Kraustymasis į Vokietiją neskaitant daiktų – ko dar reikia?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo tų, who kraustosi su viena krepšyte, iki tokių, kurie bandydami išvežti visą namą, užpildydami 40 tonų sunkvežimį. Dažniausiai žmonės sako: „ tiesiog reikia daiktų“ arba „kiek kainuotų nuvežti sofą?“. Na, jei viskas būtų taip paprasta, nebūtų reikalingi mūsų vairuotojai ir brokeriai. Vokiečiai yra žinomi savo discipline, o jų biurokratija yra kaip sunkusis mazgas – pajausti reikia, o išsivaduoti sunku. Kraustymasis į Vokietiją tai ne tik fizinis darbas, bet ir galvos skausmas susitarimuose. Teksiu jus nuvesti per tą“kažką“, ką dažnai pamiršta, kol sunkvežimis jau stovi prie namų durų.

Apie dokumentus ir planavimą (o ir tokių daiktų)

Kiek iš tikrųjų reikia tų popierių?

Tiesą sakant, jeigu judinate šeimą (t. y. šeimos reunitifikacija), popierių bus mažiau, nes tai laikoma asmeninio turto perkėlimu, todėl mokesčių nėra. Bet jei statote verslą ar tiesiog perkunate būstą be registracijos (Anmeldung), gali būti kebli. Mums reikalingas gana tikslias inventoriaus sąrašas. Nereikia skaičiuoti kiekvieno šaukštelio, bet „virtuvės reikmenys, 20 dėžių“ jau nebeišgelbės. Vėliau suprasiu, kodėl taip svarbu tai nepainioti su prekybine preke.

Kas darbia su tuo inventory sąrašu?

Gerdžiate kava? Nes gausit streso. Vėlgi, vokiečiai mėgsta, kai viskas yra ant popieriaus. Kraustymasis į Vokietiją pareikalauja, sąraše būtų nurodyta bent jau bendra vertė (nors ir apytikslė) ir daiktų rūšis. Nerašykite „viskas ką turiu“. Rašykite „sofa, 2 vnt., gaminė Italia, 2010m.“. Tai sutaupo laiko pasienyje, jei atsitiks kas nors neplanuoto.

Ar tikrai turiu skaičiuoti kiekvieną knygą?

Ne, nebūtinai iki vienos. Bet jei turite biblioteką, kurios vertė viršija kelias tūkstančius eurų, tai gali kelti klausimų dėl mokesčių. Esu matęs situaciją, kur vyras bandė įvežti retų knygų kolekciją kaip „senus pašėlėlius“ (nemanau, kad aš ką nors pakeisiau čia šiandien, bet vokiškai tai skamba beviltiškai). Geriau peržiūrėkite du kartus ir sužymėkite kaip „naudotas knygas, apytikslis svoris 500kg“.

Kada geriausia pradėti viską planuoti?

Nors ir ne visada, bet idealiai – mažiausiai mėnesį prieš. Ypač jei planuojate įsikurti didesniuose miestuose kaip Miunchenas ar Hamburgas, kur gauti leidimą stovėti sunkvežimiui gali užeiti ir nėštą (t.y. ilgai).

O jei aš nežinau galutinio adreso?

Tai dažna problema. Galite laikinai nugabenti daiktus į sandėlį Vokietijoje. Kraustymasis į Vokietiją leidžia ir tokią schemą, tik tada reikia sužinoti, ar sandėlis turi atitinkamus licencijas priimti importuojamą asmeninį turtą. Nerekomenduoju tiesiog palikti dėžių gatvėje.

Ar reikia vertimo?

Jūsų dokumentai (asmens tapatybės, vedybų liudijimas), jei jie ne vokiškai ar angliškai, gali reikėti prisegtų vertimų. Kai kurie muitininkai (Zoll) yra labiau linkę į anglų kalbą, o kai kurie būna griežtesni. Geriau turėti pasiruošę.

Ksu su originalais?

Orginalai visada su savim. Kopijos gali užtekti mums brokeriams, bet kai einate pasirašyti dokumentus muitinėje, daiktų nebegalite „paduoti“ telefonu. Ten reikalingas raštiškas įgaliojimas, jei jus važiuoja kiti.

Muitinė (Zoll) ir pinigai (nusivylimai)

Ar turiu mokėti mokesčius?

Jei atvežate daiktus, kuriuos naudojote mažiausiai 6 mėnesius, ir persikeliate gyventi visam laikui, tai dažniausiai ne. Tačiau, jei atvežate visiškai naujus daiktus su etiketėmis (dar nenaudotą virtuvę ar televizorių), Zoll gali juos sužiūrėti kaip prekę ir paskaičiuoti PVM. Čia jau nebe mano problemos, o jūsų piniginės (šypsuosi).

O kas jei aš nusipirkau naujus daiktus prieš mėnesį?

Tada jūs padidinote savo riziką. Kraustymasis į Vokietiją su naujais daiktais – tai kaip vaikščioti su akmenu ant kaklo. Muitininkai gali pareikalauti mokėti 19% PVM, jei pastebės, kad prekės „naujos“. Gaila, bet taip yra.

Galima įvežti maisto produktų?

Nerekomenduoja. Vokiečiai yra griežti dėl mėsos ir pieno produktų. Vieną kartą vairuotojas gavo 500 eurų baudą už kelis dešrelių rinkinius, kurius pamirė pasakyti klientui nepalikti. Leidžiami kai kokie sausi produktai, bet geriau jų nedžiaugtis.

O alkoholis? Vokiečiai gi mėgsta alų.

Asmeniniam naudojimui – taip, bet tam yra normos. Alkoholis nėra draudžiamas, bet jei atvežate dešimt dėžių „karalienės“ (vyno), gali būti laikoma prekyba. Įprastai keletas dešimčių butelių praeina be ūgio, tačiau geriau tikslinti su brokeriu.

Ką daryti, jei sustabdė ir prašo priemokos?

Klauskite pagrindo. Jeigu jie sako, kad daiktai atrodo kaip nauji, reikės parodyti, kad jie buvo naudojami (pavyzdžiui, nuotraukas). Kraustymasis į Vokietiją kartais sukelia situacijų, kur kaltinate vairuotoją, nors kaltė yra tame, kad pirkite naujus daiktus prieš išvykstant.

Ar galima susitarti dėl mokesčių vėliau?

Su Zoll – ne. Jie nebeleidžia važiuoti toliau, kol viskas neišspręsta. Tai nėra Lietuva, kur už pypliojimą galima susitarti. Ten yra tvarka, ir aš ją gerbju (knygu ne).

Ar reikia deklaruoti grynųjų pinigų?

Taip, jeigue juose yra daugiau nei 10 000 eurų (per asmenį). Jei ne, pinigus gali konfiskuoti. Tai ne mokesčiai, tai tiesiog deklaravimas dėl plovimo prevencijos. Turėkite omenyje, jei planuojate nusipirkti būstą už grynąsias.

Kelionės ir patalpų specifika (nuo ko skauda galvą)

Kaip su vairuotoju? Ar jis padės?

Standartiškai – ne, jeigu nupirkote tik „transporto paslaugą“. Jei norite, kad jis neštu dėžes, reikia užsisakyti „kraustytojus“ (Mann mit van). Mūsų vairuotojai yra daugniau vairuotojai, o ne kėdikiai, nors daugelis jų yra geri žmonės ir padės surinkti sofą (kadangi taip yra lengviau užkrauti). Bet neįsivaizduokite, kad jis ims kraustyti visą butą.

Ar sunkvežimis gali važiuoti į miesto centrą?

O, čia yra vienas didžiausių nusivylimų šaltinių. Vokietijos miestuose yra daug „Environmental zones“ (Umweltzone), kur leidžiama važiuoti tik žaliuosius lipdukus turintiems automobiliams. Be to, senamiestyje sunkvežimis tiesiog neužsuksis. Iš anksto reikia gauti leidimą (Begleitschein) iš policijos stovėti tam tikroje gatvėje. Nenuėjus į policiją, gali būti bauda ir varginimas.

Ką daryti, jeigu vairuotojas negali užvažiuoti?

Tada reikia perkrauti į mažesnį automobilį. Ir tai kainos. Kraustymasis į Vokietiją reikalauja labai tiksliai planuoti, kas sukuria realią problemą su dideliais sunkiasvoriais. Iš patirties – Miuncheno senamiestis yra košmaras.

O pakylos ar liftai?

Būtinai pasakykite mums. Jeigu namuose nėra lifto, o aš ketvirtą aukštą, reikės papildomų rankų arba keltuvo. Ir tai papildomai kainuoja. Kartais klientai sako „o, mažai daiktų, išnešim“. Išnešti iš ketvirto ne su defibriliatorium nesėkmė.

Ar kainuoja laukimas?

Taip. Vairuotojas turi darbo laiką (tachografas). Jeigu jis laukia 3 valandas, kol jūs susirandate raktus nuo buto, tas laikas bus apmokėtas. Nebūkite egoistai.

Ką daryti su pasilikusiais daiktais?

Geriau jų nebūti. Vokiškai tai vadinasi „Rückwaren“. Jei kas nors lieka, sunkvežimis privalo važiuoti atgal su tuo. Tas kelias kainos du kartus (ten ir atgal). Būkite tikri dėl savo dėžių skaičiaus.

Ar saugu palikti daiktus sunkvežimyje per naktį?

Aš tikriausiai pasakytų, kad ne. Nors vairuotojai miega kabinoje, pavogti didelį sunkvežimį nėra taip paprasta, o dėžių – labai lengva. Geriau, kad daiktai būtų užrakinti arba (jei įmanoma) tiekiami saugumo diržai.

Specifiniai daiktai ir draudimas (ką tikrai iš tikrųjų reikia žinoti)

Ar draudimas privalomas?

Nebūtinas pagal įstatymą, bet aš jį labai rekomenduoju. Kraustymasis į Vokietiją yra ilgas kelias. Gali būti avarija, gali būti, kad vairuotojas užsuka į duobę. Turbūt nenorite turėti brangų LCD televizorių sugadintą.

Ką daryti, jei sugedo daiktas?

Skubiai parašykite „protokolą“ (Schadensprotokoll) dar vietoje. Neleiskite vairuotojui išvykti. Vėliau jis gali sakyti, „aš nieko nežinau“. Nufotografuokite žalą. Tik tada galėsite kreiptis į draudiką. Be dokumento – be pinigų.

O augalai? Aš turiu daug gėlių.

Gali atvežti augalus, jei turi sertifikatą, kad jie nekenksmingi (tas fitosanitarinis pasas). Be jo, Zoll gali tiesiog sunaikinti tą rožių krūvą, kurią auginote 10 metų. Nėra žaidimų su gamta.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Taip, įmanoma. Jis gali būti prikrautas ant sunkvežimio (kaip krovinius) arba nuvežtas ant priekabos. Ją dar reikia užregistruoti Vokietijoje ir gauti numerius. Kraustymasis į Vokietiją su automobiliu kainuoja brangiau, bet dažnai būna reikalingas.

Ką daryti su brangiais meno kūriniais?

Jūs privalote juos specialiai apdrausti ir papildomai supakuoti. Paprasta dėžė netinka. Jei turi paveikslą, kuris kainuoja daugiau nei mano sunkvežimis, nenešk to pažodžiui. Mes ne esame meno mūzėjai, mes esame pervežėjai.

O vaistai?

Reikia recepto. Jei turite stiprių vaistų (pavyzdžiui, narkotinių nuo skausmo), be gydytojo pažymos gali būti didelių problemų. Neleiskite sau to sukelti, būkite protingi.

Ar galiu vežti savo pianiną?

Galima, bet tai ne standartinis krovinių. Reikia specialių kranų arba stiprių nugarų. Pianinai sunkūs ir trapūs. Sakyčiau, kad pianinas ir vokiečių laiptai – blogiausia kombinacija pasaulyje.

O dujos balionai ar degalai?

Būkite sane. Nedarykite to. Degalų kanistrai (jei ne originalūs, su automobiliu) gali būti pavojingi. Dujos, naudojamos griliui, taip pat nėra labai pageidaujamos uždarame vagonėlyje.

Ar galima veži šunį?

Į vagoną – ne, į kabiną kartu su vairuotoju – tikrai ne (jie neleidžia). Šuns reikia vežti atskirai asmeniniame automobilyje. Mūsų Įmonė ne vežo gyvūnų, mes vežame baldus. Gyvūnai yra gyva būtybė, ne sofa.

Kainos ir paslėpti mokesčiai (kiek tai iš tikrųjų kainuos)

Kodėl kaina pasikeitė iš karto?

Kai užsakote, mes duodame prognozę. Galiausiai, kai atvažiuoja vairuotojas patikrinti (besąlygio apžiūros metu), gali atsitikti, kad daiktų yra dvigubai daugiau nei sakėte. Kraustymasis į Vokietiją neleidžia mums uždaryti akių į viršytą tūrį, mums reikia didesnio sunkvežimio. Ir tai kainuoja.

Ar kainuoja daugiau savaitei?

Savačių pabaiga arba šventės Vokietijoje gali kelti papildomus mokesčius už vairuotojo darbo laiką. Viskas apskaičiuojama pagal valandas. Jei norite pigiau – planuokite švęsti po to, kai baldai jau bus bute.

Ar imamas mokestis už kilometrus?

Taip, tai pagrindinė kainos dalis. Plus kuras, kuris kainuoja labai brangiai. Jei gyvenate giliau provincijoje, pavyzdžiui, netoli Berlyno, bet miške, kaina gali šokti.

Kas yra „ilgalaikio saugojimo“ mokestis?

Jūsų daiktai gali atvykti anksčiau nei jūs. Mes juos galime laikyti sandėlyje pirmąsias 2 savaites nemokamai (paprastai). Po to – čia jau kaip viešbutis, tik mums daiktų čia nelabai trūksta.

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Senuosiuose laikuose – taip. Dabar geriau banko pavedimu. Vairuotojai dažniausiai neturi kaip priimti didelių sumų grynaisiais (bei tai pavojinga jiems). Mokėjimas grynaisiais gali būti įtariamas.

Ar galima derėtis kainą?

Visada galima pamėginti, bet jei jau sudarytas planas, keisti sunku. Jei sutartume apie kainą už kubą, tai atsižvelgiame į tūrį. Neklausykite „kiek už dėžę?“, nes čia nėra taip tiesiogiai.

Ar įeina mokesčiai už tiltus Vokietijoje?

Vokietijoje nėra mokamų kelių lengviesiems automobiliams, bet sunkvežimiams taip. Tai įeina į mūsų kaštų sąskaitą, todėl jums nereikia rūpintis, kiekviena kelyje pasirodančiu brūkšniu.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jeigu jūs iš Lietuvos, tai jūs jau esate mūsų klientas (šypkomės). Tikrai, jeigu pervežiate didelius kiekius, galima aptarti. Bet ne taip, kad mums būtų nuostolių. Mes norime uždirbti, o ne labdara.

O kas su PVM?

Pervežimo paslaugoms Lietuvoje taikomas PVM. Taigi, tas, ką mums sumokėjate, jau apskačiuotas su mokesčiais (jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, galima išskirti).

Ar turiu duoti arbatpinigių vairuotojui?

Neprasoma, jeigu jums padėjo labai daug (pavyzdžiui, ne nešė tik kelis dėžutes, o visą dieną dirbo), tai malonu. Vokiškai tai vadinama „Trinkgeld“. Bet nėra privaloma.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti vieną dalyką – nepaisys to, kiek tų dėžių yra, svarbiausia yra sąžiningumas. Kraustymasis į Vokietiją neapsiriboja tik kroviniu; jis apima daugybą smulkių, bet svarbių detalių, kurios gali sugadinti patirtį, jeigu apie jas nesirūpinsite iš anksto. Nėra tobulų pervežimų, visada kažkas nuslysta, bet su pasiruošimu tai tampa mažiau stresinėmis. Sekmės jūsų naujuosiuose namuose Vokietijoje ir tikimės, kad jūsų baldai pasieks jų saugiai (be jokių įbrėžimų ant sofos).