Laiku pristatomi daliniai kroviniai iš Vokietijos į Lietuvą

Klausyk, per dvidešimt metų šitame versle mačiau visko – nuo pamestų paletų iki „fūrų“, kurios įstringa Vokietijos autobanuose dėl netikėtų streikų. Kai kalbame apie dalinius krovinius iš Vokietijos į Lietuvą, visi nori stebuklo: kad būtų pigu, greita ir, svarbiausia, laiku. Bet realybė tokia, kad logistika yra gyvas organizmas, kuriame visada kažkas nutinka. Aš čia tam, kad papasakočiau, kaip iš tikrųjų veikia šitas procesas, kodėl vadybininkų pažadai kartais prasilenkia su realybe ir kaip išvengti tų erzinančių vėlavimų, kurie kainuoja tavo verslui pinigus. Pasiruošk, nes kalbėsiu tiesiai šviesiai, be jokių pagražinimų, kaip tai daro tie, kurie patys krauna prekes į puspriekabes.

Planavimo ypatumai ir realybė

Kodėl daliniai kroviniai iš Vokietijos į Lietuvą dažnai vėluoja?

Dažniausiai vėlavimai kyla dėl to, kad vadybininkai per daug optimistiškai vertina konsolidacijos laiką. Įsivaizduok, turi surinkti prekes iš penkių skirtingų Vokietijos miestų – nuo Miuncheno iki Hamburgo. Jei vienas tiekėjas vėluoja paruošti krovinį, visa grandinė griūva. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl vienos „šūdinai“ supakuotos paletės, kurią teko perdaryti, visas vilkikas vėlavo parą. Be to, Vokietijos kelių infrastruktūra dabar yra viena didelė statybvietė. Kai kurie vadybininkai žada pristatymą per dvi dienas (na gerai, realiai per tris, jei viskas klojasi idealiai), bet pamiršta įskaičiuoti vairuotojų poilsio laiką ir privalomus sustojimus, kurie yra griežtai reglamentuojami ES teisės aktais.

Kiek realiai kainuoja dalinių krovinių pervežimas šiuo maršrutu?

Kaina priklauso nuo svorio, tūrio ir, žinoma, skubos. Vidutiniškai už vieną paletę iš Berlyno į Vilnių gali mokėti nuo 80 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, ar krovinys yra standartinis, ar nestandartinis. Tačiau būk atsargus su tais, kurie siūlo „super pigiai“. Dažniausiai tai reiškia, kad tavo krovinys bus perkraunamas per kelis terminalus, o tai didina riziką jį sugadinti. Aš visada sakau klientams: jei kaina atrodo per gera, vadinasi, kažkur bus „prastova“ arba tavo krovinys tiesiog lauks eilėje, kol susirinks pilna mašina. Logistikoje už viską reikia mokėti, arba pinigais, arba laiku, arba nervais.

Ar įmanoma tiksliai suplanuoti pristatymo laiką?

Tiksliai – niekada. Gali planuoti, gali sekti GPS, bet visada atsiras koks „force majeure“. Pavyzdžiui, praeitą mėnesį vienas mano vairuotojas įstrigo prie Lenkijos sienos dėl netikėtos patikros, kuri truko šešias valandas. Klientas rėkė telefonu, kad praranda gamybos liniją, bet ką aš galiu padaryti? Nieko. Mes galime tik numatyti „langą“, kada krovinys pasieks tave. Jei kas nors žada pristatymą „iki valandos“, bėk nuo jų. Tai arba melas, arba jie tiesiog neturi patirties su realiais keliais. Visada palik bent 24 valandų rezervą savo gamybos procesams, kad išvengtum streso.

Kaip teisingai paruošti krovinį, kad jis pasiektų Lietuvą sveikas?

Svarbiausia – pakavimas. Jei siunti dalinius krovinius iš Vokietijos į Lietuvą, tavo prekės bus kilnojamos ne vieną kartą. Jos bus kraunamos į „furą“, tada į terminalą, tada į kitą mašiną. Jei paletė neapvyniota plėvele arba prekės blogai pritvirtintos, jos tiesiog subyrės. Mačiau, kaip brangiausia įranga virsta metalo laužu tik todėl, kad kažkas pagailėjo kelių eurų papildomai plėvelei. Naudok kokybiškus padėklus, ne tuos supuvusius, kuriuos radai sandėlio kampe. Ir būtinai aiškiai sužymėk kiekvieną vietą, kad vėliau nereikėtų ieškoti „kur dingo ta viena dėžė“.

Ką daryti, jei krovinys dingo arba buvo sugadintas?

Tai yra pats nemaloniausias momentas. Pirmiausia – CMR'as. Tai tavo šventas raštas. Jei priimdamas krovinį pamatai, kad pakuotė pažeista, privalai tai įrašyti į važtaraštį. Jei pasirašysi „aklai“, vėliau nieko neįrodysi. Draudimas veikia, bet tik tada, jei turi visus dokumentus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas gavo sulaužytą staklių detalę, bet neįrašė pastabos važtaraštyje. Draudimo kompanija atmetė pretenziją per penkias minutes. Tai skaudi pamoka, bet ji išmoko atidumo. Visada tikrink krovinį vairuotojo akivaizdoje, net jei jis skuba ir nervinasi.

Ar verta naudoti tarpininkus, ar geriau tiesiogiai su vežėjais?

Tarpininkai turi savo pliusų – jie turi didesnį tinklą ir gali greičiau rasti laisvą vietą mašinoje. Bet jie irgi nori uždirbti. Tiesioginis vežėjas dažnai yra pigesnis, bet jei jo mašina sugenda, tu esi vienas. Tarpininkas bent jau turi kitų variantų. Aš asmeniškai manau, kad jei siunti reguliariai, geriau turėti vieną patikimą partnerį, nesvarbu, ar tai ekspeditorius, ar vežėjas. Svarbiausia – ryšys. Jei vadybininkas kelia ragelį savaitgalį ir sprendžia problemas, o ne tik siunčia sąskaitas, laikykis jo įsikibęs.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei krovinys ne iš ES?

Nors Vokietija yra ES, kartais prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių per Vokietijos uostus. Tada prasideda „linksmybės“. Turi turėti visus importo dokumentus, EORI kodus ir t.t. Jei dokumentai netvarkingi, krovinys bus sulaikytas terminale, o už kiekvieną dieną mokėsi prastovą. Tai kainuoja baisius pinigus. Visada patikrink, ar tavo tiekėjas Vokietijoje teisingai užpildė eksporto deklaracijas. Kartą turėjau klientą, kuris dėl vieno klaidingo kodo mokėjo baudą, viršijančią paties krovinio vertę. Būk labai atidus su popieriais.

Ar vairuotojai visada kalba vokiškai arba angliškai?

Dažnai ne. Dauguma vairuotojų, važiuojančių šiuo maršrutu, yra iš Rytų Europos. Jie puikiai išmano savo darbą, bet kalbos barjeras gali būti problema. Jei kyla konfliktas pakrovimo vietoje, geriau skambink vadybininkui, o ne bandyk aiškintis su vairuotoju gestų kalba. Mano patirtis rodo, kad geriausia turėti visus nurodymus raštu, išverstus į vokiečių kalbą, kad vairuotojas galėtų parodyti sandėlio darbuotojams. Tai sutaupo daug laiko ir nervų, ypač kai reikia greitai pajudėti iš vietos.

Kaip veikia „Express“ pristatymas iš Vokietijos?

Tai brangu. Labai brangu. Jei tau reikia krovinio „vakar“, ruošk piniginę. Tai reiškia, kad mašina važiuoja su dviem vairuotojais, kurie keičiasi, kad mašina nestotų. Tai nėra „stebuklingas“ greitis, tai tiesiog nepertraukiamas važiavimas. Ar tai visada pasiteisina? Tik tada, jei tavo gamybos linija stovi. Jei tai tiesiog „norisi greičiau“, geriau pataupyk. Be to, net ir „Express“ atveju gali kilti problemų su kamščiais ar techniniais gedimais, tad garantijos, kad atvažiuos per 24 valandas, niekas neduos.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių kompanijų turi GPS sekimo sistemas. Bet ar tu tikrai nori žiūrėti į tą taškelį žemėlapyje kas penkias minutes? Tai tik didina stresą. Aš visada sakau: jei vadybininkas tyli, vadinasi, viskas gerai. Jei kažkas nutiks, tau paskambins. Žinoma, gerai turėti galimybę pasitikrinti, kur mašina, bet nepersistenk. Svarbiau yra turėti kontaktą su vairuotoju arba atsakingu vadybininku, kuris gali suteikti informaciją apie realią situaciją kelyje, o ne tik sausą koordinates.

Ką daryti, jei krovinys per sunkus arba per didelis?

Daliniai kroviniai turi savo limitus. Jei tavo krovinys viršija 2,4 metro aukštį arba sveria daugiau nei 1,5 tonos, tai jau nebe standartinė paletė. Tai reikalauja specialaus planavimo. Dažnai žmonės bando „prastumti“ didesnius krovinius kaip standartinius, o tada stebisi, kodėl vairuotojas atsisako krauti. Visada tiksliai išmatuok ir pasverk. Jei klysi, mokėsi už papildomą vietą arba už tai, kad mašina tiesiog išvažiuos be tavo krovinio. Tai labai dažna klaida, kuri kainuoja brangiai.

Ar sezonas turi įtakos pristatymo laikui?

Žinoma. Gruodį, prieš Kalėdas, viskas stoja. Visi nori viską gauti „vakar“. Vairuotojai nori namo, sandėliai perpildyti, keliai užkimšti. Jei planuoji siuntimą šiuo laikotarpiu, pridėk bent 3-4 dienas prie įprasto laiko. Taip pat vasarą, kai vyksta atostogų sezonas, gali trūkti vairuotojų. Planuok savo logistiką iš anksto, bent prieš dvi savaites. Jei bandysi viską sutvarkyti paskutinę minutę, mokėsi dvigubai daugiau arba tiesiog niekas nenorės imtis tavo krovinio.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Žiūrėk į rekomendacijas ir patirtį. Jei kompanija gyvuoja metus, būk atsargus. Jei turi savo parką – tai pliusas. Jei tik „subrangovai“, tai rizika. Paprašyk parodyti draudimo polisą (CMR draudimą). Jei jie nenori rodyti – bėk. Taip pat pasidomėk, ar jie turi patirties būtent su Vokietijos rinka. Vokietija turi specifinius reikalavimus (pvz., „Maut“ kelių mokesčiai, darbo laiko apskaita), kurių nežinant galima prisidaryti bėdų. Geras vežėjas visada atsakys į visus tavo klausimus be jokio dvejojimo.

Ar verta drausti krovinį papildomai?

CMR draudimas turi limitus. Jis moka už kilogramą, o ne už krovinio vertę. Jei siunti brangią elektroniką, o ji sveria nedaug, CMR draudimas padengs tik centus. Būtinai daryk papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai mašina apvirto, ir klientas gavo pilną kompensaciją tik todėl, kad turėjo papildomą draudimą. Be jo būtų gavęs tik simbolinę sumą. Niekada nepagailėk tų kelių eurų, tai geriausia investicija į ramybę.

Kaip elgtis su vairuotoju, jei jis vėluoja?

Būk mandagus, bet tvirtas. Rėkimas nieko nepakeis, tik sugadins santykius. Vairuotojas dažnai yra paskutinis grandinėje ir mažiausiai kaltas dėl vėlavimo. Jis tiesiog vykdo nurodymus. Jei vėluoja, klausk, kokia priežastis ir kada realiai bus. Jei vadybininkas nekelia ragelio, tada jau gali kelti balsą. Bet visada išlaikyk profesionalumą. Jei vairuotojas matys, kad tu supranti situaciją, jis galbūt pasistengs labiau, kad kuo greičiau tave pasiektų.

Ar yra kokių nors „paslėptų“ mokesčių?

Taip, jų visada yra. „Degalų priedas“, „kelių mokestis“, „papildomas sustojimas“, „prastova“. Visada klausk, ar kaina yra „all-in“. Jei ne, prašyk sąrašo visų galimų papildomų mokesčių. Kartą klientas gavo sąskaitą, kuri buvo 30% didesnė nei sutarta, nes „buvo papildomas sustojimas pakrovimui“. Tai turėjo būti aptarta iš anksto. Visada reikalauk raštiško patvirtinimo apie galutinę kainą prieš pradedant pervežimą.

Kaip veikia krovinių konsolidacija?

Tai procesas, kai tavo krovinys sujungiamas su kitų klientų kroviniais į vieną mašiną. Tai leidžia sumažinti kaštus. Bet tai reiškia, kad tavo krovinys priklauso nuo kitų. Jei kito kliento krovinys vėluoja, vėluoja ir tavo. Tai yra dalinių krovinių esmė. Jei tau reikia 100% garantijos dėl laiko, užsisakyk pilną mašiną (FTL). Tai kainuos brangiau, bet būsi vienintelis šeimininkas mašinoje. Tai paprasta matematika: arba taupai pinigus, arba perki ramybę.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai reikalauja specialaus leidimo ir įrangos. Ne kiekvienas vežėjas gali tai daryti. Jei tavo krovinys yra pavojingas, būtinai apie tai informuok iš anksto. Jei bandysi nuslėpti, gali sulaukti milžiniškų baudų ir problemų su policija. Vokietijoje kontrolė yra labai griežta. Niekada nerizikuok su ADR kroviniais. Tai ne tik pinigai, tai ir saugumas. Geriau sumokėti daugiau sertifikuotam vežėjui nei turėti problemų su įstatymais.

Ką daryti, jei krovinys yra „skubus“, bet ne „Express“?

Tada tiesiog pasakyk vadybininkui, kad tai prioritetas. Kartais tai padeda. Vadybininkai turi savo prioritetų sąrašus, ir jei tu esi „geras klientas“, tavo krovinys bus pakrautas pirmas. Santykiai logistikoje reiškia labai daug. Jei esi nuolatinis klientas, tavimi rūpinsis labiau. Jei esi vienkartinis, būsi tiesiog eilėje. Tai nėra sąžininga, bet tai yra verslas. Stenkis kurti ilgalaikius santykius, tai visada atsiperka.

Ar Vokietijos terminalai dirba savaitgaliais?

Dauguma – ne. Tai svarbu žinoti planuojant. Jei krovinys atvyksta penktadienį vakare, jis greičiausiai bus iškrautas tik pirmadienį. Tai „prastova“, už kurią gali tekti mokėti. Visada planuok taip, kad krovinys pasiektų terminalą darbo savaitės metu. Tai sutaupys tau bent dvi dienas laukimo. Tai viena iš tų smulkmenų, kurias žino tik patyrę logistai, o naujokai nuolat „įlipa“ į šitą balą.

Kaip veikia „atgaliniai“ kroviniai?

Tai kroviniai, kuriuos vežėjai paima grįždami iš Vokietijos į Lietuvą. Jie dažnai būna pigesni, nes vežėjui vis tiek reikia grįžti. Tai puikus būdas sutaupyti. Bet būk atsargus – kartais tai reiškia, kad mašina nėra visiškai „tavo“. Gali tekti palaukti, kol vairuotojas surinks kitus krovinius. Tai puikus variantas, jei tavo krovinys nėra itin skubus.

Ar verta naudoti skaitmenines platformas kroviniams?

Jos populiarėja, bet jos negali pakeisti žmogaus patirties. Platforma parodys kainą, bet nepasakys, ar tas vežėjas yra patikimas. Aš asmeniškai naudoju platformas tik kaip papildomą įrankį, bet galutinius sprendimus priimu bendraudamas su žmonėmis. Technologijos yra gerai, bet logistika vis dar yra žmonių verslas.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų vietoje?

Niekada nemokėk „į rankas“ be jokio dokumento. Tai gali būti sukčiavimas. Jei kyla problemų, skambink į įmonės būstinę. Jei vairuotojas reikalauja pinigų už tai, kad „greičiau iškrautų“, tai yra paprasčiausias kyšininkavimas. Nerekomenduoju to daryti. Tai sukuria blogą praktiką ir ateityje tik didins problemas.

Ar svarbu, kokia transporto priemonė veža?

Taip. Jei tavo krovinys jautrus temperatūrai, tau reikia šaldytuvo (refrižeratoriaus). Jei prekės aukštos, reikia „tentinės“ puspriekabės. Visada tiksliai nurodyk savo poreikius. Jei nepasakysi, atvažiuos bet kas, ir tada turėsi problemų. Tai atrodo akivaizdu, bet žmonės nuolat pamiršta paminėti tokius dalykus.

Ar galima pasitikėti vadybininkų pažadais?

Tik iš dalies. Vadybininkas nori parduoti paslaugą. Jis pasakys tai, ką nori girdėti. Tavo darbas yra užduoti teisingus klausimus ir reikalauti įrodymų. Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Būk skeptiškas, tikrink faktus ir visada turėk „planą B“.

Išvada

Logistika iš Vokietijos į Lietuvą nėra raketų mokslas, bet tai reikalauja dėmesio detalėms. Svarbiausia – planavimas, aiški komunikacija ir supratimas, kad kelyje visada gali kilti nenumatytų aplinkybių. Jei būsi pasiruošęs, turėsi gerą partnerį ir nebijosi užduoti nepatogių klausimų, tavo kroviniai pasieks tikslą be didelių problemų. Sėkmės kelyje!