Kraustymasis iš Vokietijos – ką rekomenduoja specialistai?

Sveiki, taigi nusprendėte grįžti ar tiesiog keisti aplinką. Po dviejų dešimtmečių šioje srityje galiu pasakyti viena – kraustymasis iš Vokietijos atrodo paprastai tik planuose, o realybėje visada prisiverbia kažkas nepageidaujamo. Vokietijos keliai, ofisai ir tame patys vokiečiai turi savo specifiką, kurią geriau žinoti iš anksto, nei stovėti prie sunkvežimio su sugadintas keltuva. Dažnai klientai klausia, kodėl brangiau nei kaimynams, ar kodėl reikia laukti savaitę. Čia ne tik apie sunkvežimius, tai apie organizaciją, dokumentus ir tas smulkmenas, kurios užeina už galvos, kai pradedi rinkti dėžes. Geriau pasiruoškite sėdėti ir skaityti, nes čia bus be jokių „marketinginės šlamštos“, o tik gilaus ir rudojo gyvenimo patirties.

Dokumentų chaosas ir Vokietijos biurokratija

Ar tikrai reikia daryti „Abmeldung“?

Taip, tikrai. Vokietijos sistema yra sukurta taip, kad jei neatsiskaitysi su savivaldybe, jie gali būti labai nepatenkinti. Tą „Abmeldung“ (išsiregistravimą) padaryti būtina ne todėl, kad mes taip sakome, o todėl, kad vėliau galiu kilti problemų su mokesčiais ar net draudimu. Esu matęs atvejus, kai žmonės važiavo į Lietuvą su visais daiktais, o pusiau kelio sušokdavo mintyse, kad pamiršo paduoti tą lapelį pašte. Vėliau tas reikalas pasivėlė į raštus ir baudas, kurių visiems nereikėtų. Geriau užtrukti pusvalandį pašte ir užtikrinti, kad viskas tvarkinga, nei vėliau verkti prie kompiuterio.

Ką daryti su „Wertstoffhof“ dokumentais?

Tai vienas keisčiausių dalykų, su kuriuo susiduriame. Vokietijoje negali tiesiog taip išmesti senų daiktų ar baldų į konteinerį – tai pinigų bauda. Jei norite atsikratyti sofą ar spinta, turite nuvažiuoti į tą jų perdirbimo centrą ir gauti kvitą (Schenkung/Übergabeschein). Be to kvito vairuotojas neįsikels nieko į sunkvežimį, nes muitinėje gali būti problemų – gali įtarti, kad tą daiktą pavogėte. Kartais tie dokumentai būna vokiškai ir labai painūs, bet mums, jau 20 metų čia besivarantiems, tai įprasta kasdienybė, tad padėsime tai išsiversti.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius, tai dažniausiai mokesčių nėra. Bet čia yra vienas „bet“. Muitinės darbuotojai gali būti įtariūs, jei matau, kad vežate penkis naujus televizorius vienam žmogui. Tada klausia – ar tai dovanos, ar prekyba? Reikia turėti sąrašą (inventorių), kuris nurodo, kas tiksliai keliauja. Geriau rašykite „naudotas sofa“ su maža verte, nei „naujas baldas“ su rinkos kaina, nes paskui gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį, o to niekas nenori.

Kas nutinka, jei pamiršau techninę pasą automobiliui?

O, tai gana dažna situacija. Žmonės sako: „vaziuuoju, viskas čia“. Bet kai bandoma perkelti automobilį į kitą šalį, techninis pasas būtinas. Be jo nebus užregistruotas Lietuvoje. Kartais vyksta taip, kad vairuotojas jau važiuoja, o klientas skambina ir sako, kad pasas liko stalinės stalčiuje Berlyne. Tada reikia spresti, ar siųsti kurjera (brangu), ar galima kokį laikiną dokumentą gauti. Vokietijos institucijos nėra labai lankstūs dėl to (tikriausia dabar jie keitė kažką tuo klausimu, bet anksčiau buvo bėda).

Ar reikia vertimo dokumentus?

Dauguma vokiškų dokumentų Lietuvoje supranta, ypač jei tai techniniai ar pirkimo-savinimo aktai, bet kartais reikia notariškai patvirtinto vertimo. Ypač jei kalbame apie paveldėtą turtą ar divorced bylos dokumentus, kai keičiamas savininkas. Aš visada patariu pasidomėti iš anksto, o ne manyti, kad „ir taip praeis“. Lietuvos notarai gali būti labai griežti ir neįleisti dokumentų be antspado. Gera žinoti, kad „Kraustymasis iš Vokietijos“ reikalauja ne tik fizinių jėgų, bet ir biurokratinio nujautimo.

Kodėl reikia tikslaus adreso išvykimo?

Nes jei pametėte kažką kelyje ar reikia grįžti, mes turime žinoti, kur ieškoti. Taip pat, jei įvyks eismo įvykis ar kur nors prakiurs ratas, reikės nurodyti vietą. Kartais klientai sako tiesiog „Miunchenas“, o Miunchenas yra didelis miestas. Jei vairuotojas pravažiuos pro centą, o jūs būsite priemiestyje, užtruksime valandą, kol susirgsime. Tikslumas čia taupomas laikas ir pinigai.

Ar saugu perduoti raktus trečiajam šaliai?

Nerekomenduoju. Buvo atvejų, kai klientai patikėdavo raktus kaimynams ar pažystamiems, kurie turėjo nuvežti daiktus į sandboxą, ir dingo vertingi daiktai. Geriau palikkite raktus slaptame vietoje arba perduokite tiesiogiai mūsų vairuotojui, kuris atvyks su sunkvežimiu. Mes turime atsakomybę, o kaimynas – ne. Pasitikėjimas yra geras dalykas, bet pinigai ir brangūs daiktai reikalauja oficialumo.

Kaip susirasti normalų pervežėją ir nenukristi

Kaip suprasti, ar kaina reali?

Jei klausiate kainos ir jums sako, kad visa sofa ir dvi dėžės keliaus už 200 eurų iš Vokietijos gylų, tai susirūpinkite. Degalams kainuoja, vairuotojo darbo laikas kainuoja, o toli važiuoti neįmanoma už du šimtus. Normali kaina susideda iš kelio, darbo ir techninės įrangos. Jei kas siūlo per pigiai, tai tikriausiai neįsikels į savo sunkvežimį, o veš „karstą“ ir reikės jums paties gabenti. Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau, nei vėliau šimtus spręsti problemas su sugadintais baldais.

Ar verta rinktis didelias firmas ar „vieno vario“?

Didelės firmos užtikrina stabilumą, bet dažnai brangiau ir daugiau biurokratijos. Mažos firmos ar individualūs vairuotojai gali būti lankstesni, pvz., gali užsukti paimti papildomą dėžę be papildomo mokesčio. Bet rizika didesnė – jei sprogsta sunkvežimis, gaištote viską. Aš asmeniškai esu vidutinis – mūsų komanda maža, bet turime savo techniką ir draudimą. Žiūrėkite ne į logotipą, o į atsiliepimus ir tai, kaip jie kalba su jumis telefonu.

Kodėl reikia surašyti sutartį?

Nekalbėkime tik žodžiu. Žodinis susitarimas nieko nevertas, jei kažkas nutrūksta arba jei daiktai pasirodo sugadinti. Sutartyje turi būti parašyta tiksliai, ką vežame, iš kur ir į kur, bei kokia kaina. Be to, jei sutartyje nėra parašyta, kad įskaičiuota įkėlimas, vairuotojas gali atvykti ir sakyti: „Pinigus už kėlimą mokėkite atskirai“. Tada prasideda ginčai gatvėje, kur niekas nenori pralaimėti.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluoja?

Tai Vokietija, čia taip būna. Kartą stovėjome spūstyje prie Hamburgo 4 valandas, niekas nejudėjo. Jei pavėluojame valandą ar dvi, nesiprotestuokite, mes taip pat neiname prieš oro sąlygas ar policijos patikras. Bet jei pavėluojama dieną be jokio paaiškinimo, tai jau problems. Tada skambinkite į firmą ir klauskite, kur jūsų daiktai. Geriausios firmos visada praneša, jei įvyko nesklandumų maršrute.

Ar reikia įvertinti pripildymą (krovininės vietos)?

Žinoma, dažnai klientai sako: „aš turiu tik tris dėžes“, o paskui atvažiuojame, o ten dar stalo kojos, dviračiai, šaldytuvas ir keturi žieminiai ratai. Mums svarbu žinoti tūrį, nes jei neužtenka vietos 20 pėdų konteineryje, reikės siųsti didesnį. Kraustymasis iš Vokietijos reikalauja tikslumo, nes antras reisas į tą pačią vietą kainuos dvigubai. Geriau nufotografinkite visus daiktus ir išsiųskite mums, tai padės sumanyti plotą.

Ką daryti, jei firmos vardas niekur neinasina?

Bėkite. Tikrai. Jei negalite rasti jų svetainės, arba svetainė atrodo kaip prieš 15 metų padaryta, o kontaktų tik vienas mobilusis telefono numerius – rizikuojate. Yra daug pasakų, kai tokių „firmų“ vairuotojai sulaikomi pietums, o paskui prašo papildomai pinigų, kitaip išvažiuos su jūsų daiktais į nežinomą kryptį. Patikrinkite, ar jie turi teisinį adresą.

Ar galima pasitarti dėl kainos?

Galima, bet ne iki absurdo. Jei turite tik vieną mažą dėžę, galima susitarti, kad mums patogu paimti, nes važiuojame tuom keliu. Bet jei turite pilnametį butą baldų, čia jau standartinė kaina. Aš asmeniškai nenoriu dirbti nuostoliai, todėl galiu nuleisti 5-10 proc., jei mokate iš karto, bet ne pusę kainos. Gerbkit savo ir mūsų darbą.

Kainos ir pinigai: kur viskas eina?

Nu kur kainos formuojasi?

Degalai Vokietijoje brangesni nei Lietuvoje (tikriausia jau vėl pasikeitė, bet paskiau buvo taip), mokesčiai už kelius, vairuotojo atlyginimas, pietūs, nakvynės. Tai visai nėra pigu. Taip pat, jei reikia specialios technikos (keliamosios platformos ar keltuvas), tai dar pridedama prie kainos. Nemanau, kad reikia aiškinti, kad sunkvežimis suvažiuoja 30 litrų šimtui, o ne kaip jūsų „Golfas“.

Ar mokėti už kilometrus ar už tūrį?

Paprastai už tūrį (kubinius metrus) ir atstumą. Jei vežate mažai daiktų, bet labai toli (pvz., iš Miuncheno į Vilnių), mums brangu dėl kelio. Jei daug daiktų, bet arti (pvz., iš Tilžės į Kauną), tai pigiau. Viskas apskaičiuojama pagal sudėtingumą. Kartais klientai stebisi, kodėl pervežti dvi dėžes kainuoja tiek pat, kiek nupirktas bilietas autobusu – atsakymas paprastas: mes ne vežame keleivius, mes vežame krovinius, o tai taisykles.

Kokia vidutinė kaina butui?

Sakykim, standartinis 1-2 kambarių butas su baldais gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo to, kiek daugiau jūs turite. Jei turite pianiną ar masyvių senovinių baldų, kaina šokteli aukštyn, nes reikia daugiau žmonių ir laiko. Neapsileiskite į tai, kad tai kainuos šimtą eurų – tokių paslaugų nebėra nuo tada, kai degalai buvo po du litrus.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais?

Galima, bet ne itin patogu. Vairuotojai šiandien dažniausiai nori pasiimti kortelę ar pavedimą, kad nereikėtų nešti didelių pinigų sau. Be to, jei sumokėte grynaisiais be dokumento, o paskui iškils problema, įrodyti, kad mokėjote bus sunku. Vienas klientas man pasakė, kad sumokėjo vairuotojui 500 eurų, o šis pareiškė, kad nieko negavo. Grynaisiais tik jei tikrai pasitikite.

Kas yra „depozitas“ ir kodėl jis reikalingas?

Kartai, jei vežame labai brangų krovinį arba darome papildomų darbų (pvz., sandėliavimą), galima paprašyti nedidelio depozito. Tai užtikrina, kad mums nebus nuleisti pinigai be paaiškinimo. Paskaičiuodami galutinę sumą, depozitas susumuojamas arba grąžinamas. Tai standartinė praktika tarptautiniuose pervežimuose, kad abi pusės jaustųsaugesnės.

Ar kainuoja pakavimo medžiagos?

Dažniausiai taip, jei mes juos tiekiame. Knygų dėžės, burokliniai popieriai, lipnia juosta – tai viskas kainuoja. Galite pasigyventi patys surinkti dėžes iš parduotuvės, bet tik įsitikinkite, kad jos tvirtos. Niekas nenori, kad dėžė su jūsų indais suktųsių grindimis. Aš stengiuosi duoti dėžes nemokamai, jei turiu naudotų, bet ne visada.

Kas nutinka, jei pakeičiausi apie kainą paskutinę minutę?

Paskutinę minutę keisti kainą negalima. Susitarta yra susitarta. Jei pasirodo, kad daiktų yra dvigubai daugiau, tada kalbame apie papildomą mokėjimą. Bet jei mes atvažiavome, o jūs sate: „aš nusprendžiau nevežti sofą“, tai mums reikia sumokėti užvažiavimą ir tuščią važiavimą atgal, nes mes sugaišome laiką ir degalus. Tai vadinasi „nuostolis“, o jis turi būti padengtas.

Vokietijos specifika ir smulkmenos

Kodėl vokiečai taip griežti dėl švaros?

Jie tiesiog tokie. Jei paliksite butą šiukšlyną, o savininkas tai pamatys, gali skirti didelę baudą iš užstato. Mes dažnai matome, kad žmonės išsiveža daiktus, o palinka senus maisto likučius ar butelius. Negalima taip daryti. Reikia palikti tvarkingą butą, kitu atveju reikalavimai gali eiti tiesiai į teismą. Geriau pasiimti tuos butelius į „Pfand“ ir gauti šiek tiek pinigų atgal.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lovos, spintos, didžiausi stalai – viskas turi būti išrulonuota. Neįsivaizduoju, kaip būtų galima įvežti 2 metrų aukščio spintą per standartinę durų angą ne išmontuojant. Vairuotojai gali tai padaryti, bet jie ne meistrai, todėl gali likti įbrėžimų. Geriau pasirūpinkite tai padaryti patys arba pasamdyti vietinį meistrą Vokietijoje prieš mūsų atvykimą.

Kaip su šaltuoju metu laiku?

Žiema Vokietijoje gali būti pavojinga. Jei kelyje šlapia ir slysta, vairuotojas gali atsisakyti važiuoti, saugumo sumetimais. Mes negalime priversti jo eiti į avariją. Tokiu atveju reikia laukti, kol oras pagerės, arba ieškoti alternatyvų. Kraustymasis iš Vokietijos žiemą visada yra rizikingesnis, todėl planuokite atsargą.

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet tik jei tai ne saugomos rūšys. Paprastus geraniumus ar kaktusus galima, bet turi būti gerai uždengti, kad nenušaltų. Nevežkite dirvožemio – tai griežtai uždrausta dėl biologinės saugos. Vienas kartą gavome baudą, nes klientas įdėgo dėžę su žemės grioveliu ir sėklomis – muitinė tai pamatė ir viską išmetė, o mums teko mokėti baudą už bandymą įvežti.

Ką daryti su vaistais?

Vežkite tik su receptu ir tik tokį kiekį, kiek jums reikalingą asmeniniam naudojimui. Jei turite didelę dėžę vaistų be dokumentų, tai atrodo kaip prekyba narkotikais arba nelegalus prekybos. Muitinė dažnai patikrina tokius dalykus, ypač jei vaistai yra stiprūs. Geriau pasilikite tai, kas būtina, o likusius išmeskite Vokietijoje.

Ar galiu vežti dviratį ant stogo?

Ne, negalime įrengti dviračių laikiklio ant mūsų sunkvežimio stogo. Dviračiai turi būti išmontuoti (nuleisti rankenas ir pedalus) ir įdėti į vidų, uždengti antklodesiu. Jei paliksite lauke, kelyje jis gali nukristi ir sukelti avariją, o už tai atsakingas vairuotojas. Saugumas pirmiausia.

Kas su šunimis ir katėmis?

Gyvūnai gali važiuoti, bet tik tada, jei turi visus pasus, čipus ir skiepymus. Jie turi būti transportuojami krūvinėje kabine (jei vairuotojas leidžia) arba specialioje būdoje. Negalima palikti šuns atvirame krove su baldais, jis gali išsigąsti ir sužeisti. Pasirūpinkite jais iš anksto.

Ar reikia rūpintis vieta stovėjimui sunkvežimiui?

Labai svarbu. Vokietijos miestuose, ypač senosiuose rajonuose, gatvės siauros. Jei nenurodysite, kur galima pastatyti 18 metrų ilgio monstrą, vairuotojas gali pravažiuoti pro šalį. Reikia pasirūpinti vietos išanksto, o ne laukti, kai jis jau važiuoja ratu po miestą.

Kodėl ne visada galima atvykti tiksliu laiku?

Kadangi mes esame kelyje, ne visada galima numatyti, kiek užtruks sulaikyti prie sankryžos ar kiek laiko reikės iškrauti prieš tai buvusiam klientui. Mes stengiamės būti tikslūs, bet kasdienybė sukuria savo taisykles. Jei jums labai svarbu, kad būtų būtent 9:00 ryte, pasakykite, ir mes stengsimės tai įvykdyti, bet duokite sau laisvumo valandai.

Ar galiu užeiti su vairuotoju?

Dėl draudimo sąlygų, neleidžiame keleivių. Mūsų draudimas neapima keleivių, o jei įvyktų avarija, nebus jokių išmokų. Aš suprantu, kad jums gaili palikti savo daiktų, bet jie saugiau be jūsų. Vairuotojui reikia susitelkti į kelią, o ne kalbėti apie orą.

Kaip elgtis su blogais įmonėmis Vokietijoje?

Jei susidūrėte su blogu savininku ar nuomotoju, kuris neleidžia išvežti daiktų, kvieskite policiją. Mes negalime spręsti jūsų ginčų. Vienas kartą turėjome situation, kai savininkas užrakino duris ir reikalavo pinigų už „išėjimą“. Policija iškvietė jį į protą. Nenorėkite būti toje situacijoje, viskas turi būti aišku anksčiau.

Ar verta daryti išankstinį apžiūrą?

Jei turite labai daug brangių daiktų arba didelį pianiną – taip. Tada mes galime tiksliai įvertinti, kiek reikės žmonių ir kiek laiko tai užtruks. Jei tik standartinis butas, galima ir be to, tačiau nuotraukos visada praverčia.

Kas daryti, jei daiktų daugiau nei planavau?

Teks mokėti už papildomą vietą arba antrą reisą. Mes negalime fiziškai įsprusti daugiau, negu telpa į sunkvežimį. Jei matote, kad kažko nebeužtenka, pasakykite iš karto, o ne tada, kai vairuotojas jau užkalė duris.

Išvados

Na, tiek apie tą kraustymosi iš Vokietijos šlamštą. Svarbiausia – nesikraukite į paskutinę minutę, pasirūpinkite dokumentais ir būkite sąžiningi su pervežėjais apie savo daiktų kiekį. Jei viską padarysite protingai, tai bus paprasta kelionė, o ne košmaras. O jei kils klausimų – skambinkite, mes patarsime, net jei ir pasakysime, kad ta dėžė per didelė. Sėkmės kelyje ir laukia Jus Lietuvoje.