Kokius logistikos sprendimus siūlo vežėjai į Vokietiją? Neoficialus gidas

Sveiki, taigi čia aš, jūsų žmogus iš šios srities. Dirbu jau virš dvidešimt metų, matyta daug kuo – nuo pražūtingai avaringų „Volvo“ vairuotojų iki tobulų sandėlių Miunchene. Klientai dažnai suka galvą ir klauso, kas čia dabar vyksta, ir ką išvis reikia žinoti, kad prekės pasiektų gavėją. Nėra vieno atsakymo, viskas priklauso nuo to, ką vežiate ir kiek skubate. Kai sužinote, kokius logistikos sprendimus siūlo vežėjai į Vokietiją, atrodo paprasta, bet realybėje tai dažniai vienas didelis šūdo burbulas, kurį tenka išspręsti greičiau nei per valandą. Rašau šitą tekstą taip, kad suprastumėte be jokių tų oficialių „angliškų“ frazių, tiesiog kaip būtų kalbėta prie alaus stalo ar per ilgą telefoninę pokalbį.

Pagrindiniai dalykai, apie kuriuos kalbama

O kas tas „viskas į viena“ reiškia?

Dažniausiai įmonės siūlo kompleksinius sprendimus, tai yra kai mes paimame jūsų prekę iš sandėlio čia Lietuvoje ir gabename tiesiai prie vartų Vokietijoje. Tai ne tik vairuotojo darbas, tai ir dokumentai, ir įkrovimas. Kai kyla klausimas, kokius logistikos sprendimus siūlo vežėjai į Vokietiją, dažniausiai turime omenyje būtent šitą „raktą į rankas“ principą. Jums nereikia galvoti apie tai, kaip vairuotojas ras tuos adresus, mums už tai sumokėjote, mes ir atsakingi. žinoma, visada yra rizika, kad paims ne patikimą pervežėją, bet jei dirbate su geromis firmomis, viskas turėtų būti ok.

Kuo skirsi pilna mašina nuo dalinio?

Pilna mašina, arba FTL, tai kai jūs užpildote visą sunkvežimį, 33 europalletus, ir jis važiuoja tiesiai jums. O dalinis krovinius, arba LTL, tai kai ten dar kelios kitos firmos prekės. Vienintelis minusas tas, kad daliniuose kroviniuose vairuotojas gali važinėti po visą Vokietiją, iškrauninėdamas kitur prieš jus. Taigi, jei klausiate, kokius logistikos sprendimus siūlo vežėjai į Vokietiją greitam pristatymui, tai tikrai ne dalinį krovinį, jei nenorite laukti poros dienų.

Ar galiu vežti mažą siuntą?

Taip, žinoma, turiu omenyje tą pačią krovinių dalį, bet tik labai mažą, pavyzdžiui, vieną ar dvi dėžutes. Tiesiog tai kainuos brangiau už kilogramą, nes vietos mašinoje daug, o o už ją reikia sumokėti. Kartais tai vadinama siuntomis per kurjerius, bet mes, logistikai, tai dažnai įdedame į tas pačias grupines siuntas. Geriau susitarti iš anksto, kad nustebtumėte kai pamatysite sąskaitą, kai yra tik viena dėžė.

Kas tas „ekspresinis“ reiškia?

Tai kai skubate kaip niekada. Tada imame mašiną, kuri tik ką ką nors atvežė arba tuščia stovi ir liepiame vairuotojui važiuoti tiesiai pas jūsų klientą be jokių sustojimų (išskyrus degalines ir poilsio laiką, nes policija Vokietijoje nelinksma). Vienintelis dalykas, tai kainuoja šitokis malonumas tris kartus brangiau nei įprastai. Bet jei stokote gamyboje detalių, pinigai ant šono nebebeidomi, ir tuomet sužinoti, kokius logistikos sprendimus siūlo vežėjai į Vokietiją ekspresiniu režimu, yra gyvybiškai svarbu.

Rūpesčiai dokumentais ir pavojingu daiktais

O jei aš turiu chemijos ar aerozolių?

Tai jau gudrybės. Tai vadinama ADR kroviniu. Negali tiesiog taip įmesti į mašiną ir važiuoti, reikia specialaus sertifikato, vairuotojas turi turėti leidimą, o mašina – specialią žymėjimą. Kai su šitais dalykais susiduriama, dažnai pasidaro problemų, nes klientai nepamiršta pasakyti, kad dėžutėje yra degus skysčio. Ir tada vairuotojas sulaikomas sienoje, o jums tenka mokėti baudą. Taigi, kokius logistikos sprendimus siūlo vežėjai į Vokietiją, jei turite pavojingų medžiagų? Tik tuos, kurie turi licenciją ADR.

Kur tas CMR? Ar jis būtinas?

CMR tai yra toks dokumentas, kuris daro tą pačią funkciją kaip kvitas gauti. Be jo joks normalus vairuotojas nevažiuos, nes jei kas nutiks, jis be jo nieko neįrodo. Buvo atvejų, kai klientai rašydavo ant paprasto lapelio „primušė 20 paletų“ ir nustebdavo, kad vokietis gavėjas tokio nepriima. CMR privalo būti pasirašytas tvarkingai, be tėvų, su teisingu svoriu, kitaip bus trūksta nervų.

Ar reikia eksporto deklaracijos?

Mes esame ES, tai teoriškai ne, bet jei prekės keliauja toliau į Šveicariją arba Jungtinę Karalystę, tai taip, būtina. Net jei tiesiog į Vokietiją, geriau turėti paruoštas invoisas, nes muitinė gali sustabdyti ir patikrinti. Vokietai mėgga tikslumą, jei numerio ant dėžės nėra, jie gali pradėti vartyti. Nėra nieko blogiau nei sustojęs sunkvežimis Kelsterbače ir niekas nežino, ką daryti.

Kas su atgalinėmis siuntomis?

Tai vadinama reverse logistics. Pavyzdžiui, jei gavėjas priėmė prekę, ji sugedo, ir ją reikia grąžinti atgal. Daugelis vežėjų siūlo tam specialius pasiūlymus, nes tą važiavimą galima sujungti su kitu kroviniu į Lietuvą. Bet ne visada, kartais tenka važiuoti tuščiai atgal, o tada kaina už lėktą. Sutaupyti galima tik jei gerai planuojate.

Pinigai ir kainodara (Nepatogios tiesos)

Kodėl kainos kiekvieną savaitę kitos?

Žiūrėkite, degalai ne kaina, jie šuolioja kaip nori. Vakar buvo 1.50, šiandien 1.60. Pridėkite prie to vairuotojo atlyginimus, kurie taip pat auga, ir mokesčius už važiavimą po greitkelius Vokietijoje (jie ten labai brangūs). Taigi, kai klaustumėte, kokius logistikos sprendimus siūlo vežėjai į Vokietiją pagal kainą, atsakymas labai laikinas. Vieną dieną gali būti pigu, kitą – brangu gerokai.

Ar galima sutarti fiksuotą kainą metams?

Galima, bet tuomet vežėjas įtrauks į ją rizikos procentą. Jei degalai šoks į kosmosą, jis prarasius pinigus, o niekas nenori dirbti nuostolingai. Didelės firmos tai daro, jos turi kur užsidirbti, bet mažiems pervežėjams tai tiesiog mirtis. Aš asmeniškai visada patariu ieškoti ilgalaikių partnerių, bet su sąlyga, kad kaina bus peržiūrėjama kas trys mėnesiai.

Kas tas „fuel surcharge“?

Tai papildomas mokestis degalams. Kai degalų kaina pasaulyje aukšta, prie pagrindinės sumos pridedama procentinė dalis. Tai ne tokie blogi dalykai kaip atrodo, tai tikra ekonomika. Be jo dauguma vežėjų tiesiog bankrotuotų, kai atsidurtų aukštų degalų kainų situacijoje.

O mokesčiai už užtarnautąją (staying time)?

Tai jautra tema. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovimą Vokietijoje, o ten nėra keltuvojo ar jis užsidaręs, jis laukia. Laikas – pinigai. Paprastai pirmos dvi valandos yra nemokamos, bet po to prasideda pinigų skaičiavimas. Vokietai yra disciplinuoti, tačiau kartais ir pas juos įvyksta neliūdnos situacijos su sandėlių darbuotojais.

Ar bus grąžinamas PVM?

Jei esate PVM mokėtojas ir abiejų šalių imonės legalios, taip, tai yra atvirkštinis apmokestinimas (0 proc.). Bet jei vežate fiziniam asmeniui arba į mažą firmą be PVM, tai gali tekti mokėti Vokietijos PVM, o tai jau skanus priedėlis. Geriau viską iš anksto susitarti su buhalterija.

Technikos ir vairuotojų kasdienybė

Ar vairuotojai moka vokiškai?

Sakytų, kad ne visi. Tiesa tokia, kad jaunesni moka geriau, o vyresniems dažnai užtenka rankų gesto ir „Ausgang“ (išėjimas) žodžio. Bet didelėse firmose, kurios tiksliai žino, kokius logistikos sprendimus siūlo vežėjai į Vokietiją (ypač sudėtingus), įdeda pastangas, kad vairuotojas bent pagrindines frazes išmoktų. Nėra nieko keisto, kai vokiečiai pažodžiui nebeprisikiša, kai lietuvis bando kažką paaiškinti savo kalba.

Kokia mašinos būsena?

Tikiuosi, kad gera. Jei tai yra senas „Scania“ su 1 milijono kilometrų rida, gali būti problemų su kėbulu. Vokietijos kelių policija labai griežtai tikrina technines būkles stovyklavietėse. Jei stabdžiai šlubuoja, mašina nuvaroma, o jūsų siunta stovi kol atvažiuoja kitas. O tai laiko pinigai.

Kaip su sekimu?

Dabar jau beveik viskas turi GPS sekimo sistemas. Galite pamatyti, kur mašina yra realiu laiku. Nenustebkit, jei pamatysite, kad ji stovi prie „McDonald’s“ – vairuotojams taip pat reikia valgyti. Kartais sistema sužiūri, kad mašina važiuoja 80 km/h, nors ji stovi aikštelėje (tokių klaidų būna, signalas praleidžia).

Ar galiu užsakyti keltuvojo (lifter) paslaugą?

Taip, tai yra vienas iš dažniausiai pasirenkamų variantų, jei gavėjas neturi savo technikos. Tada sunkvežimis turi specialią įrangą gale, kuri pakelia paletes ant žemės. Svarbu tik nurodyti tai užsakyme, o ne laukti, kol vairuotojas atvyks tuščiomis rankomis.

Kas dėl to, kad prekės sušąla?

Jei važiuojate žiemą, reikia įsigyti šaldytuvą arba šiltą vagoną (kaip irgi kurių nėra daug, bet yra). Paprasčiausios prekės nešąlaita, jei uždengtos šiaudais, bet vanduo jau gali užšalti. Geriau pasirūpinti termouodega arba sulaikyti temperatūros režimą 20 laipsnių.

Realios gyvenimo situacijos (ir kaip jų išvengti)

O jei vairuotojas tiesiog dingo?

Tai baisiausias naktmaris. Buvo atvejis, kai vairuotojas pareiškė, kad jam sugedo variklis... tiesiog patiko miestelis Vokietijoje ir jis išsijungė telefoną. Mes tenka skubėti ieškoti kitos mašinos, o šią pranešti į policiją. Dėl to sužinojau, kad svarbiausia ne tik žinoti, kokius logistikos sprendimus siūlo vežėjai į Vokietiją, bet ir ką daryti, kai jie sugeba sugadinti. Tikrai rekomenduoju tikrinimą vairuotojų bazėse prieš išvykstą.

Kas jei dėžė atsiliejo nuplėšta?

Jei buvo užpildyta CMR su pažeidimais (užrašyta „nuplėšta dėžė“), vokietis gavėjas greičiausiai ją nepriims. Tada tenka rasti kas darys su tą šiukšle. Ar mes ją išmesime, ar parsivežime atgal. Nors vieną kartą tiesiog palikome kaip dovaną sandėlininkui, kad jis nesukeltų triukšmo. Paprasčiau užregistruoti nuostolį nei kurti drama.

Ar galima vežti baldus be pakuočių?

Negalima. Ne, ne, ne. Būna taip, kad klientas sako „o tai tik sofa, galite uždėti ant grindų“. Viską subraižys, apibraižys, apsipurvins. Vokietijos keliai nėra tokios lygios kaip čia sostinėje, ir kiekvienas gūbris paliks žymę. Reikia supakuoti į stretch plėvelę įsipareigojančiai.

Kas daro su perdideliu kroviniu?

Jeigu jūsų prekė viršija leistiną aukštį arba ilgį, tai jau tampa neįprastas krovinys. Reikia gauti specialius leidimus (special transport). Tai daug brangiau ir lėčiau. Vokietijos tiltų aukštis kartais būna apatinis, tad jei ką nors pramušite, sąskaita galėtų būti šimtmečių.

Kaip elgtis su prastu klientu?

O jeigu tas pats vokietis nenori iškrauti? Būna ir taip. Tada vairuotojas privalo griežtai laikytis taisyklių, padaryti nuotraukas, parašyti protokolą ir važiuoti toliau, arba laukti. Mes tenka skambinti klientui ir grasinti, kad jei nepriims, mokesčiai už stovėjimą (demurrage) bus milžiniški. Dažniausiai tai veikia.

Papildomi klausimai ir smulkmenos

Ar vežiate maistą?

Maisto produktus reikia vežti tik pažymėtais maistinėmis krovinių mašinomis. Negali tą pačią mašina panaudoti vežti chemiją, o po to duoną. Vokietijos sanitarijos inspekcija (vadinami Veterinäramt) gali tiesiog uždaryti mašiną ir sudeginti visą krovinį jei pastebi pažeidimą. Tai pavojinga žaidimas.

O atliekų išvežimas?

Tai visai kita istorija. Atliekas į Vokietiją vežti yra labai sunku, jie turi savo griežtas taisykles (Green Dot ir panašiai). Reikia daug dokumentų, leidimų. Aš asmeniškai to nedaryčiau, nebent turėtumėte patikimo partnerio šioje srityje.

Kaip su dvylikos metų taisyklę?

O, taip. Vairuotojas negali vairuoti ilgiau nei 4,5 valandas be poilsio. Po to privalo sustoti 45 minučių. Ir per parą gali vairuoti tik 9 valandas (galima išplėsti iki 10). Jei užsakote ekspresą, reikia suprasti, kad gamtinės vairuotojo savybės neleidžia jam nulkti nuo rato be poilsio.

Ar galima susiplanuoti maršrutą su sustojimais?

Galima, bet kiekvienas sustojimas tai laikas. Jeigu norite, kad jis užeitų pas 5 klientus, tai nebe pervežimas, o taksi paslauga. Už tai reikia mokėti atskirai arba susitarti dėl kompleksinio mokesčio. Dauguma vežėjų nemėgsta daug sustojimų, nes kiekvienas iškrovimas sukelia riziką.

Kas dėl tų sienų kontrolės?

Nors ES, kartais pasieniečiai sustabdo. Jei viskas tvarkinga, nieko blogo. Bet jei vairuotojas atrodo įtartai arba mašina sena, gali tikrinti giliau. Visada patariu turėti visas dokumentas paruoštas, kad nešvaistytų laiko.

O jei aš pamirščiau duoti dokumentus vairuotojui?

Tada jis neįveiks sienos arba neįkraus prekės. Reikės skubiai skenuoti ir siųsti jam į telefoną arba faxu (dar kas juos naudoja). Geriau duoti dvi kopijas, vieną palikti mašinoje, kitą pas save.

Ar būna nuolaidų nuo kiekio?

Žinoma. Jei kas savaitę vežate po mašiną, kaina bus kita negu jei kasmet. Tiesiog reikia drąsiai tartis. Mes dažnai įdedame nuolaidą dideliems klientams, kad jie neišbėgtų pas konkurentus.

Kas tas „cross-trade“?

Tai kai krovinys keliauja iš vienos šalies į kitą, bet nėra per Lietuvą. Pavyzdžiui, iš Lenkijos į Vokietiją. Mes galime tai suorganizuoti, bet tai reikalauja mūsų partnerių tose šalyse.

Kiek laiko užtrunka customai į Berlyną?

Įprastai 1-2 dienas, jei dalinis krovinys. Pilna mašina gali nuvažiuoti per vieną dieną (apie 12-14 valandų važiavimo). Bet nepamirškite, kad vairuotojui tenka poilsis, tai gali užtrukti ilgiau.

Ar saugu duoti prekes pervežėjui be draudimo?

Nė kiek. Visada turi būti draudimas. CMR draudimas yra standartinis, bet jis dengia tik ribotą sumą (dažniausiai 8.33 SDR vieną kilogramą). Jei vežate auksą ar brangią elektroniką, reikia papildomo draudimo.

Galite padėti su muitinės deklaravimu Vokietijoje?

Mums čia reikalingas vietinis atstovas (fiscal representative). Mes to nedarome patys, bet turime partnerių, kurie tai sugeba padaryti už tam tikrą mokestį. Geriau tai padaryti iš anksto.

O kas jei vairuotojas susirgo?

Tai reali problema. Tada mašina stovi. Reikia skubiai siųsti kitą vairuotoją arba statyti mašiną aptarnavimui ir keisti krovinią. Tai atiduoda terminą. Tokios situacijos, kai vairuotojas staigiai prasideda skrandžio skausmas, yra dažnesnė negu manytumėte.

Ar galiu sekti savo prekes mobiliame telefone?

Dauguma mūsų suteikia nuorodą prie sekimo sistemos. Galite įsidiegti programėlę ir matyti, kur mašina yra. Labai patogu, kai skubate į susirinkimą ir norite pasakyti klientui „jau jaučia adreso“.

Ką daryti jei prekės atvyko sugedusios?

Skubiai pažymėkite taiCMR dokumente (nurodykite pažeidimus). Nufotografuokite. Parašykite pretenziją per 3 dienas (geriau iškart). Jei tardysite, vežėjas gali pasakyti, kad jums sugadino patys.

Ar važiuojate į Rūro sritį (Ruhr)?

Ten važiuojame nuolat, tai industrinis širdis. Dažnai ten yra didelių uždelčimų, nes ten tiek daug mašinų. Jei ten reikia įvežti, planuokite papildomą valandą ar dvi.

O į Bavariją (Miunchenas, Niurnbergas)?

Tai Pietūs, toliau, brangiau. Bet keliai ten geresni, ir vokiečai ten šiek tiek atsipalaidavę (ne, melavau, jie tiek pat griežti). Ten daug maisto ir medicinos industrių, taip kad ten daug važiuojame šaldymais.

Galite paimti prekes iš namų?

Taip, vadinasi „ex-works“ paslauga. Vairuotojas atvažiuoja pas jūsų ūkį, įkelia į mašiną ir važiuoja toliau. Tiesiog pasirūpinkite, kad privažiuotŗ mašina galėtų pravažiuoti, vėlgi apie tą kelią.

Kas su sandėliavimu Vokietijoje?

Mes turime partnerių, kurie gali priimti prekes ir laikyti jas savo sandėliuje kol jums reikės. Tai vadinama „Fulfillment“. Naudinga, jei dar neturite savo padalinio.

Ar verta dirbti su tais „brokeriais“?

Kai kurie tarpininkai yra geri, kai kurie... tiesiog pavogia užsakymą ir duoda brangiau kitiems. Geriau rasti tiesioginį vežėją arba patikima logistikos agentą su istorija.

O paskutinis klausimas – kodėl viskas taip sudėtinga?

Nes toks verslas. Tiesiog taip susiklostė, kad tarptautiniai pervežimai tūkstančių kilometrų negali būti paprasti kaip nusipirkti duonos. Reikia žinoti daug detalių, kad viskas sutilptų į tą grafiką. Bet kai susiformuoja komanda, viskas bėga kaip pasakojant.

Išvada

Na, va, tokie yra tie dalykai. Svarbiausia yra suprasti, kad nėra vieno universalaus atsakymo, kai kalbame apie tai, kokius logistikos sprendimus siūlo vežėjai į Vokietiją, bet yra daugybė smulkmenų, kurios lemia sėkmę. Rūpinkitės dokumentais, pasirūpinkite kuo greičiau (arba užmokeskite už greitį) ir nebijokite klausti begalinio klausimų savo brokerui. Geriau paprašyti per daug, nei vėliau gailėtis, kai prekės stovi kažkur prie Kelno ir niekas nežino, ką su jomis daryti. Sėkmės keliuose!