito su kitais vežėjais. Jei jie vėluoja mokėti kitiems, jie vėluos ir tau suteikti kokybišką paslaugą. Tai paprasta logika – verslas, kuris neturi pinigų, negali užtikrinti kokybės. Aš pats visada patikrinu įmonės istoriją prieš rekomenduodamas ją savo pažįstamiems.

Ar kaina yra pagrindinis kriterijus?

Kaina yra svarbi, bet ji niekada neturėtų būti vienintelis kriterijus. Jei gauni pasiūlymą, kuris yra 30% pigesnis už rinkos vidurkį, tai yra raudona vėliava. Greičiausiai jie taupys ant kuro, vairuotojų atlyginimų arba, kas dar blogiau, ant tavo krovinio saugumo. Kartą klientas pasirinko „pigų“ variantą, tai jo daiktus perkrovinėjo tris kartus per skirtingus sandėlius. Rezultatas – pusė daiktų dingo, o kita pusė atvažiavo sulaužyta. Logistikoje galioja taisyklė: moki už ramybę. Jei nori, kad viskas būtų sklandžiai, mokėk rinkos kainą ir reikalauk kokybės.

Ką daryti, jei vadybininkas nekelia ragelio?

Tai yra didžiausia problema šiais laikais. Kai tik pervedi avansą, vadybininkai dažnai tampa „labai užimti“. Todėl dar prieš pasirašant sutartį, patikrink, kaip jie bendrauja. Jei į užklausą atsako per tris dienas, tai kas bus, kai krovinys įstrigs kažkur prie sienos? Aš visada reikalauju tiesioginio vairuotojo arba atsakingo vadybininko mobiliojo telefono numerio. Jei įmonė slepia šią informaciją, tai yra ženklas, kad jie turi ką slėpti. Turi turėti galimybę bet kuriuo metu sužinoti, kur yra tavo „fūra“ ir kas su ja vyksta.

Ar verta drausti krovinį papildomai?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis dažnai nepadengia visos vertės. Jei veži brangius baldus ar techniką, visada rekomenduoju papildomą draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Kartą vienas mano klientas vežė antikvarinį pianiną, kuris buvo įvertintas 10 000 eurų. CMR draudimas būtų padengęs tik dalį, nes ten skaičiuojama pagal svorį. Papildomas draudimas išgelbėjo situaciją, kai mašina pateko į avariją. Niekada nepagailėk tų kelių šimtų eurų, nes nuostoliai gali būti milžiniški.

Kaip suderinti krovos laikus?

Vokietijoje krovos laikai yra šventas reikalas. Jei vėluoji 15 minučių, gali tekti laukti kitos dienos. Todėl visada planuok su atsarga. Jei vadybininkas sako, kad atvažiuos 10:00, planuok, kad atvažiuos 12:00. Visada turėk kontaktą žmogaus, kuris priims krovinį Vokietijoje, ir įsitikink, kad jis bus vietoje. Kartą vairuotojas atvažiavo laiku, bet gavėjas buvo išėjęs pietauti. Vairuotojas turėjo laukti 4 valandas, o tai kainavo papildomus pinigus. Logistika yra tikslumo menas, kurį dažnai sugadina žmogiškasis faktorius.

Ar svarbu, kokia mašina veža?

Taip, tai labai svarbu. Jei veži baldus, tau reikia mašinos su „liftu“ ir tvirtinimo diržais. Jei veži smulkius daiktus, užtenka mikroautobuso. Niekada neleisk, kad tavo daiktus vežtų kartu su statybinėmis medžiagomis ar chemikalais. Kartą mačiau, kaip „fūroje“ šalia baldų buvo pakrauti dažai, kurie išsiliejo. Viskas buvo sugadinta. Visada klausk, kas dar bus vežama kartu su tavo daiktais. Jei įmonė sako, kad tai „dalinis krovinys“, reikalauk, kad tavo daiktai būtų atskirti pertvaromis.

Kaip elgtis su muitinės dokumentais?

Nors Vokietija yra ES, kartais kyla klausimų dėl prekių kilmės ar vertės. Visada turėk visus sąrašus (angl. packing list) ir sąskaitas faktūras. Jei veži asmeninius daiktus, pasidaryk sąrašą su apytiksle verte. Tai padės išvengti nereikalingų klausimų. Kartą muitinė sustabdė krovinį, nes nebuvo aišku, ar tai nauji baldai pardavimui, ar asmeniniai daiktai. Turėjome gaišti laiką ir aiškintis. Geriau turėti per daug popierių, nei per mažai. Vokiečių pareigūnai mėgsta tvarką, tad dokumentai turi būti idealūs.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Tarpininkai (ekspeditoriai) gali būti naudingi, jei neturi laiko ieškoti vežėjų. Jie turi didelį tinklą ir gali greitai rasti mašiną. Tačiau jie užsideda savo antkainį. Jei turi laiko, geriau ieškok tiesioginio vežėjo. Tačiau jei reikia skubiai, tarpininkas yra geriausias pasirinkimas. Tik visada klausk, kas yra tikrasis vežėjas. Kartais tarpininkai perparduoda paslaugą kitiems, o tie kiti – dar kitiems. Taip dingsta atsakomybė. Aš visada stengiuosi dirbti su tais, kurie patys turi mašinas.

Kaip reaguoti į „prastovas“?

Prastovos yra logistikos rykštė. Jei vairuotojas laukia, jis praranda pinigus. Todėl įmonės visada bando išsireikalauti prastovų mokesčius. Visada sutartyje aiškiai apibrėžk, kas yra prastova ir kiek ji kainuoja. Kartą klientas nesuprato, kad už kiekvieną valandą laukimo reikia mokėti 50 eurų. Kai vairuotojas laukė 5 valandas, sąskaita išaugo. Būk sąžiningas – jei vėluoji pats, mokėk. Jei vėluoja vežėjas, reikalauk nuolaidos. Tai turi būti abipusis susitarimas.

Ar verta rinktis įmones su „GPS sekimu“?

Tai jau tapo standartu. Jei įmonė negali pasakyti, kur yra mašina, tai yra praeities amžius. GPS sekimas suteikia ramybę. Aš visada rekomenduoju rinktis tuos, kurie leidžia klientui stebėti krovinį. Tai disciplinuoja ir vairuotojus, ir vadybininkus. Kartą vairuotojas bandė „nusukti“ į šoną savo reikalais, bet GPS parodė nukrypimą nuo maršruto. Tai iškart išaiškėjo. Technologijos yra tavo sąjungininkas, tad naudokis jomis.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuok. Vėlavimai pasitaiko. Svarbiausia – komunikacija. Jei vadybininkas skambina ir sako: „turime problemų, vėluosime 5 valandas“, tai yra normalu. Blogai, kai vėluoja, o niekas nekelia ragelio. Tada jau reikia kelti triukšmą. Visada turėk atsarginį planą. Jei kraustaisi į butą, kuriame turi būti tam tikrą dieną, planuok atvykimą bent diena anksčiau. Tai padės išvengti streso, jei kažkas neplanuotai užsitęs.

Ar svarbu, kaip supakuoti daiktai?

Tai yra 90% sėkmės. Jei daiktai supakuoti atmestinai, joks vairuotojas jų neišsaugos. Naudok kokybiškas dėžes, daug burbulinės plėvelės ir lipnios juostos. Baldus būtinai apvyniok plėvele ir kampų apsaugomis. Kartą mačiau, kaip klientas sudėjo stiklines vazas į paprastą maišą. Aišku, kad jos sudužo. Vežėjas neatsako už blogą pakavimą. Tai tavo atsakomybė. Jei neturi laiko, samdyk profesionalus, kurie supakuos viską už tave. Tai kainuoja, bet verta.

Kaip atpažinti „vadybininkų pažadus“?

Vadybininkai yra apmokyti parduoti. Jie žada viską: „atvešim per naktį“, „viskas bus saugu“, „kaina geriausia“. Visada klausk: „kur tai parašyta?“. Jei tai nėra sutartyje, tai neegzistuoja. Kartą man žadėjo, kad krovinys bus pristatytas tiesiai į butą, o realybėje vairuotojas paliko viską prie laiptinės. Vadybininkas sakė: „ai, mes taip visada darom“. Tai yra melas. Visada reikalauk detalaus paslaugų aprašymo.

Ar verta tartis dėl kainos?

Visada derėkis. Logistikos įmonės turi maržas. Jei pasakysi, kad turi kitą pasiūlymą, jie dažnai gali nuleisti kainą. Tačiau nepersistenk. Jei nusiderėsi per daug, jie gali pradėti taupyti ant kokybės. Geriau derėtis dėl papildomų paslaugų, pavyzdžiui, nemokamo pakrovimo ar geresnio draudimo. Tai naudingiau nei 50 eurų nuolaida.

Kaip elgtis su vairuotojais?

Būk mandagus, bet reikalus tvarkyk per vadybininką. Vairuotojas yra tik vykdytojas. Jei turi pastabų, sakyk jas vadybininkui. Tačiau jei matai, kad vairuotojas elgiasi neatsakingai, pavyzdžiui, rūko šalia tavo daiktų, iškart fiksuok tai ir pranešk įmonei. Kartą vairuotojas bandė „išsimušti“ papildomų pinigų už pakrovimą, nors tai buvo įskaičiuota. Iškart skambinau vadybininkui ir problema buvo išspręsta.

Ar svarbu, kokia kalba bendrauji?

Jei įmonė dirba Vokietijos kryptimi, jie privalo mokėti vokiškai arba bent jau angliškai. Jei vadybininkas nemoka kalbos, kaip jis susišnekės su vokiečių muitine ar gavėju? Tai yra labai svarbu. Aš visada patikrinu, ar įmonė turi „vokišką“ kontaktą. Tai labai palengvina gyvenimą.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Tai blogiausias scenarijus. Pirmiausia – viską nufotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną sulaužytą dėžę. Tada surašyk aktą su vairuotoju. Jei jis atsisako pasirašyti, kviesk policiją arba daryk vaizdo įrašą. Tada rašyk pretenziją įmonei. Tai ilgas procesas, bet jei turi visus įrodymus, laimėsi.

Ar verta naudoti „paletizavimą“?

Jei veži daug daiktų, paletizavimas yra geriausias būdas. Taip daiktai yra stabilūs ir saugūs. Niekada nepalik dėžių „palaidų“. Paletė yra standartas, kurį visi supranta. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo daug nervų.

Kaip pasiruošti „netikėtumams“?

Visada turėk „planą B“. Jei mašina sugenda, ar įmonė turi pakaitinį transportą? Jei vairuotojas suserga, ar yra kas jį pakeis? Tai klausimai, kuriuos turi užduoti. Geros įmonės turi atsakymus į šiuos klausimus.

Ar svarbu, kokia įmonės patirtis?

Taip, patirtis yra viskas. Įmonė, kuri dirba 20 metų, yra mačiusi visko. Jie žino, kaip išvengti klaidų. Jaunos įmonės gali būti pigesnės, bet jos mokosi iš tavo klaidų. Aš visada renkuosi patirtį.

Ar verta pasitikėti „rekomendacijomis iš draugų“?

Taip, tai geriausias būdas. Jei draugas sėkmingai persikraustė, tai yra geriausia garantija. Tačiau visada patikrink, ar situacija buvo tokia pati. Jei jis vežė tik drabužius, o tu veži baldus, tai gali būti skirtingos patirtys.

Išvada: persikraustymas į Vokietiją yra rimtas projektas, reikalaujantis dėmesio detalėms. Nesitikėk, kad viskas vyks sklandžiai be tavo įsikišimo. Rinkis patikimą įmonę, drausk krovinį, pakuok viską atsakingai ir visada turėk „planą B“. Sėkmės kelyje!