Kokius darbus reikia atlikti prieš kraustantis į Vokietiją: patirties paremtas gidas

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, mačiau viską. Nuo tų, kurie krausto vieną krepšį, iki tų, kurie veža visus namus su garažu. Vokietija yra populiariausia kryptis, bet žmonės vis dar daro tas pačias klaidas. Kyla klausimas, kokius darbus reikia atlikti prieš kraustantis į Vokietiją, kad nebūtų nenumaldomo streso vėliau? Nes tai nėra tik dėžių kelionė. Tai biurokratija, emocinė būsena ir techniniai niuansai, kuriuos dažnai pamirštame. Štai trumpas, bet daiktą pasakiantis įvadas į tai, kas laukia.

Dokumentai ir biurokratija: pradžia visko

Ar tikrai reikia iš anksto ieškoti buto Vokietijoje?

Žinau, kad norite viskas turėti iš anksto, bet dažnai tai būna klaida. Jei dar netite darbo sutarties arba neesate tikri dėl konkretaus miesto, ieškoti buto iš Lietuvos yra suktis galva. Vokiečiai labai skeptiškai žiūri į nuomininkus be vietinio „Schufa“ (kreditinio istorijos įvertinimo). Buvau atvejų, kai žmonės pervardavo užstatą (Kaution) internetu, o ten, aišku, nieko nebuvo. Geriau pirmiausia nuomakotis trumpam (pvz., per Airbnb) ir paieškoti būnant čia. Taip sutaupysite nervų ir pinigų, nors ir atrodo, kad brangiau.

Kaip su ta registracija mieste (Anmeldung)?

Tai, kas, mano nuomone, svarbiausia. Be registracijos negausite banko sąskaitos, negalėsite įsiregistruoti vaiko į mokyklą ar net gauti interneto. Turite tai padaryti per 14 dienų nuo atvykimo. Žinoma, jei gyvenate prie draugų ir jie neleidžia jums užsiregistruoti, tai būna problemų. (Nors dabar jau griežčiau tikrina). Užsirašykite laiką „Bürgeramt“ iš karto, kai tik žinote atvykimo datą, nes eilės gali būti ilgos.

Ar reikia versti visus dokumentus iš karto?

Ne visus, bet pagrindinius – tikrai. Gimimo liudijimas, vedimo, skyrybų sertifikatai, jei reikia. Vokiškai jie turi būti. Aš dažnai matau, kad žmonės atvyksta su lietuviškais lapais ir juos rodo biurokratams, tuomet susidaro dideli nesusipratimai. Geriausia tai padaryti dar Lietuvoje pas notarą arba vertėją, kuris turi teisę versti. Nenusiminkite, tai kainuoja, bet sutaupysite laiko vėliau.

Kas su vaikų mokyklomis ir darželiais?

Tai tikrai vienas sudėtingiausių dalykų, kuriuos reikia įsisąvinti spręsdami, kokius darbus reikia atlikti prieš kraustantis į Vokietiją. Vietų trūksta, ypač didmiesčiuose. Pradėkite domėtis dar iš čia, rašykite į „Kitas“ arba „Schulamt“. Neatsitiksite, kad pirmąją dieną vaiką tiesiog nuvesite į klasę. Ten yra įvairių procedūrų, integruotos klasės, jei vaikas nemoka vokiškai. Būkite kantrūs.

Ar būtina turėti vokišką banko sąskaitą?

Beveik privalu. Jei gausite algą į lietuvišką sąskaitą, mokesčiai gali būti keisti, o darbdaviai Vokietijoje to nepreferuoja. Be to, dauguma mokėjimų (nuoma, draudimas) vyksta per SEPA pavedimus, kurie su vokišku banku vyksta lengviau. Dabar dauguma bankų leidžia atidaryti sąskaitą internetu (pvz., N26, Comdirect), tai padarykite anksčiau, kad turėtumėte kortelę rankoje atvykus.

Logistika: dėžės, baldai ir chaosas

Ką daryti su senais baldais?

Klausimas, kurį girdžiu dažniausiai. Žinote, jei baldai jau seni, bruzgę ir jų pervežimas kainuoja daugiau nei jų vertė – palikite juos čia. Vokietijoje daug kur yra „Sperrmüll“ (didelių šiukšlių) ivežimo sistema, bet ją reikia užsakyti. Aš mačiau, kaip žmonės vežė senas sofas, kurios kojos nulūžusios, ir vėliau vokietis juos išmes. Tai nėra racionalu. Nupirkite naujus ten, jie pigesni (ir pristatymas paprastas).

Ar verta pirkti dėžes ar ieškoti naudotų?

Naudotų dėžių surasti galima parduotuvėse, bet jos gali būti drėgnos arba sugadintos. Jei pervežate brangius daiktus, nusipirkite naujas, stiprias dėžes. Skirtumas kainos nėra toks didelis, o nervų sutaupysite daug. O, Dieve, nenaudokite maišelių – viskas išbyra, sugenda, ir tada vairuotojas piktinasi, o jis turi teisę.

Ar galiu vežti maisto atsargas?

Tai gana trapus klausimas. Jei tai sausi produktai, makaronai, aliejus – gerai. Bet mėsą, pieno produktus, kiaušinius – ne. Vokietijos pasienio kontrolė labai griežta dėl veterinarijos taisyklių. Buvau atvejų, kai žmonėms išmesdavo visus dešras su kiauliena, nes nebuvo deklaruota arba viršytas kiekis. Negeriau nusipirkti ten, jų prekybos centrai puikūs.

Kaip supakuoti brangius daiktus?

Jeigu turite brangią elektroniką, juvelyrinius dirbinius, geriausia juos vežti su savimi keleivinėje mašinoje, o ne fureje. Pervežimo įmonės dažnai neprisiima atsakomybės už tokius daiktus, jei jie blogai supakuoti. (Nors dažnai pasakykite, kad jums niekas nenutiks). Užpildykite inventorizacijos sąrašą, nufotografuokite būklę prieš įkeliant. Tai jūsų draudimas prieš blogus vairuotojus.

Ar reikia padaryti dalykų sąrašą (Inventara)?

Absoliučiai taip. Be galo svarbu. Turi būti parašyta, kas dėžėje, o ne tiesiog „virtuvės reikmenys“. Jei dingo kažkas vertingo, be sąrašo gausite tik minimalią kompensaciją pagal kilogramus. Dirbau su viena šeima, kuri prarado visą servizą, bet, nesuprantama kodėl, parašė „buitinė technika“... Ir viskas. Būkite tikslūs.

Ką daryti su pavojingais atliekomis (dažai, benzinas)?

Jei turite ką nors, kas dega arba yra chemiškai aktyvu, nevežkite to fure. Tai draudžiama tarptautiniais reglamentais. Išmeskite tai čia, specialiose aikštelėse. Vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti tokią siuntą, kai pamatys degalų kanistrą pakrovimo metu. Nėra verta rizikuoti dėl keleto eurų vertės daiktų.

Automobiliai: vokiška realybės

Ką daryti su mašina, kai važiuoju gyventi?

Galite važiuoti su lietuviškomis numeriomis 6–12 mėnesių (priklauso nuo federalinės žemės), bet paskui privalote ją užregistruoti. Tai nėra taip paprasta kaip Lietuvoje. Reikės techninės apžiūros (TÜV), draudimo, o numerius dažnai reikia užsisakyti iš anksto. Nežinau, kaip dabar, bet anksčiau eilės į registraciją buvo milžiniškos.

Ar mano lietuviškas draudimas veiks?

Taip, „Žalioji kortelė“ galioja ES, bet tik ribotą laiką. Ilgiau gyvenant, būtina užsiregistruoti mašiną Vokietijoje ir gauti vietinį draudimą. Vokiškas draudimas yra gana brangus, ypač jauniems vairuotojams. (O jei turite įrašų Lietuvoje – gali būti dar brangiau). Neskubėkite tai daryti paskutinę minutę.

Kiek laiko turiu užregistruoti auto ten?

Kaip jau minėjau, maždaug pusę metų. Po to, jei sustatys jus policija, gausite didelį baudą ir mašina gali būti konfiskuota. Vokiečai su tuo labai griežti. Jie turi sistemą, kuri fiksuoja užsienio mašinas, kurios ilgiau stovi vienoje vietoje (priežiūros tarnybos praneša). Nesižaiskite.

Kas daryti, jei mašina sena ir neverta vežti?

Parduokite ją čia. Tęsti 1000 km su sena mašina, kuri gaišta aliejų, yra nervu žiūrėti. Vokietijoje techninė apžiūra yra daug griežtesnė. Jei ten mašina neišlaikys, ją teks išvežti atgal arba išardyti. Geriau parduoti lietuviui, kuriam reikia pigaus transporto, o ten nusipirktite ką nors patikimesnio.

Ar reikia mokėti už vokiškus greitkelius?

Dalis greitkelių (Autobahn) nemokama, bet dalis – mokama (pvz., kai kurie tuneliai ar tiltai, nors ne visur). Tačiau svarbiau yra tai, kad mašina turi atitikti aplinkosaugos standartus (Euro ženklai). Jei mašina sena ir smarkiai dūmina, gali būti, kad į miestus neįleis.

Gyvenimas, smulkmenos ir nepatogumai

Ar galiu vežti savo šunį ar katę?

Galite, bet reikia mikroschema (čipas), pasas ir ant rabies vakcinos. Be to, kai kurios veislės (pvz., pitbuliai ir t.t.) Vokietijoje yra draudžiamos arba labai griežtai reguliuojamos. Patikrinkite sąrašą prieš vykdami, kad nereikėtų grįžti atgal su gyvūnu, kurio neįleidžia. Tai labai skausminga šeimai.

Ką daryti su vaistais, kuriuos vartoji?

Nusikopijuokite receptą, pasiimkite originalų pakuočių. Jei tai stiprūs vaistai (narkotinės medžiagos), gali reikėti specialaus leidimo. Aš asmeniškai nemačau problemų su įprastomis tabletėmis, bet geriau būti saugiam. Vokietijoje vaistai receptiniais dažnai yra brangesni, taigi pasikraukite atsargų.

Ar reikia gauti tarifo kortelę vairuotojui?

Jei samdate pervežėją, jie paprastai patys tvarko viską. Bet jei samdate individualų vairuotoją be sutarties, galite susidurti su problema, kai jis sulaikomas mokesčių poste. Geriau pasirinkti firmą, kuri viską įtraukia į kainą. Neklauskite manęs, kodėl žmonės taip daro – nori sutaupyti 50 eurų, o gauna problemų už 500.

Ką daryti, jei dėžės netilps į liftą?

Įsivaizduokite situaciją: 5-as aukštas, lifte netilps dėžė su šaldytuvu. Vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už nešimą laiptais. Arba jis tiesiog paliks tai pirmame aukšte, o jūs turėsite nešti patys. Išmatuokite liftą ir didžiausią dėžę prieš kraustymąsi. Tai paprasta fizika, bet visi apie tai pamiršta.

Ar brangu gyventi Vokietijoje?

Labai priklauso nuo miesto. Miunchenas arba Hamburgas – tai kosmosas, o Rūro regionis arba rytinė dalis – pigiau. Bet apskritai, maistas ir draudimas brangesni nei Lietuvoje. (Neskalbu jau apie alkoholį – čia jis pigus, tačiau...). Reikėtų turėti kaupą pirmiesiems mėnesiams, kol gausite pirmąją algą.

Kaip su telefonu ir internetu?

Jūsų lietuviškas simas veiks, bet tarptautiniai skambučiai brangūs. Geriau iš karto užsakyti vokišką SIM kortelę (pvz., O2, Telekom) su pigiomis duomenų paketomis. Internetas namuose dažnai reikalauja technikojo vizito, tai užsakykite jį iš karto, kai gausite adresą, nes be jo dabar gyventi neįmanoma.

Ar reikia mokėti pervežėjui iš karto?

Dažniausiai taip, reikia sumokėti avansą, o likutį – atvykus. Niekada nemokėkite 100 % iš karto. Buvau atvejų, kai įmonės paslapte iškeliauja ir nebeatsako į telefonus. Pasirašykite sutartį, kurioje aiškiai būtų parašyta, kada ir kiek mokama. Saugumas pirma.

Finansai ir apsauga: nebeliekantys niuansai

Kas su sveikatos draudimu?

Vokietijoje sveikatos draudimas yra privalomas ir gana brangus. Jei dirbate legaliai, darbdavys jį apmoka. Jei ne – privalote turėti savo. Lietuvoje įsigytas kelionės draudimas netenka. Be to, jei turite lėtinių ligų, tai gali būti problema dėl papildomo mokesčio (Aufschlag).

Ar reikia kažką mokėti Lietuvai išvykus?

Jei turite verslą, nekilnojamąjį turtą – tai taip. Jei tiesiog išvykstate gyventi, privalote paskelbti gyvenamosios vietos pasikeitimą VMI. Nesižiūrėkite į tą, kas sako, kad „niekas nežinos“. Sistema sujungta, ir jei imsite Vokietijoje išmokas, Lietuva apie tai sužinos.

Kur saugoti dokumentus kelionės metu?

Darykite kopijas. Vieną rinkinį turėkite su savimi, kitą – bagaže, o dar vieną – išsiųskite savei el. paštu arba į debesų saugyklą. Jei prarasite pasą arba gimimo liudijimą svetimoje šalyje, be kopijų gyvensite beveik kaip be rankų. Pasitikėjimo manimu.

Ar verta imti visus pinigus su savimi grynaisiais?

Ne. Grynaisiais pinigais galima vežti ribotą sumą (10 000 eurų be deklaravimo), o didelės sumos pavojingos. Vokietija beveik visur moka kortele. Atidarykite banko sąskaitą ir pervirkite reikiamą sumą. Taip saugiau ir patogiau.

Kas daryti, jei daiktai dingsta kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Skambuokite policijai ir pervežėjui. Turi turėti draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą. (Bet vėlgi, be inventoriaus sąrašo gausite tik vargšų sumą). Nenaudokite atsitiktinių vairuotojų iš skelbimų, kurie neturi jokios įmonės.

Ar reikia pranešti savininkui, jei nuomoji butą Lietuvoje?

Taip, jei ketinate jį nuomoti kitiems. Gali reikėti keisti sutartį arba gauti leidimą. O jei tiesiog paliksite tuščią – pasirūpinkite vandens ir šilumos išjungimu (ne visiškai, kad nešaltų), o draugams duokite raktus pasitikrinti. Kai žiema, vamzdziai gali sprogti, ir tada sugadinsite ne tik savo, bet ir kaimynų butą.

Išvada

Viskas apibendrinant, kelionė į Vokietiją nėra taip baisi, kaip atrodo iš pradžių, jeigu pasiruošiate. Svarbiausia yra suprasti, kokius darbus reikia atlikti prieš kraustantis į Vokietiją, ir nesitikėti, kad viskas susitvarkys patys. Dokumentai, logistika, finasai – viską reikia planuoti mėnesius iš anksto. Būkite atsargūs, pasitikėkite tik patikimomis įmonėmis ir nebijokite klausti. Sėkmės naujoje vietoje, o aš tikiuosi, kad jūsų dėžės pasieks tikslą saugiai.