Kokios yra galimybės greitam daiktų pervežimui į Vokietiją

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiu pasakyti vieną – Vokietija yra mūsų pagrindinė arterija. Kasdien tūkstančiai sunkvežimių važiuoja į Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą, tačiau kai klientas skamba ir sako „reikia rytoj“, prasideda tikrasis šou. Žmonės dažnai galvoja, kad greitam daiktų pervežimui į Vokietiją pakanka užsukti degalinėje ir paklausti kas važiuoja šiaurės kryptimi. Iš tiesų, visa tai yra sudėtingas mechanizmas, kurį valdo ne tik logistika, bet ir griežti Vokietijos įstatymai, vairuotojų poilsio laikai ir, žinoma, grynas atsitiktinumas. Čia ne viskas tai koks idealiai surinktas LEGO rinkinys – dažnai trūksta kokių nors dėjalių, bet važiuoti vis tiek reikia.

Šiandien noriu papasakoti jums, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš mano, pasenusio dispečerio, akies. Nerašysiu čia jokių reklamų, tiesiog gulėsiu visu kaip yra. Kartais bus liūdna, kartais juokinga, bet tikrai naudinga, jei planuojate siųsti ką nors svarbaus į Vokietiją greitai.

Apie pačią greitąją siuntą ir laiką

Kiek tikrai užtrunka tas popierinis „ekspresas“?

Čia visada yra juokinga situacija. Klientas skambina ir sako: „Man reikia, kad krovinius atgabentų per valandą“. Tad kai kalbame apie greitąjį daiktų pervežimą į Vokietiją, visų pirma reikia suprasti atstumus. Jei esate Vilniuje ir siuntinį reikia į Miuncheną, tai fizika daro savo. Tiesioginio (direct) reiso mašina tikėtina, kad važiuos apie 18-20 valandų, jei nebus didelių spūsčių Lenkijoje ar vokiškose autopeliuose. Taigi, „rytoj ryte“ dažniausiai reiškia vairuotojui miegoti po kelias valandas per dieną, o ne vaikučius vežioti. Aš visada stengiuosi įvertinti realų laiką, o ne taip, kaip pažaduojami kelių dienų siuntos.

Ar galima darytis kažką greičiau nei 24 valandomis?

Galima, bet tada tai jau nebe bazine mašina, o okeaninis lėktuvas, bet jūs kalbate apie sunkvežimį. Taip, galima rauti 3,5 tonos savaeigę (kurią vairuotojas gali vairuoti be C kategorijos, bet turi ribojimus), tačiau tada tenka mums su klientu derėtis dėl kainos, kuri gali šokti į dangų. Tarkime, jei reikia pervežti brangų prototipą į Štutgarto gamyklą, tai mums tenka išsiųsti specialų automobilį su dviem vairuotojais, keičiantis vairu. Tada tas greitam daiktų pervežimui į Vokietiją tampa įmanomas per 12-14 valandų (vėl gi, jei nenuvažiuojate į kanaloną prie Karaliaučiaus).

Kas nutinka, jei mašina suyla dėl techninių problemų?

Tikrai nemalonu. Bet pripažinkime, tai gyvenimas. Būna, kad sunkvežimis sugenda A9 autopelyje, o Vokietijoje gelbėtojai atvyksta ne per penkias minutes. Tada mes turime skubiai ieškoti kaimyninio transporto, kas vadinama „pikapu“ arba perkrauti. Štai čia jau prasideda svarbiausia dalis – apdraudimas. Jei pas jus nėra viskas tvarkingai surašyta, gali prasidėti pykos. Esu matęs atvejų, kai klientas dėl to prarasdavo savo klientą Vokietijoje, tad visada tarkite šaltai – techninės problemos yra kaip oras, jas numatyti neįmanoma 100%.

Ar savaitgalis kliudo tuos planus?

Vokietija ne Lietuva. Čia tikrai labai griežtai laikomasi poilsio laikų. Jei vairuotojas atvažiuoja prie sandėlio penktadienio vakare po 18:00, tikėkimės, kad jis ten stovės iki pirmadienio ryto, nebent tai yra didelis prekybos centras, kuris dirba visą parą. Dauguma smulkių firmų dirba iki 14:00 ar 16:00 penktadieniais. Todėl planuodami greitam daiktų pervežimą į Vokietiją, visada primygtinai rekomenduoju susiderėti su gavėju dėl išankstinio iškrovimo laiko. Kitaip jūsų siunta tiesiog ilsėsis mašinoje, o jums galvos skausmas tik didės.

Kodėl kartais brangu, o kartais pigu?

Aš čia tikrai ne visada pats suprantu logiką, bet paaiškinsiu paprastai. Jei tūkstantis brangių mašinų važiuoja į vieną pusę (Lietuva-Vokietija) ir tik pusės grįžta, tai grįžtant kaina būna žemesnė. Tačiau jei reikia specifinio transporto (pvz., šaldytuvo, tautlinerio su liftu), tai kaina didėja. Dar vienas dalykas – kuro kainos. Jei kuras pakenčia, mums tenka didinti tarifus. Taip, žinau, kad klientams tai nepatinka, bet mes negebam kurti degalų.

Ar galima sekti mašiną realiu laiku?

Dabar beveik kiekviena mašina turi GPS. Bet, pasakykim tiesiai, tas GPS kartais meluoja arba vėluoja. Vairuotojas gali būti jau prie vartų, o sistemoje rodo, kad jis dar 50 km už miesto. Tačiau tai visgi geriau nei nieko. Mums dispečeriams tai labai padeda sekti, ar vairuotojas nešoka sau per daug greitai arba neapsistojęs kur nebereikia. Tačiau nereikėtų manyti, kad GPS tai kažkoks stebuklas, kuris sužino viskas. Kartais tiesiog dingsta signalas Vokietijos miškuose (tai tokia juoda dėmė ant žemėlapio).

Pinigai ir dokumentacija

Kiek maždaug kainuoja ekspresas be kavos?

Kainos šokuoja kaip šunys numatytoje. Už 3,5 tonos „gazelę“ (pavojingai vadinti taip, kadangi dažnai tai FIAT Ducato ar similarios) į Vokietiją imama nuo 500-700 eurų už mažą kiekį, už didesnį sunkvežimį – nuo 1.5 euro už kilometrą (čia labai apčiuopiama). Tačiau tai, ką aš sakau „maždaug“, gali pasikeisti per vieną dieną. Bet jei kažkas žada atvežti visą sunkvežimį krovinių į Berlyną už 300 eurų, tai geriau įsivaizduokite, kad vairuotojas liks be pinigų duonai. Tokios kainos nebegali būti rinkoje jau kurį laiką.

Kas daryti, jei gavėjas Vokietijoje atsisako mokėti pervežimą?

Tai sena kaip pasaulis problema. Mes visada įtraukiame į sutartį nuostatą, kad jei mokėtojas (siuntėjas) neapmoka, krovinys iškraunamas ir grąžinamas, tačiau tai kainuoja brangiai. Vokietijos klientai yra labai disciplinuoti dėl mokėjimų, bet kartais įvyksta nesusipratimų. Jei jūs siuntėjate prekes, užtikrinkite, kad gavėjas žino, kad jam reikia sumokėti. Kitaip aš galiu būti tas, kuris skambina jums su blogomis naujienomis.

Kokie pagrindiniai dokumentai yra būtini?

Beveik visada tai yra prekybinis siuntos vadybininkas (ekspeditoriaus) sutartis ir CMR konosamentas. Be CMR mašina tiesiog neisvažiuos pro muitinę (jei reikia) ar net pro uždarą sandėlį. Dar reikia sąskaitos-faktūros. Vokietijoje labai griežtai žiūri į INTRASTAT deklaracijas, jei siunčiate prekes pirkėjui, o ne į savo filialą. Visa tai sukelia galvos skausmą, bet be to negali. Aš dažnai matau, kad klientai siunčia kokį nors „raštelį“ ranka rašytą – tokios siuntos negerai.

Ar visada reikalingas draudimas?

Manau, kad reikalingas visada, net jei vežame du kartus naudotus stalus. Vokietijos keliai pavojingi (greitieji 130 km/h, nors visais važiuoja greičiau), o ir pats krovinys gali nukristi netvarkingai užkrovus. Įprasta draudimo apimtis yra apie 130 000 eurų pagal CMR konvenciją, bet tai yra labai mažai, jei krovinys brangus. Rekomenduoju visada papildomai apsidrausti, ypač kai kalbame apie greitąjį daiktų pervežimą į Vokietiją, kadangi greičiausiai važiuojate išskirtinai ir įtaka yra didesnė.

Ar sunku susitvarkyti su mokesčiais (pvm)?

Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje ir pirkėjas taip pat Vokietijoje, tai viskas tvarkoma pagal ES mokesčių kodeksą (0% PVM), bet reikia teisingai užpildyti sąskaitą. Jei pirkėjas yra paprastas žmogus (vartotojas), tada jums tenka mokėti Vokietijos PVM (19% arba mažesnis kai kurioms prekėms). Čia apsidrausti nuo baudų geriau kreiptis į buhalterį, aš tik gabenu krovinius, o ne mokesčius (o, galvojau, kad kas nors susitvarko pats).

Ar galima apmokėti vairuotojui grynais pinigais?

Vokiškoje sistemoje tai praktiškai nebeįmanoma. Vokietijos vairuotojai (ypač lenkai ar lietuviai dirbantys ten) daugiausia naudojami banko korteles, kurias išduoda firma. Pinigai grynais yra pavojingi ir sukelia įtarimų. Viską darome pervesti į sąskaitą. Tai saugesnis ir tvaresnis būdas, net jei reikia laukti dieną-dvi, kol pinigai „nusėda“.

Kas deda į mašiną ir ką reikia žinoti

Ar galiu vežti bet kokius daiktus?

Ne visiems tai aišku, bet yra apribojimų. Vokietija labai griežtai žiūri į pavojingus krovinius (ADR), į maisto produktus, į gyvūnus. Jei bandomite įvežti kažką nelegalo (pvz., vaistus be recepto arba neteisingai pažymėtas rūkalis), gausite didelę baudą, o mašina gali būti konfiskuota. Aš pats esu matęs, kaip sulaikė mašiną su rūkalais be akcizų ženklų – tai praeinančiam nepriklauso. Geriau klausinėkite mus, jei abejojate.

Ką daryti, jei krovinys sudėtas netvarkingai?

Vokietijos vairuotojai yra labai išrankūs (su tuo susidūręs ne vieną kartą). Jei prieš juos atvažiuoja sprogstantis padėklas, gali tiesiog atsisakyti jo vežti, arba reikalaus papildomo mokėjo už fiksavimą. Mes visada patariame klientams uždėti juostas ir apvynioti plėvele. Tai nėra brangu, bet sutaupo daug nervų kelyje. Vokiečiai myli tvarką ir netvarkos pakeliui nemėgsta.

Ar galima pervežti asmenines daiktas (kelionę)?

Taip, mes darome ir tai, vadinam „pervežimas į Vokietiją gyventi“. Tai gali būti visiškai kita istorija, nei prekių gabenimas. Čia svarbu, kad daiktai būtų seni (naudoti), kitaip gali būti traktuojami kaip prekybinės prekės ir reikės mokėti muitą ir PVM. Geriau turėti sąrašą su senumu (pvz., „sofa – 5 metų“). Kiekvienas daiktas turi būti aprašytas, kitaip muitininkas gali įvertinti savo nuožiūra (ir tai būna didelė suma).

Kokios mašinos yra populiariausios šiam maršrutui?

Daugiausiai važiuoja „tentai“ (uždengti sunkvežimiai) ir tautlineriai (su šonu atidaromi). Jei reikia įvežti didelį dėžę iš šono, tautlineris yra nešiojamas. Jei reikia saugumo nuo vandens arba vagių – tentas. Taip pat šiuo metu labai populiarūs „jumbo“ sunkvežimiai, kurie turi aukštą stogą viduryje, specialiai aukštiems kroviniams (pvz., industrinėms mašinoms). Sakyčiau, kad greitam daiktų pervežimui į Vokietiją dažniau pasirenkama 3,5t savaeigė, nes ji lengviau manevruoja miestuose.

Ar būna problemų su kelių policija Vokietijoje?

Vokietijos policija (Polizei) yra labai aktyvi. Ji dažnai sustabdo sunkvežimius techninės apžiūros (TÜ), variklio darbo bandymų (Rußmessung) arba pavojingių krovinių patikros. Jei mašina ne tvarkinga, draudimas gali būti uždraustas (Verbot) vietoje. Tada mes turime resti pinigus ir ieškoti remonto. Todėl geriausios firmos dažnai atiduoda tik „šviežias“ mašinas su patvirtintais TŪ liudijimais.

Ką daryti, jei aš nežinau tikslio krovinio svorio?

Niekada nesakykite „maždaug toną“. Sakykite tiesą. Jei meluojate, mašina gali nebeįvežti, o vairuotojas gali būti nubaustas viršyto svorio dėka. Mes esame patirti, todėl galiame įvertinti pagal turėtą informaciją (pvz., paveikslų ar dydžių). Jei sakote „knygos“ – viena svoris, jei „metalas“ – kita. Gerai, kad turime daug metų patirties todėl dažnai spėjame (kartais su klaidomis, bet dažniau teisingai).

Rizikos ir patirtys iš gyvenimo

Ką daryti, jei vairuotojas prarado raktus ir sulaikė siuntą?

Tai gana nelogiška, bet įvyksta. Vairuotojas gali pamiršti raktus degalinėje, arba juos užrakinti kabinoje. Tada skubiai reikia skambinti pagalbai (Volkswagen Pagalba ar pan.), šifravimo specialistams. Tokiu atveju vėlavimas yra neišvengiamas. Aš tokią situaciją matau kas kelios savaitės. Klientai klysta, kad visiems vairuotojams reikia sekimo (toks yra beveik visur), bet viskas turi savo ribas.

Ar Vokietijoje yra dažni vagystės iš sunkvežimių?

Taip, ypač šiaurinėje dalyje (netoli Hamburgo ar Brėmeno) ar ties pasienio punktais. Todėl labai svarbu turėti „sleep lock“ (mygtuką, kur užrakina kabiną), GPS su siuntimo funkcija (jei mašina pajudėjo ne laiku, mes gaunam pranešimą). Taip pat nerekomenduojama palikti pilnos mašinos be stebėjimo pavojingose vietose per naktį. Mūsų firma turi patvirtintų stovėjimo aikštelių (Secured Parking) sąrašą.

Kas daryti, jei siunta pristatoma į „kalnuotą“ vietą (Miuncheno aplinkas)?

Vokietija nėra visai lygi. Pietinė dalis (Bavarija) yra kalnuota. Jei krovinys yra labai sunkus (pvz., 30 tonų), o kelias yra siauras ir vingiuotas, standartinis sunkvežimis gali neįvežti. Tada reikia specialios technikos (tralų arba mažesnių mašinų). Tai papildomai brangia. Todėl visada klauskite apie pristatymo vietą (ar gali prieiti 40t sunkvežimis, ar reikia 7,5t savaeigės?).

Ar dažnai būna, kad gavėjas nėra namuose?

Tai kasdieninė problema. Ypatingai kai siunčiate į namus (B2C). Žmogus sako „būsiu“, o pats važiuoja į parduotuvę. Vokiškųjų taisykės leidžia palikti siuntą gretimame name arba prie durų (jei sutarta), tai vėliau gali būti problema – pasakytos, kad niekas negavo. Todėl mums vairuotojai visada bando paskambinti prieš atvykdami.

Kaip elgtis su vokiškomis bylinėjimais (pretenzijomis)?

Jei krovinys atėjo sugadintas, tuokart be CMR protokolo (nuotraukos, pastabos) nebus išspręsta jokia byla. Vokiečiai yra labai teisiški – be to užrašo, nebus kompensacijos. Reikia fotografuoti iš karto, dar bandant iškrauti. Aš turiu patirties, kuomet klientai rašo kūrimą po savaitės – tai per vėlu. Kruopštumas čia yra pusė sėkmės (o gal net daugiau).

Ką daryti, jei norisi siųsti šaldomus produktus (šaldytuvas)?

Į Vokietiją važiuoja daug šaldytuvų, tačiau reikia užtikrinti, kad temperatūra bus palaikoma (įrašyta CMR). Jei šaldytuvas suges kelionės metu, produktai sugenda ir tuokart gali pradėti bylinėtis tiekėjai. Tai reikalauja patikimos mašinos su fiskaliniu spausdintuvu (tacho). Nenaudojame senų „gervių“ (senų mašinų), kurios gali nutrūkti bet kada.

Ar verta bandyti sutaupyti ant įkrovimo/iškrovimo?

Niekada. Vokiškas logistika brangu. Jei vairuotojas turi laukti 4 valandas kol jūs ieškote keltuvo, tai tikrai jums paims nustatytą laukimo mokestį (apie 40-50 eurų/val). Geriau užsisakykite keltuvą iš anksto – tai pigiau nei vairuotojo laukimas. Mes visada primename tai savo klientams (nors kai kurie vis tiek pamiršta).

Ar yra kažkokių kvapų ar cheminių apribojimų?

Taip, ypatingai if vežate maistus ar chemikalus, negalima juos vežti kartu su kokiais nors stipriai kvapiančiomis medžiagomis (pvz., degalais), nes viską užkvepia ir taps netinkama. Tai vadinama tarša krovinio. Vokiški reikalavimai čia yra griežtesni, nei mums čia atrodo.

Ar Vokietijoje reikia išankstinio pranešimo (pre-notification)?

Dauguma didelių sandėlių (pvz., Amazon, Kaufland) reikalauja iš anksto pranešti apie atvykimo laiką per savo sistemas (portalus). Be to, jums neužleis pro vartus. Mes esame įpratę dirbti su šiais portalais (TOL, RET, Nemo ir t.t.), tačiau smulkesniems siuntėjams tai gali būti nemaloni staigmena. Todėl visada klauskite apie pristatymo sąlygas (antras puslapis).

Galima pervežti keleivius kartu su kroviu?

Formaliai ne, jei tai yra prekių pervežimas (CMR). Negalima vairuoti keleivių be specialios licencijos (tarpmiestinis keleivių pervežimas). Tačiau jei tai yra perkėlimas į gyvenamąją vietą kartu su šeima, tai reglamentuojama kitaip (pervežimo iš vienos vietos į kitą sutartis). Gerai geriau klausti mūsų, kad neturėtų problemų su kelių policija.

Kokios yra mums patirties apie vokiškąją klientų aptarnavimą?

Jie yra labai atsargūs. Iki gero nebus sakyta „gerai“, kol viskas nebus patikrinta. Bet kartai gali būti ir labai malonūs, jei viskas tvarkinga. Tiesiog būkite tikslūs. Jei sakote „atvyksiu 10:00“, būkite ten 09:55. Vokiškas tikslumas nėra melas, o kažkas įprasto.

Pabaigai, ką norėtumėti pasakyti tiems, kas tik dabar planuoja siųsti?

Nesijaudinkite per daug. Mes čia tam, kad padėtume. Pagrindas yra tiesumas ir patikimumas. Jeigu turite klausimų dėl to, kaip organizuojamas greitam daiktų pervežimą į Vokietiją, tiesiog skambinkite arba rašykite. Geriau klausti 10 kartų, nei vieną kartą suklysti ir užmaskuoti save. Be to, Vokietija arti, tad net jei kas nors negerai, visada galima viską sutvarkyti (nors brangiai).

Išvada

Viskas, kas susiję su siuntomis į Vokietiją, yra ne tik apie ratus ir variklius, bet ir apie susitarimus bei sąžiningumą. Dirbu šioje srityje ilgai ir matęs esu viską – nuo dėžės su cepelinais iki pramoninių staklių, užklibančių pasienyje. Tiesiog nepamirškite, kad organizuojant greitam daiktų pervežimą į Vokietiją svarbiausia yra ne kelių ilgis, o pasitikėjimas tarp dispečerio, vairuotojo ir jūsų. Būkite atsargūs, bet nebijokite, mes viską pajėgsime nugabenti.