Kraustymas į Ennepetal – ką turi žinoti prieš pakuodamas daiktus

Jau dvidešimt metų vežu žmonių gyvenimus per Europą – kartais tiesiai, kartais per aplinkui. Ennepetal yra vienas tokių miestų, kurį lietuviai atranda pamažu. Ne dėl to, kad jis blogas – priešingai, ten ramu, žalia, pigiau nei Diuseldorfas. Bet kraustymasis į Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfaliją nėra tik "susikrauti ir išvažiuoti". Yra dalykų, kuriuos sužinai tik kai jau esi viduryje. Šis tekstas – ne iš vadovėlio, o iš to, ką matė mano akys ir girdėjo mano vairuotojai.

Prieš pradedant – realūs dalykai

Kiek iš tikrųjų kainuoja kraustymasis į Ennepetal?

Na, jei tikėsi, kad pasakysiu tiksliai iki cento – klysi. Paskutinė mano krova į ten kainavo apie 1800 eurų iš Kauno, bet ten buvo dviejų kambarių butas, be automobilio. Kita klientė su keturių kambarių nama ir dviem mašinomis – 3400. Skirtumas didelis, bet realus. Kaina priklauso nuo kubatūros, aukštų (be lifto – brangiau), ar reikia pakavimo. Ir nuo sezono – rugpjūtį viskas brangiau, nes visi nori tuo pačiu metu.

Ar verta vežti baldus, ar pirkti naujus Ennepetal?

Čia tas klausimas, kurį girdžiu kas antrą kartą. Baldai iš Lietuvos – pigesni, bet Vokietijoje elektros rozetės kitos, ir kartais prisireiškia su garantijomis. Aš asmeniškai vežčiau virtuvės komplektą ir sofą, o lentynas – ne. Bet čia tik mano nuomonė, gali nesutikti. (Prieš metus buvau kitos nuomonės, prisipažinsiu.)

Dokumentai ir biurokratija – kuriozai garantuoti

Ar reikia specialaus leidimo kraustymosi į Vokietiją?

BREXIT... ne, palauk, mes į ES. Tai ne, leidimo nereikia, bet reikia deklaracijos. Muitinės forma 0350, ar kaip ten ji vadinasi – kaskartą pamiršiu numerį. Svarbu: daiktai turi būti naudoti mažiausiai šešis mėnesius, kitaip gali prisikti su mokesčiais. Buvo atvejis – klientas nupirko naują televizorių prieš savaitę, muitininkai užklausė, teko aiškinti pusdienį.

Kaip su registruotu gyvenimu Ennepetal?

Anmeldung – taip vadinasi. Turi pasidaryti per dvi savaites nuo atvykimo, kitaip bauda. Bet eilės būna baisios. Vienas mano pažįstamas laukininko laukė mėnesį – gyveno be registacijos, bankas atsisakė atidaryti sąskaitą. Uždaras ratas. Patarimas: registruokis internetu iškart, kai tik žinai datą.

Ar sveikatos draudimas galioja iš karto?

Jei dirbi – taip, jei ne – ne visai. Yra tas tarpinis laikotarpis, kur esi kaip be... (nebaigsiu šito sakinio). Geriausiai susitvarkyti privatų draudimą pirmam mėnesiui, paskui perjungti į statutorybą. Tai ne patarimas, tai ką mačiau žmonėms darinėjantis.

Pakavimas ir logistika – kur slepiasi velnias

Kokią dėžių naudoti – ar tikrai svarbu?

Kartą mačiau, kaip klientas vežė daiktus IKEA maišuose. Nebaigė gerai. Dėžės – taip, svarbu, bet ne bet kokios. Banalinis patarimas, bet: dvigubos dėžės kampams, indaplovės trupinius išsiimk (buvo atvejis – atidarai, pelėsių smarvė), ir žymekliu rašyk, kas viduj. "Virtuvė" – per bendrai. "Puodai ir keptuvės" – geriau.

Ar saugiai vežti ginklus, jei turi leidimą Lietuvoje?

Ennepetal nėra kažkoks ypatingas miestas ginklų atžvilgiu, bet Vokietija – griežta. Medžioklinį šautuvą vežti galima, bet reikia dokumentų krūvos, ir registacijos ten, ir leidimų čia. Nežinau tiksliai procedūros, nes pats nesiūbu. (Čia turėjau sakyti – kreipkitės į advokatą, bet tikrai kreipkitės, aš ne advokatas.)

Kaip su automobilio įregistravimu Ennepetal?

TÜV inspekcija – tai Vokietijos techninė. Jų reikalavimai kiti nei mūsų. Žibintai, emisijos, viskas. Kai kurie lietuviški automobiliai praeina lengvai, kiti – ne. 2008 metų "Passat" vieno kliento praėjo iš trečio karto, nes kažkoks sensorius. Kainavo nervų ir 400 eurų.

Gyvenimas po atvykimo – ne viskas taip, kaip atrodo

Kur ieškoti buto ar namo Ennepetal?

Immoscout24, ne eBay Kleinanzeigen – ten daugiau sukčių nei normalių žmonių. Ennepetal turi tokį dalyką: pigiau nei Hagene, bet mažiau pasiūlos. Kaimynystės – Elberfeld pusė ramiau, Voerde artimesnė prie centro. Nuomos kainos – apie 8 flat eur už kvadratą, bet gali rast ir už 6,5 jei pasiseks.

Ar daug lietuvių ten?

Mažiau nei Bochume ar Diuseldorfe. Bet yra. Yra net kažkokia facebook grupė, bet aš ten neinu – per daug dramų. Realiai: nebūsi visiškai vienas, bet ir lietuviškos parduotuvės ten nėra. Closest – Hagene arba Wuppertal, ten yra keletas.

Kaip su darbu, jei nemoki vokiškai?

Anglų kalba Ennepetal... hmm. Jaunimas kalba, senimas – ne visada. Fabrikai aplink – ten dažnai pakanka anglų arba lenkų. Bet integracijos kursas – privalomas, ir be jo negali ilgai. Tai ne mano taisyklė, tai vokiškai įstatymas, ar kaip ten jį vadinti.

Transporto niuansai, kuriuos žino tik kas vežęs

Ar galima daiktus palikti sandėlyje Ennepetal, jei butas dar neparuoštas?

Taip, bet kainuos. Sandėliavimo kaina ten – apie 50-80 eurų už kubą per mėnesį. Geriau negu palikti gatvėj, aišku. Buvo klientas, pasitikėjo "draugu", paliko garaže – po dviejų savaičių draugas išvažiavo į Štutgartą su daiktų dalimi. Nežinau, ar grįžo, nebesidomėjau.

Koks geriausias laikas kraustytis?

Ne vasaros viduryje ir ne prieš Kalėdas. Birželis-rugpjūtis – kainos +30%, jei nespėji užsisakyti prieš du mėnesius. Aš pats mėgstu kovą-balandį arba rugsėjį-spalį. Oras dar neblogas, keliai laisvesni, ir vairuotojai mažiau pavargę.

Ar galima vežti augintini Lithuania į Ennepetal?

Galima, bet augintinis turi būti čipuotas, vakcinuotas, ir su EU pasu. Katėms paprasčiau nei šunims – šunys kartais karantinuojami, priklauso nuo rasės. Buldogai, pavyzdžiui, turi papildomų apribojimų kai kuriuose landuose. Šiaurės Reino-Vestfalija – ne ta landa, bet patikrink pats, aš čia ne 100% tikras.

Piniginiai reikalai – kur prapuldi daugiau nei planavai

Ar reikia mokėti depozitą nuomai Ennepetal?

Depozitas – trys mėnesiai nuomos. Tai standartas. Bet čia tas dalykas: kai kurie nuomotojai prašo dar "provision" – tarpininko mokestį. Nuo 2015 metų jis ribojamas, bet vis dar yra išimčių. Skaityk sutartį. Ne, rimtai – skaityk, ne tik pasirašyk.

Kiek kainuja komunaliniai Ennepetal?

Nebėra pigu. Elektra – apie 40 centų už kWh (rašau 2024 metų pradžią, gali būt pasikeitę). Šildymas – jei senas namas, gali būt 300-400 eurų per mėnesį žiemą. Naujesni – pigiau. Tai ne Barcelonos klimatas, reikia šildyti.

Ar verta atsivežti lietuvišką banko kortelę, ar atsidaryti vokišką?

N26 arba Deutsche Bank – atsidaryk. Revolut veikia, bet kai kuriuose vietose – ne. Smulkūs krautuvėliai, turgus... Kartą klientė negalėjo nusipirkt duonos, nes tik Revolut turėjo ir mašininė nepriėmė. Mažas dalykas, bet nervina.

Daiktai, kuriuos pamirštam, o paskui gailimės

Ar verta vežti žieminę aprangą?

Ennepetal žiema – ne Sibiras, bet ir ne Vilnius. Drėgna, vėjuota, +2 laipsniai ir lyja – blogiausias variantas. Guminiai batai – taip. Šilta striukė – taip. O šiltas džemperis, kurį palikai mamai? Gailėsiesi.

Kaip su elektros prietaisų naudojimu?

220V – taip, veikia. Bet kištukiniai kiti. Adapteriai pigūs, bet jei turi seną kompiuterį be universalaus bloko... na, žinai. Buvo atvejis, klientas vežė studiją aparatūros, pusė prietaisų – 110V tik. Amerikietis buvo, ne aš vežiau, bet girdėjau istoriją.

Ar reikia vežti lietuviškų maisto produktų?

Cepelinų miltų ten nerasi. Grybų s cleanup – ne taip. Jei turi specifinį skonį – vežk. Bet Vokietijos lietuvių parduotuvės online veikia, tik pristatymas 3-5 dienos ir brangiau. Aš asmeniškai – cepelinų tešlą vežčiau, jei būčiau iš Kauno. Iš Klaipėdos – gal ne, ten kiti prioritetai.

Klausimai, kuriuos žmonės drovisi paklausti

Ar svarbu mokėti vokiškai, jei dirbi nuotoliniu?

Svarbu gyventi. Parduotuvėje, amt'e, pas gydytoją... Nuotolinis darbas – anglų, bet gyvenimas – vokiškai. Pradėk mokintis dar Lietuvoje. Duolingo nėra idealus, bet geriau negu nieko. (Aš pats vokiškai – vidutiniškai, bet suprantu viską, ko reikia darbui.)

Ką daryti, jei daiktai atvyko sulaužyti?

Fotografuok prieš pakuodamas. Kaskartą. Kiekvieną kampą. Draudimas – taip, bet be foto įrodyti... Be šansų. Ir nepasitikėk "draugu, kuris žino vairuotoją". Yra draudimas, yra sutartis, yra protokolai. Jei pigiau – kažkas ne taip.

Ar galima grįžti gyventi į Lietuvą po metų, jei nepasiseks?

Galima visada. Bet depozitą gali negrąžint, sutartį nutrauksi, banko istorija... Ne katastrofa, bet ne zero. Planuok atbulyn kelią irgi. Aš mačiau žmonių, kurie grįžo po trijų mėnesių, ir po dešimties metų – visi gyvi, visi sveiki. Ennepetal nepradings, Lietuva irgi.

Transporto organizavimas – mano teritorija, čia galiu daugiau

Kada užsisakyti pervežimą į Ennepetal?

Idealiu atveju – du mėnesiai prieš. Realiu – dažnai žmonės skambina savaitės prieš. Stengiuosi sutalpint, bet ne visada. Vasarą – be šansų, jei neplanuoji. Žiemą – galima ir per dvi savaites. Bet kaina... na, jau sakiau.

Ar galima vežti motociklą kartu su baldais?

Galima, bet reikia sakyti iš anksto. Ne visi vilkikai turi tam vietą, ir fiksavimo įranga skiriasi. Paprastas motociklas – taip, bet jei turas su pusratais bagažinėm... Gali reikėt atskiro transporto. Kainos – nuo 300 atskirai.

Kaip su dviračių vežimu?

Dviratis – paprasta. Elektrinis – baterijos klausimas. Kai kurie vežėjai atsisako, nes baterijos – "pavojingos prekės". Aš vežu, bet turi būt originalus pakavimas arba izoliacija. Nežinau kodėl vieni atsisako, kiti ne – gal draudimas, gal tinginystė.

Paskutiniai patarimai – ne iš knygų

Ar verta pirkti vokišką automobilį vietoj atsivežto?

Aš pats turėčiau abejonių. Atsivežtas – žinai istoriją (galbūt). Vokiškai pirktas – TÜV istorija atvira, bet gali būt sudaužytas ir sutvarkytas geriau negu mūsiškiai. Nėra teisingo atsakymo. Tik ne pirmą matytą per mobile.de – apžiūrėk gyvai.

Ką daryti pirmą savaitę Ennepetal?

Registracija, bankas, draudimas, interneto sutartis. Ir pasivaikščioti po miestą – ten yra graži parkų sistema, kanjonas su traukinuku (taip, turistinis dalykas, bet malonus). Nepasikraustyk į darbą iškart, jei gali – savaitė adaptacijai padeda psichologiškai. (Čia ne mano išmanybė, žmona pridūrė, bet pritariu.)

Ar galima pasitikėti bet kokiu pervežėju?

Ne. Yra istorijų – apie dingusius daiktus, apie kainos padvigubinimą prieš iškrovimą, apie mėnesio vėlavimą. Aš čia dirbu dvidešimt metų, bet ne visi tokie. Tikrink rekomendacijas, ne tik kainą. Pigiausias – dažnai brangiausias paskui.

Išvada – ar verta?

Ennepetal nėra bloga vieta. Ramu, švaru, arti didmiesčių jei reikia. Kraustymasis – darbas, bet įveikiamas. Svarbiausia – ne skubėt, ne taupyt ten, kur nereik, ir turėt planą B. Aš dar daug metų vešiu daiktus per Europą, ir į ten irgi dar grįšiu. Jei turi klausimų – rašyk, skambink. Kartais atsakau greičiau, kartais po trijų dienų, bet atsakau. O jei nežinau – pasakau, kad nežinau. Kaip dabar.