Kraustymas į Prien a. Chiemsee: ką žinoti prieš kraunant daiktus ir nervus

Gerai, klausykit. Aš jau 20+ metų sukiojuosi po Europą su vilkiku, furgonu, mikroautobusu – ko tik norit. Visko mačiau: nuo studento, kuris su dviem lagaminais skrenda ir verkia, kad baldai nepigūs, iki šeimos, kuri vežasi absoliučiai viską, įskaitant katino draskyklę ir močiutės komodą, kuri, pasirodo, netelpa į laiptinę. Apie Prien a. Chiemsee esu girdėjęs nemažai, o dar daugiau – vežęs. Tai vat, šiandien bandau jums sudėlioti viską, ką žinau, girdėjau, spėju, o kai kur net ir pataisysiu save balsu (nu, tekstu). Ai, ir nė velnio aš čia nedėlioju jokio akademinio straipsnio. Bus taip, kaip kalbėčiau su jumis prie kavos po ilgo reiso – kartais padrikai, kartais per daug atvirai.

Tas kraustymas į Prien a. Chiemsee, žinokit, nėra tas pats, kas kraustytis į Berlyną ar Miuncheną. Čia kitas pasaulis – kalnai, ežeras, ramybė, bet ir specifiniai reikalavimai. Vokiečiai tvarkingi, bet biurokratijos velnias irgi nesnaudžia. Tad jei galvojat, kad užteks susirasti bet ką, kas turi mašiną, ir nuvažiuosit – sustokit, įkvėpkit ir skaitykit toliau. Nes pridaryti nesąmonių gali ir patys protingiausi. Ir taip, aš pats esu tų nesąmonių pridaręs. Bet apie tai vėliau.

Kodėl išvis renkasi Prien a. Chiemsee? Ir ką tai keičia kraustymosi logistikoje?

Ar čia tik turistų vieta, ar normaliai gyvent galima?

Žinokit, ne tik turistų. Aišku, vasarą pilna žmonių, buriuotojų, dviratininkų. Bet realiai ten gyvena nemažai šeimų, dirbančių Rozenheime ar net Miunchene (traukiniu valanda su trupučiu). Ir pensininkų, aišku, yra – vokiečiai mėgsta ramybę prie ežero. Kraustymas į Prien a. Chiemsee šia prasme yra specifinis – jei vežatės daiktus liepos mėnesį, pasiruoškit kamščiams, siaurom gatvelėm ir tam, kad kaimynai žiūrės, ar nepalikot šiukšlių ant šaligatvio ilgiau nei 10 minučių. Nekalbant apie tai, kad kai kurios gatvės tokios siauros, jog standartinis 12 metrų vilkikas net nebandys suktis. Teko kartą išsikviesti mažesnį furgoną, nes klientas nesuprato, kodėl aš negaliu privažiuoti prie namo. Nu, nes medis per vidurį kelio auga, vaikine, štai kodėl.

Kas per velnias tas Chiemsee ir kuo Prienas skiriasi nuo kitų miestelių aplink?

Prien am Chiemsee (pilnas pavadinimas, bet niekas taip nesako kasdien) yra tas miestelis, kuris realiai yra vartai į ežerą. Iš čia keltai plaukia į Herrenchiemsee salą (ten Liudviko II rūmai, būtinai nuplaukit, kai įsikursit). Miestelis nedidelis, bet ne kaimas – yra infrastruktūra, parduotuvės, mokyklos. Ir geležinkelio stotis, kas yra auksas, jei važinėjat į miestą. Bet kraustymosi prasme – čia ne pramoninė zona. Nėra didelių sandėlių, nėra lengvų privažiavimų prie visų namų. Daug kur senamiestis, laiptai, kalvelės. Jei kraustotės į butą virš kavinės pagrindinėje gatvėje – užmirškit liftą. Čia reikia rankų, o ne technikos. Ir tas kraustymas į Prien a. Chiemsee staiga tampa ne tik važiavimu, bet ir planavimu.

Logistika: kaip ten fiziškai patekti ir ko tikėtis

Kokiu transportu geriausia vežtis daiktus į Prieną? Ar vilkikas tilps?

Priklauso nuo kiekio. Jei vežatės 3 kambarių butą – vilkikas arba didelis furgonas (7,5 tonos) yra būtinas. Bet, kaip sakiau, ne visur privažiuos. Prieš užsakant transportą, būtinai pasitikrinkit su „Google Street View“ arba paprašykit vietinio nuotraukų. Turėjau atvejį, kai klientas sakė „nu čia normali gatvė“, o pasirodo, kad ten akligatvis su apsisukimo aikštele, bet ta aikštelė buvo užstatyta BMW X5. Tai aš ten 20 minučių manevravau atbulom, keikdamas viską. O jei vežatės tik kelis lagaminus, porą dėžių – užteks ir paprasto siuntimo per DHL ar specializuotą pervežimų įmonę, kuri naudoja mažesnius automobilius. Tiesa, siuntimas gali užtrukti 3–5 dienas, tai jei skubat – nėra variantas.

O jeigu aš vežuosi ne tik baldus, bet ir automobilį? Kaip tada?

Automobilį atskirai. Nebent samdotės autovežį, kuris vienu metu veža ir daiktus, ir mašiną – yra tokių paslaugų, bet brangu. Dažniausiai žmonės arba patys pervažiuoja su savo auto, prikrovę bagažinę, o baldus išsiunčia, arba samdo dvi atskiras paslaugas. Yra tekę vežti šeimą, kur jų „Audi“ važiavo ant platformos, o furgone – visas namų turtas. Atvažiavom į Prieną, o ten aikštelėje prie namo vietos tik vienai mašinai. Kaimynė išėjo bartis, kad užėmėm jos „vizitinę“ vietą. Vokietijoje, ypač prie ežero, su parkavimu yra tragedija. Tai tas kraustymas į Prien a. Chiemsee su dviem transporto vienetais – jau galvos skausmas. Planuokit iškrovimą ne piko metu.

Ar žiemą kraustytis į Prien a. Chiemsee yra bloga idėja?

Nebūtinai bloga, bet slidu. Kalneliai, grindinys, kartais nevalyti šaligatviai. Jei vežatės didelius baldus, rizika, kad kas nors paslys, yra reali. Aš asmeniškai esu beveik nuleidęs pianiną nuo laiptų, nes apačioje buvo plikledis. Gerai, kad kolega spėjo paslysti po pianinu (juokauju, po savim). Bet šiaip – žiemą mažiau turistų, mažiau kamščių, lengviau rasti vietą mašinai. Ir kainos transportui gali būti mažesnės, nes ne sezonas. Tik pasiimkit gerą aprangą ir pasirūpinkit, kad iškrovimo vieta būtų pabarstyta druska ar smėliu. Vokiečiai kartais tingi tą padaryti prie savo nuomojamo būsto.

Dokumentai, mokesčiai ir visi kiti popiergaliai

Ar man reikia kokių nors specialių leidimų vežtis daiktus per sieną į Vokietiją?

Klausykit, jei vežatės iš Lietuvos ar kitos ES šalies – ne, jokių muitinių. Bet jei vežatės iš Šveicarijos ar JK – tada jau kita istorija, ten jau deklaracijos. Čia kalbu apie įprastą kraustymąsi. Vieną kartą klientas iš Šveicarijos vežėsi į Prien a. Chiemsee ir nesuprato, kodėl aš prašau inventoriaus sąrašo. Nes, brolau, Šveicarija ne ES, ir jei tave sustabdys patikrinimui, o tu neturi sąrašo – gali būti nemalonumų. Bet 99% mano klientų vežasi iš ES, tai realiai – jokių sienų. Tik kartais, jei vežatės labai daug naujų daiktų (ką tik pirktų baldų), teoriškai galėtų paklausti, ar čia ne komercinis pervežimas. Bet praktiškai niekam neįdomu, jei vežatės savo namų turtą.

Ar reikia registruotis Priene, kai atsikraustau? Kaip ten su Anmeldung?

Taip, būtinai. Vokietijoje be registracijos (Anmeldung) tu esi niekas. Negausi mokesčių numerio, negalėsi atsidaryti banko sąskaitos normaliai, o ir nuomotojas greitai pradės nervintis. Priene yra Rathaus (rotušė), ten reikia užsiregistruoti per 14 dienų nuo atsikraustymo. Bet žinokit, vasarą ten eilės, o žiemą dirba sutrumpintom valandom. Reikia pasiimti nuomotojo patvirtinimą (Wohnungsgeberbestätigung). Be jo – nieko nebus. Turėjau klientą, kuris mėnesį gyveno be registracijos, nes nuomotojas tingėjo pasirašyti tą lapą. Paskui bėdos su banku. Tai nejuokaukit su tuo. Kai kraustotės į Prien a. Chiemsee, pirmas dalykas po daiktų išpakavimo – eikit į rotušę.

Kokie mokesčiai laukia? Ar brangu ten gyventi?

Palyginus su Miunchenu – pigiau. Bet prie ežero kainos kyla. NT mokestis (Grundsteuer) priklauso nuo to, ar perkate, ar nuomojatės. Jei nuomojatės, tai šildymas (dažnai dujinis) žiemą gali kainuoti nemažai, nes namai seni, aukštos lubos. O dar tas GEZ (dabar Beitragsservice) – radijo ir TV mokestis, apie 18 eurų per mėnesį. Vengti nepavyks. Kai kraustymas į Prien a. Chiemsee baigtas ir jūs jau registruoti, laiškas iš GEZ ateis greičiau, nei spėsit išpakuoti televizorių. Jie turi savo būdų.

Praktiniai patarimai, kurių niekas nepasako

Kur dėti šiukšles po išsipakavimo? Ar ten veikia kažkokia sistema?

O, čia mano mėgstamiausia tema. Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas yra religija. Priene yra geltonos dėžės (plastikas), mėlynos (popierius), rudos (bio) ir juodos (likutinės). Bet kartonas po kraustymosi – tai atskira tragedija. Negalit tiesiog išmesti krūvos prie konteinerio. Reikia arba supjaustyti, surišti ir laukti popieriaus surinkimo dienos (kuri gali būti kas dvi savaites), arba vežti į perdirbimo centrą (Wertstoffhof). Ten yra Wertstoffhof Priene, bet jis turi darbo valandas, ir jei atvažiuosit su furgonu pilnu kartono – gali paklausti, ar čia ne komercinės šiukšlės. Teko aiškintis, kad čia tik vienos šeimos kraustymasis. Patarimas: susitarkit su nuomotoju ar kaimynais, gal jie leis panaudoti jų konteinerį už simbolinį atlygį. Arba samdykit šiukšlių išvežimo paslaugą – yra tokių vietinių.

Kaip dėl baldų surinkimo? Ar yra vietinių meistrų?

Yra. Priene ir aplinkui yra žmonių, kurie užsiima montavimu. Bet jei jūs atsivežat IKEA baldus ir galvojat, kad meistras už 20 eurų viską surinks per valandą – nusiraminkit. Vokiečiai dirba pagal laiką, valandinis įkainis gali būti 40–60 eurų. Aš pats nesu baldininkas, bet esu padėjęs klientui surinkti spintą, nes meistras neatvažiavo, o žmogus verkė. Tai žinokit, kartais geriau patiems pasiraitoti rankoves. Arba, jei samdotės pervežimo įmonę, kuri siūlo ir surinkimo paslaugą, derėkitės iš anksto. Ne visi vairuotojai moka surinkinėti baldus, bet yra tokių, kurie turi įgūdžių. Tik nesitikėkit stebuklų.

O jei aš atsivežu seną šaldytuvą – ar jis veiks? Kokia ten įtampa?

Vokietijoje 230V, kištukai europiniai (Schuko), tai iš Lietuvos vežama technika veiks be problemų. Bet jei vežatės iš kitų regionų – pasitikrinkit. Ir dar – senas šaldytuvas gali nebeatitikti vokiškų energijos efektyvumo reikalavimų, bet čia jau nuomotojo reikalas, ne jūsų. Nors vienas nuomotojas Priene bandė mane įtikinti, kad klientas turi išmesti savo šaldytuvą, nes „per senas“. Nesąmonė. Kol veikia, tol ir stovi. Aišku, jei nuomojatės butą su pilnai įrengta virtuve – problema išsisprendžia savaime.

Kainos, kurios gali nustebinti (arba supykdyti)

Kiek realiai kainuoja pervežimas į Prien a. Chiemsee iš Lietuvos?

Na, pagaliau konkretus klausimas. Sakykim, vežatės 1–2 kambarių butą. Jei tai dalinis krovinys (kai jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais viename vilkike) – galima tilpti į 800–1200 eurų. Jei atskiras transportas – nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo atstumo, kuro kainų tuo metu ir to, kiek aukštų be lifto. Aš visada sakau: pridėkit dar 200–300 eurų prie to, ką sugalvojot iš pradžių. Nes visada atsiranda kažkas: papildoma dėžė, papildomas sustojimas, reikia apvynioti baldą plėvele, nes pradėjo lyti. Ir tas kraustymas į Prien a. Chiemsee dėl kalnų ir ežero drėgmės kartais reikalauja daugiau apsaugos. Drėgmė prie vandens – ne juokas.

Ar geriau samdyti lietuvių ar vokiečių pervežimo įmonę?

Lietuviai dažniausiai pigesni ir lankstesni. Bet vokiečiai punktualesni ir geriau žino vietos taisykles. Aš, aišku, esu lietuvis, tai žinau, ką mes darom gerai – greitai sprendžiam problemas, nesėdam į biurokratinius dialogus. Bet vokiečių įmonė gali pasiūlyti draudimą, kuris tikrai veikia be ginčų. Jei samdot lietuvius, būtinai reikalaukit CMR draudimo (pervežimo draudimas) ir raštiško sutikimo, kad jie atsakingi už sugadintus daiktus. Nes kitaip, jei kas nors sudūžta – bus sunku. Turėjau atvejį, kai kolega vežė stiklinį stalą, jis atvažiavo į Prieną sudaužytas, o draudimo nebuvo. Klientas liko be stalo ir be kompensacijos. Tai aš čia be užuolankų sakau: netaupykit ant draudimo.

Gyvenimo ypatumai: ko nesitikėjot, bet teks priprasti

Ar tiesa, kad prie Chiemsee labai daug turistų ir triukšmo vasarą?

Tiesa. Ypač savaitgaliais. Prieno krantinėje, prie prieplaukos, nuolat minios. Bet jei gyvenat ne pačiame centre, o kiek aukščiau, į kalną – ramu. Triukšmas labiau nuo kavinių ir dviračių. Bet šiaip, vokiečiai gana kultūringi, naktį niekas nešėlsta. Blogiau yra automobilių stovėjimo vietų trūkumas. Jei jūsų namas neturi privataus parkingo – kentėsit. Teko klientui padėti ne tik daiktus iškrauti, bet ir ginčytis su kaimynu, kuris sakė, kad mūsų furgonas stovi ant jo žolės. Paaiškėjo, kad žolė – savivaldybės. Bet nervų kainavo.

Kaip su internetu ir ryšiu? Ar normaliai veikia?

Priene yra kabelinis internetas, VDSL, net kai kur šviesolaidis. Bet senesniuose namuose gali būti tik lėtas DSL. Prieš kraustantis, pasitikrinkit adresą per „Check24“ ar panašų portalą. Nes jei dirbat nuotoliniu būdu, o ten tik 16 Mbit/s – bus liūdna. Ir dar – mobilus ryšys. Kai kur prie ežero, ypač už kalnų, signalas prastokas. Aš pats esu stovėjęs su GPS, kuris pasimetė, nes nebuvo ryšio. Tai kraustymas į Prien a. Chiemsee gali apimti ir tokius netikėtus niuansus: išsikrovęs telefonas, nėra interneto, o tau reikia susisiekti su klientu.

Klausimai, kurių gal neturėjot užduoti (bet aš vis tiek atsakau)

Ar verta vežtis dviratį? Ar ten kur važinėti?

Būtinai vežkitės. Dviračių takų aplink Chiemsee yra dešimtys kilometrų. Iš Prieno galima apvažiuoti visą ežerą (apie 60 km). Vasarą su dviračiu greičiau pasieksit krantą, nei su mašina. Tik nepamirškit gero užrakto, nes dviračiai vagiami ir tokiuose ramiuose miesteliuose. Aš pats nesu dviratininkas profesionalus, bet klientai pasakojo, kad čia dviračių kultūra – aukščiausio lygio.

O jei aš turiu šunį ar katę? Ar Prienas draugiškas gyvūnams?

Taip, bet su taisyklėm. Vokietijoje šunų mokestis (Hundesteuer) yra privalomas. Priene reikia užregistruoti šunį per kelias savaites. Katėm – ne. Bet jei nuomojatės, būtinai pasakykit nuomotojui iš anksto. Turėjau situaciją, kai klientė atsivežė du katinus slaptai, o nuomotojas sužinojo ir privertė arba išsikraustyti, arba mokėti dvigubą depozitą. Tai nejuokaukit su gyvūnais. Kraustymasis į Prien a. Chiemsee su augintiniais reikalauja atvirumo.

Ar ten yra lietuvių bendruomenė? Ar kas nors kalba lietuviškai?

Oficialios bendruomenės nėra, bet pavienių lietuvių tikrai yra – dirba Rozenheime, Miunchene, gyvena prie ežero, nes gražu. Kartais sutinku lietuvišką mašiną prie prekybos centro. Bet šiaip – vokiškai mokėti reikės. Nors jaunimas angliškai kalba neblogai, bet administracijoje, pas gydytojus – tik vokiškai. Aš pats vokiškai kalbu su akcentu ir klaidom (pataisau: su daug klaidų), bet išgyvenu. Jūs irgi išgyvensit.

Išvada

Žinokit, kraustymas į Prien a. Chiemsee nėra tik dar vienas pervežimas. Tai gyvenimo būdo pakeitimas. Iš vienos pusės – ramybė, ežeras, Alpių fonas. Iš kitos – specifiniai logistiniai iššūkiai: siauros gatvės, parkavimo problemos, vokiška tvarka ir kartais nelanksčios taisyklės. Bet jei pasiruošit – viskas įmanoma. Aš asmeniškai, nors ir keikiuosi kartais dėl tų kalnelių ir biurokratijos, vis tiek jaučiu pagarbą tam kampui. Ten gyvena žmonės, kurie žino, ko nori. Ir jei jūs tapot vienu iš jų – sveikinu. Tik nepamirškit, kad geras pervežimas prasideda ne nuo mašinos, o nuo plano. Ir gero draudimo. Sėkmės.