Kraustymas į Schermbeck: kaip nepasiklysti tarp taisyklių, kelių ir nervų

Žinokit, kai pirmą kartą išgirdau „Schermbeck“, galvojau – čia koks kaimelis prie Ščecino ar dar kur. Paskui pažiūrėjau žemėlapy – Vokietija, Šiaurės Reinas-Vestfalija, visai netoli Olandijos sienos. Ir tada supratau: kraustymas į Schermbeck nėra tiesiog važiavimas iš taško A į tašką B. Čia reikia žinoti kelis dalykus, kurių Google Maps neparodys. Dirbu pervežimuose jau dvidešimt su trupučiu metų, ir kiekvieną kartą, kai klientas sako „man reikia į Schermbeck“, aš atsidūstu – ne dėl to, kad sunku, o dėl to, kad visada atsiranda kažkokių niuansų. Gerai, varykim, papasakosiu viską, ką žinau, o ko nežinau – pasakysiu, kad nežinau.

DUK: viskas, ko klausiat apie kraustymąsi į Schermbeck (ir ko nedrįstat paklaust)

Ar išvis kas nors žino, kur tas Schermbeck?

Na, čia ne koks Berlynas ar Hamburgas. Schermbeck yra maždaug už 20 kilometrų į šiaurę nuo Duisburgo, prie pat A31 autobano. Gyventojų – gal kokie trylika tūkstančių? (tiksliai nepamenu, bet tikrai ne milijonas). Įdomiausia, kad miestelis padalintas į kelias dalis – yra Schermbeck centras, o paskui tokios gyvenvietės kaip Altschermbeck, Gahlen, Damm, Weselerwald ir dar kelios. Ir kai tu manai, kad važiuoji „į Schermbeck“, staiga paaiškėja, kad tikrasis adresas yra kažkur Weselerwald, kur net internetas prastai traukia. Tai visada prašau klientų tikslios gatvės, nes kitaip galiu atsidurti laukuose.

Ar reikia kokių nors specialių leidimų važiuoti per Vokietiją su kroviniu?

Klausimas geras. Jeigu važiuoji su paprastu mikroautobusu ar lengvuoju sunkvežimiu iki 3,5 tonos – nieko nereikia. Bet jeigu naudoji didesnį sunkvežimį, tai Vokietijoje galioja ta pati taisyklė kaip ir Lietuvoje – reikalinga transporto licencija, CMR važtaraštis, krovinio dokumentai. Ir dar vienas momentas: Vokietijoje labai griežtai žiūri į techninę būklę. Patikėkit, buvo atvejis, kai kolegą sustabdė prie pat sienos, rado mažą tepalo pratekėjimą ant variklio bloko ir liepė grįžti atgal į Olandiją taisyti. Tai – mašina turi būti tvarkinga, ir ne „ant tiek“, o tikrai tvarkinga.

Koks maršrutas geriausias iš Lietuvos į Schermbeck?

Standartinis maršrutas būtų: Lietuva – Varšuva – Poznanė – Berlyno aplinkkelis – Magdeburgas – Hanoveris – Dortmundas, tada į A31 ir link Schermbeck. Bet aš dažnai renkuosi važiuoti per Olandiją, ypač jei krovinys iš Klaipėdos. Tada: Kaunas – Varšuva – Vroclavas – Dresdenas – Leipcigas – Erfurtas – Kaselis – Dortmundas – Schermbeck. Kodėl? Nes tas kelias mažiau apkrautas sunkvežimiais, ypač antroje dienos pusėje. Aišku, jeigu pradedat nuo Vilniaus, galit bandyti per Balstogę, bet aš asmeniškai Balstogės rajono kelių nemėgstu – per daug radarų ir per daug nervų.

O kokia situacija su kelių mokesčiais Vokietijoje?

O čia jau įdomiau. Lengviesiems automobiliams – nieko. Bet jeigu sunkvežimis virš 3,5 tonos, reikia mokėti LKW-Maut. Tai yra kelių mokestis, kuris skaičiuojamas pagal nuvažiuotą atstumą, automobilio emisijos klasę ir svorį. Sumontuotas prietaisas automatiškai fiksuoja, arba gali naudoti programėlę. Sumos? Pavyzdžiui, mano senukas Mercedes-Benz Actros su Euro 5 varikliu moka apie 19 euro centų už kilometrą. Tai jei važiuoji per visą Vokietiją, 700 kilometrų – jau virš 130 eurų. Kai kurie klientai nustemba, bet aš visada įskaičiuoju tą sumą į pervežimo kainą, nes kitaip būtų nesąžininga.

Ar tiesa, kad Schermbeck gatvės labai siauros?

Tikrai taip. Ypač centre, aplink turgaus aikštę ir senamiestyje. Jeigu turi didelį furgoną, pavyzdžiui, „Iveco Daily“ su ilga baze, tai kai kuriose gatvelėse apsisukti yra cirkas. Vieną kartą bandžiau privažiuoti prie namo, kuris stovi ant Mittelstraße, ir užsiblokavau – iš priekio stovėjo „Golf“, iš galo atvažiavo kaimynas su traktoriuku. Tai stovėjom visi trys ir žiūrėjom vienas į kitą, kol kaimynas nenusileido. Moralas: jei užsakot pervežimą į Schermbeck, pasakykit vairuotojui apie situaciją, gal geriau išsikrauti ant platesnės gatvės ir panešti daiktus papildomai.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos?

Praktiškai – dvi dienos su poilsiu, jei vairuoji legaliai. Nuo Vilniaus iki Schermbeck yra maždaug 1400–1500 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Vairuotojas pagal ES taisykles gali vairuoti 9 valandas per dieną (kartais 10, bet tik du kartus per savaitę). Tai realiai: pirma diena – apie 800–900 km, antra diena – likę 500–600 km ir iškrovimas. Jeigu važiuoja du vairuotojai, galima per vieną parą, bet tada kaina didesnė, nes reikia mokėti už pamainą.

Ar būna problemų dėl kalbos barjero Schermbeck?

Klausimas iš gyvenimo. Schermbeck priklauso vokiškai kalbančiai daliai, vietiniai šneka su ta tipine Reino krašto tarme. Bet didesnė problema – kai kurie vyresni žmonės visai nenori kalbėti angliškai, o lietuviškai tai jau tikrai ne. Jaunimas dar pusė bėdos. Bet kai man reikėjo sutvarkyti dokumentus vietinėje savivaldybėje (Rathaus), tai sėdėjau priešais ponią, kuri man aiškino vokiškai apie kažkokį vietinį mokestį, ir aš supratau gal trečdalį. Gerai, kad turėjau kliento sūnų šalia, jis išvertė. Tai patarimas – jei kraustotės ir tvarkotės formalumus, turėkite vertėją arba bent jau žmogų, kuris moka vokiškai.

Kiek maždaug kainuoja kraustymas į Schermbeck iš Lietuvos?

Oi, čia sunku tiksliai pasakyti, nes kiekviena situacija unikali. Bet aš pabandysiu duoti rėžius. Jeigu kalbam apie pilną buto pervežimą – tarkim, trijų kambarių butas, apie 40 kubinių metrų krovinio, su pakavimo paslauga – kaina gali svyruoti nuo 1800 iki 2800 eurų. Į tą sumą įeina: transportas, darbas, pakavimo medžiagos, kelių mokesčiai, draudimas. Jeigu vežat tik kelis baldus ar dėžes – galima rasti ir už 600–900 eurų. Bet atsargiai su tais, kas siūlo per daug pigiai. Vieną kartą klientas pasirinko pigiausią variantą, o paskui man skambino, kad vairuotojas dingo kažkur prie Hanoverio ir neatsiliepia. Tai aš nežinau, kuo baigėsi, bet tikrai negerai.

Ar verta draustis krovinį?

Šimtu procentų taip. Aš pats ne kartą mačiau, kaip ant autobano iš niekur nieko atsiranda padanga iš priekyje važiavusio sunkvežimio, ir tu neturi kur dingti. Arba lietus įsismelkia į kėbulą, nors tentas atrodo sandarus. Draudimas paprastai kainuoja apie 1–2% nuo krovinio vertės. Tai jei vežat daiktų už 10 000 eurų, sumokėti 100–200 eurų už ramybę yra labai protinga. Aišku, smulkūs įbrėžimai ar senų baldų defektai dažnai neapsimoka deklaruoti, bet jeigu vežat ką nors vertingo – būtinai drauskite.

Kokie dokumentai reikalingi, jei kraustausi gyventi į Schermbeck visam laikui?

Čia jau ne mano tiesioginis darbas, bet per tiek metų prisikaupiau žinių. Jums reikės: asmens dokumento, darbo sutarties arba įrodymo apie pajamas, gyvenamosios vietos registracijos (Anmeldung), sveikatos draudimo patvirtinimo. Vokietijoje registruotis gyvenamąją vietą reikia per dvi savaites nuo atvykimo. Ir dar – banko sąskaitos. Dauguma nuomotojų norės matyti Vokietijos banko sąskaitą. Aš pats to nedariau, bet klientai pasakojo, kad pirmas mėnuo biurokratijoje gali būti kosmosas, kol viską sutvarkai.

Ar Schermbeck yra tinkama vieta gyventi lietuviui?

Mano klientų atsiliepimai – įvairūs. Vieniems patinka ramybė, gamta, dviračių takai palei Reino intakus, netoli Hohe Mark gamtos parkas. Kitiems per tylu, per mažai veiksmo, o darbo vietos – daugiausia logistikoje, žemės ūkyje arba važinėti į gretimus miestus kaip Dorsten ar Wesel. Bet jei dirbi nuotoliniu būdu arba turi darbą Duisburge, tada Schermbeck yra geras kompromisas – būstas pigesnis nei didmiesčiuose, o susisiekimas autobanu geras. Tiesa, viešasis transportas silpnokas, autobusai važiuoja retai.

Kada geriausia planuoti kraustymąsi metuose?

Aš visada sakau: venkit vasaros atostogų sezono, ypač liepos pabaigos ir rugpjūčio. Kodėl? Nes tada autobanuose kamščiai iš Olandijos į Vokietiją, olandai su kemperiais užkemša visą A31. Taip pat žiemą, gruodį–sausį, būna slidu, drėgna, tenka ilgiau stovėti pasienyje. Geriausias metas – pavasaris, balandis–gegužė, arba ruduo, spalis–lapkritis, kai oras dar normalus, bet turistų mažiau.

Ar sunku rasti parkavimo vietą nakčiai?

Vokietijos autobanuose yra specialios poilsio aikštelės su tualetais, bet jos greitai užsipildo, ypač po 19 valandos. Aš asmeniškai mėgstu sustoti prie didesnių degalinių su „Autohof“ ženklu – ten yra apšvietimas, dušas, kartais net restoranas. Pakeliui į Schermbeck yra keletas gerų vietų prie Dortmund ir Oberhausen. Bet jei liksi prie Schermbeck, pačiame miestelyje didelėms mašinoms vietų mažai, geriau planuotis nakvynę dar prieš atvykstant.

Ką daryti, jei adresas Schermbeck, bet namas stovi ant žvyrkelio?

O, čia mano mėgstamiausia tema. Vieną kartą važiavau į vieną ūkį už Gahlen, ir paskutiniai 500 metrų buvo žvyrkelis, po lietaus – tikra košė. Sunkvežimis su galiniais ratais pradėjo slysti. Tai ką aš padariau? Sustojau ant asfaltuoto kelio galo, paskambinau klientui ir pasakiau: „Klausyk, aš čia nevažiuosiu, nes įklimpsiu. Turi atvažiuoti su traktorium arba visureigiu ir pervežti daiktus dalimis.“ Žmogus suprato, atvažiavo su galingu „Unimog“, ir per pusvalandį viską pervežėm. Tai patarimas: jei jūsų namas sunkiai privažiuojamas, įspėkite pervežėją iš anksto, o ne tada, kai mašina jau stovi purve.

Ar reikia mokėti PVM Vokietijoje už pervežimo paslaugą?

Čia priklauso nuo situacijos. Jei pervežimo paslaugą teikia Lietuvos įmonė, PVM mokamas Lietuvoje pagal lietuviškus įkainius (21%). Bet jei užsakovas yra privatus asmuo, registruotas Vokietijoje, ir paslauga laikoma suteikta Vokietijoje, teoriškai gali tekti registruoti PVM Vokietijoje. Aš ne mokesčių specialistas, ir čia aš šiek tiek pasimesiu – visada sakau klientams, kad pasikonsultuotų su buhalteriu, nes aš tik vairuotojas ir logistas, ne auditorius.

Kokia reali situacija su muitine, kai veži asmeninius daiktus?

Jeigu kraustotės visam laikui ir vežate savo asmeninius daiktus, o ne komercinį krovinį, muito mokesčių mokėti nereikia, nes Vokietija ir Lietuva – abi ES šalys. Bet aš visada rekomenduoju turėti daiktų sąrašą, ypač jei vežate ką nors vertingo – pavyzdžiui, paveikslus, antikvarą, didelę elektroniką. Kartais vokiečių pareigūnai gali sustabdyti patikrinti, ar tikrai nevežate nieko komercinio. Ir dar: jei vežate augalus ar gyvūnus – taisyklės visai kitos, reikia veterinarinių sertifikatų.

Kaip su mokėjimu už paslaugą – ar priimat pavedimą, ar tik grynais?

Aš dirbu oficialiai, todėl visada išrašau sąskaitą faktūrą. Mokėjimas pavedimu yra normalus, bet aš prašau avanso – paprastai 30% prieš pakrovimą, likusią dalį prieš iškrovimą. Kodėl? Nes buvo atvejų, kai žmogus žadėjo sumokėti po iškrovimo, o paskui dingo, telefoną išjungė. Tai dabar aš griežtas šiuo klausimu. Ir taip, kartais priimu grynais, bet tik mažesnėms sumoms ir su išrašu.

Ar galima vežti automobilį kartu su baldais?

Taip, bet reikia specialios platformos arba autovežio. Jei bandysi įgrūsti automobilį į paprastą tentuotą puspriekabę, tai bus nelegalu ir pavojinga. Turiu partnerį, kuris vežioja automobilius, tai kombinuoti galima: viena mašina veža baldus, kita – automobilį, ir abi važiuoja kartu. Tai kainuoja daugiau, bet bent jau viskas tvarkingai.

Ar būna kokių nors vietinių taisyklių Schermbeck dėl triukšmo ar iškrovimo laiko?

O taip. Vokietijoje labai gerbiama ramybė. Nu nuo 22:00 iki 06:00 jokio triukšmo. Taip pat sekmadieniais ir švenčių dienomis jokio darbo su sunkvežimiais, nebent turi specialų leidimą. Aš vieną kartą pradėjau iškrauti šeštadienį 20:45, tai kaimynė išėjo ir pasakė: „Noch zehn Minuten, dann ist Ruhe.“ Tai dabar visada planuoju darbus taip, kad iki 20:30 būtų viskas baigta.

Kas atsitinka, jei krovinys vėluoja?

Vėlavimai nutinka. Autobane avarija, kamštis, oro sąlygos – visko būna. Aš visada informuoju klientą iš karto, kai tik suprantu, kad vėluosiu. Jei vėlavimas didesnis nei 24 valandos, pagal sutartį gali būti taikomos nuobaudos. Bet aš stengiuosi būti lankstus – jei klientas geras, ieškau kompromiso. Pavyzdžiui, kartą dėl sniego audros vėlavau 36 valandas, tai pasiūliau nemokamai padėti surinkti baldus, kad kompensuočiau nepatogumus.

Ar sunku rasti pagalbininkų iškrovimui vietoje?

Schermbeck miestelyje nėra didelių darbo biržų, bet per vietinius skelbimus ar per „Facebook“ grupes galima rasti žmonių, kurie už keliasdešimt eurų padeda nešti. Aš pats kartais pasamdau vietinį studentą, jei reikia rankų. Bet jei atvežu savo komandą iš Lietuvos, tada jau įskaičiuota į kainą, ir nereikia rūpintis. Tik būna, kad mano vyrai pavargsta po dviejų dienų kelionės, tai vis tiek papildomos rankos nepakenkia.

Kaip vyksta pats pakrovimas Lietuvoje – ar patys supakuojat?

Mano įmonė siūlo pilną pakavimo paslaugą: atvažiuojame su medžiagomis, su kartoninėmis dėžėmis, burbuline plėvele, lipnia juosta. Bet kai kurie klientai nori patys pakuoti, kad sutaupytų. Aš tada sakau: gerai, bet atsakomybė už daiktų saugumą pervežimo metu mažėja, nes aš negaliu garantuoti, kad jūsų supakuota vaza nesuduš. Viena moteris kartą susipakojo porcelianą į maišus (taip, į paprastus plastikinius maišus), tai atvažiavus į Schermbeck radom duženų kolekciją. Tai geriau leiskit profesionalams pakuoti, arba bent jau paklauskit, kaip teisingai tai daryti.

Ar reikia žinoti vokiškai, kad susikalbėčiau su vairuotoju?

Mano vairuotojai paprastai kalba lietuviškai, rusiškai, angliškai – vokiškai tik kai kurie. Bet jei užsakovas yra vokietis ir nemoka angliškai, tada prasideda smagumynai. Turėjom atvejį, kai klientas norėjo, kad baldus sustatytume pagal schemą, bet paaiškino tik vokiškai. Vairuotojas paskambino man, aš per telefoną vertėjavau iš lietuvių į vokiečių ir atgal. Tai jei yra galimybė, turėkite tarpininką, kuris moka abi kalbas, bus daug sklandžiau.

Ką daryti, jei daiktai netelpa į vieną reisą?

Pasitaiko, ypač kai žmonės kraustosi iš didelio namo ir galvoja, kad viskas tilps į vieną mašiną. Aš prieš pakrovimą visada apžiūriu daiktus arba prašau nuotraukų. Jei matau, kad netilps, sakau iš karto: reikės dviejų reisų arba didesnio transporto. Kartais klientai pyksta, bet geriau žinoti iš anksto, nei stovėti likusiai pusei daiktų ant šaligatvio. Vieną kartą teko skubiai samdyti antrą mašiną Vilniuje, nes klientas „pamiršo“ paminėti garažo turinį.

Ar būna vagysčių pervežimų metu?

Deja, būna. Ypač jei sustoji neapsaugotoje aikštelėje nakčiai. Aš asmeniškai turiu signalizaciją, GPS sekiklį ir stengiuosi statyti mašiną taip, kad galiniai durys būtų atremti į sieną ar kitą mašiną. Bet kolega pasakojo, kaip jam prie Hanoverio naktį išpjovė tentą ir pavogė kelias dėžes su įrankiais. Todėl aš rekomenduoju: arba draudimas, arba nepalikti mašinos be priežiūros ilgam.

Kuo skiriasi pervežimas į Schermbeck nuo pervežimo į kitus Vokietijos miestelius?

Schermbeck specifika – jis yra toks tarpinis taškas. Nei didmiestis, nei gili provincija. Bet dėl artumo prie Olandijos sienos čia dažnai važinėja tarptautiniai vežėjai, todėl konkurencija didesnė, kainos šiek tiek mažesnės nei, pavyzdžiui, kažkur Bavarijos kalnuose. Kita vertus, dėl siaurų gatvių ir išsibarsčiusių gyvenviečių logistika gali būti sudėtingesnė nei atrodo iš pradžių.

Ar tiesa, kad kai kurios pervežimų įmonės atsisako važiuoti į Schermbeck?

Teko girdėti, kad mažesnės įmonės iš Rytų Europos kartais vengia, nes bijo, kad neapsimoka – per mažas miestas, per daug laiko sugaišta ieškant adreso. Bet aš manau, kad čia daugiau tingėjimo problema. Geras logistas visada ras, kaip optimaliai suplanuoti maršrutą, kad net ir mažas užsakymas būtų pelningas.

Ką patartumėt žmogui, kuris pirmą kartą kraustosi į užsienį?

Nebijokit, bet būkit pasiruošę. Pirmas dalykas – dokumentai turi būti sutvarkyti iki kelionės, o ne po to. Antras – pasirinkit patikimą vežėją, kuris turi atsiliepimų, o ne tik pigiausią skelbimą. Trečias – turėkit planą B, jei kažkas sugenda, vėluoja ar pasimeta. Ir ketvirtas – neskubėkit, duokit laiko sau ir vežėjui, nes skubėjimas logistikoje kainuoja brangiau nei kantrybė.

Pabaigai

Kraustymas į Schermbeck nėra raketų mokslas, bet ir ne sekmadienio pasivaikščiojimas. Dirbu šitam bare jau gerokai per dvidešimt metų, ir vis dar pasitaiko situacijų, kai aš galvoju: „Na, šito dar nebuvo.“ Vokietija yra tvarkinga šalis, bet taisyklės, kalbos barjeras ir vietinės ypatybės gali išmušti iš vėžių, jei nesi pasiruošęs. Rinkitės patyrusį vežėją, drauskite krovinį, bendraukite atvirai ir nepasikliaukite vien tik Google Maps. Ir, svarbiausia, jei kažkas vyksta ne pagal planą – nepanikuokit, o ieškokit sprendimo. Keliai veda, daiktai atvažiuoja, o nervų ląstelės, deja, neatsistato. Sėkmės jūsų kraustymosi nuotykiuose.