Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymas iš Schwarzenberg/Erzgeb: ką žinau po 20+ metų pervežimų
Pradėsiu nuo to, ko paprastai nesakau pirmam puslapy – kraustymas iš Schwarzenberg/Erzgeb nėra tas pats, kas kraustymasis iš Berlyno ar Miuncheno. Čia, Rūdiniuose kalnuose, viskas kiek kitaip. Tas miestelis mažas, gatvės siauros, kartais su tokiu nuolydžiu, kad mūsų vilkiko vairuotojas sako „aš čia gal neįlįsiu“. O klientas stovi ir galvoja – tai kaip dabar? Dirbu šitoj srityj nuo 2003-ųjų, per tą laiką teko iš Erzgebirgo traukt ne vieną šeimą, studentą ar verslą. Ir žinau viena – kuo mažesnis miestelis, tuo daugiau niuansų. Bet viskas įveikiama. Aišku, jei žinai, ko tikėtis. Apie tai ir pakalbėsim. Be pagražinimų.
Kas svarbu prieš pradedant galvoti apie pervežimą
Ar tikrai reikia tarptautinio vežėjo, ar užtenka vietinio?
Klausimas geras. Kartais žmonės galvoja – pasamdysiu kokį vietinį iš Chemnitz ar Annaberg-Buchholz, jis pigiau nuveš iki Lietuvos. Bet čia ir prasideda problemos. Vietinis vežėjas dažnai neturi TIR knygelių, neturi leidimų darbui už ES ribų (nors Lietuva ES, bet tranzitas kartais eina per Šveicariją ar Serbiją – priklauso nuo maršruto). Ir svarbiausia – jis neturi patirties su lietuviškais dokumentais. Kai krovinys stringa muitinėj, nes kažkokia pažyma ne ta, skambina tau, o tu jau būni Vilniuj. Ir ką? Todėl visada sakau – jei kraustaisi tarptautiškai, imk tą, kas tuo užsiima kasdien. Mes, pavyzdžiui, turim savo žmones, kurie žino, kas yra A.TR forma, kas yra EUR1, ir kada jos nereikia. Vietinis to nežino. Ir tai ne priekaištas, o faktas.
Kada geriausia planuoti kraustymąsi iš šito regiono?
Žiūrėkit, Erzgebirge žiema ateina anksti. Spalio pabaigoj jau gali būti plikledis ant tų keliukų prie Schwarzenberg. Pernai turėjom atvejį – lapkričio 15, klientas norėjo išvežti baldus iš namo ant kalno. Vilkikas su 18 tonų tiesiog nepakilo, nes kelias nebarstytas. Turėjom laukt dvi dienas, kol atšilo. Už tą laukimą klientas mokėjo papildomai, nors sutarty to nebuvo – force majeure. Tai ką aš noriu pasakyt – planuokitės tarp balandžio ir spalio. Vasarą čia gražu, keliai sausi, visi kalnų perėjimai pravažiuojami. Žiemą rizikuojat ne tik laiku, bet ir papildomom išlaidom. Aišku, jei kraustymas iš Schwarzenberg/Erzgeb vyksta skubiai – vežam bet kada, tik būkit pasiruošę, kad gamta gali pakoreguot planus.
Kiek vidutiniškai trunka pilnas pervežimas iki Lietuvos?
Standartiškai – 3–4 dienos. Bet čia su sąlyga, kad niekas nestringa. Pirmadienį pakrovėm, antradienį mašina jau Lenkijoj, trečiadienį vakare – Kaune. Bet būna kitaip. Jei užsakot mažą furgoną (pvz., 12 kubų), jis važiuos greičiau, gal per 2 dienas. Bet jei kalbam apie pilną vilkiką su baldais iš 3 kambarių buto, tai realiai – savaitė su pakrovimu, iškrovimu, poilsio režimais vairuotojui. Dar pridėkit, kad Schwarzenberg miestelio centre kartais tenka laukt, kol atvažiuos policija sustabdyt eismą, nes gatvėj netelpa vilkikas. Taip buvo 2019-ųjų gegužę. Tai užtruko 4 valandas vien pakrovimas. Niekas to neplanuoja, bet taip nutinka.
Kainos, sutartys ir paslėpti mokesčiai
Kokia reali kaina kraustymosi iš Schwarzenberg į Lietuvą?
Na, čia niekada nepasakysiu vieno skaičiaus. Bet galiu duot rėžius. Mažas pervežimas (studentas, keli daiktai) – nuo 800 iki 1200 eurų. Vidutinis (1–2 kambarių butas) – 1400–2000 eurų. Pilnas namas – 2200–3500 eurų. Kainą lemia ne tik atstumas (apie 1100 km iki Vilniaus), bet ir darbo valandos, įpakavimas, aukštų skaičius, ar reikia demontuot baldus. Ir dar vienas niuansas – jei jūsų namas yra užmiesty, pvz., Neuwelt ar Wildenau rajone, kur kelias žvyrkelis, mes skaičiuojam papildomą riziką. Nes jei vilkikas įklimpsta, traktorius Vokietijoj kainuoja kosmosą. Tai geriau iš karto įsivertint.
Ar sutarty visada būna galutinė kaina?
Ne. Ir čia aš sąžiningai pasakysiu – beveik niekada. Nes visada atsiranda kažkas. Arba klientas pamiršta pasakyt, kad dar yra rūsys pilnas malkų (taip, buvo atvejis 2021-aisiais, žmogus iš Schwarzenberg vežėsi ir malkas į Lietuvą, nes „čia geras ąžuolas“). Arba paaiškėja, kad spintelei reikia specialaus įpakavimo, nes ji antikvarinė. Aš visada sakau – sutartis yra pagrindas, bet realybėj pridėkit 10–15% nenumatytiem atvejam. Kas sako kitaip, tas arba meluoja, arba niekada nedirbo su tikrais kraustymais.
Ar pervežimo kainą gali sumažint, jei dalį daiktų išmetam?
Oi, čia gera tema. Taip, gali. Ir labai rekomenduoju prieš kraustymąsi padaryt „išmetimo savaitgalį“. Nes vežt seną skalbimo mašiną, kuri Lietuvoj kainuoja 150 eurų, o pervežimas jos kainuoja 100 – absurdas. Bet žmonės prisirišę prie daiktų. Turėjom klientę, kuri verkė, kai pasakėm, kad jos 1987-ųjų šaldytuvas užims pusę furgono. Galų gale paliko jį Vokietijoj, nupirkom naują Lietuvoj – sutaupė 300 eurų. Tai atsakymas – taip, mažiau daiktų = mažesnė kaina. Bet kartais žmonės gailisi išmetę. Čia jau jūsų sprendimas.
Kas įeina į „standartinį pervežimą“, o kas ne?
Standartas – tai pakrovimas, transportavimas, iškrovimas. Viskas. Jokio įpakavimo, jokio baldų išmontavimo, jokio valymo. Jei norit, kad atvažiuotų žmogus su dėžėm, burbuliniu plėveliu, lipnia juosta – tai jau papildoma paslauga. Ir kainuoja. Pavyzdžiui, pilnas 3 kambarių buto įpakavimas Vokietijoj gali kainuot 400–600 eurų. Kai kas sako – brangu. Bet kai pamato, kaip mūsų vyrai per 4 valandas supakuoja viską, ko pats nesupakuotum per savaitę, tada klausimų nebekyla. Ir dar – išvežimas atliekų (pakuočių, senų daiktų) irgi neįeina. Vokietijoj už tai baudos žvėriškos, tai arba patys tvarkotės, arba mokat mums papildomai.
Logistikos košmarai ir kaip jų išvengt
Ar Schwarzenbergo kalnai tikrai tokia didelė problema?
Taip ir ne. Jei jūsų namas prie pagrindinio kelio (B101), tai jokių problemų. Bet jei gyvenat kažkur prie Ottenstein arba link Grünstädtel – ten jau prasideda serpantinai. Mūsų vilkikai 16,5 metro ilgio, su priekaba. Kai kuriuos posūkius reikia imt iš trečio karto. Kartais tenka kviestis mažesnį automobilį, kad pervežtų daiktus iki vietos, kur gali stovėt vilkikas. Tai vadinam „shuttle“ paslauga. Ir ji kainuoja papildomai. Bet geriau taip, nei vilkikas įvažiuoja į kiemą, kurio savininkas vėliau paduoda į teismą dėl sugadintos tvoros. Buvo ir taip.
Ką daryt, jei kaimynas neleidžia pastatyt konteinerio?
O, čia klasika. Vokietijoj kaimynai turi teises. Jei jūsų gatvė privati arba bendra, kaimynas gali pasakyt „ne“ ir jūs nieko nepadarysit. Turėjom atvejį Schwarzenberg, kur klientas norėjo pastatyt 20 kubų konteinerį parai prie namo. Kaimynas išėjo su matuokliu ir pasakė – čia 20 cm į mano pusę. Policija atvažiavo, konteinerį teko perkelt. Tai ką aš sakau – visada prieš užsakant konteinerį ar vilkiką, pasikalbėkit su kaimynais. Gal geriau nupirkt butelį vyno ir susitart, nei po to bylinėtis.
Ar galima vežti daiktus, jei neturiu visų dokumentų butui?
Teoriškai – taip. Praktiškai – žiūrėkit. Jei jūs išsikraustot iš Schwarzenberg, bet butas dar neparduotas, arba nuoma nenutraukta, dokumentų mums nereikia. Mes vežam jūsų daiktus, ne butą. Bet jei yra kokių nors įkeitimų, areštų – čia jau jūsų reikalas. Mes nesam antstoliai. Bet vieną kartą buvo, kad atvažiavom pakraut, o bute jau stovi policija ir sako – čia turtas areštuotas. Klientas mūsų neįspėjo. Tai mes stovėjom 6 valandas, kol aiškinosi. Už tą prastovą sąskaitą išrašėm klientui. Tai geriau prieš kraustymąsi susitvarkyt visus teisinius reikalus.
Ar jūsų vairuotojai kalba lietuviškai?
Taip, mūsų komanda – lietuviai. Bet kartais samdom subrangovus iš Lenkijos ar Čekijos, jei užsakymų per daug. Tada vairuotojas gali nekalbėt lietuviškai. Bet visada įspėjam iš anksto. Ir duodam kontaktinį asmenį, kuris viską išverčia telefonu. Blogiausia, kai klientas Vokietijoj pradeda vairuotojui pasakot savo gyvenimo istoriją, o tas nieko nesupranta. Tada abu nervinasi. Tai aš visada sakau – svarbiausia aiškiai parodyt, ką kraut, ką palikt. O jausmus pasilikit vėlesniam laikui.
Daiktai, kurių geriau nevežt
Ar apsimoka vežti senus baldus iš Erzgebirgo?
Priklauso. Jei tai tikrai geras, vokiškas, medžio masyvo baldas – taip. Bet jei tai IKEA spinta, kuri jau 10 metų, ir ją išardžius varžtai nebesilaiko – ne. Turėjom atvejį, kai žmogus pervežė 15 metų senumo virtuvės komplektą. Pervežimas kainavo 900 eurų. O Lietuvoj už 1200 nusipirko naują, geresnį. Tai kam? Bet čia jau kiekvieno reikalas. Aš tik patariu – paskaičiuokit ne tik emocinę, bet ir finansinę vertę.
Kaip su augalais? Ar galima vežt kambarinius augalus per sieną?
Teoriškai – taip, ES viduje galima. Bet praktiškai – Vokietija kartais tikrina fitosanitarinius reikalavimus. Ypač jei vežat daug žemės, vazonų. Jei vienas fikusas ant palangės – niekas nieko nesakys. Bet jei vežat visą oranžeriją, gali būt klausimų. Ir dar vienas dalykas – augalai transportavimo metu dažnai žūsta. Šalta, tamsu, purto. Tai pagalvokit, ar verta.
O automobilį? Ar galima vežt kartu su baldais?
Galima. Bet ne tame pačiame vilkike. Tam reikia autovežio arba specialios platformos. Mes dažnai darom kombinuotus pervežimus – vilkikas su baldais, o gale ant platformos – automobilis. Bet tai brangiau. Ir reikia dokumentų automobiliui (eksporto numeriai, draudimas). Kartais žmonės bando taupyt ir varo automobilį savo eiga. Tai irgi variantas, tik nepamirškit, kad 1100 km iki Lietuvos – ne juokas senam automobiliui.
Netikėti klausimai, kurių niekas neklausia, o reikėtų
Kas atsitinka, jei vilkikas sugenda kelyje?
O, čia mano mėgstamiausia tema. Sugenda viskas. Ir visada netikėtai. Turim sutartis su servisais visoj Europoj. Jei gedimas rimtas – siunčiam pakaitinį vilkiką. Bet tai užtrunka. Kartą Lenkijoj, prie Poznanės, sugedo sankaba. Kol atvažiavo kitas vilkikas, praėjo 18 valandų. Klientas nervinosi, bet mes padarėm viską, ką galėjom. Ir taip, už vėlavimą mes nekompensuojam, jei tai force majeure. Bet visada stengiamės, kad daiktai atvyktų kuo greičiau. Svarbiausia – neslėpt nuo kliento. Iš karto skambinam ir sakom, kas nutiko.
Ar jūsų darbuotojai gali padėt susipakuot, jei aš visiškai nieko nesuprantu?
Gali. Ir dažnai taip būna. Atvažiuoja žmogus, kuris niekada nesikraustė. Stovi vidury kambario ir žiūri. Mūsų vyrai tada sako – „atsisėskit, išgerkit kavos, mes viską padarysim“. Bet tai kainuoja. Ir ne visada pigu. Bet jei vertinat savo nervus – verta. Tik vienas niuansas – mes nesam atsakingi už daiktų rūšiavimą. Jei pasakėt „viską kraut“, tai kraunam viską. Net ir šiukšles. Tai geriau prieš atvažiuojant bent jau atsirinkit, kas tikrai važiuoja.
Ar tiesa, kad pervežimų įmonės kartais pameta daiktus?
Tiesa. Bet pasitaiko retai. Per 20 metų mes buvom pametę vieną dėžę. Ir tai paaiškėjo, kad klientas ją paliko rūsy, o mums pasakė, kad išnešėm. Tai dabar visada darom foto fiksaciją prieš pakrovimą. Jei kas dingsta – ieškom. Bet jei klientas pats supakavo ir nepažymėjo dėžių, o paskui sako „trūksta vienos“ – čia jau sudėtinga. Tai mano patarimas – visada pasirašykit inventory lapą. Ir nufotografuokit kiekvieną kambarį prieš išvažiuojant.
Kaip vyksta apmokėjimas? Ar reikia mokėt iš karto?
Paprastai – 30% avansas prieš pakrovimą, likusieji 70% prieš iškrovimą Lietuvoj. Bet jei klientas nuolatinis, dirbam ir be avanso. Kartais žmonės klausia – o gal galiu sumokėt po iškrovimo? Ne. Nes buvo atvejų, kai iškrovėm, o klientas sako – „oi, pinigų dar neturiu, palaukit savaitę“. Ir tada prasideda skolų išieškojimas. Nenoriu gadintis nervų nei sau, nei jums. Tai geriau susitvarkyt finansus iš anksto.
Ar galima vežti daiktus, jei pats skrendu lėktuvu, o ne važiuoju kartu?
Taip, 80% mūsų klientų taip daro. Jie skrenda, o daiktai važiuoja atskirai. Mes atvežam, iškraunam, paliekam bute. Bet tam reikia, kad kažkas būtų vietoj – giminaitis, draugas, arba duodat mums raktus. Ir dar – būtinai susitarkit dėl atsakomybės. Jei bute nieko nėra, o mes paliekam daiktus, ir kažkas dingsta – mes neatsakom. Tai arba draudžiat pervežimą pilnai, arba pasitikit mumis, bet rizika yra.
Vietiniai niuansai, kuriuos sužinojau per metus
Ar Schwarzenberg yra kokių nors specifinių taisyklių pervežimams?
O taip. Pavyzdžiui, senamiesty, prie turgaus aikštės (Markt), vilkikai gali stovėt tik nuo 6 iki 8 ryto. Po to – bauda. Ir ne 20 eurų, o 150. Tai mes visada planuojam pakrovimą anksti ryte. Klientai kartais pyksta – kodėl taip anksti? Bet kitaip neįmanoma. Dar vienas dalykas – kai kuriuose rajonuose (pvz., Heide) reikia specialaus leidimo, jei mašina sunkesnė nei 7,5 tonos. Mes tą leidimą gaunam per savivaldybę, bet tai trunka 3–4 dienas. Tai jei planuojat kraustymąs paskutinę minutę – gali būt problemų.
Ar Erzgebirgo regiono žmonės kuo nors skiriasi nuo kitų vokiečių?
Na, jie ramesni. Ir labai punktualūs. Jei sutartą dieną nėra daiktų prie durų, jie skambina ir klausia „ar tikrai viskas ok?“. Bet kartais jie per daug mandagūs. Pavyzdžiui, viena šeima mums siūlė kavą ir pyragą kas valandą. Mūsų vyrai jau negalėjo dirbt, nes visą laiką gėrė kavą. Juokauju. Bet rimtai – jie labai svetingi. Ir dažnai padeda kraut. Kas kartais trukdo, nes jie nežino, kaip taisyklingai pakraut vilkiką, kad daiktai nesugriūtų kelyje. Bet atsisakyt pagalbos – nepatogu.
Kaip rasti patikimą vežėją būtent šitam regionui?
Aš, aišku, rekomenduočiau mus. Bet jei ieškot kitur – žiūrėkit į atsiliepimus ne Vokietijos portaluose, o lietuviškuose. Nes vokiečių portalai dažnai rodo tik vokiškas įmones, o jos, kaip sakiau, ne visada tinka tarptautiniam pervežimui. Ir dar vienas patarimas – paklauskit, ar įmonė turi patirties būtent su Erzgebirge. Jei sako „taip, žinoma“, bet negali pasakyt nei vienos gatvės Schwarzenberg – meluoja. Mes, pavyzdžiui, žinom, kad Obere Schloßstraße yra košmaras su vilkiku, o Untere Schloßstraße dar blogiau. Tokios detalės parodo, ar tikrai dirbta ten.
Ar galima derėtis dėl kainos?
Galima. Visada. Bet ne įžūliai. Jei sakot „aš radau pigiau už 300 eurų“, aš atsakysiu – „važiuokit pas juos“. Nes aš žinau savo kainos pagrįstumą. Bet jei sakot „gal galim kažką sumažint, jei aš pats supakuosiu knygas“ – taip, tada kalbam. Derėtis normalu. Bet nereikia tikėtis, kad profesionalus pervežimas kainuos tiek pat, kiek kaimyno busiukas. Tas busiukas gal ir nuveš, bet be draudimo, be sutarties, be garantijų. Ir paskui, kai kas nors dings ar sulūš – nebus kam skųstis.
Ką daryt, jei kraustymosi data keičiasi paskutinę minutę?
Skambint. Iš karto. Kuo greičiau. Mes stengiamės būt lankstūs, bet kartais tiesiog neįmanoma. Jei vilkikas jau pakeliui į kitą užsakymą, jo neapsuksi. Tada siūlom alternatyvą – kitą datą, mažesnį automobilį, arba subrangovą. Bet čia jau gali keistis kaina. Ir dar – jei atšaukiat likus 24 valandoms iki pakrovimo, avansas negrąžinamas. Tai geriau planuotis atsakingai.
Ar jūsų įmonė draudžia krovinį?
Taip, standartiškai visi mūsų pervežimai apdrausti CMR draudimu. Bet čia yra niuansas – CMR draudimas dengia tik dalį vertės, pagal svorį. Jei vežat kažką labai vertingo (pianiną, antikvarą, meno kūrinius), reikia papildomo draudimo. Ir jis kainuoja. Bet aš visada sakau – geriau sumokėt 50 eurų už draudimą, nei paskui verkt dėl sudaužyto 5000 eurų vertės daikto. Buvo atvejis, kai klientas nesutiko draustis, o mes sudaužėm stiklinį stalą (kaltas vairuotojas, pripažįstu). Kompensavom pagal CMR – gavo 200 eurų. Stalas kainavo 1200. Tai dabar tas klientas turbūt visiem pasakoja, kokie mes blogi. Bet mes siūlėm draudimą.
Pabaigai – ką aš galvoju po visų šitų metų
Žinot, kraustymas iš Schwarzenberg/Erzgeb nėra raketų mokslas. Bet jis reikalauja pasiruošimo. Ir svarbiausia – reikia nepasikliaut vien kaina. Per 20 metų mačiau tiek visko, kad kartais atrodo, jog niekas nebegali nustebint. Ir vis tiek nustebina. Svarbiausia – būkit atviri su vežėju. Pasakykit, ko tikėsitės, ko bijot, koks biudžetas. Ir neklausykit tų, kurie sako „viskas bus gerai, nesijaudinkit“. Aš visada sakau – „bus problemų, bet mes jas išspręsim“. Nes idealiai nebūna niekada. Bet kai dirbi su žmonėm, kurie žino, ką daro, tos problemos tampa tik mažais nuotykiais, apie kuriuos vėliau pasakoji draugam prie alaus. O kraustymasis iš to gražaus kalnų miestelio į Lietuvą – tai ne tik logistika. Tai ir gyvenimo etapas. Ir aš gerbiu kiekvieną, kuris ryžtasi tam žingsniui. Net jei kartais jis atrodo beprotiškas.