Kokius mikroautobusus naudoti perkraustymui iš Vokietijos: Patirtis ir realybė

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, ir jei kažką išmokau, tai tai, kad teorija retai sutampa su realybe vokiškame autostradų chaosse. Dažnai klientai klausia, kas geriau, ir atsakymas nėra tiesioginis "paimkite Mercedes". Viskas priklauso nuo to, ką pervežiate ir kiek esate pasiruošę nukentėti dėl vairuotojo nuotaikos. Vokietija arti, tačiau keliukai gali būti keisti, o muitinė – dar kekesnė. Svarbiausia suprasti, kad kokius mikroautobusus naudoti perkraustymui iš Vokietijos lemia ne tik markė, bet ir techninė būklė bei to, kaip vairuotojas sugeba įsirašyti į mažus kiemus. Čia nėra mokslas, o daugiau intuicija ir patirtis, kurią įgyjau tik po šimtų nuvažiuotų kilometrų su įvairiausiais "kibirais".

Techniniai dalykai ir rūpesčiai kelyje

Ar Mercedes Sprinter tikrai tobulas pasirinkimas?

Žinoma, visi šūkia "Mercedes", bet jis yra brangus ne tik parduoti, bet ir prižiūrėti. Jei jums reikia nuvežti sofą iš Miuncheno, tai puiku, variklis traukia gerai. Bet kai sugenda AdBlue siurblys arba pradeda šluoti stabdžiai kelyje netoli Berlyno, tada suprantate, kad vokiečių technika gana kaprizinga. Tačiau jie turi erdvius sandėliukus, tad daiktai nebelenda vieni į kitus. Taigi, jei biudžetas leidžia, imkite Sprinter, bet tik tikrinkite, ar jis nepraėjo per daug kilometrų, kitaip kelias gali tapti košmaru.

Kodėl dažniau renkasi Ford Transit?

Fordas yra kaip darbinis arklys – pigiau remontuoti, detalių gausu ir jis kiek prastesnes kelyje elgiasi nei vokiečiai. Bet jei kalbame apie tai, kokius mikroautobusus naudoti perkraustymui iš Vokietijos, kai reikia taupyti, Transitas yra logiškas sprendimas. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai giriasi, kad net ir sniege jis eina neblogai. Be to, dauguma jų turi geresnes pravažumo galimybes, jei tenka važiuoti į kaimo vietoves Vokietijoje, kur asfalto nebūna jau metus. Taigi, pinigų atžvilgiu – tai solidus pasirinkimas.

Ar VW Crafter prasileidžia Sprinter?

Techniškai tai daugmaž tas pats, tik VW dažniau būna komfortiškesnis vairuotojui. Bet aš asmeniškai pastebiu, kad Crafter varikliai kartais "valgo" daugiau tepalų. Jei reikia nuvežti keletą dėžių iš Hamburgo, nesvarbu. O jei pilnas kėbulas baldų? Gali pritrūkti galingumo, kai kyla į kalną. Tačiau kabinos erdvė didelė, vairuotojas mažiau pavargsta, o tai svarbu, kai važiuoji 12 valandų. Taigi, jei rasite gerą VW, nebijokite, jis nenusileis Mercedes.

Ką daryti, jei mikroautobusu sugenda kelyje?

Tai blogiausia situacija, bet įvyksta. Buvo atvejis, kai mums sugedo generatorius ties Frankfurte. Viską užtruko dvi dienas, kol laukėme detalės. Todėl, svarbu pasirinkti markę, kurios detalių galima rasti ne tik didžiausiuose miestuose. Jei vairuote Fiat Ducato, dalys bus pigesnės, bet jų patikimumas, ypač su dideliu svoriu, kartais kelia abejonių. Visada turkite skubios pagalbos numerį, nes Vokietijoje gelbėjimas iš kelių gali kainuoti šimtus eurų.

Ar verta rinktis senus "amerikietiškus" stiliaus autobusus?

Nerekomenduoju. Jie gerai, jei reikia važiuoti lygiu keliu, bet kai reikia įvažiuoti į vokišką senamiestį, kurios gatvės siauros, tampa keista. Be to, jų kuro sąnaudos milžiniškos. Vokietijoje benzinas ir dyzelinas brangūs, o toks milžinas sukelia tik nuostolius. Geriau pasiimti kompaktiškesnį 3.5 tonų mikroautobusą, kuris praeis visur.

Kokia svarbiausia yra padangų kokybė?

Labai svarbu. Vokietijoje greičiai dideli, o jei mikroautobusas pakrautas, blogos padangos gali tiesiog sprogti. Yra buvę, kad vairuotojas nusipirko naudotas gumas ir puse kelio nusileido. Taip, tai nėra tiesiogiai apie tai, kokius mikroautobusus naudoti perkraustymui iš Vokietijos, bet tai techninės būklės dalis. Negerokite ant padangų, jūsų saugumas ir krovinius priklauso nuo jų.

Ar reikia galvoti apie kėbulo aukštį?

Žinoma, aukštas kėbulas telpa daugiau, bet vėjo pasipriešinimas didesnis. Jei važiuojate iš pietų Vokietijos, ten daug kalnų, variklis daugiau dega. Žemas kėbulas stabiliau, bet tenka dėti baldus įstrižai. Visada vertinkite, ką pervežate. Jei tai dėžės, imkite aukštą. Jei baldai, gali tekti sukti galva.

Ką daryti su stabdžių sistemos patikra?

Prieš išvykstant būtina patikrinti. Buvo atvejis, kai vairuotojas nuvyko į Štutgartą, o grįžtant jautėjo, kad pedala "minkšta". Laimei, nespėjo uždegti. Pakrautas mikroautobusas stabdo kitaip nei tuščias. Nepamirškite, kad Vokietijoje greičiai dideli, o stabdžių temperatūra pakyla. Patikrinkite skysčius ir plokštes.

Ar sunku sužinoti, kur bus techninė pagalba?

Jeigu turite senesnį mikroautobusą, gali būti, kad jis nebeatitinka Euro standartų. Tada Vokietijoje gali būti problemų. Geriau rinktis technologiškai naujesnį variantą, bent jau Euro 5 ar 6. Taip išvengsite nereikalingų pokalbių su policija.

Ar svarbi transmisija – mechaninė ar automatikos?

Automatikos dabar geros, bet senose transporto priemonėse jos dažnai lūžta. Mechanika patikimesnė ilgose kelionėse, ypač kai reikia nuolat keisti greičius vokiškose sankryžose. Tačiau vairuotojai myli automatą, nes mažiau pavargsta. Jei biudžetas leidžia, imkite naują automatą, jei ne – mechanika išgelbės nuo didelių remonto sąnaudų.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos specifika

Ar reikia TIR knygelės tokiems pervežimams?

Tik jei svoris viršija 3.5 tonos arba jei tai komercinis krovinys. Jei tiesiog perkraustote savo daiktus (t. y. nekomercinis), užtenka CMR sąvado ir asmeninio tapatybės dokumento. Bet dažnai klientai sumaišo šius dalykus ir bando išsiderėti TIR, kas tiesiog brangu nereikalingai. Geriau aiškiai pasakykite pervežėjui, ką vežiate, kad jis paruoštų teisingus popierius. (Nors iš tikrųjų dažniau naudojame vidinę deklaraciją, jei reikia).

Kaip susitvarkyti su eksporto deklaracija?

Tai būtina, jei išvežate daiktus, kurie nebuvo jūsų nuosavybė ES viduje (pavyzdžiui, nupirkti iš privataus asmens Vokietijoje). Be to, jei tai naujos prekės, reikės mokėti PVM ir muito. Geriau pasitikėti brokeriu, nei bandyti užpildyti formą patys prie sienos. Vokietijos muitininkai yra labai tikslūs.

Ar CMR sąvadas privalomas?

Taip, be jo negali važiuoti netgi su 3.5 tonų mikroautobusu, jei tai mokama paslauga. Jis apsaugo abejas puses – ir jūsų, ir vairuotojo. Buvo atvejis, kai vairuotojas prarado dalį krovinių, ir be CMR klientas negėtė nieko tuo padaryti. Užpildykite jį kuo tiksliau, nurodykite apytikrį svorį ir vertę.

Kas dėl vairuotojo poilsio laiko?

Vairuotojas negali važiuoti 10 valandų iš eilės be pertraukos. Tai yra įstatymas. Jei reikalaujate nuvažiuoti iš Berlyno į Vilnių per vieną dieną be sustojimo, tai nelegalu ir pavojinga. Planuokite kelionę taip, kad vairuotojas turėtų 45 minučių pertrauką kas 4.5 valandos. O jei jis jau važiavo šią savaitę daug, gali reikėti ilgesnio poilsio.

Ar galima perveži daiktus be dėžių?

Galima, bet nerekomenduoju. Vokietijos keliai banguoti, o jei daiktai gulės be jokio fiksavimo, jie susidraskys. Yra buvę, kad atvažiuojame su subyrėjusia virtuve. Naudokite grotas arba uždėkite ant daiktų pledus, kad nešoktų. Vairuotojams dažnai kyla galvos skausmas nuo to, kai daiktai barška kelyje.

Ar sunku rasti vietą prie namų Vokietijos miestuose?

Senamiestyse – labai sunku. Mikroautobusas yra didelis, o vokiški kiemai dažnai siauri. Prieš išvykstant reikia susitarti dėl išvažiavimo vietos. Kartais tenka krauti daiktus 50 metrų nuo namų, nes sunkvežimis nepriartės. Nenukreipkite vairuotojo į apleistą kiemą, jis tiesiog nebegalės išvažiuoti atgal.

Kaip elgtis su vokiečių policija?

Jie tikrina viską: nuo svorio iki dokumentų. Jei mikroautobusas perkrautas, gausite didelį baudą. Geriau padaryti dvi keliones, nei mokėti 500 eurų baudą. Policija Vokietijoje dažnai stovi po kalnais arba prie sankryžų, kur greitis staiga mažėja. Nesižiūrėkite į juos su pykčiu, tiesiog turėkite tvarkingus popierius.

Ar reikia specialių leidimų vairuotojui?

Jei tai 3.5 tonų mikroautobusas, pakanka standartinio B kategorijos vairuotojo pažymėjimo (jei jis gali vairuoti transporto priemones iki 3.5t). Bet jei vairuotojas dirba komerciškai, jis turi turėti ir darbuotojo kortelę (tacho kortelę), ir atitinkamus poilsio laiko apskaitos įrenginius. Nesigaudžia tų taisyklių, bet jas reikia laikytis.

Kas su draudimu? Ar jis veikia užsienyje?

Būtinai patikrinkite, ar draudimas galioja tarptautiniams reisams. Yra buvę atvejų, kai Lietuvoje draustas automobilis Vokietijoje buvo laikomas nedraudžiu. Jei įvyksta avarija, viską mokėsite iš savo kišenės. Užtikrinkite, kad "Žalias kortelė" (Green Card) būtų galiojanti.

Ar būna problemų su kelių mokesčiais?

Vokietijoje kai kurie automagistralių ruožai mokami, tačiau 3.5 tonų transporto priemonėms dažniausiai nemokami (skirtingai nei sunkvežimiams). Bet dėmesio: jei jūsų mikroautobusas techniškai registruotas kaip krovininis (nors sveria 3.5t), gali tekti mokėti. Geriau pasiruošti kelių mokesčių kortele (Toll Collect), jei abejojate.

Ar reikia deklaruoti grynuosius pinigus?

Jei vairuotojas veža daugiau nei 10 000 eurų grynaisiais pinigais, tai būtina deklaruoti muitinėje. Tai dėl pinigų plovimo prevencijos. Nenukelkite vairuotojo į kalėjimą dėl to, kad užmiršote pasakyti apie pinigus bagaže.

Kaip elgtis, jei pirkėte daiktą iš "eBay Kleinanzeigen"?

Visada turėkite pirkimo sutartį arba el. pašto susirašinėjimų spausdintinius. Muitinė gali paklausti, iš kur gavote daiktus. Jei negalite įrodyti legalaus kilmės, gali konfiskuoti. Vokietijos pirkėjai dažnai būna sąžiningi, bet dokumentai visada svarbiausi.

Kainos, rizikos ir realios situacijos

Kiek daugiau mažiau kainuoja toks pervežimas?

Kainos svyruoja labai stipriai. Nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo atstumo ir kiekio. Jei važiuojate į Miuncheną, bus brangiau nei į Berlyną. Taip pat, jei reikia įveži daiktus iš trečio aukšto be lifto, kaina gali šokti. Nenuvertinkite vairuotojo darbo – jis ne tik vairuoja, bet ir kelia.

Kodėl kai kurios firmos pigiau, bet neveikia?

Todėl, kad jos naudoja senus, techniškai neprižiūrėtus mikroautobusus. Joms nereikia mokėti draudimo, joms neįdomi jūsų baldų sauga. Aš mačiau, kaip toks "pigus" pervežėjas paliko klientą kelio viduryje su sugedusiu varikliu. Užsisakykite pas patikimus žmones, net jei brangiau. Tai jūsų nervai ir laikas.

Ar galima taupyti, pasirinkus mažesnę transporto priemonę?

Jei telpate, kodėl gi ne? Bet dažnai klientai įsivaizduoja, kad telpa mažiau, nei iš tikrųjų. Geriau pasiimti šiek tiek didesnį mikroautobusą, nei stumti sofas pro langą. (Tikrai, buvo toks atvejis su sofa prie pat sienos).

Kas su kuro sąnaudomis?

Dyzelinis mikroautobusas su pilna apkrova gali suvartoti 10-12 litrų šimtui. Vokietijoje kuras brangesnis nei Lietuvoje, todėl šią sumą reikia įskaičiuoti į biudžetą. Kartais vairuotojai prašo papildomo avanso degalams, ypač jei važiuoja toli į pietus.

Ar verta pirkti mikroautobusą tik vienam pervežimui?

Nėra tikrai, nebent jums labai pigiai pavyksta jį parduoti vėliau. Pervežimas iš Vokietijos kainuoja mažiau nei pirkimas, registravimas, techninė apžiūra ir vėl pirkimo rūpesčiai. Palikite tai profesionalams.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Geriausia padaryti 50/50. Pusę sumokėkite iš karto, kad užtikrintumėte, kad vairuotojas atvyks. Likusią dalį – kai daiktai pasiekia tikslą. Nesiūlykite mokėti tik gavus daiktus, niekas nepasirašys su tokia sąlyga, nes yra rizika, kad klientas "dings".

Ar būna pažeidimų pervežimo metu?

Taip, žinoma. Net jei vairuotojas labai atsargus, kelio duobės ar staigus stabdymas gali padaryti žalos. Todėl tikrinkite krovinius prieš išvykstant ir pristatant. Užfiksuokite bet kokius trūkinėjus nuotraukomis. Be to, jei daiktai nebuvo supakuoti, vairuotojas nebus atsakingas už jų įbrėžimus.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Vokietijoje dažnai būna spūstys, ypač prie sostinės arba statybų vietų. Nedžiūkite, paskambinkite ir paklauskite situacijos. Jei jis vėluoja dėl savo kaltės (pamiršo kelią), tuomet galima reikalauti nuolaidos, bet jei dėl eismo – tai nelaimingas atsitikimas.

Ar galima veži keleivius kartu su kroviniais?

Legaliai – ne, jei tai krovininis mikroautobusas. Keleiviai turi būti vežami specialiais autobusais su visomis licencijomis. Nesiūlykite vairuotojui pinigų už tai, kad jis jūsų paimtų kaip keleivį su sofa už nugaros. Tai gali baigtis dideliu baudos lapu.

Kaip patikrinti pervežėjo atsiliepimus?

Ne tik skaitykite "Google" reitingus, bet ir paklauskite pažįstamųjų. Yra firmų, kurios perka atsiliepimus. Geriau rasti tą, kurį kažkas jau naudojo ir rekomenduoja. Patirtis rodo, kad žodinis žodis patikimesnis už virtualius įvertinimus.

Kas dėl "nepatogių" daiktų, pvz., augalų ar pianino?

Augalus reikia specialiai įpakavoti, kad neišdžiūtų (jei žiema) ar nenuvystų (jei vasara). Pianinas arba safyras – tai atskira istorija, reikalingi specialūs kilimai ir pririšimai. Paprašykite vairuotojo, ar jis kada nors vežė tokio tipo daiktus. Ne kiekvienas drįsta tai daryti.

Ar verta rinktis firmą, siūlančią "viskas įskaičiuota"?

Dažniausiai "viskas įskaičiuota" reiškia, kad jie padidino kainą. Geriau suderinti kiekvieną punktą atskirai: kuras, darbas, pakrovimas. Taip žinosite, už ką mokate. Kartais "viskas įskaičiuota" net nenuimia kėdžių, jei to neprašote.

Kas dėl padangų žiemos metu?

Vokietijoje nuo lapkričio iki balandžio privaloma turėti žieminę padangų komplektaciją. Jei vairuotojas atvyks su vasarinėmis, gausite baudą, o jei įvyks avarija – draudimas nebus mokėti. Nenukelkite save į riziką, patikrinkite šį dalyką iš anksto.

Ar saugu palikti daiktus neapsaugotame kieme?

Nėra. Vokietijoje vagystės nėra tokios dažnos kaip kitur, bet jos įvyksta. Jei vairuotojas turi naktį praleisti su kroviniu, jis turi rasti saugią aikštelę arba stovėjimą su apsauga. Nekreipkite jo į atsitiktinį miškelį prie kelio.

Kaip elgtis, jei daiktų atėjo mažiau, nei buvo?

Pirmiausia patikrinkite, ar jie nenukrito kelyje. Jei ne, skambinkite siuntėjui Vokietijoje. Kartais būna nesusipratimų, kai vieni daiktai palikti kitoje vietoje. Vairuotojas dažniausiai neprisipažins, kad pamiršo, todėl reikia tikslaus sąrašo.

Apibendrinant

Svarbiausia suprasti, kad tai ne tik technika, bet ir žmonės. Kokius mikroautobusus naudoti perkraustymui iš Vokietijos – tai klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo jūsų konkrečių poreikių ir biudžeto. Nepasikliaukite tik žodžiais, patikrinkite dokumentus ir būklę. Gerai suplanuotas perkraustymas sutaupys ne tik pinigų, bet ir nervų, o po dvidešimt metų patirties galiu pasakyti, kad ramus protas kelyje brangiau už bet kurį "Mercedes".