Kokios yra dalinių krovinių pervežimo per Vokietiją galimybės: kas tikrai verta dėmesio

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir galiau pasakyti, kad mažai ką mane gali nustebinti, tačiau logistika – tai gyvas organizmas. Kasdien susiduriu su klientais, kurie klausia apie dalinių krovinių pervežimo per Vokietiją galimybes, dažnai manydami, kad tai paprasta kaip nueiti į parduotuvę. Iš tiesų, Vokietija – tai didžiausias tranzito širdis Europoje, bet čia viskas vyksta pagal savo, kartais griežtas, o kartos visai chaotiškas taisykles. Čia ne tik apie tai, kaip pakrauti prekes į sunkvežimį, bet ir kaip išvengti to, kad jie ten sustotų ilgam laikui arba dingo viename iš tūkstančių sandėlių. Štai paprastas, beveik „virtuvės“ pokalbis apie tai, kaip tai veikia iš vidaus.

Pagrindiniai klausimai apie procesą ir organizavimą

Kaip iš tikrųjų veikia dalinių krovinių pervežimas per Vokietiją?

Viskas prasideda nuo to, kad tavo krovinys nėra vienintelis keleivis. Dalinių krovinių pervežimo per Vokietiją esmė yra konsolidacija – pvz., į vieną sunkvežimį surinkiami 5, 10 ar net 20 skirtingų siuntų. Vokietijoje yra gigantiški hubai, pavyzdžiui, netoli Miuncheno arba Hamburgo, kur viskas sumaišoma ir išparduodama. Kartą turėjau klientą, kuris siuntė keturias paletes į Berliną, ir jis stebėjosi, kodėl jo krovinys apsuko pusę Vokietijos. Taip yra todėl, kad vairuotojas važiuoja maršrutu, kuris apima daugiausia užsakymų, o ne trumpiausiu keliu tavo taškų. Tai efektyvu, jei tau svarbi kaina, bet ne tada, kai reikia greičio.

Ar verta rinktis didelius logistikos centrus ar mažus pervežėjus?

Didelės kompanijos turi savo tinklus, bet jose tu esi tik numeris sąskaitoje. Mažesniį pervežėją lengviau prikalbinti, jei reikia kažko neįprasto, pvz., užsukti į specifinę vietą pietų Vokietijoje, kuriame didelis sunkvežimis negali apsukti. Esu matęs situacijų, kai didelės firmos tiesiog „praranda“ krovinius tarp sandėlių sistemų ir dienas niekas negali pasakyti, kur jis yra. Tuo tarpu maži brokeriai dažnai tiesiogiai šaukia vairuotojui ir tikrina būklę.

Kodėl kainos šoka taip aukštai, ypač vykstant į Bavariją?

Vokietija didelė, bet kainų skirtumai gali būti milžiniški. Jei reikia vežti į rytus arba pietus (Bavarija, Miunchenas), kainos dažnai aukštesnės dėl to, kad ten mažiau grįžtamų krovinių. Vairuotojai nemėgsta važiuoti tuščiais atgal, todėl jie įkainoja riziką. Be to, Alpės – tai atskira istorija su papildomais mokesčiais už kelių naudojimą ir specialius reikalavimus transportui. Kartą maniau, kad klientas sako kvailystę, kai giedojo dėl kainos į Niurnbergą, bet vėliau paaiškėjo, kad ten buvo didelis paroda ir visi viešbučiai bei stovėjimo aikštelės buvo užimtos, kas pakėlė sąnaudas.

Kiek laiko tikrai užtrunka toks pervežimas?

Standartiškai sakoma 3-5 darbo dienos, bet tai yra labai apytikslis terminas. Jei tavo krovinys nukelia į konsolidacijos sandėlį, jis gali ten laukti, kol užsipilda mašina. (Tiesą sakant, kartais laukimas ilgai, bet už tai pigiau). Vakarų Vokietijoje, priešais Nyderlandijos ar Belgijos ribas, viskas juda greičiau dėl didelio uostų aktyvumo. Jei reikia vežti į gilumą, pridėk dieną ar dvi. Geriau daryti prielaidą, kad tai užtruks ilgiau, nei viltis, kad vairuotojas bus fėja ir nuskries per naktį.

Ar galima sekti krovinių pervežimo per Vokietiją procesą realiu laiku?

Technologiškai – taip, yra tokia galimybė. Praktiškai? Ne visada. daugelis vairuotojų tiesiog užmiršta įjungti GPS arba jiems dingsta signalas tunnelyje (kaip po to ilguoju tarp Elsterbergo ir Berlyno). Dažniausiai klientui suteikiama nuoroda į sistemą, kurioje rodoma „paskutinė žinoma vieta“. Kartą stengiausiai susisiekti su vairuotoju, kuris neatsiliepė dvi dienas – pasirodo, jis tiesiog pamiršo telefoną krautuvej, o pats važiavo toliau. Taigi, sekimas yra geras įrankis, bet nepiktybėk jam 100%.

Kas nutinka, jei atsiranda neplanuotas sustojimas arba avarija?

Tai yra blogiausias siaubas, bet Vokietijoje su tuo tvarkosi gana greitai. Yra specialios pagalbos tarnybos, kurios per 30-60 minučių atvyksta į autostradą (babau po to, ką kai kas užverčia savo sunkvežimius, ten tiesiog šventa sostinė). Bet jei avarija įvyksta naktį arba savaitgalį, krovinys gali būti perkrautas į kitą mašiną tik rytoj. Būtent tokios situacijos dažnai gadina terminus, ir klientai tada verčia turgus. Svarbu, kad turi draudimą, kuris padengia ne tik turtą, bet ir atsakomybę už vėlavimą, nors ne visada tai įmanoma įgyvendinti.

Ar saugu siųsti brangius daiktus daliniu krovininiu pervežimu?

Rizika yra visada, ypač jei krovinys nesufasuotas tvirtai. Vokietijos keliai, nors ir geri, yra vingiuoti, o vairuotojams tenka staigiai stabdyti. Turiu omenyje atvejį, kai buvo vežama prabangi audio įranga, ir ji atėjo sulaužyta, nes ant viršaus buvo užmesta šakų skaldyklė. Jei siunti brangias prekes, privalai užtikrinti, kad jos būtų tvirtai užfiksuotos (tvirtinimo juostos ne visada užtenka) ir, žinoma, turi gero draudimo poliso. Geriausia šiuo atveju rinkti didesnę dalį mašinos, bet jei taip negali – būk pasiruošęs.

Kas LTL ir kuo jis skiriasi nuo įprasto dalinio?

LTL (Less than Truckload) – tai tas pats dalinis krovinys, tik dažniau vartojamas terminas tarp profesionalų. Jis apibrėžia kiekį, kuris užima mažiau kaip 15-20 vietų arba mažiau nei 3-4 tonas. Vokietijoje šis terminas naudojamas labai plačiai, nes ten daug smulkaus verslo. Skirtumas dažnai būna tik terminologijos, bet kai kurie brokeriai gali skirti tai taip, kad LTL eina greitesniais maršrutais, o „dalinis“ gali eiti per daugiau tarpinių taškų. Iš tikrųjų, tai vienas tas patas dalykas – dalis mašinos.

Kainodaros ir sąnaudų valdymas

Nuo ko priklauso kaina dalinių krovinių pervežimo metu?

Kaina – tai ne tik atstumas kilometrais. Čia suskalbuojami degalų kainos (kurios Vokietijoje aukštesnės negu Lietuvoje), vairuotojo darbo užmokestis (jo dienpinigiai), mokesčiai už kelius (Maut), ir tik tada – maršrutas. Taip pat labai didelę įtaką turi krovinio fizikiniai parametrai: ar jis lengvas, bet didelis (pavėžio), ar sunkus, bet mažas. Jei tu siunti orkaitę, kuri sveria 200 kg, bet užima pusę mašinos, mokėsi už vietą. Jei metalo laužas – mokėsi už svorį. Taip logistika veikia.

Kodėl taip brangu dėl „pavėžio“?

Pavėžis (kai krovinys užima daug vietos, bet sveria mažai) yra košmaras krovinininkams. Vokietijoje yra griežti svorio apribojimai ašims. Jei į mašiną užkrauti vien tik lengvus, bet didžiulus daiktus (pvz., putų polistirolo blokus), sunkvežimis legaliai bus pilnas pagal tūrį, bet tuščias pagal svorį. Tai reiškia, kad vairuotojas negali paimti kitų užsakymų viršuje, todėl pinigai privalo būti padengiami iš tavęs. Tokiu atveju dalinių krovinių pervežimo per Vokietiją kaina gali padidėti dvigubai.

Ar yra galimybė sutaupyti renkant ilgesnius terminus?

Absoliučiai taip. Jei turi laiko ir gali palaukti savaitę-dvi, gali rinkti taip vadinamus „lėtus“ maršrutus. Tai tokiems nereikalingiems siuntoms, kai krovinys eina tada, kai susirenka mašina. Dažnai tai būna pigiau apie 20-30 proc. Bet čia yra pavojus – kartais tas „lėtas maršrutas“ tampa „niekada neatvykstančiu maršrutu“, nes vėluoja surinkti kitus dalis. Aš visada pasakau: jei klientas skubia, moka už greitį; jei ne – rizikuoja sutaupyti, bet gali ir nervais.

Kaip mokesčiai už Vokietijos autostradas (Maut) veikia kainą?

Maut Vokietijoje yra tas dalykas, kurį moka visi sunkvežimiai, viršijantys 7,5 tonas. Jis skaičiuojamas pagal ašių skaičių ir išmetamųjų dujų klasę. Dauguma lietuvių vežėjų turi toll box sistemoje, bet tai nėra nemokama. Ši sąnauda yra įskaičiuota į kainą, bet kai degalai brangsta, o krovinio kaina nesikeičia, Maut tampa didelė problema pelningumui. Todėl kartais matysi, kad kaina pakyla 10-15 centų už km – tik dėl to, kad Vokietija pakeitė tarifus arba padidino aplinkosaugos mokesčius.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos ar visada pagal sąskaitą?

Daugelis dideliųjų dirba su fiksuotomis tarifinėmis lentelėmis, kurios keičiasi kas ketvirtį. Smulkūs pervežėjai dažnai siūlo kainą „iš rankos“, t.y., suskaičiuoja konkrečiam užsakymui. Fiksuota kaina gera, nes žinai, ką moksi, bet ji dažnai yra aukštesnė, kad įtrauktų visą galimą riziką. Jei dirbi ilgai (nuolatiniai klientai), visada galima derėtis ir gauti nuolaidą, bet reikia būti užtikrintam mokėjimu – pervežėjai myli tas, kurie moka laiku be priminimų.

Ką reiškia „kuro priedas“ ir ar jis tikrai būtinas?

Kuro kaina šokuoja kaip šoklėse. Kadangi sutartyse dažnai nurodoma kaina pagal degalų kainą konkretią dieną, o pervežimas gali vykti po savaitės, taikomas kuro priedas. Jei degalai Vokietijoje pakyla, tu papildomai moki tam tikrą procentą. Tai normalu. Esu matęs klientų, kurie pyksta dėl to, bet tiesiog nuskaityk sutartį – ten visada parašyta. Be to, dabar dažnai įtraukiamas ir „CO2 priedas“, kas yra naujiena Vokietijoje.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos specifika

Kokius dokumentus būtina tur�ti vežant pro Vokietiją?

Jeigu tai tik tranzitas į kitą šalį (pvz., į Šveicariją ar Belgiją), tau reikės standartinio TIR arba CMR dokumento. Tačiau jei prekės iškraunamos Vokietijoje (importas arba eksportas į DE), tada būtina turėti tinkamą prekių sandėlio kvitą arba PVM sąskaitą faktūrą. Vokietiai yra labai griežti dėl dokumentacijos tikslumo – jei CMR parašyta klaida svorio skaičiuje (pvz., parašyta 1000kg vietoje 1200kg), gali tekti mokęti baudą arba laukti patikrinimo sienoj (o čia tai truksta valandomis).

Ar reikia muitinės deklaracijos, jei prekės iš ES (Lietuvos) į ES (Vokietiją)?

Formaliai – ne, nes tai yra vidinė rinka. Bet! (šis „bet“ yra svarbus). Jei prekės yra pavojingos (ADR), arba jei jas veža ne ES pilietis, gali būti patikrinimų. Taip pat, jei siunti prekes kur kas brangesnes negu įprasta, muitininkai gali įtarti apgavystę. Paprastai dalinių krovinių pervežimo per Vokietiją vyksta be sustojimų prie sienos, bet vairuotojas visada turi turėti su savimi visus siuntėjo dokumentus, įrodančius prekių kilmę, kad nebūtų kaltinamas kontrabanda.

Kas yra EX1 dokumentas ir kada jis aktualus?

EX1 reikalingas, kai išveži prekes iš ES į trečiąją šalį per Vokietiją (pvz., Lietuva -> Vokietija (tranzitas) -> Šveicarija). Vokietija čia yra tarpininkė. Jei EX1 nebus užbaigtas laiku (vykdant išvežimo procedūrą), gali tekti mokėti Vokietijos PVM ir rūsčius baudas. Kartais būna painu, kur ši procedūra turi būti užbaigta – ar Lietuvoje išvykimui, ar Vokietijoje išvežimui. Dabar viskas daugiau elektroninė, bet vairuotojai vis dar ne kartą prarado MRN numerius ir verkdami ieškojo juos telefone.

Kaip Vokietijos „Go“ ar kitos kontrolės veikia vairuotojus?

Vokietijos policija ir federalinė transporto tarnyba (BAG) yra labai aktyvios. Jie dažnai sustabdo sunkvežimius ir tikrina, ar vairuotojas nedirbo per daug valandų, ar krovinis užfiksuotas, ar nėra techninių trūkumų. Jei vairuotojas bus sugautas pažeidęs poilsio režimą (pvz., lenktas tachografas), visa mašina gali būti sustabdyta iki 72 valandų. Tai reiškia, kad tavo krovinys stovės. Todėl svarbu pasirinkti sąžiningų vežėjų kompaniją.

Ar reikia specialių leidimų kroviniams su dideliu svoriu arba gabaritais?

Taip, jei tavo krovinis viršija standartinius 2,5 metro aukščio, 2,4 metro pločio arba 18-20 metro ilgio (priklausomai nuo prikabos). Beje, tų leidimų gavimas Vokietijoje yra biurokratinis pragaras. Kartą man teko padėti klientui gauti leidimą gabaritiniam siuntiniam per Miuncheną, tai truko beveik mėnesį ir kainavo kaip nenaudotas automobilis. Jei turi ką nors didelio, apie tai pranešk iš karto, nedelek ant paskutinės minutės.

Ar galima siųsti maistą ar vaistus be specialių licencijų?

Maisto produktai (Food) turi savo specifiką – reikia atitinkamų sertifikatų (pvz., HACCP), o pats krovinys turi būti transportuojamas atitinkamame temperatūros režime. Vaistai – dar griežčiau. Vokietijos farmacijos taisyklės yra vienos griežčiausių. Reikia GDP (Good Distribution Practice) sertifikato. Paprastas pervežėjas be to negali vežti vaistų, jei nenori, kad juos konfiskuotų prie pat pirmojo posto. Būna situacijų, kai veža „savaitgaliui“ vitaminus be dokumentų, tai labai rizikinga.

Rizikos, problemos ir praktiniai patarimai

Kas daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėk ant CMR, kol nepatikrino. Vokietijos vairuotojai dažnai spaudžia, kad „viskas gerai, pasirašyk“, kad išvažiuotų. Tu turi teisę reikalauti atidaryti priekabą ir pažiūrėti. Jei pastebi pažeidimus, tai turi būti užrašyta protokole. Be to, nuotraukos – tavo draugas. Dabar visi turi telefonus, nufotografuok tą dėžę su įdrėskimais. Be to, be to, be užrašų, draudimo kompanija nieko nekompensuos. (O ne, nebebe, vienas užrašas užtenka, jei aiškus).

Ar dažnai pasitaiko vagysčių Vokietijos sandėliuose?

Vokietija yra saugi, bet vagystės įvyksta, ypač didžiuosiuose logistikos mazguose prie uostų (Hamburgas, Bremerhavenas) arba netoli sienų. Ypač pavogiami elektronika, tabakas ir alkoholis. Geros logistikos kompanijos turi apsaugotus sandėlius su video stebėjimu ir sargais. Jei pasirinksi pigų pervežėją, kuris krauna „kišeniniame sandėlyly“ prie pat miesto centro, rizika padidėja dvigubai. Geriau sumokėti už saugumą, nei gaišti nervus dėl dingusių prekių.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nepasirodo nustatytu laiku?

Pirmiausia – neskambink į vairuotojo telefoną kas 5 minutes. Gera praktika yra susisiekti su savo brokeriu arba ekspeditoriumi. Jie gali sužinoti, ar buvo avarija, ar sustojo techniniame aptarnavime. Kartais tiesiog klaidingai įvesta adresas, ir vairuotojas važinėja ratu aplink miestą. Esu matęs, kaip vairuotojai susimaišė vienodų gatvių pavadinimuose (Vokietijoje daug „Hauptstraße“). Būk kantrus, bet reikalauk informacijos.

Ar tikrai reikia draudimo, ar jis tik išleidžia pinigus?

Draudimas (CCR) yra privalomas. Vokietijoje baudos už netinkamą arba draudimo neturintį transportą gali siekti tūkstančius eurų. Be to, jei vairuotojas sukelia avariją ir sunaikina turtą, o jo kompanija neturi lėšų atlyginimui (dažnas reiškinys Rytų Europos firmose), be draudimo liksi su niekuo. Nedaryk prielaidos, kad „man niekas nenutiks“. Įvyksta netikėtų dalykų, kaip štai praeitą savaitę vienas vairuotojas užvažiavo ant pėsčiųjų tako (nieko nelijo) ir sugriovė šviesoforą – kas dabar apie tai galvoja?

Ar savaitgaliai ar šventės Vokietijoje vežimui trukdo?

Vokietija labai mėgsta savo poilsį. Savaitgaliais (sekmadieniais) sunkvežimiams draudžiama važiuoti tam tikrose vietovėse arba naktimis. Yra vadinamos „Laufzeiten“ - leidžiamo važiavimo laikai. Jei tavo krovinys turi būti pristatytas pirmadienį ryte, jis turi būti Vokietijoje jau penktadienį arba šeštadienį, kitaip jis neprisieis prie sandėlio. Planuok savo siuntas atsižvelgdamas į vokiškus kalendorius, nes jie turi daugiau švenčių negu mes.

Ką daryti, jei prekės yra „pavojingos“ (ADR)?

ADR krovinius (degalus, chemikalė) reikia deklaruoti. Vokietijoje yra griežti maršrutai, kuriuos gali važiuoti tokios mašinos (pvz., negali važiuoti pro miesto centrą arba tunelius). Vairuotojas turi turėti specialų pažymėjimą. Dažniausiai klaidos daromos ties etiketėmis – jei ant dėžės nėra raudono rombo su kodu, visa mašina gali būti sustabdyta. Jei siunti tokį daiktą, būtinai pasakyk apie tai iš karto, nes nesugalvojosi, kad vėliau. Tai ne šluota, tai pavojinga.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją tarp tūkstančių pasiūlymų?

Žiūrėk ne tik į kainą. Paieškok atsiliepimų, patikrink, kiek jie dirba rinkoje. Naujos kompanijos gali siūlyti neįtikėtinai žemas kainas, kad gautų klientus, bet tada gali išnykti (bankrotas). Patikimas ženklas – kai jie klauso apie tavo krovinio specifiką, o ne tiesiog sako „kiek kainuoja km?“. Jei ekspeditorius klauso „ar tai išsiskiria?“, „kokios ašys?“, „ar reikia kelti?“ – tai geras ženklas. Jei tik „kada paruošta?“ – gali būti bėdų.

Išvada

Apibendrinant, dalinių krovinių pervežimas per Vokietiją yra ne tik fizinis prekių perkėlimas, bet ir sudėtingas žaidimas su taisyklėmis, kurios keičiasi priklausomai nuo regiono, krovinio tipo ir net orų. Po beveik ketvirtis amžiaus šioje srityje galiu pasakyti vieną: niekada nepasitikėk 100 procentų iki tol, kol prekės yra pas kliento rankose. Naudokis protu, pasirink patikimus partnerius, nebijok klausti „kvailų“ klausimų apie dokumentus ar draudimą, ir visada turk atsarginį planą (pvz., papildomą dieną terminui). Gerai suplanuotas pervežimas sutaupo ne tik pinigų, bet ir miego. Sėkmės kelyje!