Kur rasti mikroautobusų paslaugas kraustantis į Vokietiją: iš patirties žinomas vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir matavau viską – nuo taip vadinamų „keltų“, kurie vos nekelia įkalnėn, iki prabangių relokacijos paslaugų, kur kiekvienas stiklas apvyniojamas burbulu. Dažnai žmonės, kuriems reikia kur rasti mikroautobusų paslaugas kraustantis į Vokietiją, tiesiog panika, kadangi rinka pasipūtė kaip storas duona. Vieni sako, kad geriau „vietiniams“ pasitikėti, kiti – kad tik didelės firmos užtikrins saugumą. Tiesą sakant, viskas kur kas paprastesnė, jei žinai, kur ieškoti ir ką klausinėti. Po šių metų galiu pasakyti viena – nebijokite ilgai kalbėtis su vairuotoju, nes jis dažniausiai žino daugiau negu dispečeris.

Kur begioti ir ką žiūrėti iškart

Kaip išvis pradėti ieškoti to mikroautobuso?

Nekreipkiteviso į tai, ką rodo pirmasis Google puslapis, ten daugiau reklamos negu tiesos. Geriausiai veikia „žodžiu į žodį“ principas – paklauskite kaimynų ar draugų, jie jau tikrai buvo ten ir galbūt gali pateikti kontaktą. Taip pat, nuoširdžiai rekomenduoju šiek tiek „pastyrinti“ Facebook grupėse, kuriose žmonės dalinasi patirtimi, ten dažnai užkabina tikri profesionalai, o ne firmos, kurios moka tik už reklamą. Svarbiausia – neskubėkite, pasiūlymų bus daug, bet ne visi geri.

Ar verti taip vadinami „skelbimai“ ant lentų?

Zinok, seniai nebėra tokių laikų, kai ant stulpų kabinami lapai su virvių gūžtais vežėjais veikdavo. Bet kaimo vietovėse parduotuvėse dar kartais pasitaiko tokių skelbimų, ir juos verta pažiūrėti. Ten dažniausiai rašo vietiniai vairuotojai, kurie dirba be tarpininkų, todėl kaina gali būti žymiai žemesnė. Tiesa, ten reikia būti atsargiam, nes ir apgavysų gali būti, todėl visada reikia paprašyti nuotraukų arba bent jau techninės apžiūros įrašų.

Ar google žemėlapiai tikrai padeda rasti artimiausius?

Kartais, kai ieškai kur rasti mikroautobusų paslaugas kraustantis į Vokietiją, Google Maps nustojia būti tik žemėlapis ir tampa kažkokia enciklopedija. Įvesk adresą ir pažiūrėk, kas yra netoli tavo namų – kartais esąs mažas štabas, apie kurį nė nenujautai. Su tais vyrukais susisiekti lengviau, nes jie gyvena čia pat ir nebus problemų, jei reikės ateisti įvertinti daiktus iš anksto.

Ar verta kreiptis į didžiąsias logistikos firmas?

Didelės firmos turi savus privalumus – draudimą, sandėlius, tvarkingas sutartis, bet kainos... ten kainos dažnai būna tokios, kad akinius nusimauna. O šiaip jie dažnai tik perduoda užsakymus tokiems kaip aš, tai mažiems vežėjams, o užsidirba iš skirtumo. Jei jums reikia kompleksinio sprendimo su sandėliavimu, tai kodėl ne, bet jei tiesiog nuvežti sofą į Miuncheną, tai galima ir pigiau rasti.

Kuo skiriasi brokeriai nuo tiesioginių vežėjų?

Brokeris yra tas vyras, kuris sėdi biure ir niekur nevažiuoja, jis tik suveda žmones. Kai jam skambini, jis nieko nežino apie maršrutą ar kelių būklę, jis tik žino, kad už mus uždirba. Tiesioginis vežėjas – tai tas kas vairuoja, jis gali pasakyti, ar per Lenkiją važiuoti saugu, ar ne. Mano patarimas – visada stenkis kalbėti su vairuotoju, o ne su ponu iš biuro, kuris rodo į žemėlapį lazdele.

Kainos, kurios sužadina galvą

Kodėl kainos skiriasi dvigubai vienam ir tam pačiam maršrutui?

Tai yra klasika. Vienas sako, kad atveš už 300 eurų, kitas – už 600. Pirmasis važiuos seniu „Fordu Transit“, kuris gali užgesti po pirmosios didesnės įkalnės, o antrasis turi naują „Mercedesą“ su kranu. Be to, į kainą įeina kuro kaina, kuri šokuoja kaip piktas, ir vairuotojo darbo užmokestis. Kartais pigiai būna tik todėl, kad vairuotojas nori užsidirbti pinigų keliui atgal, tai vadinasi „kelio pinigai“.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek daugiau dėžių aš įkišiu?

Žinoma, bet ne taip labai, kaip galvojate. Mikroautobuso talpa yra fiksuota – jei jis telpa 8 kubinius metrus, tai tiek ir tiek, ar tu įkiši 10 dėžių, ar 50, svarbiau, kad neužpiltum viršaus. Bet jei reikia išmontuoti baldus ir dėti juos į dėžes – tai jau papildomas darbas, už kurį imamas mokestis. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko praleisime prie jūsų buto vartus.

Kas dėl užstato? Ar visada jį reikia mokėti?

Daug kas klausia ar užstatas būtinas, ir tiesiogiai sakant – taip, dažniausiai reikia. Yra nėrus vadybininkų, kurie sako, kad užstatas nereikalingas (tik pasitikėjimas), bet tai pasitaiko retai. Užstatas užtikrina, kad vairuotojas atvažiuos į laiką, o jūs nebegalvosite, kad jis nusprendė miegoti. Aš asmeniškai visada imu mažą užstatą, kad žinačiau – užsakymas realus.

Ar galima sutarti dėl mokėjimo grynaisiais pinigais?

Galiu pasakyti taip – kai kurie vairuotojai to ir laukia, nes taip gali išvengti mokesčių, bet aš to nedaryčiau. Grynaisiais mokėti pavojinga, nes nėra jokio įrodymo, kad tu mokėjai. Geriau pervesti į sąskaitą arba pasirašyti dokumentą, kad vėliau nebutų bėdų. Nors, žinoma, jei abipusis pasitikėjimas didelis, tai kai kas ir sutinka nusikalbėti dėl 50 eurų nuolaidos.

Kas darbiau uždirba – didelės firmos ar maži vežėjai?

Man atrodo, kad maži vežėjai dirba sunkiau, gauna mažiau, bet turi daugiau laisvės. Didelės firmos uždirba iš apimties, jos turi šimtus mikroautobusų, o toks vairuotojas kaip aš turi tik vieną. Taigi, jei norite padėti „mažajam“, kreipkitės tiesiogiai į mus – mes turime daugiau motyvacijos padaryti gerai, kad gautume rekomendaciją.

Ar yra kokia nors „paskutinės minutės“ kaina?

Kartais taip atsitinka, kad vairuotojas važiuoja tuščia atgal ir nori užsidirbti bent kažką. Tada gali pasiūlyti nuolaidą, bet tai tik tada, jei jūsų datos sulgios. Jei skambinate ryte, o norite išvažiuoti popiet, tai tikėkitės didelių kainų, nes tai jau skubus reikalas. Geriausia planeuoti iš anksto, tada ir kaina bus draugiškesnė.

Kelionės eiga ir nesklandumai

Kiek laiko trunka tas važiavimas į Vokietiją?

Teoriškai, iki Berlyno nuo Vilniaus važiuoti apie 12 valandų, jei neužstringi pasienyje ir nekalbi su kiekvienu sunkvežimio vairuotoju. Praktiškai, dažnai užtrunka ilgiau, nes yra darbų įkėlimas-iškėlimas, o vairuotojai turi poilsio režimus. Geriau taikyti į tai, kelias užtruks dieną ar dvi, o ne skaičiuoti valandas.

Ar vairuotojas gali naktį važiuoti be poilsio?

Jūs galvojat, kad jis gali, bet įstatymai sako, kad negali. Tachografai viską fiksuoja, ir jei jį sustabdys policija, baudos didžiulės. Aš kažką kartą bandžiau važiuoti per naktį be poilsio, kai buvau jaunesnis (kaltas), bet dabar to nedaryčiau. Saugiau, kai vairuotojas miega poilsio zonoje, negu kai jis mėgina nukirsti kelią mieguodamas vairuojant (oje, ne taip, jis negali vairuoti mieguodamas, bet jis gali užmigti).

Kas daro, jei pasienyje užstrigame 5 valandas?

Tai nuožiūria situacija. Jei tai mūsų kaltė (pamestas dokumentas), tai laukti mums. Jei eilės, tai laukiame visi kartu. Kartais vairuotojai turi savyje gėrimų ar maisto, bet ne visada. Geriausia susitarti iš anksto – ar vairuotojas pasirūpins maistu, ar jums reikia turėti savo kanapių (ne, ne tasų, o maisto). Žinoma, jei laukimas per ilgas, gali kilti problemų dėl vairuotojo poilsio laiko.

Ar vairuotojas gali paimti keleivį kartu su krovininiu mikroautobusu?

Formaliai – ne, jeigu tai krovininis transportas, ten neleidžiama vežti žmonių. Bet realybėje dažnai imasi ir žmones, jeigu sutinka ir yra vietos. Tiesa, jei įvyks avarija ar sustabdys policija Vokietijoje, gali būti rūpesčių, nes draudimas nebegalioja. Aš tai nerekomenduoju, nebent tai yra labai artimi žmonės ir viskas susitarta žodžiu.

Kas vyksta su daiktais, jei mikroautobusas sugenda?

Tai baisiausia baima. Jei sugenda variklis prieš pat Berlyną, tai reikia skambinti gelbėtojams. Jeigu turime draudimą (kas privaloma!), tai jis apmoka daiktų pervežimą kitu transportu arba sandėliavimą. Be to, dažnai įmonės turi rezervinius mikroautobusus, bet ne visada toli nuo jūsų. Geriausia pasidomėti apie draudimą prieš išvykstant.

Ar verta sekti mikroautobuso buvimo vietą realiu laiku?

Daugelis suteikia nuorodą, kur galima matyti, kur yra jūsų daiktai. Tai labai ramina, ypač kai važiuojate su vaikučiais priešakyje. Bet ne visada sistema veikia tiksliai, kartais signalas dingsta miškuose arba vairuotojas tiesiog užmiršta įjungti. Nereikia panikuoti, jei 20 minučių nepasikeičia vieta – gali būti, kad jis tiesiog gera maitinasi.

O jei reikia paimti daiktų iš kelių vietų?

Tai daromas, bet už papildomą mokestį. Vairuotojai nemėgsta važinėti po visą miestą ir užtrukti po 20 minučių vienoje vietoje. Geriausia viską surinkti vienoje vietoje arba suderinti taip, kad maršrutas būtų racionalus. Aš pvz., važinėjau po visą Vilniaus rajoną ir užtrukau dieną, o tai man neapsimokėjo.

Vokietijos niuansai ir ypatingumai

Ar sunku važiuoti Vokietijos keliais su mikroautobusu?

Vokietija tai greitkeliai, bet ten ir taisyklės griežtesnės. Reikia žinoti, kokia maksimali greitis, ir tikrai negalima važiuoti dešiniaju ruožu, jei tu tuščias. Be to, daugeliu miestų centruose yra „Umweltzone“ – ekologinės zonos, į kurias negalima važiuoti be specialios kortelės. Patikrinkite, ar jūsų vežėjas tai turi, obaus gausite baudą.

Kas daryti, jei vokietis kaimynas neleidžia iškrauti?

Tai nėra jūsų problema, o vairuotojo. Jis turi susitvarkyti su vietinėmis taisyklėmis, pasiimti leidimą arba rasti vietą, kur negalima varžyti. Kartais reikia statyti perspėjamųjų ženklų (triangles). Vokietai yra disciplinuoti, bet jei juos pažeidi, būna nepatenkinti. Geriausia iš anksto pasidomėti, ar galima stovėti prie namų.

Ar sunku rasti vietą iškrauti mieste centre?

Dideliuose miestuose kaip Hamburgas ar Miunchenas vieta „auksinė“. Mikroautobusą reikia statyti taip, kad nekentėtų eismas. Kartais reikia važiuoti į specialią „Ladezone“, kurios laikas ribotas (pvz., 30 min). Jeigu vairuotojas nežino tos vietos, gali praleisti daug laiko važinėdamas ratu.

Ar Vokietijoje reikia mokėti už važiavimą greitkeliais?

Daugelis sako, kad sunkvežimiai moka, bet mikroautobusai iki 3,5 tonų – ne. Tačiau kai kurie greitkeliai (pvz., tuneliai ar tiltai) gali būti mokami. Geriausia, kad vairuotojas turėtų „Vignette“ arba kortele. Aš asmeniškai visada turiu su savim €10 eurų atsargines, kai važiuoju į Austriją, bet į Vokietiją dažnai važiuoju be mokesčių (išskyrus atskirus atvejus).

Kas dėl šiukšlių po iškrovimo?

Vairuotojas turi pasirūpinti, kad pakuotės (dėžės, plėvelės) būtų išvežtos. Jis negali tiesiog palikti jų gatvėje. Vokietijos šiukšliadėžės griežtai stebimos, ir už šiukšlių mėtymą gali gauti didelę baudą. Užsirašykite iš anksto, kad ar tai įeina į kainą, ar reikės papildomai sumokėti už „atkėlimą“.

Ar galima išsiųsti daiktus be manęs (tiktai su vairuotoju)?

Taip, tai dažnas dalykas, kai žmonės persikelia anksčiau. Vairuotojas atvyksta, paima daiktus, išveža ir iškrauna. Bet tuomet reikia labai aiškiai suderinti, kas yra kur, ir, svarbiausia, kas atiduoda raktus. Reikia pasitikėti tam žmogui, kuris priima daiktus. Aš taip vežiau daiktą merginai, kuri niekur buvo išvykusi, ir teko laukti valandą kol jos močiutė atnešė raktus.

Dokumentai ir smulkmenos

Kokius dokumentus reikia pasiruošti?

Svarbiausia – daiktų sąrašas (inventorius). Jis nereikalingas Lietuvoje, bet jei sulaiko vokiečiai ar lenkai pasienyje, jis gali išgelbėti nuo mokesčių. Be to, reikalingas asmens dokumentas (pasas ar ID), jeigu važiuojate kartu. Jei tik krovinys – tiek ir užtenka, nebent yra brangios technikos.

Ką daryti, jei pasienyje klausia apie dovanojimą?

Niekada nesakykite, kad dovanojate, jei tai ne tiesa. Vokietija turi mokesčius už dovanas, jei vertė viršija tam tikrą ribą. Geriau sakyti, kad tai „persikėlimo turtas“, kai kuris įleidžiamas be mokesčių. Tiesa, jei dažnai važiuojate ir atvešiate po naują televizorių, tai gali įtarti.

Ar reikia draudimo sutarties spausdinto?

Labai praverčia. Galima ir turėti el. versiją telefone, bet popierinis visad geriau. Ypatingai jei įvyksta incidentas kelyje. Draudimas turi padengti ne tik transportą, bet ir vežamą turtą. Pasitikrinkite, ar draudimo suma atitinka jūsų daiktų vertę, o ne tik mikroautobuso.

Ką daryti, jei vairuotojas kalba tik vokiškai ar rusiškai?

Tai dažna problema. Daugelis vairuotojų moka rusiškai, bet lietuviškai – ne. Jei jūs nežinot nei vieno, susiderėkite iš anksto gudriai – parašykite adresą popieriaus lapeliu. Aš turiu savo žodynėlį su pagrindiniais žodžiais, bet dažnai tiesiog rodau rankomis.

Ar turi būti spausdintas CMR dramblys?

Formaliai taip, bet mažiems vežėjams sukelia daugiau rūpesčių. CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis. Ji apsaugo abi puses. Aš ją dažnai rašau ranka, nebent klientas labai reikalauja spausdinto. Bet jei reikšmingi kroviniai – tikrai būkite reikalaujantys CMR.

Kaip elgtis, jei vairuotojas atvyksta su kita mašina nei sutarta?

Kartais techninės problemos priverta pakeisti automobilį (pavyzdžiui, „Sprinteris“ sugedo, važiuoja „Fordas“). Jei mašina tokios pačios klasės ir talpos, tai nėra tragedija. Bet jei atvažiuoja mažesnė ar be liftuko, o jums reikėjo iškelti pianiną – tuomet galima ir atsisakyti. Reikia tik suinteresuoti iš anksto.

Vokietijos miestai ir specifiniai reikalai

Ar sunku įvežti daiktus į Miuncheno centrą?

Ten griežtos taisyklės. Reikia specialių leidimų, ypač kai mieste vyksta renginiai. Aš kažką karta bandžiau važiuoti be leidimo ir teko pasukti atgal. Geriau pasamdyti lokalius „porterius“ arba susitarti, kad iškrauna už miesto ribų.

Kaip yra su Kraustymu į Berlyną (Berlyno zona)?

Berlynas didelis ir ten daug „Umweltzone“ zonų. Be žalios kortelės neįeisi. Be to, dauguma namų turi daugiausiai 3 aukštus be lifto, tai užtepimas. Susiderkite, kad vairuotojas turi būti fiziškai pasirengęs nešioti daiktus penktu aukštu laiptais, jei lifto nėra.

Ar yra specifika važiuojant į Hamburgo uosto zoną?

Ten daug sunkvežimių ir siaurų gatvelių. Reikia tikslaus GPS, kuris nenuves po tiltu, per kurį nepereisi. Be to, ten daug vienuolių ir benamių, tad reikia saugoti automobilį, kad niekas neįlįstų. Ne visi vairuotojai mėgsta važiuoti ten dėl triukšmo ir streso.

Ar galima rasti pigiau, jei važiuojame į mažus miestelius, pvz., Bavarijos kaimus?

Kartais taip, nes ten mažiau eismo ir greičiau iškrauna. Bet jei ten važiuoja tik vienas vairuotojas per mėnesį, jis gali įkainoti brangiau, nes jam neapsimokėtų važiuoti tik dėl jūsų. Užklausos apie mažus miestelius visada individualios.

Išvados

Galiausiai, viskas susumuoja į tai, kad kur rasti mikroautobusų paslaugas kraustantis į Vokietiją – tai ne tik klausimas apie paieškos sistemą, bet ir apie sveiką protą. Svarbiausia yra pasitikėjimas tuo žmogumi, kuris atveš jūsų gyvenimą į kitą šalį. Nenusileiskite pirmam pigiam pasiūlymui, jei jis kelia abejonių, ir nebijokite klausti tiesioginių klausimų apie patirtį bei techninę būklę. Sėkmės kelyje ir tegul šis persikėlimas būna kuo mažiau stresingas, o Vokietijoje viskas susirinks į vietą taip, kaip planavote. Geriausia pasitikėti tiems, kurie nebijo pasakyti tiesą apie galimas klūtis.