Koks mikroautobusas geriausias biuro perkraustymui iš Vokietijos? Žinios iš lauko

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo tų, kurie bando susitraukti visą įmonę į vieną „VW Transporterį“, iki tų, kurie perka sunkvežimius vienam biurui. Vokietija yra arti, tai logiška, kad ten dažnai pirku naudotą techniką ar baldus, o klausimas, koks mikroautobusas biuro perkraustymui iš Vokietijos pasirinkti, visada iškyla naujai. Nieko paprasto čia nėra, nes ne visas mikroautobusas tinka taip pat. Vienas gali nuviloti, kitas – per daug kainuoti, o trečias tiesiog neįlips į jūsų kiemą. Čia nėra apie „tobulą“ pasirinkimą iš katalogo, o apie tai, kaip išgyventi su kuo mažiau nervų ir neprarasti pinigų kelyje. Pasikalbėkime tiesiogiai, kaip ir būna, kai prie kavinės stalo susitinka seni vilkikų vairuotojai.

Apie tuas visokus mikroautobusus ir tai, kaip jie elgiasi kelyje

Ar tikrai turiu pirkti MERCEDEĄ, kad viskas būtų gerai?

Sakyčiau, ne būtinai, bet vokiečiai įsitikinę, kad kadangi jis „Mercedes“, tai jis nugiria. Tačiau biuro perkraustymui iš Vokietijos dažniausiai imami seni modeliai, o ten jau bei kažkas gali būti sukibęs. Žinoma, variklis gal eis ir dar 300 tūkst. kilometrų, bet važiuoklė – tai atskira istorija. Jei radote švarų „Sprinterį“, tai klysta blogai, tačiau nemažai jų eina su didele degalų suvartojimo problema arba pūtų radiatoriumi. Tas garsumas dažniausiai būna sumokėtas už logotipą priekyje, o ne patį mikroautobusą. Žiūrėkite į techninę būklę, o ne į žvaigždutę ant radiatoriaus grotelių.

VW CRAFTERis geresnis už MERCEDEĄ ar tai vienas tas pats?

Techniškai tai yra beveik tas pats, tik „Mercedes“ uždeda savo vardą ir kainą. „Crafteris“ turi šiek tiek kitokią priekinę dalį, bet kai šaltukas arba lietus, abi šitos mašinos veikia vienodai. Man asmeniškai labiau patinka „VW“ vairas rankoje, jis kažkur jaukesnis, o „Sprinteri“ dažnai jaučiasi šiek tiek „vilnonis“. Bet jei kalbame apie biuro perkraustymą iš Vokietijos, tai tų skirtumų tikrai nejausite, kai vesite 1 toną svorio su stalais. Dirbtinai didinti kainą dėl „VW“ ženklo taip pat neverta, jei „Mercedes“ stovėjo gana pigiau ir yra mažiau riedėjęs.

FORD TRANSIT – ar verta girdytis juo Vokietijoje?

„Fordas“ yra kaip darbo arklys – pigesnis, dažniau pasitaiko gedimų su elektros instaliacija, bet dalys kainuoja žymiai mažiau. Jei jums reikia nupirkti mikroautobusą biuro perkraustymui iš Vokietijos ir turite ribotą biudžetą, „Transit“ gali būti išpirktas. Tik patikrinkite, ar nenukrito pavara, nes tai jų liga. Tų mašinų yra baisiai daug daugiau kelyje, tai tikrai pavyzdingas pasirinkimas. Tiesa, pats „Fordas“ retai kada stovi taip ilgai kaip „Mercedes“, bet už tiek pinigų galima ir nepykti.

IVECO DAILY – ar jis per daug „itališkas“ mums?

Tai gana geras mikroautobusas, jeigu jums reikia didesnės talpos, bet jis turi savo niuansų. Kabina yra aukšta, sėdi kaip sunkvežimyje, tai tam, kuris važiuos, gali būti patogu, bet keliuose jis šiek tiek viršija 3,5 tonas (dažniausiai). O Vokietijoje su 3,5 tonos jau greitėjimo kalneliais tenka kovoti. Biuro perkėlimui Vokietija gali atrodyti lyg lyguma, bet pietuose, ties Bavarija, kalnų yra. „Iveco“ variklis stiprus, bet kuro suvartojimas gali apgauti, o kai kurie originaliai buvo surinkti prastai.

RENAULT MASTER ar PEUGEOT BOXER – kodėl tiek pigu?

Prancūzai dažniausiai parduodami pigiau, nes jų technika truputį paprastesnė, o kuro sąnaudos mažesnės. Tai puikus pasirinkimas tuo atveju, jei jums reikia kuo pigiau nupirkti mikroautobusą biuro perkraustymui iš Vokietijos ir važiuoti jį vieną kartą. Jei planuojate juo naudotis ilgiau, reikėtų labai aiškiai patikrinti elektros grandines – ten dažnai būna problemų su relėmis arba valdymo blokais. Bet jei tik vežite kėdes ir kompiuterius, tai „Masteris“ nepadarys jokių nelaimių.

Kelias iš Vokietijos – ar sunkvežimio vairuotojas susitvarko su mikroautobusu?

Čia dažnai būna problema. Žmogus įpratęs vairuoti 16 metrų ilgio sunkvežimį, o tada sėda į „Sprinterį“ ir tarsi praranda jausmus. Mikroautobusas biuro perkraustymui iš Vokietijos yra trumpesnis, bet jis reaguoja smarkiau į vėją. Yra buvę atvejų, kai mūsų vairuotojai prisipažino, kad jaučiasi ramiau su 24 tonomis negu su 3,5 tonų „Fordu“. Taigi, jei samdote vairuotoją, neleidžia jam per daug pasitikėti savo patirtimi – čia viskas skirtingai.

Ar verta rinktis ilgesnį šasi ar standartinį?

Standartinis paprastai telpa į daugumą važiuojamųjų dalykų, bet biuro baldai – tai dažnai ilgos plokštės. Jei perkraustote didelę įmonę, ilgesnis šasis (L4) gali būti išsigelbėjimas, bet jis vargiau įlips į standartinį prekybos centro parkingą Miunchene ar Berlyne. Geriau žiūrėkite, kad būtų galima atidaryti galines duris plačiau, nei įsivaizduojate, nes stumdyti sofas pro šonines duris – tai siaubinga kantrybė.

Ar reikalinga pakaba su pnevmatika?

Būtina ne, bet patogu. Jei vežate brangų serverinį arba jautrią techniką, kyla pavojus, kad galiu sudužti ant šaknų įvažiavus į kiemą. Pneumatinė pakaba sumažina girgždėjimą, bet ji brangi remontuoti. Manau, kad paprastai spyruoklinis pakaba užtektų 90 proc. atvejų, nebent jūsų kelias iš Vokietijos eina per siaurus kaimų kelius su giliais duobėmis (kas, tiesa sakant, ten retai nutinka, nes vokiečai tvarko kelius gerai).

Ką daryti, jei mikroautobusas turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas?

Tada jis jau nėra mikroautobusas dėl teisinės prasmės, o daugiau kaip autobusas ( nors techniškai tai tas pats). Jums reikės specialios vairuotojo kategorijos (D), papildomų mokesčių keliuose, o tachografas jau nebebūs išimtinis tai jei jis gali vežti daugiau kaip 9 žmones įskaitant vairuotoją. Biuro perkraustymui iš Vokietijos geriau ieškoti tokių, kur turi tik 2-3 vietas priekyje. Užtenka vieno vairuotojo ir galbūt keleivio, kuris gali užmigti kelionės metu.

Teisiniai reikalai, dokumentai ir pinigai (kas visada susidaro)

Ar galiu vairuoti su B kategorija?

Taip, jei svoris viršija 3,5 toną, tai jau ne. Didelė klaida – manyti, kad „Sprinteris“ visada yra po 3,5 t. Yra tokie, kurie sverdavo daugiau net su tuščiu bakut. Jums reikės C1 kategorijos, o daugelis biuro vadovų jos neturi. Tiksliai pažiūrėkite į techninį pasą (Fahrzeugschein) prie „Zulässiges Gesamtgewicht“. Jei ten rašo 3500kg, tai gerai, jei 3550kg – jau vargas su teisėmis.

Kaip yra su draudimu keliuodami per Vokietiją?

Vokietijoje draudimai yra griežti. Jeigu suteikiate savo mikroautobusą biuro perkraustymui iš Vokietijos darbuotojui ir jis nebuvo įtrauktas į draudimo polisą – tai kaina gali būti baisiai didelė. Pasitikrinkite „Versicherungsbestätigung“. Be to, jeigu transportuojate daiktus ne savo reikmėms (t.y. komerciniais tikslais), o turite tik asmeninį draudimą – tai gi didelės problemos su policija sustojus.

Tachografas – ar jį įjungti ar ne?

Čia visada painu. Jei mikroautobusas sveria daugiau nei 2,8 tonos ir skirtas kroviniui (krovininis mikroautobusas), tada tikriausiai taip. Bet yra išimčių. Aš asmeniškai nėra 100 procentų tikras dėl to naujausių taisyklių pakeitimo, geriausia pasikonsultuoti su autovežio servisu, prieš važiuodamas. Būkite tikri, nes baudos Vokietijoje už tai yra tokios, kad galima nupirkti gerą naudotą mikroautobusą už tas pinigus.

Ar reikia mokėti MAUT (kelių mokestį Vokietijoje)?

Visiems krovininiams mikroautobusams virš 7,5 tonos – taip, reikia siųsti signalą. Jei jūsų mašina po 3,5 t, tai nereikia. Tačiau jeigu jūs nupirkote mikriuką, kuris sveria 4,0 t, bet neturi tachografo (retas atvejis), jums gali tekti mokėti „Lkw-Maut“. Geriau patikrinti Vokietijos kelių tarnybos svetainęje pagal numerį, nes jie yra labai griežti dėl to.

Kokios baudos už greitį?

Mažesnės nei Lietuvoje? Tikrai ne. Vokietai stovi su „lazeriais“ prie pat sankryžos. 30 km/h viršijimas mieste gali lemti ne tik baudą, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimą (o jei jis čia svetimas, tai ir darbo praradimą). Sunkvežimių ribos Vokietijoje daelyje yra 80 km/h (o tiksliau, elektronikos įrangos ribojimai). Nelaikykite taip, kad kelyje nieko nėra – ten tikrai yra.

Ar verta rūpintis GREEN ZONE (žalia zona) lipduku?

Daugelyje miestų centro negalivažiuoti be „Umweltplakette“. Jeigu jūsų mikroautobusas benzininis ir senas, gali būti, kad jis netenkina standartų ir jo negausite. Taigi, biuro perkraustymui iš Vokietijos planuodami maršrutą, išvengkite centrų. Priparkuokite už miesto ir važiuokite taksi arba mažesniu automobiliu pasiimti dokumentus.

Kas daryti su PVM (MwSt) pervežant daiktus?

Jei pervežate savo įmonės turtą, tai tai yra tarpines sąskaitos reikalas, ne PVM mokėjimas. Bet jeigu suteikiate mikroautobuso nuomos paslaugas Vokietijos klientui, tai jau gali būti pripažinta ta paslauga ten. Aš čia ne ekonomistas, tačiau žinau, kad su mokesčiais Vokietija labai aktyvi. Jei perleidžiet mašiną per sieną, tenka rodyti pirkimo-skyrimo dokumentus.

Ar galima vairuoti su Lietuvos teisėmis Vokietijoje?

Galima, bet jeigu teisės nėra su lotyniškomis raidėmis (tarkim, senos tipo), geriau susirasti vertimą arba tarptautinę pažymėjimo kortelę. Policija gali nusispjauti, bet jei jie nuspręs tiksliau tikrinti, be vertimo gali likti be automobilio. Ypač jei vairuotojas turi šiokią tokią nuomonę apie vokišką policiją (kas dažnai nutinka).

Ką daryti, jei mikroautobusas sugedęs Vokietijoje?

Greitiausiai teks skambinti „ADAC“. Kai kurios Lietuvos draudimo bendrovės taip pat dirba ten, bet „ADAC“ atvyksta greičiau su įranga, kuri sukelia mikroautobusą. Reikia turėti šalia techninę kortelę ir savo asmens dokumentus. Ir, aišku, gerti kavą, kol laukiate, nes šaltoje vokiškoje automagistralėje tai nėra linksmas užsiėmimas.

Ar reikia kurį nors dokumentą dėl krovinio?

Nėra jokio CMR, kadangi tai ne tarptautinis vežimas įmonės, o savo turtas. Bet tikrai rekomenduoju turėti krovinių sąrašą (pakavimo lapą). Jeigu sulaiko muitinė arba policija (nors su Vokietija tai nėra ES siena, bet tikrinimai gali būti), jūs turėtumėte įrodyti, kad tai ne vagystė. Be to, taip lengviau suskaičiuoti, kad nieko nebuvo pavogta kelionės metu (kas, naudinga, nutinka rečiau, bet nutinka).

Ar sunku nusipirkti mikroautobusą Vokietijoje iš rankų į rankas?

Paprasčiau nei Lietuvoje, bet reikia girdėti vokišką kalbą, bent jau pagrindus. Dauguma vokiškų „Mobile.de“ skelbimų yra patikimi, bet yra ir apgavikų. Reikia tikrai patikrinti, ar mašina nebuvo buvusi avarinė („Unfallwagen“). Galvojau nusipirkti vieną tokią, kainavo pigiai kaip duonos kepalas, bet pasirodė kad rėmas buvo surudavęs ir sprogęs.

Praktiniai dalykai: kaip viskas vyksta realybėje

Ar reikia įrangos kraunant biuro įrankius?

Savaime aišku, kad reikia. Bet dažnai žmonės padaro klaidą – įmeta tą pačią techniką į mikriuką be apsaugos. Kompiuteris stovės ant grindų, o viršuje – metalinės dėžės. Pirmasis posūkis ties Berlinu ir viskas baigta. Rekomenduoju pasiimti paprastų gofruoto kartono arba styrofovo plokščių. Biuro perkėlimas Vokietija neprasideda ne vairuotojui atėjus, o jau prieš tai, kai sprendžiate, kaip supakuoti serverį.

Kiek degalų suvartojamas toks mikroautobusas?

Vidutiniškai 10–12 litrų 100-ui km mieste. Kelyje, jeigu vairuojate protingai, gali nukristi iki 8, tačiau su pilna apkrova „Sprinteris“ lengvai suvartoja 12–13. Degalai Vokietijoje brangiau nei Lietuvoje. Geriau užsipilti prieš pat sieną Lenkijoje, jeigu ten važiuojate per. O jeigu ir Vokietijoje, tai žiūrėkite „Freie Tankstelle“ – jie pigesni už didžiuosius (Aral, Shell).

Ar galiu kelti nelegalų svorį?

Kodėl gi ne? Viskas, kas nelegalu, yra įmanoma (juokauju). Bet rimtai kalbant, jei svarsčių ant ašies per daug, „Sprinterio“ galinė ašis tiesiog „nusėda“. Vokiečiai tai mato iš tolo, kai jūsų mašina važiuoja kaip vėžlys. Gali būti, kad priverš iškrauti dalį krovinio į pačios sankryžos šalikelę (ką mačiau, kai vienas lietuvis vežė marmurą ir nusižlugdė nuo kelio).

Koks yra pigiausias būdas nuomoti mikroautobusą Vokietijoje?

Nepirkite „Sixt“ ar „Hertz“, jie užtruks maždaug pusę savaitės algos. Ieškokite vietinių, mažų nuomos punkų (pavadinkim, „Autohaus Müller“), kurie turi po keletą senesnių mašinų. Daugeliu atveju ten nereikia jokių „Credit Card“ užtikrinimų, o tiesiog grąžinate mašiną su tiek kuro, kiek buvo paėmęs.

Ar galima vežti gyvūnus kartu su biuru?

Galima, bet jie turi būti uždaryti transportinėse dėžėse. Negalima leisti šuniui būti ant keleivio sėdynės, jei jis neįvyniotas. Vokietijos policija dėl to labai griežta. Be to, kvapas po šuns po valandos važiavimo gali likti amžinai. Pirkite specialias kilimėlius.

Kaip elgtis su parkavimu Vokietijoje mieste?

Perkraustymas – tai ne trumpas sustojimas. Jeigu stovite ant „Parkplatz“ su varikliu vežiant į biurą, galiu garantuoti, kad vietinis gyventojas jau paskambino ir pranešė, kad čia kažkas „parkuoojnet neteisingai“. Geriau rasti „Lieferzone“ (prekių pristatymo zoną). Jos dažnai apmokamos pirmąsias 30 minučių. Pasidėkite „Ladung“ ženklą ant priekinio stiklo.

Ar sunku rasti vietą nakvynei su tokiu mikriuku?

Sunku, jeigu ieškote standartinio automobilio aikštelės. Mikroautobusai netelpa į požeminius garažus. Geriau ieškoti „Truckstop“ arba stotelių prie magistralių. Ten yra aukštos lubos. Pas mane buvo atvejis, kai bandžiau užvažiuoti į vieno viešbučio parkingą Hamburgas ir nupjoviau galinį skydą su ventiliatoriumi. Nepamiršiu to iki šiol.

Ką daryti, jei kelyje dingsta signalas?

Vokietija yra labai gerai padengta, bet kalnų vietovėse (pvz., Schwarzwaldas) signalas gali dingti. Turėkite paruoštą kartą offline (pvz., „Google Maps“ atsiųstos vietos). Ir geriau turėkite grynųjų pinigų (Euro), nes kai kurios kavinės ar mažos degalinės nepriima mokėjimo kortelių iš Lietuvos (strange, bet true).

Kodėl labai svarbu patikrinti padangas?

Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl padangų („Winterreifenpflicht“) tam tikrose vietovėse. Jeigu važiuojate biuro perkraustymui iš Vokietijos žiemos metu su vasaros padangomis, ne tik kad gausite baudą, bet ir jei įvyks avarija, draudimas neišmokės nė cento. O ratai dideliems mikriukams ne pigūs – vienas gali kainuoti 200-300 eurų.

Ar reikia kreiptis į muitinę, jei tiesiog vežate biuro reikmenis?

Tarp ES šalių ne, nebent tai tabako gaminiai ar alkoholis virš tam tikrų normų. Bet jeigu vežate brangią techniką virš 10 tūkst. eurų, rekomenduoja užpildyti intrastatinę deklaraciją, kad nepridurtų sumušė (nors tai nebūtina, bet naudinga buhalterijai). Vėlgi, žiūrėkit į savo buhalterį, aš čia tik vairuotojas.

Kaip atrodi „Sprinterio“ vidus, kai jis pilnas?

Kaip chaosas. Dažnai biuro baldai nėra standartinio dydžio. „Sprinterio“ grindys yra šiek tiek lenktos, tai viena pusė gali būti aukštesnė. Galite užkreipti juostą, kad užfiksuotumėte viską, nes kai atvykstate į Vilnių ir pradedi iškrauti, dažnai pamiršti, kur padėjote tos mažos dėžės su svarbiaisiais kabeliais. Užrašykite ant kartono: „Knygos“ arba „Serverio dalys“.

Ar verta imti mikriuką su „ABS“ ir „ESP“?

Beveik visi nauesni turi, bet jei įsigyjate labai seną „Fordą“, gali būti, kad tik ABS. Su pilnu svoriu, lyjant, sustabdyti 3,5 tonų be ESP yra labai sunku. Vokietijoje greičiai dideli, stabdymo kelias ilgas. „ESP“ gali išgelbėti nuo to, kad mašina nešuktų į griovį posūkyje (ypač jeigu krovinys yra blogai užpildytas ir pasislinko į vieną pusę).

Kas daryti, jei įvykė avarija Vokietijoje su lietuviškomis valstybinėmis numeriais?

Skambinkite greitosios pagalbos numeriu (112). Jie suveikia ir angliškai. Pažymėkite vietą, kur avarija įvyko. Vokietija turi gerą atsakomąjį tarnybą. Būtinai užpildykite „European Accident Statement“. Su juo niekada nėra nešiotis, kas nors keliauja su savimi. Paskui perduokite šį lapą savo draudikui Lietuvoje.

Ar sunku vežti sofas per Vokietiją?

Standardinis sofas į „Sprinterį“ telpa tik jeigu jį pastatote aukščiau vienas ant kito. Reikia nupirkti rėmus arba pasidaryti „žaidimų bokštą“. Pas mane buvo klientas, kuris nusprendė vežti odinį sofą neįvyniotą. Nuvažiavome 50 km ir sofa atrodė kaip po mūšio. Ožiaragis, tiesa sakant, nesigiria, o dėl tokių dalykų verčia nusipirkti specialias dangas (pleistrus).

Ar reikia mašinai grįžtant į Lietuvą ką nors daryti?

Galite pilti AdBlue (jeigu mašina to reikalauja). Lenkijoje jis pigiau. O Vokietijoje „AdBlue“ degalinėse kainuoja beveik tiek kai benzinas (kažkas panašaus). Taip pat patikrinkite, ar nešoka variklis. Niekada nežinai, kai toks mikroautobusas biuro perkraustymui iš Vokietijos gali užgirsti ties Berlynas gatve ir jūs turėsite vadovauti visą procesą iš toli.

Pabaigos ir mano galvos suktis

Kodėl reikia pasidaryti mašinos nuotraukas prieš išvykstant?

Kad vėliau gertiesės su savininku jei atsirastų įbrėžimų, kurių nebuvo. Nufotografuokite visas 4 puses, ratus, stogą. Vokietijos nuomos punktai yra labai tikslūs – radas mažą įbrėžimą ant durų rankenos? Pinigai nuo sąskaitos atimami. Tai jų duonos šaltinis.

Ką daryti su šaldytuvu, jeigu ten buvo maistas?

Išmeskite. Nereikia bandyti įvežti maisto, jeigu tai net šaldytuvo. Vokietijos saugumo kontrolė gali nuspresti, kad tai pažeidžia sanitarijos normas, jeigu maistas nėra originalioje pakuotėje ir t.t. (Netiksliai atsimenu taisykles, geriau nežaisti).

Ar sunku rasti LPG dujų Vokietijoje?

Skaityčiau, kad sudėtingiau, nei Lietuvoje, bet jei turite dujų įrangą, geriau nebandyti rasti pildymo punkto tiesiog kelyje. Geriau važiuoti ant benzino/dyzelino, kad nelaikyti ieškojimų. Biuro įrangių perkraustymas nėra greitas reisas, todėl kuro kaina nėra tokia svarbi už patikimumą.

Ką daryti, jei mikroautobuse kažkaip keistai skamba variklis?

Jeigu skamba lyg užkirstas šaknėmis variklis, nebandykite atvykti iki Lietuvos. Sustoikite pirmoje degalinėje. Kai „Sprinterio“ variklio galvutės pašoka, tai viskas baigiasi ten pat. Remontas Vokietijoje brangus, bet traukinio bilietas namo ir užstrigęs krovinys brangesnis.

Ar verta mažai mokėti už gerą pasiūlymą?

Jei atrodo per gerai ir pigu, tai čia kažkas ne taip. Dažnai parduodami „Auto“ iš draudimo įmonių, kur buvo apgadinti rėmai. Toks mikroautobusas gali važiuoti, bet kai įvesite pilną svorį, jis gali pietų metu atsiskirti. Biuro perkėlimas yra atsakomybė, ne vienas važiavimas po prekybos centrą.

Ar galiu samdyti vietinį vairuotoją Vokietijoje?

Galite, bet jis gali nekalbėti jūsų kalbos ir nežinoti, ką reiškia „biuras“. Be to, jis gali reikalauti daugiau užmokesčio. Geriau imti savo, kurį pažįstate, net jeigu jam reikės nupirkti lėktuvo bilietą ar traukinio.

Ką daryti su pabaigtine nuoma?

Jei nuomotejotės Vokietijoje, grąžinkite mašiną su tomis sąlygomis, kokiomis gavote. Praplauti nebūtina (nors būtų mandagu), bet išvalyti vidų reikia. Jei viduje likus popieriai ar pūgos, jie įkainos tai 150 eurų valymui.

Į ką verta atsižvelgti paskutiniu momentu prieš važiuojant?

Ar paimote raktus nuo naujo biuro? Ar uždarėte langus sename? Ar įjungėte signalizaciją? Ir ar užkasote tą mašiną, kurią nupirkote? Kokie nors maži dalykai, kurie gali nusivelti visą perkėlimo procesą. Žinoma, pažiūrėkite, ar nebuvo miręs mikroautobuso akumuliatorius (žiemos rytą Vokietijoje tai būna dažnas dalykas).

Išvada

Galiausiai, prieš einant pirkite ar nuomoti mikriuką, pasidarykite galvą šaltą – reikiamas mikroautobusas biuro perkraustymui iš Vokietijos nesuformuoja automatiškai. Svarbiausia yra ne pats ženkliukas priekyje, o tai, ar mašina įveiks kelią be nuobodulio. Verta investuoti laiko į patikrinimą nei vėliau verkti prie kelkraščio su sugedusią transmisija. Sėkmės kelyje ir tiek.