Kraustymasis į Vokietiją – ką apima transporto sprendimai ir realybė be kvailų klausimų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – kraustymasis į Vokietiją niekada nesvyruoja taip lygiai, kaip parodyta gražiuose reklaminiuose klipuose. Viskas prasideda nuo to, kad žmogus paskambina ir klausa „kiek kainuoja“, o baigiasi tuo, kad vairuotojas stovi vokiškame kaime ir negali privažiuoti prie namų, nes tiltas per žemas. Tai ne tiesiog vežimas daiktų iš taško A į tašką B, tai sudėtingas logistikos ir psichologijos procesas. Čia apie tai ir kalbėsime be jokių užmaskuotų tekstų, tiesiog kaip yra – su visomis toms bulvėmis ir dujomis.

Kas tas kraustymo procesas iš tikrųjų

Ką tiksliai reiškia „pilnas kompleksas“ kai vežate daiktus?

Pilnas kompleksas tai nėra tik tai, kad mes atvažiuojame su sunkvežimiu. Tai prasideda dar tuomet, kai dar nesurate krovinių sąrašo. Mes turime suplanuoti maršrutą, įvertinti, ar reikės specialių keltuvų, jeigu neįeina į liftą, arba jeigu jūsų namų fasadas yra toks „trapus“, kad negalėsime pritvirtinti kraninės sistemos. Taip pat, kraustymasis į Vokietiją apima ir pakavimo medžiagas – dėžes, burbuliukus, lipni juostą. Kartais net teko padėti išmesti senus baldus, kad klientas neturėtų galvos su jais ten, išvykstant. Tai daug daugiau nei fizinis darbas, tai yra visuminis sprendimas, kad jūs nenusimintumėte, kur dėjote arbatinuką.

Ar tikrai reikia 1-2 dienas supakuoti visus namus?

Žmonės visada mano, kad tai užtrunks valandą. Tiesą sakant, jeigu turite standartinį dviejų kambarių butą su nulipdytomis knygomis, tai vienas žmogus tai padarys per dieną, bet jeigu gerbiate savo kolekciją porceliano arba turite daug drabužių, reikia planuoti ilgiau. Esu matęs, kai pora bandė susitvarkyti paskutinę naktį, tai buvo siaubas – viskas sukišta į maišus ir vėliau tie maišai tiesiog buvo numesti į sunkvežimį. Geriau atsiimti dieną atostogų ir daryti ramiai. Mums patogiau, kai viskas yra dėžėse, o ne maišuose su maišytomis kojinėmis ir indais.

Kiek laiko užtrunka kelionė itself iki Vokietijos?

Tai priklauso nuo to, kur būtent ten važiuojame. į Berlyną ar Miuncheną nuvažiuojame greitai, jei nėra didelių spūsčių ties Lenkijos siena arba ant „A“ autostrados. Bet jeigu reikia važiuoti į kažkokį tolimą kaimelietį netoli Bavarijos kalnų, tai tai gali užtrukti ir ilgiau negu numatėme. Be to, vairuotojų poilsio laikas yra griežtai reglamentuotas, jie negali važiuoti 24 valandas iš eilės, kaip anksčiau. Todėl kraustymasis į Vokietiją dažnai įtraukia ir naktį, praleidžiamą viešbutyje arba sunkvežimyje, kas gali šiek tiek pastumti atvykimo laiką.

Pinigai, kainos ir visos kitos bjaurios detalės

Kodėl vieniems kainuoja 500 eur, o kitiems 2000?

Kodėl? Nes kiekvienas atvejis skiriasi. 500 eur gali kainuoti tik tai, kad mes pakrauname kelias dėžes į galinę sunkvežimio dalį, t.y. dalinį krovinį. O jeigu reikia uždaryti visą sunkvežimį, tai jau kaina šoka aukštyn. Taip pat įturią atstumas, kuro kainos (kurios dabar, velniop, beveik nebekrenta), ir ar reikalingos papildomos rankos. Dar yra ir tos „pavojingos“ zonos, kur sunkvežimiui negalima važiuoti, ten tenka iškrauti viską ant mažesnės mašinos ir vežti į miestą. Tas darbas kainuoja. Aš negaliu pasakyti kainos iš karto, kol neparašiau visų detalių.

Kas nutinka, jei paskutinę minutę pasirodo daugiau daiktų?

Tai yra klasika. Paskambinau, pasiskaičiavome, atvykstu, o ten stovi dar du sofos, kurių niekas neaminėjo. Jeigu telpa į sunkvežimį, gerai, papildomai mokėsite už papildomą tūrį arba svorį. Jeigu netelpa, tada prasideda problema – reikia skambinti ieškoti kitos mašinos, o tai brangu. Geriau nedarykite mano gyvenimo sunkesnio ir pasakykite iš karto apie tuos dviračius rūsyje, kuriuos užmiršote paminėti. Kraustymasis į Vokietiją reikalauja sąžinės, kitaip mums abiem bus skauda.

Ar galima apmokėti tik atvežus daiktus?

Yra firmų, kurios tai daro, bet mes to be draudimo nedarysime. Pervežant tolius atstumus gali nutikti bet kas – avarija, gaisras arba nieko nerodantis vairuotojas nuklysta. Jeigu mes turime tik jūsų žodį, kad sumokėsite vėliau, tai mes prarasime mašiną, o jūs – daiktus. Paprastai imama nedidelis avansas (apie 30-50 proc.), o likutį sumokate, kai viskas saugiai jau stovi Vokietijoje. Tai apsaugo abejas puses.

Kas daryti, jei vairuotojas vietoje reikalauja pinigų?

Tuomet tuojau pat skambink man į biurą. Mūsų vairuotojai turi grynųjų pinigų tik degalams ir maistui, jie negali imti atlyginimo iš klientų. Jei kas nors bando taip padaryti, tai tikriausiai sukčiai arba labai neprofesionali įmonė. Yra pasitaikę atvejų (ne pas mus, bet rinkoje), kai žmonės paduoda pinigus ir daugiau nieko negirdi. Būkite atsargūs ir mokėkite tik pagal sąskaitas-faktūras į įmonės sąskaitą.

Ar imate papildomai už važiavimą priešinga kryptimi?

Jei kalbame apie tai, kad reikia kažką parnešti iš namų į sandėlį ir tada vėl atgal, tai taip, tai laikomas papildomu darbu. Bet jeigu tai yra įtraukta į maršrutą, tada ne. Pavyzdžiui, jeigu paimame daiktus iš Klaipėdos, važiuojame pro Kauną paimti dar ką nors, ir tada į Vokietiją, tai gali būti pigiau, nes mes užpildome mašiną. Bet jeigu tai reikalauja papildomo laiko, tada tai kainuoja.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos biurokratas

Kokius dokumentų reikia, kad viskas eitų sklandžiai?

Pagrindinis dalykas yra krovinio sąrašas – packing list. Jis turi būti maždaž tikslus, o ne „dėžė su daiktais“. Vokietijai tai svarbu, nes jeigu ką nors praleisite, gali būti problemų su muitine. Be to, jeigu naudojate dalinį krovinį, mums reikia CMR konsiginacijos, kurioje būtų nurodyta, kas yra kas. Jeigu vežate techniką, reikėtų serialinių numerių (bent jau brangioms dalims). Nereikia jokių ypatingingų liudijimų, nebent vežate cheminius medžiagas ar vaistus.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus Vokietijos muitinėje?

Jeigu persikeliate gyventi galutinai, tai daiktai, kurie buvo naudojami ir ne nauji, yra be muito. Bet jeigu į Vokietiją vežate pavyzdžiui dešimt naujų televizorių parduoti, tai tai jau yra komercinis krovinys ir reikės mokėti PVM ir muito. Muitininkai vokiškai yra labai greitai (gerai, greičiau nei mūsiškiai, bet vis tiek gaišta laikas). Geriau teigti, kad tai asmeniniai daiktai, jeigu taip yra.

Kas tie „Užsienio reikalų pažymėjimai“, kuriuos visi klausia?

Tai reikalingas tuo atveju, jeigu išvykstate iš Lietuvos galutinai ir norite susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jums reikia eiti į VMI ir užpildyti paraišką. Tai nėra mūsų, logistikos, reikalas, bet klientai visada klausia. Aš nuspesiu pasakyti, kad be to pažymėjimo kraustymasis į Vokietiją įvyks, bet jeigu norite pinigų atgal iš valstybės, nueikite ir susitvarkykite tai prieš atvykstant mums.

Ar galima be rūpesčių vežti alkoholį ir cigaretę?

Tas pats kaip ir su kitais daiktais – jeigu tai asmeninis naudojimas, tai yra normos. Bet jeigu bandysite vežti 200 litrų degtinės, tai jums ne tik muitinė nustos, bet ir galiu parodyti į duris. Leidžiamos normos yra pavyzdžiui 90 litrų vyno, 110 litrų alaus ir 10 litrų stipriųjų gėrimų vienam asmeniui. Tiesiog neskubėkite per daug, vokiečiai tikrina tai labai dažnai. (Nors kartais praeina ir taip, kad niekas nebeklausia, bet geriau nerizikuoti).

Pakavimas, baldai ir kažką kas sudaužoma

Ar jūs turite savo dėžes ar aš turiu pirkti pats?

Mes turime dėžių, jas pridedame prie kainos. Jos nėra gražios, spalvotos, bet jos tvirtos ir skirtos kroviniams. Jeigu norite pasidaryti savas iš prekybos centrų, tai aš negarantuju, kad jų dugnas neiškris, kai padėsite ten knygas. Geriau naudoti mūsų, arba jeigu esate linkęs į tai, galite pirkti specialias perkelimo dėžes pats, bet tai brangu. Mums pagrindas – kad dėžė neiširtų kelyje.

Kaip su pižamomis, ar reikia ištuštinti spintas?

Aš visada sakau – geriau ištuštinti. Spintos yra gana sunkios ir, jeigu jas perkeliate pilnas, jos gali tiesiog atitrūkti nuo sienelės. Be to, jeigu spinta yra didelė „pasiduodanti“ (t.y. surakinta vieną kartą), ji gali subyrti pakrovimo metu. Todėl rekomenduoju viską išimti. Taip pat, tuščia spinta lengviau įkelia į liftą arba pro duris, kas yra kritiškai svarbu senose vokiškose namuose.

Ar saugu duoti jums brangius paveikslus ar antikvarinius daiktus?

Brangius dalykus reikia ypatingai aptverti. Mes darome tai, bet jeigu paveikslas kainuoja dešimtis tūkstančių eurų, aš siūlau jį apdrausti. Mūsų standartinis draudimas dengia tik tam tikrą sumą, dažniausiai ne viršijančią keliasdešimt eurų už kilogramą (ar kažkas tokio, reikia patikrinti sutartyje). Todėl labai brangius dalykus geriau vežti patys mašina arba sudaryti papildomą draudimo sutartį. Kraustymasis į Vokietiją su brangmenomis be draudimo yra nervų išbandymas.

Kas su piianu? Ar jums pavyksta juos pernešti?

Pianinus mes nevežame labai dažnai, nes tai reikalauja specialios technikos. Esu matęs, kai bandė nešti pianiną laiptais ir jį numetė... tai nebuvo gražu. Jeigu turite pianiną, mes turime pasiimti specialią kėdę su ratukais ir, žinoma, keltuvą, jeigu nėra lifto. Tai kainuoja, bet ne tiek, kiek kainuoja naujas pianinas. Ir taip, jis turi būti uždarytas ir uždengtas, kad nepažeistumėme klavišų.

Ar pervežiate augalus ir gyvūnus?

Augalus taip, gyvūnų ne (kažkas pasirodė maždaug taip). Gyvūnus turi vežti jūs arba specializuotos firmos. Mums sunkvežimys nėra pritaikytas šunims ar katėms – ten karšta, trūksta oro, ir yra garsu. O augalus galime, jeigu jie telpa į dėžę arba yra uždengti, kad neberšktų žemės po visa mašina. Kelionė į Vokietiją ilga, augalams gali būti sunku be vandens, tad geriau juos duoti sau į mašiną.

Kelionės rizikos ir vairuotojų kasdienybė

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tuomet mes skambinam techninei pagalbai. Esu turėjęs atvejų, kai sprogsta padanga arba užsistringa variklis vėsu orą... (tai vėlgi, priklauso nuo to, kaip vairuotojas prižiūri mašiną). Mes visada stengiamės pakeisti mašiną arba perkrauti daiktus į kitą, kad jūs gautumėte juos laiku. Bet jei tai įvykia sekmadienį vakare Vokietijoje, tai laukti gali tekti iki ryto. Toks yra gyvenimas kelyje.

Ar turi draudimą, jei kažką sudaužote?

Taip, mes turime atsakomybės draudimą. Bet jis nebegalioja, jeigu jūs pats padėjote į dėžę stiklinį vazą be apsaugos. Jeigu mes sudaužome stalą nešdami jį pro siauras duris, mes atstatome. Bet jeigu dėžė nukrito nuo viršaus, nes vairuotojo asistentas užmigo, tai mūsų kaltė. Svarbu viską užfiksuoti sąraše, kai krauname.

Ar vairuotojai kalba vokiškai ar lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba lietuviškai, rusiškai ir anglų kalbomis. Vokiškai... na, kiekvienas kalba kaip moka (gali paklausti „Wie geht's?“, bet to gali neužtekti sudėtingioms situacijoms). Jeigu turite ką nors papildomo pasakyti vokiškai policijai arba kaimynui, gali tekti patiems pasistengti. Bet normaliai susikalbėti apie krovimą mums užtenka.

Kas, jei vairuotojas atvyksta o aš dar neesu vietoje?

Tai problema. Jei mes atvykstame ir nėra kas nors atidaryti durų, mes stovime ir laukiame. Laukimas yra mokamas, nes mūsų laikas kainuoja. Geriau būkite ten 30 minučių anksčiau. Buvo atvejis, kai klientas laukė Lenkijos pasienyje 3 valandas... mes tuo metu gėrėme kavą ir skaičiavome kiek jam tai kainuos. Būkite punktualūs, tai sutaupo pinigų.

Vokietijos specifika – ne visur važiuoja „Goliath“

Ar sunku važiuoti su dideliu sunkvežimiu į miesto centrą?

Vokiški miestai dažnai turi zonas, kur sunkvežimiams draudžiama važiuoti (Umweltzone). Be to, senos gatvės yra siauros, o vokiečiai statė namus neatsižvelgdami į tai, kad ateityje ką nors reikės perkelti. Dažnai tenka statyti mašiną toliau ir nešti daiktus rankomis 200-300 metrų. Tai darbą padaro brangesnį, bet mes tai žinome ir numatome.

Kas su važiavimu į pirmą aukštą be lifto?

Jei nėra lifto, mes nešame rankomis. Tai sunkus darbas, bet mūsų darbuotojai (vairuotojai) tam pripratę. Jeigu laiptai yra vingiuoti ir siauri, tai gali užtrukti ilgiau. Kartais netgi tenka išmontuoti baldus, kad juos prisimestų. Viskas įmanoma, tiesiog reikia kantrybės ir stiprių nugarų.

Ar reikia gauti leidimą stovėti gatvėje?

Jei negalima statyti mašinos privažiavime, reikia gatvėje užimti vietą. Vokietijoje už tai gali bausti, jeigu nėra specialaus leidimo. Mes stengiamės susitarti su kaimynais arba rasti vietą, kur nepertraukiame eismo. Jeigu reikia, mes iš Anksto (tai vėlgi, priklauso nuo kliento) galime kreiptis į savivaldybę dėl laikino stovėjimo leidimo, bet dažniausiai tiesiog stovime, kur reikia, ir tikimės, kad policija neprivažiuos.

Kas nutinka, jei butas dar neparengtas priimti daiktų?

Jei butas dar pilnas daiktų arba dar neįrengtas, mes turime problemą. Negalime padėti jūsų sofos ant grindų, jeigu ten dar nėra grindų. Mes turime padėti daiktus į sausą, saugią vietą. Jeigu tokios nėra, mes gali tiesiog palikti mašinoje ir išvykti (o tai kainuos brangiai). Kraustymasis į Vokietiją turi būti suplanuotas taip, kad kai mes atvykstame, jūs jau galite gyventi arba bent jau talpinti daiktus.

Ar galima vežti daiktus į daugiabučius namus su lifto?

Taip, bet reikia patikrinti, ar liftas telpa. Daugeliu atveju tenka išmontuoti duris arba liftą uždaryti specialia drobe, kad nebraižytume sienelių. Vokiečai yra labai taikūs dėl savo turto, bet jeigu pamatys įbrėžimą, sąskaita gali būti didelė. Mes visada imame su savimi apsauginius kilimus.

Apibendrinant

Viskas, kas susiję su kraustymosi į Vokietiją procesu, atrodo sudėtinga tik tol, kol pradedate planuoti. Svarbiausia yra ne slėpti informaciją, būti sąžiningu su savo vežėju ir pasirūpinti dokumentais. Aš esu matęs tūkstančius išsikraustymų, ir visi sėkmingi pasibaigė tuo, kad abi pusės žinojo, ko tikėtis. Neklauskite kainų, kurios atrodo per mažos, geriau pasirinkite patikimumą, o tada ir Vokietijoje prasidės naujas gyvenimas be streso.