Krovinių transportavimą į Vokietiją

Įvadas

Jei ieškai, kas nugabens tavo krovinius į Vokietiją greitai ir patikimai – suprantu, nes pats kasdien gaunu tokius skambučius. Per dešimt metų šioje srityje mačiau viską: ir puikius profesionalus, ir visiškus nusivylimai. Kartais žmonės perka pigiausią paslaugą ir po to skambina man verkdami (no, rimtai). Kiti moka per daug ir gauna tą patį rezultatą. Šiame straipsnyje (velnias, sakiau sau nerašyti taip pradėti, bet gerai jau) tiesiog pasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia sistema, ko tikėtis ir kaip neprašauti pro šalį. Nes čia nėra jokios magijos – yra tik patirtis ir žinojimas, kurį dabar perduosiu tau.

DUK

Kaip greitai galima organizuoti krovinių gabenimą į Vokietiją?

Na, jei turi laisvą sunkvežimį ir krovinys nedidelis – kartais užtenka dviejų dienų. Bet čia priklauso nuo kelių dalykų: kokio dydžio krovinys, iš kurio Lietuvos taško kraustai, ir kur Vokietijoje reikia pristatyti. Jei tai pilna sunkvežimio siunta (pusašimtė ar daugiau) – čia jau reikia planuoti bent savaitę iš anksto. Aš visada sakau klientams: geriausiai būtų susisiekti prieš 10-14 dienų, bet jei tikrai reikia skubiai – mes visada kažką sugalvojame. Vieną kartą turėjau situaciją, kai žmogus paskambino pirmadienį ir reikėjo nugabenti biuro baldus į Hamburgą iki ketvirtadienio – pavyko, bet nervų buvo abiem pusėms.

Ką reiškia „patikimas" krovinių vežėjas?

Sąžiningai? Patikimas reiškia, kad jis atvažiuos sutartu laiku, nekels kainos pamačius krovinį ir nepramins savo numerio po to, kai gaus pinigus. Skamba juokingai, bet taip – pasitaiko ir tokių. Aš patikimu vadinu tą, kuris atsiliepia į skambučius (net vėlai vakare), kuris nežada neįmanomų dalykų ir kuris turi realią firmą su realiais sunkvežimiais, o ne tik svetainę internete. Kartais pasitikrinu pagal įmonės kodą – jei ji registruota tik prieš tris mėnesius, tai jau mažesnis patikimumas nei dešimt metų veikiančios įmonės. Čia mano asmeninė nuomonė, gali būti ir neteisinga.

Kur ieškoti vežėjų – interneto puslapiai ar asmeniniai kontaktai?

Abu variantai veikia, bet skirtingai. Interneto puslapiuose (tikrinu kelis, kuriuos jau žinau) matosi kainos ir atsiliepimai, bet ten dažnai didžiausios įmonės, kurios kartais pervaryja užsakymus mažesnims. O asmeniniai kontaktai – čia jau kitas reikalas. Jei turi draugą, kuris ką nors gabeno ir liko patenkintas – tai geriausia rekomendacija. Aš pats daug klientų gaunu iš buvusių klientų rekomendacijų. Vienas vyrukas iš Kauno man net kepalėlių atnešė po sėkmingo gabenimo – ne dėl to, kad labai gerai, o dėl to, kad jo manymu aš gerai padariau darbą. Neįprasta, bet malonu.

Kaip suprasti, ar kaina yra gera?

Čia tikrai sunku, nes kainos svyruoja labai. Paprastai pasakyčiau taip: jei tau siūlo kainą, kuri yra žymiai mažesnė nei kitos – čia raudona vėliava. Paprastai taip būna arba dėl to, kad jie kažką praleidžia (draudimas, muitinės dokumentai), arba tiesiog nori pritraukti ir po to pakelti kainą. Geras būdas – paprašyti trijų kainų pasiūlymų ir tada žiūrėti, ar jos panašios. Jei vienas siūlo 800 eurų, o kitas 400 – klauskit, kodėl. Aš pats kartais paaiškinu klientui, kodėl mano kaina brangesnė – dėl draudimo, dėl kokybiškesnių sunkvežimių, dėl to, kad nedirbsime su savaitgalio perkraustymu be papildomo mokesčio. Kartais žmonės supranta, kartais ne – čia jau jų pasirinkimas.

Ar verta rinktis didelę įmonę ar mažesnę?

Didelės įmonės turi savo sunkvežimius, sistemą, bet kartais jų paslaugos brangesnės dėl bendrų kaštų. Mažesnės gali būti lankstesnės ir kartais net pigesnės, bet rizika didesnė. Aš pats dirbu vidutinio dydžio įmonėje ir matau abiejų pusių pliusus. Kartais didelės įmonės tiesiog pervaryja užsakymus mažesnėms – tai reiškia, kad moki didelės įmonės kainą, bet dirba tas pats mažas vežėjas. Ar verta? Nežinau, sprendimas tavo. Aš tiesiog sakau, kaip yra.

Kokie dokumentai reikalingi gabenant krovinius į Vokietiją?

Pagrindiniai – važtaraštis (CMR), sąskaita faktūra, jei tai komercinis krovinys, ir pakavimo sąrašas. Jei gabeni asmeninius daiktus – čia paprasčiau, bet vis tiek reikia užpildyti tam tikras deklaracijas. Vokietija yra ES šalis, tai bent jau muitinės procedūros paprastesnės nei gabenant į ne ES šalis. Bet jei veži prekes, kurios reikalauja specialių leidimų (pavyzdžiui, tam tikros cheminės medžiagos) – čia jau kitas reikalas. Čia aš pats neesu specialistas, paprastai konsultuojuosi su muitinės brokeriu. Vieną kartą klientai bandė vežti kažkokius senus padangos ir paaiškėjo, kad reikia specialaus leidimo – taip sau išsisaugojau šitą pamoką.

Kaip vežėjas nustato kainą – nuo svorio ar tūrio?

Abu variantai naudojami, priklauso nuo krovinio tipo. Paprastai naudojamas faktinis svoris arba tūrinis svoris (tai kai didelis, bet lengvas krovinys užima daug vietos sunkvežimyje). Logistikoje tai vadinama „chargeable weight" ir skaičiuojama pagal tarptautinius standartus. Jei gabeni pianiną – čia svoris svarbus. Jei gabeni porą maišų su drabužiais – čia gal net neverta galvoti apie tūrį. Paprastai vežėjas pasiūlo kainą įvertindamas abu parametrus. Aš pats visada prašau matmenų ir svorio, nes taip galiu tiksliau pasakyti kainą. Kai žmonės sako „porą daiktų" – čia man reikia daugiau informacijos.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai nuo 20 iki 30 valandų, jei tai tiesioginis važiavimas be didelių sustojimų. Bet čia priklauso nuo maršruto – jei veži į pietų Vokietiją (Münchenas, Štutgartas) – bus ilgiau nei į šiaurės (Hamburgas, Bremenė). Taip pat priklauso nuo eismo, kelių darbų, oro sąlygų žiemą. Vieną kartą grįžau iš Berlyno ir kelyje praleidau 6 valandas dėl eismo įvykio – taip kad visada reikia turėti galvoje, kad gali būti delsos. Aš visada sakau klientams planuoti su maždaug dienos atsarga.

Ar galima gabenti krovinius su kitais – dalijimasis sunkvežimiu?

Taip, tai vadinama „groupage" arba daliniu kroviniu. Tai reiškia, kad tavo krovinys keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais tame pačiame sunkvežinyje. Privalumas – pigiau. Trūkumas – gali užtrukti, nes vežėjas laukia, kol pripildys sunkvežimą. Kartais tai gali užtrukti kelias dienas. Bet jei neskuba – tai geras būdas sutaupyti. Aš pats turiu klientų, kurie naudojasi šita paslauga nuolat ir yra patenkinti. Kartais jie laukia ilgiau nei norėtų, bet sutaupo pusę kainos.

Ką daryti, jei krovinys pakeliui sugadinamas?

Pirma – dokumentuoti. Nuotraukos iki pakrovimo, nuotraukos po iškrovimo. Antra – kreiptis į vežėją raštu su pretenzija. Jei vežėjas turi draudimą (o jis privalo turėti), tai turėtų būti atlyginta žala. Bet čia jau priklauso nuo to, kas kaltas. Jei vežėjas neprisėlino prie krovinio – kartais atlyginti sunku. Vieną kartą klientui trūko stiklo lenta per gabenimą ir mes ilgai aiškinomės, ar tai vežėjo kaltė, ar blogas pakavimas. Galų gale draudimas padengė, bet procesas truko kelis mėnesius. Taigi – dokumentuok viską.

Kaip elgtis su sunkvežimių vairuotojais?

Būk malonus, bet aiškus. Vairuotojai – tai žmonės, kurie fiziškai atlieka darbą, ir dažnai jie pavargę. Jei turi konkrečius nurodymus – pasakyk iš anksto, raštu, jei reikia. Jei reikia, kad jie palaukia, kol iškrauni – tai paprastai kainuoja papildomai, nes jie skuba į kitą užsakymą. Aš pats visada įspėju klientus: jei reikia daugiau nei 2 valandas iškrauti – pasakyk iš anksto, kad būtų galima suderinti. Vienas kartas buvo toks: žmogus sakė, kad iškraus per valandą, o iš tikrųjų praleido keturias – vairuotojas pyko, o aš turėjau raminti abi puses.

Ar galima gabenti pavojingus krovinius (ADR)?

Taip, bet tai jau speciali sritis. ADR kroviniai (pavojingos medžiagos) reikalauja licencijuotų vairuotojų, specialiai paženklintų sunkvežimių ir dokumentų. Jei tai tavo atvejis – ieškok įmonės, kuri turi ADR sertifikatą. Ne kiekviena įmonė tai daro, nes tai papildomi reikalavimai ir kaštai. Aš pats nedaug dirbu su ADR, paprastai nukreipiu į specialistus. Galiu tau duoti kontaktus, jei reikia – tiesiog paklausk.

Kaip sužinoti, ar vežėjas turi draudimą?

Paprašyk draudimo polisų kopijos. Tai normalus prašymas ir kiekviena rimta įmonė jį pateiks. Jei atsisako – bėk. Aš pats visada parodyčiau savo klientams, nes man nėra ko slėpti. Be to, yra viešųjų registrų, kur galima patikrinti, ar įmonė apdrausta CMR draudimu. Vokietijoje taip pat veikia tam tikros garantijos, bet čia jau reikia žinoti konkrečius įstatymus – aš pats ne visada suspėju sekti pokyčius, taip kad čia galiu patarti tik taip: jei abejoji – klausk.

Ką daryti, jei vežėjas vėluoja?

Pirmiausia – susisiek ir sužinok priežastį. Kartais tai eismas, kartais techninės problemos, kartais tiesiog žmogiškas užmiršimas. Bet jei vėluoja žymiai ir be pagrįstos priežasties – turi teisę reikalauti kompensacijos arba ieškoti kito sprendimo. Aš visada sakau: geriausia turėti alternatyvą, ypač jei laikas kritiškas. Vieną kartą mano vairuotojas susirgo ir aš pats turėjau skubiai ieškoti pakaitos – pavyko, bet buvo streso.

Ar galima gabenti mašinas ar kitus didelius krovinius?

Taip, bet čia reikalingas specialus transportas – žemagrindžiai puspriekabiai, autokarai. Kaina bus aukštesnė, bet tai įprasta. Jei gabeni auto – gali būti keli variantai: arba vairuotojas jį paveš, arba bus vežamas kaip krovinys (ant platformos). Abu variantai veikia, tiesiog reikia susitarti iš anksto. Aš pats turiu patirties su abiem būdais – dažniausiai žmonės nori, kad jų mašina būtų nugabenta, o ne kad kas nors ją pavarytų, bet kartais kaina būna lemiamas veiksnys.

Kaip elgtis, jei perkraustymas vyksta iš vienos šalies į kitą, bet namuose yra gyvūnų?

Gyvūnai – atskira tema. Jei veži šunį ar katę į Vokietiją – jiems reikia mikročipo, skiepų ir gyvūnų paso. Tai jau ne mano sritis, čia reikia konsultuotis su veterinaru. Bet jei klausimas dėl gabenimo kartu su daiktais – taip, kartais žmonės vežasi gyvūnus kartu su perkraustymu, ypač jei tai mažesni gyvūnai. Bet jei tai didesnis šuo – gali būti sudėtingiau dėl vietos ir laiko. Aš pats su tuo nedaug susidūriau, bet žinau, kad yra įmonės, kurios specializuojasi gyvūnų gabenime.

Kokie mokesčiai taikomi gabenant krovinius į Vokietiją?

Jei tai asmeninis perkraustymas – paprastai jokių muitų tarp ES šalių nėra. Bet jei tai komercinis krovinys – čia jau kitas reikalas, nes reikalinga PVM deklaracija ir pan. Galiu tik pasakyti, kad geriausia pasikonsultuoti su buhalteriu arba muitinės specialistu, nes tai priklauso nuo konkretaus krovinio tipo ir jo vertės. Vieną kartą klientai gabeno naujus baldus į Vokietiją ir sumokėjo PVM abiejose šalyse – po to ilgai aiškinėjosi su mokesčių inspekcija. Taigi – čia reikia atsargumo.

Ar galima užsisakyti krovinio gabenimą internetu?

Taip, daugelis įmonių turi užsakymo formas savo puslapiuose. Bet mano nuomone, geriausia pirmą kartą bent paskambinti – taip gali užduoti klausimus ir suprasti, su kuo turi reikalą. Kartais interneto užsakymo sistema yra automatizuota ir niekas neskaito tavo ypatingų reikalavimų. Aš pats per savo puslapį gaunu užsakymus, bet visada perskambinu žmonėms, nes dažnai reikia patikslinti detales. Jei tik užpildysi formą ir niekas nesuskambins – tai man būtų raudona vėliava.

Ką daryti, jei gabenimo metu kilo ginčas su vežėju?

Pirmiausia bandyk išspręsti pokalbį. Dažnai problemos kyla dėl nesusipratimų, o ne dėl blogos valios. Jei nepavyksta – rašyk oficialų laišką, dokumentuok viską. Jei tai didelė įmonė – jie turi klientų aptarnavimą. Jei maža įmonė ir nėra jokio atsako – gali kreiptis į vartotojų teises arba teismą, bet čia jau kraštutinis atvejis. Aš pats visada stengiuosi spręsti problemas iki joms tampant didelėms. Kartais tiesiog grąžinu dalį pinigų arba padarau papildomą paslaugą nemokamai – taip išsaugomas kliento pasitikėjimas.

Kaip sužinoti, ar vežėjas tikrai atvažiuos?

Paprastai susitariama dėl konkrečios dienos ir laiko. Dieną prieš gabenimą – paskambink ir patvirtink. Jei vežėjas patikimas – jis pats susisieks su tavimi. Kartais naudojami GPS sekimo įrenginiai, kuriuos galima matyti internetu – tai didelis privalumas, nes matai, kur sunkvežimis yra realiu laiku. Aš pats siūlau šitą paslaugą savo klientams, nes tai sumažina nerimą. Vienas klientas sakė, kad jis visą dieną žiūrėjo į žemėlapį ir ramiau jautėsi – suprantu, kartais reikia matyti, kad viskas juda.

Ar galima gabenti krovinius geležinkeliu į Vokietiją?

Taip, geležinkelis yra alternatyva, ypač jei krovinys didelis ir neskuba. Tai gali būti net pigiau nei keliais, bet trunka ilgiau. Yra tiesioginių krovinių traukinių iš Lietuvos į Vokietiją, bet čia reikia žinoti tvarkaraštį ir terminus. Aš pats nedaug dirbu su geležinkeliu, bet žinau, kad yra žmonių, kurie naudojasi šita paslauga ir yra patenkinti. Jei tavo krovinys neskuba – gali būti geras variantas.

Ką daryti su senais, nenaudojamais daiktais – ar verta vežti?

Čia jau tavo asmeninis sprendimas. Kartais žmonės veža viską, kas turi sentimentinę vertę, net jei naujoje vietoje to nenaudos. Kiti tiesiog paima būtiniausius daiktus ir viską naują perka Vokietijoje. Aš pats turiu nuomonę: jei daiktas nenaudojamas ir jam reikia mokėti už gabenimą – gal geriau dovanoti arba parduoti čia. Vienas klientas vežė seną televizorių, kuris jau neveikė – aš tiesiog paklausiau, kodėl? Atrodo, kad sentimentas buvo svarbesnis už logiką. Aš nesmerkiau, bet mintyse užsirašiau.

Ar galima gauti sąskaitą faktūrą ir kokius mokėjimo būdai priimami?

Taip, sąskaita faktūra yra standartas. Mokėjimo būdai – paprastai banko pavedimas, kartais grynaisiais vietoje (bet čia jau mažiau paplitę). Aš pats rekomenduoju visada mokėti pavedimu, nes taip lieka pėdsakas. Jei įmonė reikalauja išankstinio apmokėjimo – čia jau rizikinga, nebent tai nedidelė suma. Geriausia susitarti dėl dalinio apmokėjimo: dalis prieš gabenimą, dalis po pristatymo. Taip apsaugomi abiejų interesai.

Kaip elgtis su muitine, jei ji sustabdė krovinį?

Raminausi, kad Vokietija yra ES, tai muitinės procedūros paprastesnės. Bet jei vis dėlto kyla klausimų – paprastai reikia pateikti papildomus dokumentus. Kartais tai būna dėl neišsamių duomenų, kartais dėl atsitiktinės patikros. Jei viskas tvarkingai – paprastai greitai išsisprendžia. Aš pats kartais padedu klientams su dokumentais, bet jei tai rimta problema – konsultuojuosi su muitinės brokeriu. Vieną kartą buvo toks atvejis: krovinys buvo sustabdytas dėl to, kad deklaracijoje buvo neteisinga HS kodas – po pataisymo viskas gerai išėjo.

Kada geriausia planuoti perkraustymą į Vokietiją?

Jei gali – vasarą arba ankstyvą rudenį. Žiemą keliai blogesni, dienos trumpesnės, ir kainos kartais aukštesnės dėl papildomų kaštų. Bet jei reikia – galima gabenti ir žiemą, tiesiog reikia būti pasiruošus galimoms delsoms. Aš pats turėjau gabenimą gruodžio mėnesį į Miuncheną ir viskas gerai praėjo, bet vairuotojas pasakojo, kad keliai buvo slidūs. Taigi – planuok iš anksto, jei įmanoma.

Kaip sužinoti, ar vežėjas turi pakankamai patirties su gabenimais į Vokietiją?

Paprasčiausiai paklausk. Kokius gabenimus į Vokietiją jie daro? Kaip dažnai? Kokius miestus? Jei vežėjas turi patirties – jis atsakys konkrečiai. Jei tik pradeda – gali būti brangesnė kaina dėl to, kad mokosi. Aš pats visada sakau, kad geriau rinktis tą, kuris jau yra važiavęs kelis kartus, žino kelius, žino, kur Vokietijoje yra problemų su eismu, kur geriau sustoti. Tai nėra didelė paslaptis, bet patirtis tikrai padeda.

Ką daryti, jei po pristatymo pastebėjai trūkumų?

Nedelsiant dokumentuok ir pranešk vežėjui. Geriausia tą pačią dieną, kol dar šviežios detalys. Jei vežėjas geraširdis – jis atvažiuos ir pažiūrės. Jei ne – turėsi kreiptis oficialiai. Aš pats visada sakau: geriau pasirodyti per daug atsargiam nei per mažai. Vienas klientas po trijų dienų pasakė, kad kažko trūksta – o jau buvo sunku įrodyti, ar tai gabenimo metu įvyko, ar anksčiau. Taigi – tikrink iškart.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau tau pasakyti apie krovinių gabenimą į Vokietiją. Svarbiausia – neskubėk, pasidomėk, palygink kelis variantus ir visada turėk alternatyvą. Geras vežėjas – tai tas, kuris atsiliepia į skambučius, laiko žodį ir nemeluoja dėl kainos. Jei turi dar kokių klausimų – žinok, kad aš čia, galiu padėti. O jei jau žinai, ko nori – tiesiog susisiek ir padarysime. Sėkmės su perkraustymu – tikrai ne taip baisu, kaip gali pasirodyti iš pradžių.