Kraustymasis į Vokietiją: kaip išsirinkti gerą vežėją

Sveiki, gerbiamieji, dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suregentuotu pervežimų iki tokių istorijų, kurios verčia plaukus stovėti galvoje. Kraustymasis į Vokietiją: kaip išsirinkti gerą vežėją – tai klausimas, kurį dažnai girdžiu iš nuliūdusių klientų, kai jie jau yra apgauti. Dažnai žmonės ieško tik pagal kainą „Skelbiu“ portaluose, o tai yra didžiausia klaida. Čia nebus sausas oficialus vadovas, o tiesiog šnekos apie tai, kas vyksta iš tikrųjų, su visais tais šiukšliukais ir niuansais, kuriuos paprastai slepia didelės firmos.

Pagrindiniai dalykai ir kainos

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas į Vokietiją?

Viskas priklauso nuo to, kiek daiktų turite, bet kažkas maždaug tarp 300 ir 600 eurų už nedidelį krovinią (pavyzdžiui, vieno kambario butą) į Miuncheną ar Berlyną yra normalu. Jei kalbame apie pilną namų ūkį, tai skaičiai šokteli iki 2000 ar net 3000 eurų. Atsimenu vieną atvejį, kai klientas tikėjosi, kad už 150 eurų nuvešime visus jo baldus iš Kauno, o paskui nustebęs, kad niekas nenori važiuoti. Kaina formuojasi ne tik iš atstumo, bet ir iš to, kiek darbo reikia įdėti į pakrovimą bei iškrovimą.

Ar brangiau vežti dalinį krovinį?

Dalinis krovinys, kai mašina eina su keliais klientais, paprastai išeiga pigiau vienam žmogui, tačiau ten yra savas „gudrumas“. Jūs turite derinti savo laiką su kitais ir tai gali trukti ilgiau, kartais net ir savaitę (o kartais ir ilgiau, jei blogai suskaičiuoja maršrutą). Jei skubate, geriau mokėti už pilną mašiną, o jei laiko neturite, dalinis krovinis gali būti geras sprendimas. Bet žinokit, vairuotojai dažnai nemėgsta stovėti ir laukti, jei vienas klientas vėluoja.

Kodėl kainos tokia skirtingos pas skirtingus vežėjus?

Skirtimas atsiranda todėl, kad vienos firmos moka visus mokesčius, turi draudimą ir profesionalią įrangą, o kitos tiesiog „užsidaro“ akis. Tą pačią kelionę gali atlikti legali įmonė su nauju „Volvo“ arba gatvės rūsių meistras su sena „Scania“ be techninės apžiūros. Žemiausia kaina visada yra įtartina – ji reiškia, kad kažkur taupyta, dažniausiai ant jūsų daiktų saugumo ar darbuotojų algų. Nereikėtų taikyti į dugną, nebent jums visiškai nerūpi, kas atsitiks su jūsų sofu.

Ar reikia mokėti užėjimą į aukštus namus be lifto?

Žinoma, reikia, ir nenuvertinkite to. Jei nėra lifto, kiekvienas aukštas ar laiptas paprastai kainuoja papildomai, pavyzdžiui, 50 eurų už aukštą. Vieną kartą važiavome į senus namus Frankfurte, klientas nepaminėjo, kad liftas neveikia jau mėnesį, teko nešti pianiną 4 aukštus. Vairuotojai po to buvo tokie išvargę, kad beveik atsisakė toliau dirbti. Tad jei gyvenate be lifto, pasirūpinkite kava arba gerai užmokėkite už tą fizinį darbą, kitaip gali būti, kad daiktai bus nešti su nusivylimu.

Kaip suprasti, kad kaina per žema ir tai afera?

Jei jums sako, kad ves visą butą į Vokietiją už 200 eurų, tai tikrai afera arba klaida. Tokiomis kainomis degalų net neįsipirksi, nekalbant apie vairuotojo darbo užmokestį. Buvo atvejų, kai tokiems „pigiausiems“ variantams tekdavo mokėti išpirką už savo daiktus pasienyje. Žiūrėkite ne į skaičius, o į tai, kas įeina į tą kainą – ar įskaičiuota pakavimo medžiaga, ar draudimas. Jei kas nors spaudžia dėl nedelsianto avanso ir siūlo neįtikėtinai mažą kainą, bėkite toli.

Ar galima derėtis dėl kainos su vairuotoju vietoje?

Kartais įmanoma, ypač jei darbas yra paprastesnis nei atrodė arba jei vairuotojas nori uždirbti papildomai pinigų sau (nors aš tai nerekomenduoju daryti). Tačiau dauguma gerų firmų turi fiksuotas kainas ir vairuotojas neturi jokių galių jų keisti. Jei bandysite derėtis vietoje, kai daiktai jau pakrauti, gali baigtis taip, kad jūs tiesiog niekur neišvažiuosite. Geriau viską aptarti iš anksto, o ne bandyti taupyti paskutinę minutę, nes tai sukuria tik įtampą.

Dokumentai ir mokėjimai

Kokius dokumentų reikia tur�ti kelyje į Vokietiją?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, techninių dokumentų daug nereikia, bet turi būti sudarytas krovininės knygos arba sutarties (CMR) originalas. Be to, labai svarbu turėti turtų sąrašą, kitaip vokiečių muitinė (jei sustabdys) gali manyti, kad vežate prekę prekybai. Vieną kartą mums teko praleisti valandą sienoje, nes klientas neturėjo sąrašo ir tejo aiškinti, kad sena televizija nėra parduodama. Tad nerašykite sąrašo ant kelio, padarykite tai iš anksto.

Ar saugu mokėti vairuotojui grynais pinigais?

Asmeniškai aš to nerekomenduoju, nebent jūs pažįstate tą įmonę arba vairuotoją jau 10 metų. Grynaisiais pinigais labai lengva pasislėpti ir nebrauti mokesčių, o jei kils problemų, jūs neturėsite jokio įrodymo, kad mokėjote. Sąskaita faktūra ir bankinis pavedimas yra jūsų draugas. Beje, Vokietijoje pinigų plovimo kontrolė griežta, todėl didelių sumų grynaisiais vengia net patys vairuotojai. Geriau užfiksuokite viską raštu.

Kiek reikia mokėti avanso ir kada?

Avansas paprastai būna nuo 30 iki 50 proc., ir jis turėtų būti mokamas tik tada, kai pasirašoma sutartis. Jei kas nors prašo mokėti 100 proc. iš karto, prieš tai net nematęs mašinos ar vairuotojo – tai pavojinga. Gali nutikti taip, kad jūs sumokėsite, o po savaitės niekas neatsilieps į telefoną. Avansas užtikrina, kad jūs neatsisakysite paslaugos paskutinę minutę, o likusią dalį geriausia sumokėti tada, kai daiktai jau yra pasiekę vietą arba yra pakraunami į mašiną.

Ar įmonė privalo pateikti sąskaitą faktūrą?

Be jokio abejo, jei tai legali veikla. Jei jie sako, kad „užrašys ant popieriaus“ arba „duosime kvitą“, tai tikriausiai dirba „iš kiemo“ ir nemoka mokesčių. Sąskaitoje turi būti nurodyta įmonės pavadinimas, kodas ir adresas. Be sąskaitos faktūros jūs neturėsite jokios teisinės galios reikalauoti atlyginimo, jei kažkas suges. Neklauskite, ar gali duoti sąskaitą – ji turi būti automatiškai.

Ar reikia deklaruoti daiktus Vokietijos muitinėje?

Jei tai jūsų asmeniniai naudojami daiktai, kuriuos turite jau ilgiau kaip 6 mėnesius, tai deklaruoti nereikia. Bet jei vežate daug naujos technikos su etiketėmis, gali kilti įtarimų, kad tai prekyba. Taip pat reikia atidžiai su alkoholiu ir tabaku – yra normos, kurias negalima viršyti. Aš vieną kartą mačiau, kaip vyrukui bandė atimti 5 litrus degtinės, nors jis sakė, kad tai dovana broliui. Geriau neperspausti limitų.

Ką daryti su draudimu – ar jis būtinas?

Draudimas beveik visada įeina į kainą, bet skaitykite, ką jis dengia. Dažnai tai būna tik 1-2 EUR už kilogramą, kas reiškia, kad jei subyrės jūsų 100 kg svorio sofas, gausite tik 200 eurų. Yra galimybį įsigyti visavertį draudimą, bet jis kainuoja brangiau. Neklauskite „ar yra draudimas“, klauskite „kiek jis dengia“. Vienas mano klientas labai nuliūdo, kai suprato, kad jo brangūs indai buvo apdraudi tik minimalia verte.

Patikimumas ir rizikos

Kaip patikrinti, ar įmonė ne sukčiai?

Pirmaiausia pažiūrėkite „Rekvizitai.lt“ arba Vokietijos verslo centrų duomenų bazes. Jei įmonė egzistuoja tik pusę metų, tai rizika didesnė. Taip pat pažiūrėkite, ar jie turi tinklalapį (ne tik „Facebook“ puslapį) ir ar el. paštas ne yra „gmail.com“. Profesionali įmonė investuoja į savo vaizdą. Jei viskas atrodo „kiemo lygio“ – tikėkite tokiam pat lygiu ir bus atliktas darbas. Pasitikėkite savo intuicija, jei kažkas atrodo įtartai.

Ar verta tikėti atsiliepimais internete?

Atsiliepimai gali būti pirkti, tai ne paslaptis, ypač jei jie visi vienodi ir parašyti per vieną dieną. Ieškokite tokių, kurie rašomi ilgu tekstu ir aprašo konkrečias situacijas. Negatyvūs atsiliepimai taip pat naudingi – pažiūrėkite, kaip įmonė jais atsako. Jei įmonė nieko neatsako ar įžeidinėja klientus, tai blogas ženklas. Aš asmeniškai visada skaitau tarp eilučių, jei matau daug „puiku“, bet be detalių – turiu įtarimų.

Kodėl kai kurie vežėjai neatsiliepia į telefonus?

Tai gali reikšti dalykus: arba jie yra ant kelio ir negali kalbėti (kas normalu), arba jie ignoruoja, kadangi jau turi per daug darbo arba problemų. Jei skambinate pirmą kartą ir niekas neatsiliepia, neskambinkite dešimt kartų – geriau ieškokite kitų. Komunikacija šiame versle yra pusė sėkmės. Buvo atvejų, kai žmonės laukė atsakymo savaitę, o pasirodo, įmonės telefonas buvo išjungtas dėl neapmokėtų sąskaitų.

Ar verta važiuoti į jų biurą prieš pasirašant?

Jei įmonė didelė, tai nėra būtina, bet jei tai maža vietinė firma – tikrai verta. Matysite, ar jie turi sandėlį, ar mašinas ar tik stalą su telefonu. Vienas klientas važiavo pas pažįstamus ir pamatė, kad jų „sandėlis“ yra tik garažas pilnas šiukšlių. Tai davė aiškų signalą, kad geriau nerizikuoti. Tačiau nereikia svaigstyti galvos ir važiuoti į kitą galą miesto, jei viskas aišku iš dokumentų.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Vokietijoje dažnai būna spūstys greitkeliuose (Autobahn), tai nėra jų kaltė. Jei vėluoja valandą ar dvi – būkite kantrūs. Bet jei jie nepraneša ir vėluoja dieną – tai blogai. Geriausia, kai jie patys rašo: „užstrigome ties Karlsrue“. Neklauskite kiekvieną pusvalandį „kur jūs“, tai nervina vairuotojus. Jei vėlavimas pasidaro nepriimtinas, reikia skambinti į dispečerinę ir reikalauti aiškumo (o ne tiesiog verkti telefonu).

Ar sutartis būtina, ar žodis pakanka?

Žodis nieko nevertas, jei kils problemų. Sutartis (geriausia elektroninė) turi būti. Joje turi būti įrašyta tiksliai ką vežiame, iš kur į kur ir už kiek. Jei vairuotojas sako „ką čia rašyti, mes savo žodžiu vyrai“, tai greičiausiai jis planuoja kažką nuslėpti. Aš niekada neleidžiu saviems vairuotojams imti darbų be parašyto orderio ar sutarties. Tai apsaugo ne tik jus, bet ir mus.

Kas daroma su daiktais

Kaip geriausiai supakuoti indus ir stiklinius daiktus?

Geriausia naudoti specialias dėžes su skyreliais, o ne tik laikraščius. Laikraščiai gali dažyti arba neapsaugoti, jei dėžė nukris. Vieną kartą gavome dėžę, kurioje indai buvo tiesiog užmesti be jokios tarpinės, žinoma, atvyko tik stiklo druskos. Jei nemokate pakuočių, paprašykite vežėjo, tai dažnai paslauga, už kurią verta mokėti. Stiklas yra trapus, o kelyje būna dužų, net jei vairuotojas vairuoja kaip „kūdikį“.

Ar vežėjai išmontuoja ir sumontuoja baldus?

Dauguma firmų tai daro, bet už papildomą mokestį. Nekelkite didelių spintų surinktų, jos tiesiog nepraeis pro duris arba gali lūžti pervežimo metu. Geriau, kad tai padarys profesionalai su savo įrankiais. Pasakykite iš anksto, ką reikia išmontuoti, kad jie pasiimtų reikiamus raktus. Buvo atvejis, kai vairuotojai atvyko be veržliarakčių ir teko laukti, kol klientas važiuoja pirkti naujų.

Kas jei daiktai netelpa į mašiną?

Tai klasikinis siaubas. Jei išmatavote blogai, gali tekti palikti dalį daiktų arba samdyti antrąją mašiną (kas dvigubina kainą). Todėl tikslinga duoti šiek tiek didesnį tūrį nei yra iš tikrųjų. Vienas klientas sako „turime tik kelias dėžes“, o paskui pasirodo, kad tai 30 dėžių ir pianinas. Nenuvilikite vežėjų, jie turi kitų užsakymų ir negali laukti, kol jūs dėlionę rinksitės.

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet tik sausus ir ilgai išsilaikančius. Šviežios mėsos ar pieno produktų vežti negalima – jis suges arba užknisdžius kitus daiktus. Aš asmeniškai draudžiuju saviems vairuotojams vežti maistą, nes vabzdžiai ar nemalonus kvapas gali likti mašinoje visam gyvenimui. Suvalgykite ledus kelionės pradžioje arba duokite vaikus. Nėra verta rizikuoti dėl kainų.

Kaip su gyvūnais ar augalais?

Augalus galima, bet reikia apsaugoti nuo šalto arba per karšto. Žiemą mašina gali būti nešildoma (jei tai nėra specialus pervežimas). Gyvūnus dažniausiai neleidžiame vežti tose pačiose mašinose kaip baldus – tai higienos ir saugumo klausimas. Jei turite šunį, geriau jį vežti asmeniniu automobiliu arba ieškoti specializuotų pervežėjų. Neneškite katės dėžėje tarp sofos ir šaldytuvo – ji išsigąs.

Ar telpa dviračiai ar didelė technika?

Dviračius dažnai įdedame į mašiną, jei yra vietos, bet geriau juos išardyti ir padėti ant grindų, kad neužimtų vertingos erdvės aukščiau. Didelė technika, pvz., šaldytuvai, turi būti išjungti prieš kelionę (mažiausiai 12 valandų), kad susistigtų dujos. Jei ne, gali sprogti. Būkite atsargūs su tais dalykais, jie gali būti daug sunkesni nei atrodo.

Vokietijos niuansai

Ar sunku pravažiuoti dideliomis mašinomis Vokietijos miestuose?

Labai sunku, ypač senamiestyje. Vokietijos miestai dažnai turi siauras gatves, „žaliųjų“ zonų apribojimus ir blokuojančius stulpus. Didelė fura tiesiog negali pravažiuoti prieš jūsų namų duris. Tada reikia mažesnės mašinos (7,5 t), kuri kainuoja brangiau. Iš anksto pasitikrinkite, ar gali stoti didelis sunkvežimis, o ne tada, kai jis jau stovi gatvėje ir blokuoja visą eismą.

Ką daryti su šiukšlėmis po iškraipymo?

Jūsų šiukšles – ne. Vokietijoje šiukšlių utilizavimas yra brangu ir sudėtinga (reikia rūšiuoti). Jei paliksite senus baldus kieme, gausite didelį baudą. Neneškite nereikalingų daiktų į Vokietiją, išmeskite čia. Kartais klientai sako „mes galim paduoti šiukšles vairuotojui“, bet jie ne šiukšlių automobiliai. Aš visada sakau – palikite tik tai, kas jums reikalinga, kitaip mokėsite už savo nereikalingumus.

Ar reikia gauti leidimus stovėjimui mieste?

Kai kuriose vietose, ypač centriniuose rajonuose, gali reikėti specialių leidimų stovėjimui iškrovimui. Geriau, jei vietiniai gyventojai pasirūpins tuo (užblokuos vietas automobiliais arba gaus leidimą). Vieną kartą mus iškėlė policija Miunchene, nes stovėjome ant dviračių takelio kelias minutes. Naudokitės „avarinių žibintų“ ženklu, bet vis tiek būkite pasiruošę, kad gali atvažiuoti ponai su marškinėliais.

Kaip elgtis su namų savininkais (priklausomai nuo nuomos)?

Jei nuomojat butą, dažnai reikia pranešti apie kraustymąsi, kad neišdarkytumėte bendrųjų patalpų. Vokiečiai yra labai disciplinuoti ir gali paskųsti, jei paliksite purvą arba padarysite įbrėžimus liftui. Geriau padėti kilimėlis liftą ir laiptinę. Nemanau, kad norite pradėti gyvenimą naujoje vietoje su konfliktu su kaimynais dėl purvo.

Ar reikia kažką žinoti apie Vokietijos poilsio laikus?

Vokietijoje griežtai laikomasi poilsio laikų (naktį ir sekmadieniais). Jei jums reikia iškrauti daiktus sekmadienį, gali būti problema, nes dėl triukšmo gali būti iškviesta policija. Derinkite laiką iš anksto, kad atvyktumėte darbo dieną arba nedarykite triukšmo. Aš mačiau, kaip gėdino vairuotoją, kuris bandė nešti metalinę spintą sekmadienio ryte ramioje gyvenvietėje.

Išvados

Kraustymasis į Vokietiją: kaip išsirinkti gerą vežėją nėra lengvas uždavinys, bet jei pasirūpinsite iš anksto ir nesikelsite į akivaizdžias spąstus, viskas gerai sueis. Venkite per pigių pasiūlymų, ieškokite draudimo ir bendraukite su dispečeriumi. Sėkmės naujame gyvenimo etape ir, žinoma, saugių kelionių (o ne kaip tas vienas kartas, kai vairuotojas užmiršo atidaryti galinę duris...).