Kraustymosi išlaidos Vokietijos kryptimi atitinka lūkesčius: kas nutinka tikrovėje

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, matyta daug – nuo idealiai sureguluotų pervežimų iki tokių istorijų, kurias norėtųsi iškart užmiršti. Žmonės visada bijo, kad kaina užlips į dangų arba, dar blogiau, kad paslauga bus nepakankamai gera. Dažnai klaustate, ar įmanoma, kad kraustymosi išlaidos Vokietijos kryptimi atitinka lūkesčius, kai viskas aplinkui braststa. Tiesą sakant, atsakymas nėra vienareikšmis. Čia ne tik apie eurų sumą, bet ir apie tai, ką tu sumą gauni. Rašysiu taip, kaip šnekėčiau su draugu prie alaus, be jokių „marketingo“ apvadų, tiesiog iš ilgos patirties. Pasigirskime, pasibūkime, tiesiog pažiūrėkime į situaciją iš vidaus.

Pagrindiniai dalykai apie kainų formavimąsi

Kaip išvis susiskaičiuoja kainą ir kodėl ji skirtinga?

Kainą lemia ne tik atstumas nuo A iki B punkto, nors ir tai svarbu. Pagrindas yra tūris – kiek daugiau ar mažiau vietos krovežis užims sąlyginame „kubelyje“. Tada įeina degalai, kurie šiandien... na, jų kaina šokinėja kaip beprotnamiai. Taip pat svarbu, ar reikia kelti daiktus penktame aukšte be lifto, ar galima užvažiuoti patysems durims. Vėliau pridedamas vairuotojo darbas ir darbo sąnaudos. Bet svarbiausia – kiek darbo užtruks. Jeigu tu pasaky „turiu du kotedžus“, tai skaičiuokime ne vieną valandą. Tiesiog kiekvienas kilogramas turi savo kainą.

Ar tikrai taip, kad mažesnis kiekis visuomet reiškia mažesnę kainą?

Ne visada. Yra toks dalykas kaip fiksuota iškrovimo kaina. Jeigu turi vieną grandinę, kainos gali būti panašios kaip ir pervežiant visas namų apyvokos prekes, nes reikia vykti tolimą kelią. Vokietija didelė, važiuoti į Miuncheną ir į Štetiną – tai skirtingi nuotoliai. Taigi, kartais vieno daikto pervežimas gali atsieiti brangiau vieneto pagalba, nei keleto dėžių siunta. Čia susidaro tas absurdas, kad mažiau daiktų – didesnė kaina už vienetą. Taip yra dėl logistikos, priverčiuos su tuo sutikti.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kainą be išankstinio apžiūrėjimo?

Nes jos bijo, kad jei parodys tikrą kainą, tu nubėgsi. O jei pasiūlo už „nugąžtant“, tada vėliau gali pridurti: „o, mes nesitikėjome, kad sofa tokia didelė“. Tai senas triukas. Aš visada saku, ateikite pamatyti (arba siųskite video), nes kitaip kraustymosi išlaidos Vokietijos kryptimi atitinka lūkesčius tik tiek, kiek tu nenusimanei apie galimas papildomas užsakymo eigos komplikacijas. Geriau dešimt kartų paklausti apie kainą prieš, nei gailėtis po.

Kas daro įtaką, kad išlaidos Vokietijon nešoktų į aukštus?

Planavimas. Jeigu viskas supakuota dėžėse, o ne maišuose ant grindų, vairuotojas darbas trunka trumpiau. Jeigu galima iš karto pakrauti į liftą, nešioti per nugarą – taip pat. O jeigu dar reikia išmontuoti spintelę, kurią kažkas surinkino prieš 20 metų su cinkuotaisis sraigštėmis... tai laikas eina, o laikas yra pinigai. Norint, kad kraustymosi išlaidos Vokietijos kryptimi atitinka lūkesčius, reikia padėti ir sau pačiam. Mažiau chaoso = mažiau valandų = mažesnė sąskaita.

Ar taip, kad kainos svyruoja priklausomai nuo sezono?

Žinoma, gegužės-rugpjūčio mėnesiai yra „karšti“. Visi nori kraustytis tuo metu, vaikai baigia mokyklas, oras geras. Tada pakyla ir kainos, ir reikia rezervuoti vairuotojus savaitėmis iš anksto. Žiemą arba vidurvasarį galima gauti gerokai geriau pasiūlymą. Tačiau čia yra ir savas rizikos elementas – žiemą keliai gali būti slidūs, ir kas nors užstrigs Vokietijos autobaude, tai vėlavimas gali brangiai kainuoti, laiko prasimyšio prasme.

Papildomi mokesčiai ir paslėptos išlaidos

Kas tas „keltų mokestis“ ar „užtvarų mokestis“ ir ar jis privalomas?

Kai kurios vietovės Vokietijoje turi mokesčius už važiavimą į miestą arba už aplinkkelį (pvz., kai kurie tuneliai ar tiltai). Bet dažniausiai tai įeina į bendrą kainos pasiūlymą, jeigu apie tai kalbama iš anksto. Jeigu turiu vairuoti pro brangų mokestį privatų kelią, aš tai priduodu prie degalų sąnaudų. Kartais klientai pasigaili, kai matai tokią eilutę sąskaitoje, bet aš negaliu važiuoti nemokamais keliais, kurių nėra. (tai turiu omenyje tokius privatžių kelių ruožus, ne visus autor maršrutus).

Ar reikia mokėti už vairuotojo pietus ar nakvynę?

Įprastai ne, jeigu tai vienos dienos kelionė. Bet jeigu vairuotojas pristato daiktus į Berlyną ir turi grįžti kitą dieną, jam reikia nakvynei. Profesionalios firmos tai suorganizuoja patys, bet tai gali būti įtraukta į kainą arba apmokėta atskirai. Aš visada stengiuosi, kad vairuotojas turėtų užtektinai pinigų maistui, ne dėl to, kad jis gurmanas, o todėl, kad alkanas vairuotojas yra pavojingas kelyje.

Ar yra kažkokių „nematomų“ mokesčių, apie kuriuos sužinai tik pabaigoje?

Deja, taip. Kartais tai gali būti mokestis už ilgo laikimo stovėjimą, jeigu tu nepasirodai savo laiku. Arba mokestis už papildomą įrąngą, pvz., jeigu reikia naudoti nešančias juostas (nešančias? ne, turiu omenyne tempimo juostas), todėl, kad daiktai per sunkūs. Geriausia visada klausti „o kas gali pasidaryti brangu?“, kad neliktum stebėtas.

O kaip su draudimu – ar tai papildoma išlaida?

Draudimas dažniausiai yra įtrauktas į sutartį, bet jo apimtis gali būti labai skirtinga. Yra standartinis draudimas, kuris padengia labai mažą sumą, o yra pilna Kasko draudimo variantas (CMR insurance). Aš visada primygtinai rekomenduoju pasidomėti šia vieta. Jeigu vairuotojas užkerta stabdį ir tavo tėvų servizas suyla, nenoriu, kad tu gautum tik 5 eurų atlyginimą. Kraustymosi išlaidos Vokietijos kryptimi atitinka lūkesčius tik tada, kai turtas yra apsaugotas.

Ar gali būti, kad kaina pasikeičia pačios kelionės metu?

Techniškai – taip, jeigu pasikeičia sąlygos, kuriose nebuvo kalbama. Pavyzdžiui, tu pasakė „turime 10 dėžių“, o išties esą 30 dėžių ir dviejų vietų sofa. Tai nebe tas darbas. Aš buvau situacijoje, kur daiktų buvo tris kartus daugiau, nei buvo nurodyta užsakyme. Vairuotojui teko šaukti pagalbininką iš gatvės. Tai kainavo papildomai, aišku. Nesąžininga yra tai paslėpti.

Pakavimas, dėžės ir daiktų saugumas

Ar verta pirkti brangias dėžes ar galima rasti pigiai?

Žinau, kiekvienas nori sutaupyti. Bet tą kartą, kai dėžės dugnas išlenda su tuo tavo brangiu servizu... tu suprasi, kad nevertėjo. Naudotos dėžės iš parduotuvių gali būti drėgnos ar silpnos. Aš visada pasakau – geriau investuoti šimtą eurų į geras dėžes, nei tūkstantį į remontą. Kraustymosi išlaidos Vokietijos kryptimi atitinka lūkesčius kokybės atžvilgiu, jei daiktai atvyksta sveiki. O jei viskas sumušta – tai sutaupyti nepavyko.

Ar vairuotojas turi pasiūlyti pakavimo medžiagas?

Dauguma firmų tai daro, bet tai ne įtraukiama į kainą (kaip dovanėlė). Putojantis plastikas, lipniajuosčės, antklodės – visa tai kainuoja. Pas mane buvo atvejis, kai klientas tikėjosi, kad už 300 eurų jam ne tik perveš, bet ir visas dėžės užliplys. Ne, tiek pinigų neužtenka nės medžiagoms. Reikia sąžiningai vertinti savo išlaidas.

Kaip elgtis su baldais, kurie nebetilps į duris?

Čia reikia galvoti iš anksto. Mes stengiamės išmontuoti, ką įmanoma. Bet kai sukurta sova, kurią surinko gamykloje prieš 10 metų, o sraigštai perpyluoti... tai gali užtrukti valandą. Kartais sunkiau išardyti nei surinkti. Jeigu tu turi tokių baldų, pranešk iš anksto. Nepasakyk „o, susitvarkysime patys“, nes vėliau gali būti, kad teks palikti soją koridoriuje (buvo ir tokių atvejų, nejuoking).

Ar galiu vežti augalus į Vokietiją?

Gali, bet yra specifiniai reikalavimai dėl kenkėjų. Negali vežti su žeme. Aš nėra tikras dėl visų tų fitosanitarinių sertifikatų dabar, nes jie keičiasi kasmet. Bet mažus augalus vėžia be problemų, jeigu jys švarios. Dideli medžiai gali kelti riziką, kad ant jų yra kokių lervų, o vokiečiai su tuo labai griežti. Geriau pasiklausti-specialisto.

Ar saugu vežti brangius daiktus, pavyzdžiui, paveikslus ar tinkamus?

Brangiausius dalykus reikia vežti ne įprastame furgone, o specializuotu būdu. Asmeniniai daiktai, pinigai, dokumentai – juos visada rekomenduoju vežti su savimi (o ne palikti vairuotojui). Niekada nežinai, kas nutiks kelyje. Aš asmeniškai nepasitikiu niekuo, kas turi raktą nuo furgono ir dingsta naktį poilsio aikštelėje. Geriau užtikrinti saugumą savo rankose.

Kelionės procesas ir problemos kelyje

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Priklausomai nuo kur keliaujame. į Berlyną arba Hamburgą nuvažiuojame per dieną, į Miuncheną – ilgiau. Bet neįsivaizduokite, kad vairuotojas važiuoja kaip lenktynininkas. Jis turi poilsio pertraukas, ribojimus. Tai nebe tas laikas, kai „už 5 valandų būsime ten“. Žiūrėkite realiai – 1000 km tai yra maždaug 12-14 valandų su visais sustojimais. Taip pat reikia įvertinti, kad Vokietijoje dažnai dirba „darbo laiku“, t.y. įmonės uždaromos 17:00 val.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa kelyje arba sugenda mašina?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Buvo atvejis, kai mums sugedo variklis netoli Poznanės (Lenkija). Teko skambinti pagalbai, ieškoti kitos mašinos... Viskas užtruko dieną. Klientas buvo piktas, bet kas padarysi? Tokiu atveju, jeigu kalbame apie tai, ar kraustymosi išlaidos Vokietijos kryptimi atitinka lūkesčius, čia tikrai ne. Bet tokios situacijos retos, jeigu dirbame su patikima kompanija, kuri turi techninę pagalbą.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai gali, jeigu yra vietos (keleivio vieta). Bet dažniausiai vairuotojai nenori papildomų keleivių – jie nori važiuoti ramiai, groti savo muziką, gerti kavą be liūdnų akių už nugaros. Be to, turi būti sutarta su draudimo kompanija. Aš nebegaliu nustatyti, ar dabar leidžiama, bet anksčiau buvo dažtas dalykas. Dabar – reikia klausti.

Kaip sužinoti, kur yra mano daiktai kelionės metu?

Jei turi gerą brokerį, jis gali sekti GPS. Bet dažnai klientai pyksta, kad vairuotojas neatsiliepia į telefoną. Žinote, jis vairuoja! Vairuotojas negali kalbėtis, kai važiuoja 90 km/h greičiu autobaude. Ir jis nebus atsiliepęs, kai miega. Nereikia kviesti kas pusvalandį. Viskas bus gerai, jeigu pasitiki.

Ar yra problemų su policija arba muitine?

Vidurio Europoje muitinės kontrolės retos (ES viduje), tačiau policija gali sustabdyti patikrinti dokumentus arba krovinio svorį. Jeigu furgonas perkrautas, baudos yra milžiniškos. Ir tai nebus mūsų problemos, o kliento, jeigu jis tiek daug daiktų padavė. Vokiečiai yra labai griežti dėl techninių reikalavimų. Nenoriu, kad jūs susidurtumėte su tokiu nemaloniumu.

Kas daro įtaką galutiniam pasitenkinimui

Kodėl sakai, kad ne visada kaina nusako kokybę?

Nėra tiesioginės sąsajos. Pažįstu firmas, kurios ima didelius pinigus, o darbas atliekamas liežuvių. Ir pažįstu mažus, šeimos verslus, kurie dirba idealiai. Kaina dažniausiai priklauso nuo firmos dydžio (pardavimų vadybininkai, biurai, marketingas). Mažos firmos turi mažiausią išlaidų struktūrą, todėl gali siūlyti pigiau. Reikia klausti ne „kiek kainuoja?“, o „kas mane vež?“.

Ar verta rašyti atsiliepimus apie pervežėjus?

Be abejo. Šiandien viskas remiasi reputacija. Jeigu tave išviliojo, parašyk. Jeigu padėjo – taip pat parašyk. Tai padeda kitiems. Aš pats, prieš pasamdant naują vairuotoją iš Ukrainos ar Baltarusijos, einu ieškoti, ką apie jį rašo kitų. Žinoma, yra ir fiktyvių atsiliepimų, bet tendenciją matyti įmanoma. Nepaisyk savo patirties.

Kaip elgtis, jei daiktai atvyksta sugadinti?

Pirmiausia – nefotografuok tik sugadintą vietą, bet visa aplinką. Susirašykite protokolą su vairuotoju tiesiog vietoje. Neišvažiuok niekur, kol pasirašytum. Jeigu pasirašai, kad „viskas ok“, o paskui radai sulūžusį vazą – niekas neišgelbės. Dokumentai yra svarbiausia gynyba tokiose situacijose. Be to, nedrąsiai prašyk kompensacijos.

Ar įmanoma susitarti dėl kainos vietoje?

Kartais taip. Jeigu darbai užtrunka mažiau laiko nei planavome (pvz., visus daiktus įsistatė į mažesnį furgoną arba lifte buvo labai lengva užkrauti), aš galiu sumažinti valandinį mokestį arba nurašyti valandas. Aš esu sąžiningas žmogus. Jeigu sutaupyti laiką – sutaupyti pinigus. Bet aš neleidžiu sau nuleisti kainos iki neįmanomo lygio, jeigu manau, kad darbas buvo atliktas gerai.

O kas dėl paliktiškumo (nešvarumų) šalinimo?

Daugelis klientų nori palikti senus daiktus, tiesiog juos išmetant. Reikia suprasti, kad Vokietijoje šiukšlių ivežimas yra labai brangu. Negali tiesiog padėti sofą prie konteinerio, jeigu neturi leidimo. Reikia vežti į specialias aikšteles. Tai papildoma užduotis, kurią reikia apmokėti. Ne visada kraustymosi išlaidos Vokietijos kryptimi atitinka lūkesčius, jeigu reikia mokėti už savo senų daiktų išvežimą.

Ar kodėl sakai, kad šie pervežimai turi „sielos“?

Kadangi matau ne tik daiktus, bet ir žmonių emocijas. Kraustymasis – tai stresas. Aš stengiuosi būti ne tik pervežėju, bet ir psichologu. Kartais tiesiog reikia pagelbėti nešti dėžę, o kartais – klausytis istorijų apie gyvenimą. Toks požiūris kečia visą procesą. Už tokį požiūrį klientai dažnai duoda arbatpinigius nors aš to neprašau. Tai tik mano požiūris į darbą.

Išvados ir galutiniai patarimai

Viskas sukaasi aplink sąžiningumą ir planavimą. Nėra jokių stebuklingų formulę, kaip sumažinti išlaidas iki nulio, jeigu turi daug daiktų ir reikia nuvažiuoti tūkstančius kilometrų. Žinoma, svajojame, kad visos mūsų kraustymosi išlaidos Vokietijos kryptimi atitinka lūkesčius ir būtų be jokių nemalonumų. Tačiau realybė tokia, kad reikia būti pasiruošus nenumatytiems. Raskite patikimą žmogų, klauskite gudrių klausimų ir nebijokite sakyti tiesą apie savo daiktus. Tik taip galite būti ramūs. O aš... aš tiesiog važiuosiu toliau ir bandysiu padaryti viską taip, kaip priklauso vyrui, kuris darbą gerbia.