Kraustytis į Vokietiją su mikroautobusu greita ir paprasta: vadovas iš vidaus

Sveiki, pagaliau atėjote teisingai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti vieną – kraustytis nėra taip paprasta kaip atrodo YouTube vaizdeliuose. Žmonės dažnai galvoja, kad įsėdi į mikroautobusą ir važiuoji, deja, realybė yra šiek tiek kitokia. Kraustytis į Vokietiją su mikroautobusu greita ir paprasta gali būti tik tada, kai žinai smulkmenas, kurių niekas nesako. Čia ne tik apie vairavimą, tai apie dokumentus, svorius, pasieniečius ir, žinoma, nervus. Todėl nusprendžiau parašyti šitą straipsnį, kad jums būtų lengviau, o man – mažiau skambučių naktį su klausimu "kur aš dabar esu?".

Kas reikalinga iš pradžių ir kodėl visi baiminasi svorio

Ar tikrai reikia TIR knygelės jei važiuoju su mikroautobusu?

Žemiau klausiate apie TIR, bet kalbėsime tiesiog. Jei turite paprastą „B“ kategoriją ir važiuojate su mažiau nei 3,5 tonos svorio mašina, TIR jums nereikalingas, tai yra akivaizdu. TIR reikalingas didiesiems sunkvežimiams, kurie veža prekes tarp šalių muitinės kontrolės be sustojimų. Tačiau jei jūsų mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonas (o dažnai „Mercedes“ Sprinter ar VW Crafter su pilnu kroviniu ir šoferiu viršija tą ribą), tai situacija pasikeičia. Tada jums jau reikia „C“ kategorijos teisių ir viskas tampa daug sudėtingiau. Daugelis klientų apie tai sužino tik tada, kai juos sustoja policija.

Kaip suprasti tą 3,5 tonos limitą, jis tikrai toks tikslus?

Tai yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų. Žmonės nuomoja mikroautobusą, rašo ant nuomos sutarties „techninis 3,5t“, bet įkrauna jį taip, kad tūpsta spyruoklės. 3,5 tonos – tai ne tik mikroautobuso tuščias svoris, tai ir viso krovinio bei keleivių svoris. Buvau atvejų, kai žmogus vežė pianiną, kelis metalinius spintas ir dar du bičiulius, o paskaičiuojant pasirodė, kad viršyta apie toną. Vokietijoje policija tuo labai domisi ir baudos nėra mažos, todėl geriau svoris kelti ant svarstyklių prieš išvykstant, o ne pasigyventi kelyje.

Ar galiu nuomotis mikroautobusą ir vairuoti pats?

Žinoma, galite, niekas jums neleidžia. Bet turėkite omenyje, kad nuomos kompanijos turi savų taisyklių. Dažnai jos draudžia važiuoti į šalis, kurios nėra ES, bet jei kraustytis į Vokietiją, tai problema mažesnė. Svarbiausia – pasidomėkite draudimu. Ar jis galioja užsienyje? Ar yra fransizė (ta suma, kurią turite sumokėti prireikus)? Kartais tas draudimas būna tik „Lietuvoje ir Latvijoje“, o kai jau esate prie Berlyno apskrities, tai viskas, jūs be draudimo. Geriau kartą papaprašyti vadybininko parodyti draudimo polisą, nei vėliau gailėtis.

Kiek iš viso kainuoja toks pervežimas be vadybininkų?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo to, kiek degalų sušvaistote. Šiuo metu degalai Vokietijoje brangesni nei pas mus, bent jau dažniausiai. Jei turite savo mikroautobusą, tai kainuos beveik niekaip, tik degalai. Jei nuomotės – tai nuoma, degalai ir galbūt kelių mokesčiai. Vokietijoje keliai mokami, bet mažiems mikroautobusams dažnai nemokami, jei svoris mažesnis nei 3,5 tonos (čia reikėtų patikrinti konkrčiai, nes prieš met buvo pokyčių). Taigi, jei ekonomiškai važiuojate, galite tilpti į 200-300 eurų ribą, o jei lenkiate – geriau neskaičiuokite.

Ar reikia kažką specialaus daryti su dokumentais prieš išvykstant?

Pagrindinis dalykas – CMR sąvarta. Nors kai kas sako, kad jei vežate savo daiktus, jos nereikalinga, aš visada patariu ją užpildyti. Kodėl? Nes jei dingsta bagažas ar įvyksta avarija, be jokio popieriaus įrodinėti, kad buvo ta baldų komplekta, bus neįmanoma. CMR sąvarta yra kaip garantas. Be to, pasitikrinkite techninį apžiūrą. Jei pasibaigs po dvių dienų, o važiuojate penkias, tai policijai Vokietijoje labai įdomu. Jie mėgsta tokias smulkmenas gaudyti.

Kelionės eiga: kelių rodyklės ir lenkų vairuotojai

Kokia geriausia maršrutas parinkti, kad nenuviliotum?

Eilučių laukti prie Lenkijos-Vokietijos pasienio (nors jis ir yra „vidinis“, bet kartais tikrina) nėra mėgstama. Galite važiuoti per Kaliningradą, bet ten mokesčiai ir dokumentų chaosas, tai man atrodo per daug sudėtinga tiems, kas nori kraustytis į Vokietiją su mikroautobusu greita ir paprasta. Geriausias variantas yra važiuoti per Lietuvą, Lenkiją (šiaurės dalimi) ir toliau į Vokietiją. Žinoma, keliai vietomis prasti, ypač Lenkijoje, bet greičiau ir be jokių papildomų vizų ar draudimų galvos skausmo.

Ar tikrai taip blogai Lenkijos keliai?

Gal ne taip blogai kaip prieš 10 metų, bet vietomis vis dar juokas. Ypač jei nukrypsite iš magistrales. Važiuojant link Ščecino ar Poznanės, keliai šiuo metu daug kur remontuojami, yra „juostų“, apie kurias pranešta tik viena diena prieš (arba visai nepranešta). Užtikrintai pasakysiu – jei mylite savo pakabą, važiuokite lėčiau. Buvau atvejo, kai klientas rado duobę greitkelyje (kaip gi taip įvyko?), ir mes ten gyvename valandą laukiant gelbėjimosi.

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Berlyno?

Teoriškai, jei važiuojate 120 km/h visą laiką ir nustojate, tai apie 10-12 valandų nuo Vilniaus. Bet mes kalbame apie realų gyvenimą. Reikia sustoti degalams, reikia pavalgyti, reikia išsitiesti nugarą (nes „B“ kategorijos vairuotojams po 4,5 valandų reikia poilsio, taip, tai galioja ir tiems, kas vežia savo daiktus, jei tai komercinis vežimas). Taigi, planuokite maždaug 14-16 valandų su poilsiais. Ir tai jei nėra didžiulių spūsčių prie Varšuvos.

Ar dažnai sustoja Vokietijos policija?

Vokietijos policija yra labai disciplinuota. Jei jūsų mašina atrodo „įtariamai“ – pilna dėžių, langai uždengti, tai jie gali sustabdyti. Jie tikrina svorį, tai jau minėjau, taip pat tiria, ar nėra narkotikų (ypač jei važiuojate iš rytų). Jei viskas tvarkoje – dokumentai tvarkingi, svoris normalus, tai jie greit paleidžia. Bet jei matau, kad vairuotojas išsigandęs, tai jie jaučių tą kvapą. Būkite ramūs, tai pagrindas.

Ką daryti su keliais mokesčiais Vokietijoje?

Vokietijoje yra kelių mokesčių sunkvežimiams (vadinamasis „LKW-Maut“), bet jei jūsų bendras svoris yra mažiau nei 7,5 tonos (daugeliui mikroautobusų taip yra), tai jums mokėti nereikia. Tačiau, kai kurie tuneliai ar tiltai gali būti mokami. Viską tiksliai sužinosite iš savo GPS navigacijos, jei nustatysite, kad vairuojate mikroautobusą. Nenujunkite to nustatymo, nes pateksite į miesto centrą, kur kuriam transportui įvažiuoti draudžiama.

Praktiniai dalykai: kaip viską susitvarkyti be nervų

Ar verta samdyti kelnius (krautuvus), ar patys susitvarkome?

Jei turite 25 metų sūnų, kuris sunkiaatletis, tai galit patys. Jei ne, tai geriau pasamdyti. Kraustymas yra ne tik nešiojimas, tai ir logistika – kaip sudėti, kad nesugriūtų? Kadaise vienas klientas bandė įkišti sofą pro duris, kurios buvo per mažos, ir galiausiai teko mokėti už sofos išmontavimą ir vėl surinkimą Vokietijoje. Brangiau išeis už kelių vyrų darbą Lietuvoje.

Kaip apsaugoti baldus nuo pažeidimų?

Nebijokite užduodti šito klausimo. Popierius, kartonas, oro burbulai – tai jūsų geriausi draugai. Aš asmeniškai visada dedu į vidų šiaudų arba senų antklodžių tarp baldų. Vokietijos keliai, nors ir geri, turi savo akligalius – vairuotojas gali staigiai stabdyti. Jei stiklinė lentyna skries pro vidų, tai bus liūdna. Užklotkite viską, ką galite, net jei atrodo, kad tai per daug darbo.

Ar galiu veži maisto produktų, kad nereikėtų pirkti pradžioje?

Žinoma, galite, bet yra ribojimai. Mėsos, pieno produktų neįmanoma vežti be specialių veterinarinių pažymų, jei kiekis viršija tam tikrą normą (nors asmeniniam naudojimui dažnai praleidžia, bet rizikuoti nereikia). Virtuvės druskos, makaronai, konservai – prašom. Vienas klientas bandė vežti dešreles visam kaimui, jam jas atėmė pasienyje. Darbas buvo šūdas, gi. Taigi, vežkite sauso maisto, o šaltaike geriau nusipirkite parduotuvėje „Kaufland“ atvykus.

Ką daryti su šiukšlėmis, kurios atsiranda pakrovimo metu?

Nieko tokio paprasto, o kartais tokio sudėtingo. Negalima tiesiog išmesti visų dėžių pirmoje degaline. Lietuvoje daug kur yra konteineriai, reikia susirasti tinkamą. Vokietijoje dėžių išmetimas gali kainuoti, jei nesate pasiruošę. Aš visada patariu klientams viskas suplėšyti ir sudėti į didelius maišus, tai užima mažiau vietos. Geriau palikite švarų miestą, nei gausite baudą už šiukšles gatvėje.

Ar reikia susirasti vietos iš anksto iškrauti?

Tai labai svarbu, jeigu atvykstate naktį. Vokietijos miestuose griežtai stebimi parkavimo taisyklės. Jei užblokuosite kelio arba privažiavimą, greitai atvyks „Bauamt“ (statybų tarnyba) arba policija. Gali būti, kad mašina nusigauti. Susisiekti su savininku ir sakyti, kada planuojate atvykti. Kartais netgi ten reikia speciali leidimo (Schilder pastatyti), kad užimtum vietą laikinai.

Vokietijos specifika: kas čia kita nei namuose

Ar sunku susirasti gyvenamąją vietą be vokiškų kalbos žinių?

Ne, dabar viskas yra internete. „ImmoScout24“ ar „WG-Gesucht“ – čia jūsų draugai. Tiesą sakant, kalbos barjeras nebėra toks didelis, kaip buvo anksčiau, daugelis vokiečių kalba angliškai. Bet nuomos sutartys – tai kita. Ten gausu „small print“ (smulkmenų), kurias reikėtų perskaityti. Jei negalite, pasamdykite vertėją arba paklauskite draugo, kuris kalba. Nenusigirkite, kad nežinojote, kas parašyta.

Ką daryti su registracija mieste (Anmeldung)?

Tai pirmas dalykas, ką turite padaryti atvykus. Be „Anmeldung“ negalite atidaryti banko sąskaitos, gauti darbo ar net interneto. Einate į „Bürgeramt“ (gyventojų tarnybą) ir registruojatės. Ten eilės gali būti ilgos, reikia užsiregistruoti internetu prieš tai. Niekas ne sako, kad kraustytis į Vokietiją su mikroautobusu reiškia tik važiavimą, dar reikia „pergyventi“ biurokratiją.

Ar brangu gyventi Vokietijoje lyginant su Lietuva?

Viskas priklauso nuo miesto. Miunchene ar Hamburge – tikrai brangu. Rytinėje Vokietijoje (Drezdenas, Leipcigas) pigiau. Nuoma už butą gali svyruoti nuo 500 iki 1500 eurų už šaltuosius metus. Maistas taip pat brangesnis, bet atlyginimai didesni. Žinoma, jei dirbate „juodai“ arba už minimumą, tai gali būti sunku gyventi, tačiau dauguma išvykstančiųjų ieško geriau apmokamų darbų.

Ar reikia keisti lietuviškus vairuotojo pažymėjimus?

Jei esate ES pilietis, tai nereikia. Lietuvos pažymėjimas galioja Vokietijoje be jokių problemų. Bet jei planuojate čia apsigyventi ilgam ir jūsų pažymėjimas pasibaigs, tuomet galėsite jį pakeisti į vokišką (bet tai nebūtina). Tiesiog atkreipkite dėmesį, kad jeigu padarysite pažeidimą, baudos atkeliaus į Lietuvą, informacija susijungia.

Kaip su telefonu ir internetu?

Čia lengva. Užsukite į bet kurį „Telekom“, „Vodafone“ ar „O2“ saloną. Pasirašote sutartį ir jums duoda SIM kortelę arba routerį. Internetas Vokietijoje greitas ir stabilus (beveik visur, išskyrus kaimus, kur yra tik „Fritz!Box“ su vargu tinkamu signalu). Nebijokit to, viskas suorganizuota greitai, tik reikės turėti banko sąskaitą ir „Anmeldung“.

Finansai ir teisiniai dalykai, kuriuos visi pamiršta

Ar galima dirbti be vokiškų kalbos žinių?

Galima, bet darbo pasirinkimas bus ribotas. Fabrikuose, sandėliuose, valymo srityje – ten dažnai kalba nėra būtina, nes darbuotojai dažnai yra iš viso pasaulio. Bet jei norite geresnio atlyginimo, kalbos mokėjimas būtinas. Nereikia kalbėti kaip Gėtė, pakanka susikalbėti kasdien. Vokiečiai vertina, kai bandote kalbėti jų kalba, net jei darote klaidų.

Kas dėl mokesčių ir gyventojų pajamų mokesčio?

Čia jau sudėtingesnė tema. Jei tapstat Vokietijos gyventoju (t.y. pragyvenate ten daugiau nei 183 dienas per metus), turite mokėti mokesčius Vokietijoje. Jų sistema skiriasi nuo mūsų, yra daugiau atleidžiamųjų sumų (pvz., vaikams, darbo kelionėms). Geriau susirasti „Steuerberater“ (mokesčių patarėją), jis padės išsisukti su tais formeliais. Nederėtų meluoti Vokietijos mokesčių institucijai („Finanzamt“), jie turi labai geras sistemas tam tikrinti.

Ar reikia turėti vokišką banko sąskaitą?

Beveik neįmanoma gyventi be jos. Darbdaviai moka į ją algą, o iš jos eina nuoma ir mokesčiai. Atidaryti labai paprasta – einate į banką su pasu ir „Anmeldung“ popieriumi. Dabar daugelis suteikia galimybę atidaryti sąskaitą internetu (pvz., „N26“), kas yra dar paprasčiau. Tiesiog pasirūpinkite, kad turėtumėte IBAN kodą, kurį galėtumėte pateikti darbdaviui.

Ką daryti, jei sužeidžiate ar susirgote Vokietijoje?

Vokietijoje veikia privalomasis sveikatos draudimas. Jei dirbate legaliai, darbdavys turi jį sumokėti už jus. Jei ne, tai turite turėti savo privatalų draudimą (kadangi be draudimo negalite gyventi legaliai). Gydymas čia kokybiškas, bet lankantis be draudimo gali kainuoti labai brangiai. Vienas mano klientas nukrito paverždamas baldus ir susilaužė ranką, be draudimo sąskaita buvo beveik 2000 eurų.

Ar sunku susirasti mokyklą vaikams?

Jei vaikus vesite, tai greičiausiai jie eis į „Grundschule“ (pradinę). Vokiečiai labai rūpinasi vaikų integravimu, yra specialių pamokų užsieniečiams („DAZ“). Tiesiog eikite į vietinę mokyklą su vaikų gimimo liudijimais ir savo dokumentais. Jie patys viską suorganizuos. Žinoma, vaikui gali būti sunku pirmą mėnesį, bet vaikiškas smegenys greitai įsisavina kalbą.

Galutiniai patarimai ir pavojaus šaltiniai

Ar yra kokių nors „pavojų“, apie kuriuos negalima kalbėti?

Kodėl negalima? Galima ir tereikia. Pagrindinis pavojus – tai sukčių, kurie siūlo „pigius“ butus ar darbus be sutarčių. Nepasirašykite nieko, ką nesuprantate, ir niekada nesiųskite pinigų iš anksto už butą, kurio nepamatėte. Tai senas, bet veikiantis triukas. Be to, saugokitės savo daiktų – miestuose yra vagių, nebūkite per daug atviri.

Kas daryti, jei mikroautobusas sugenda kelyje?

Pirmiausia – nepanikuokite. Užsukite į šalutį, įjunkite „avarinius“ žibintus. Išsikviesti pagalbos Vokietijoje paprasta, yra „ADAC“ arba kita pagalba. Jei turite draudimą, jis padengs gabenimo išlaidas. Buvau atvejo, kai klientas bandė remontuoti variklį kelyje priešais „Autobahn“, tai gana pavojinga ir nelegalu. Geriau laukti specialistų.

Ar verta visiems daiktams vežti, ar geriau nusipirkti naujus?

Apie tai pagalvojus, kai kurie dalykai, kaip senos sofos ar spintos, gali netikti verti vežimo. Vokietijoje naudotus baldus galima rasti labai pigiai („eBay Kleinanzeigen“), o kartais ir nemokamai (jei juos pačiam atsiimti). Aš sakyčiau – vežkite tai, kas brangu arba su jumis siejama emociniškai, o likusius pirktite ten. Taip apsimoka ir laiko, ir pinigų.

Kaip elgtis su vokiečiais, jei nemoki kalbos?

Būkite mandagūs. Vokiečai mėgsta tvarką, bet jei mato, kad bandote ir esate pagarbus, jie padės. Naudokitės gestais, angliškais žodžiais arba vertėjais telefonu. Niekada nesibjaškykite, jei kas nepavyksta pirmą kartą. Pinigai („Geld“) kalba visur, bet žmogiškumas svarbiau.

Ar sunku susigyventi su kitais lietuviais ten?

Lietuvių Vokietijoje yra daug, ypač didžiuosiuose miestuose. Yra lietuviškų maldos namų, bendruomenių. Jei jausties vienišas, galite susirasti juos per socialinius tinklus. Bet kartais geriau integruotis su vietiniais, kad geriau išmoktumėte kalbą ir suprastumėte kultūrą.

Ar kas pasikeitė po paskutinių metų migracijos krizių?

Tikrinimai pasienyje griežtesni, bet tai labiau liečia nelegalią migraciją. Jei dokumentai tvarkingi, jums nieko nesigręž. Vokietija vis dar yra atvira ir pageidaujama šaka emigrantams, ypač jei turite kvalifikaciją. Tik nebijokite to proceso, jis nėra toks baisus, kaip atrodo iš šalies.

Kodėl kai kurie sugrįžta atgal?

Dėl skirtingų priežasčių. Kai kuriems nepavyksta susitarti su šeima, kitiems nelabai patinka oras (gi, čia drėgna), o dar kitiems tiesiog nepavyko rasti to, ko ieškojo. Kraustytis į Vokietiją su mikroautobusu nėra stebuklas išgyvenimo, tai tik tikslas pasiekti. Kas bus toliau – priklauso nuo jūsų.

Pabaigos mintys

Na, štai ir viskas. Tikiuosi, kad šitos info padės jums išvengti didžiausių klaidų. Svarbiausia – nepermokykite mašinos, turėkite tvarkingus popierius ir būkite kantrūs kelyje. Kraustytis į Vokietiją su mikroautobusu gali būti tikrai nuotykių istorija, jei viską suplanuosite su šaltos galva. O jei kils klausimų – tiesiog skambinkite man, až žinau, kur tas mikroautobus dabar stovi.