Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kokie yra dažniausi klausimai kraustantis į Vokietiją
Sveiki, gerbiamieji. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir turiu pasakyti – kiekvienas kartas yra unikalus, bet problemos dažniausiai tos pačios. Žmonės visada klauso to paties, baiminasi vienodų dalykų ir daro tas pačias klaidas. Kraustymas į Vokietiją nėra kosminis skrydis, tai tik logistika, bet jei nežinai detalių, gali pavirsti košmaru. Štai paprastas, kartais net šiek tiek šiurkštus vadovas, paremtas mano patirtimi. Čia rasite atsakymus į tai, kas tikrai domina žmones, o ne sausus oficialius tekstus.
Apie kainas ir tai, kas daro įtaką biudžetui
Kiek kainuoja pervežti daiktus į Vokietiją?
Tai, žinoma, pats populiariausias klausimas. Atsakymas nėra vienas skaičius, nes viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kur tiksliai Vokietijoje gyvensite. Jei tai tik keli keliaujami krepšiai ir dvi dėžės, gali tekti mokėti vos kelis šimtus eurų, bet jei keliate visą butą su pianinu, skaičiai svyruoja nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių ir daugiau. Verta prisiminti, kad kainą lemia ne tik atstumas, bet ir prieigos prie namų – vokiški miestai seni, gatvės siauros, ir kartais teka žaisti su keltuvais.
Ar galima gauti tikslų įkainį be vaizdo įrašo?
Sąžiningai sakant, ne. Aš galiu pasakyti apytikslę kainą telefonu, bet jei atvyksiu ir pamatysiu, kad jūsų „vienas didelis sofa“ yra iš tikrųjų trys sofos, kurios neišlenda pro liftą, kaina šoks. Geriausia padaryti trumpą vaizdo įrašą arba siųsti nuotraukas, aš tada tą momentą paskaičiuoju. Buvo atvejų, kai klientas sakydavo „turime nedaug daiktų“, o paskui tekdami išsirentinti papildomą sunkvežimį, nes jis „nedaug“ vadino visą dviejų kambarių baldus.
Kada reikia mokėti užsakymui?
Standartinė praktika yra tokia: imamas avansas (depozitas), kad užfiksuotume jūsų datą, o likusią dalį sumokate, kai daiktai pasiekia paskirties vietą arba iškraunami. Nekreipkite dėmesio į tuos, kurio prašo mokėti 100 % iš anksto – tai pavojinga. Dirbu su žmonėmis, ne su „pasilikite ir pamatysite“ schemomis. Pinigai turi būti saugūs abiems pusėms.
Ar kainuoja brangiau, jei reikia pakalbėti vokiškai?
Dažnai klientai klausia, ar mums reikia vertėjo. Vokiškai kalbėti mums nereikia, nes mes esame lietuviai, bet vairuotojai dažnai supranta pagrindus. Tačiau jei reikia sudėtingesnio susirašinėjimo su savininkais arba dalyvauja muitinė, gali tekti papildomai mokėti už vertėjo paslaugas arba mūsų vadybininko pagalbą. Paprastai tai nėra brangu, bet geriau apie tai pagalvoti iš anksto, kadangi vokiečiai mėgsta, kai viskas parašyta ir aišku.
Kaip taupyti ant pervežimo?
Geriausias būdas taupyti – atsikratyti nereikalingų daiktų. Nenuvykite nunešti senos puslaužėtos spintos, kurios Vokietijoje tik užims vietą šiukšlyne. Taip pat, jei galite patys pakelti daiktus į sunkvežimį (jei tai ne didelis kraustymas), tai gali sumažinti kainą, nes reikės mažiau darbuotojų. Bet geriau netaupyti ant savo nugaros – geriau padėti mums dirbti.
Ar yra paslėptų mokesčių?
Tikrai neturėtų būti. Esu įsitikinęs, kad geriausia viską užrašyti sutartyje. Kartais gali kilti papildomų išlaidų, jei, pavyzdžiui, reikia statyti specialią techniką pro langą, nes liftas neveikia. Arba jei laukiate mums ir vairuotojas pristigta laiko – tai paprastai taip pat apmokestinama. Bet aš visada įspėju apie tokius dalykus iš anksto.
Ar galima susiderėti dėl kainos?
Galima, bet ne visada. Jei turime tuščią mašyną kelyje į Miuncheną, galiu padaryti nuolaidą, kad neišvažiuotume tuščiomis. O jei tai sudėtingas kraustymas su keltuvu, kaina yra kaip yra. Visada verta paklausti, nieko nerizikuosite.
Ką daryti, jei pasiūlymas per brangus?
Klauskite, iš ko susideda kaina. Galbūt skaičiuoja per daug valandų arba įtraukė dalykus, kurių jums nereikia. Kartais klientas mano, kad jam reikia viską išpakuoti, o paskaičius kainą nusprendžia tai daryti pats. Būkite atvirai, ir mes rasime kompromisą.
Dokumentų chaosas ir Vokietijos specifika
Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti?
Būtina turėti asmens dokumentą – pasą arba ID kortelę. Be to, jei nevažiuojate patys, reikės įgaliojimo (paprastai vokiškai arba anglų kalba) kitam asmeniui, kad galėtų priimti siuntą. Jei pervežate automobilį, tai čia visai kita istorija – ten reikia techninio paso ir draudimo. Dėl daiktų dažniausiai užtenka paprasto sąrašo, bet apie tai vėliau.
Ar reikia deklaruoti visus daiktus muitinėje?
Jei persikraustote gyventi į Vokietiją (t.y. keičiate gyvenamąją vietą ilgam laikui), daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, gali būti atvežti be muito. Tai vadinama „Transfer of Residence“. Bet jei atvežate naują kompiuterė, kurį nupirkote prieš savaitę, gali tekti sumokėti PVM ir muito. Vokiečai su tuo labai griežti.
Kas tas „Transfer of Residence“ dokumentas?
Tai oficialus prašymas, kurį pateikiate muitinės postu. Jame nurodote, kad persikeliate gyventi. Reikia įrodymų, kad gyvenote Lietuvoje (pvz., IĮ uždarymo dokumentai, darbo sutarties pabaiga, ar buto nuomos sutarties pabaiga). Vokietijoje reikės parodyti, kad jums ten yra būstas (arba „Anmeldung“). Tai paprasta, bet reikalauja kruopštumo. (Čia tikrai verta pasidomėti išsamiau, jei turite brangios technikos).
Ar reikia vokiško draudimo?
Daiktams kelyje – taip, mes juos apdraudžiame. O jei kalbate apie gyvybės draudimą ar būsto draudimą Vokietijoje – tai jau jūsų reikalas, kai atvyksite. Mūsų draudimas dengia tik žalą, kurią padarysime pervežimo metu, pvz., jei sulaužysime vazą.
Kaip sužinoti, ar galiu gyventi Vokietijoje?
Tai ne mano srities klausimas, aš esu tik vairuotojų bei logistikos žmogus. Bet iš patirties galiu pasakyti, kad dažniausiai žmonėms reikalingas vizas ar leidimas apgyvendinti, jei jie ne iš ES. Vokietijos biurokracija yra... įdomi. Geriausia pasitikrinti su „Ausländerbehörde“ (užsieniečių departamentu), nes aš ten su savo sunkvežimiu neįvažiuosiu konsultuotis.
Ar sunku gauti „Anmeldung“?
Tai pirmas dalykas, kurį daro visi atvykę. Be to negausite banko kortelės nei darbo. Jūsų savininkas tali užpildyti formą „Wohnungsgeberbestätigung“. Jei jis to nedaro, būna didelių problemų. Girdėjau istorijų, kad žmonės net negaudavo butų dėl to. Tačiau daiktus galima atvežti ir be to, tiesiog reikės adreso, kur pristatyti.
Ar turiu išsiregistruoti iš Lietuvos?
Techniškai taip, jei išvykstate galutinai. Tai padeda su tais muitinės dokumentais, įrodant, kad čia nebegyvenate. Tačiau aš ne teisininkas, todėl patarčiau pasitarti su savivaldybe. Kartai žmonėms užtenka paprasto paaiškinimo, o kartais reikia raštiško patvirtinimo. (Na, bent jau taip buvo mano kaimynui, kai jis važiavo į Hamburgą).
Kas daryti, jei prarandu dokumentus kelionės metu?
Tai būtų katastrofa, bet nebevežimo srityje. Jei prarandate daiktų sąrašą (inventoriaus sąrašą), vokiečių muitinė gali labai susimąstyti. Visada padarykite kopijas ir laikykite vienas elektroniniu būdu. Mums reikės originalo arba skenuoto, kad galėtume praeiti pro kontrolę.
Eiga: kaip viskas vyksta realiame gyvenime
Kaip prasideda procesas?
Viskas prasideda nuo jūsų skambučio ar žinutės. Aš klausiu, ką reikia vežti, kur ir kada. Tada einame pasižiūrėti arba gauname nuotraukas. Po to paskaičiuoju kainą. Jei sutinkate – sudarome sutartį ir laukiemos dienos. Paprasta, tiesa? Tačiau dažnai žmonės laukia iki paskutinės minutės, o tada gali būti, kad neturime laisvų mašinų.
Ar jūs pakuodate ar aš pats?
Galime pasiūlyti „pilną paslaugą“, tai yra mes atvykstame su dėžėmis, popieriumi, viską įpakuojame, užklijuojame. Arba galite daryti patys – taip pigiau. Jei renkatės pats, tik pažiūrėkite, kad dėžės būtų stiprios. Niekas nenori matyti, kaip išbyra jūsų indai puse kelio.
Kiek laiko užtrunka pakavimas?
Tai priklauso nuo to, kaip susidėliojote. Vieną kartą pakavome vienkambarį butą per 4 valandas, o kitą kartą tris kambarius su knygomis ir rūsiu trukėme dvi dienas. Jei turite daug smulkmenų, brangiau ir ilgiau. Verta planuoti, kad reikės dienos ar pusės dienos laisvo.
Ar reikia išmontuoti baldus?
Dauguma baldų, ypač spintos, Lovos, stalai, turi būti išmontuoti. Priešingu atveju jie tiesiog nepraeis pro duris arba gali sulūžti pervežimo metu. Mes tai darome, bet jei juos išmontuosite patys, sutaupysite pinigų. Vienintelis dalykas – raktus nuo baldų geriau priklijuoti prie pat baldų, kad neprasivartume jų surasti montuojant atgal.
Kaip elgiamės su brangiais daiktais?
Priimame visas atsakomybės. Turiu specialias dėžes paveikslams, vynams, instrumentams. Jei turite brangų paveikslą ar šeimos relicviją, apie tai praneškite iš karto. Nereikia slėpti, kad dėžėje yra „kas nors vertingo“, nes jei dings, be pastabos nebus kompensacijos. Aš asmeniškai visada tokius dalykus padedu į kabiną, o ne į kėbulą, kad galėčiau būti ramus.
Kas vyksta išvežimo dieną?
Atvykstame, suplanuojame, kas kur kelia. Įkeliame, užfiksijuojame būklę (padarome nuotraukas arba pastabas, jei yra įbrėžimų). Tada pasirašome perdavimo aktą. Svarbu: neparašykite „viskas gerai“, jei pastebėjote įtrūkimą ant sofos. Vėliau bus per vėlu įrodinėti, kad tai ne mes sulaužėme.
Kiek laiko trunka važiuoti į Vokietiją?
Priklausomai nuo miesto. į Berlyną ar Miuncheną nuo Vilniaus tai apie 12–14 valandų važiavimo be sustojimų. Jei reikia pristatyti į mažą miestelį pietuose, gali praeiti dar diena. Vairuotojai turi poilsio režimus, tai ne kaip su asmeniniu automobiliu – negali važiuoti 20 valandų iš eilės.
Kas nutinka, jei vairuotojas užsilaiko?
Tai gyvenimas. Prognozės gali suklysti, sustoja ratas arba užstrigta muitinėje. Mes visada informuojame. Jei delsimėl dėl mūsų kaltės, kompensuojame laukimo laiką (paprastai po tam tikro valandų skaičiaus). Bet jei užstrigote eismę Lenkijoje ir neatsilieptėte į telefoną – mokėsite už laukimą. Tai sąžininga.
Ar galima sekti krovinį?
Dauguma mūsų mašinų turi GPS stebėjimą. Galiu siųsti nuorodą, kur galite matyti, kur mašina yra. Tačiau nereikia skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur jūs?“. Jis vairuoja, tai saugumo klausimas. Geriau laukite naujienos iš manęs.
Specifiniai dalykai: automobiliai, gyvūnai ir keistenybės
Ar galite pervežti mano automobilį?
Taip, darome tai dažnai. Automobilis užkraunamas į specią platformą arba į sunkvežimį, kai yra vieta. Svarbu, kad jame nebūtų daiktų – draudimas nedengia jūsų bagažo automobilyje (išskyrus standartinį įrangą komplektą). Be to, būkite pasiruošę, kad vokiečiai labai griežtai tikrina, ar automobilis yra techniškai tinkamas (tech. apžiūra galiojanti).
Kiek kainuoja automobilio pervežimas?
Tai papildoma paslauga, kainuoja atskirai. Paprastai nuo 400 iki 800 eurų priklausomai nuo vietos ir dydžio. Jei automobilis nevažiuoja (sugedęs), reikia keltuvo – tai žymiai brangiau. Verta pasigalvoti, ar nera pigiau nuvažiuoti pats, jei tik galite.
Ar galima vežti augalus?
Galima, bet yra pavojus. Žiemą gali užšalti, o vasarą – išdžiūti, jei mašyna ilgai stovi. Be to, jei augalas dirvožemyje, gali būti problemų su fitosanitariniu kontrolės (retai, bet tikriname). Geriau vežti tik tuos, kurie labai brangiai jus širdžiai, o kitus nusipirkti naujus Vietoje.
O kaip su šunimis ir katėmis?
Gyvūnus galima vežti, bet tik jei vairuotojas sutinka. Dažniausiai rekomenduoju juos vežti patys, nes sunkvežimyje nėra sąlygų gyvūnams (nėra oro, karšta). Jei visgi reikia, tai turi būti specialus dėžė ir pasas su skiepymų žyme. Aš asmeniškai nebūčia norėjęs savo šuns uždaryti į tamsų sandėlį kelioms dienoms.
Ar galiu vežti maisto produktus?
Taip, bet tik uždarytuose pakuočiuose ir neperduodančius kvapo. Nieko, kas gali sugesti ar pajuodę (sūris, mėsa) – vokiečių muitinė to neleidžia. Ir prašau, nekelkite mums skysčių, kurie gali išsilieti. Vieną kartą buvo atvejis, kai sviestas išsilydė ir viskas buvo padengta riebalais – tai buvo siaubas valyti.
Kas nutinka, jei sužalojamas daiktas?
Tiesiog rašome pažeidimo aktą vietoje. Nufotografuojame, aprašome. Tada pagal sutartį ir draudimo sąlygas mokame kompensaciją. Niekada neslėpkite žalos, mes pastebėsime patys, o tai bus įtarimas, kad bandote apgauti. Geriau viską išsiaiškinti tiesiogiai vietoje.
Ar galima perveži alkoholį ar tabaką?
Asmeniniam naudojimui – taip, tam tikros kiekiai (kelios degtinės, pakuotė cigarečių). Bet jei bandysite pervežti dešimt dėžių viskio „pardavimui“, tai bus kontrabanda ir mes nuo to atsisakysime. Muitinė Vokietijoje su tuo labai griežta, nereikia rizikuoti.
Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?
Tai klausimas pasitikėjimo. Esu versle 20 metų, ir mano vairuotojai yra patikimi žmonės. Tačiau, jei jausiatės nepatogiai, susitarkite, kad jums atiduotų raktus iš karto, kai įkrauna. Arba laukkite patys. Aš visada sakyčiau – saugok priemonių, jei įkyri jausmas.
Ką daryti, jei Vokietijoje namų savininkas neleidžia stovėti mašynai?
Tai dažna problema, ypač Miuncheno centre arba senosiuose kvartaluose. Reikia ankstesnai gauti leidimą („Verkehrsbeschränkung“ pažymėjimą). Jei negalime stovėti prie pat durų, teks nešti per toli. Tai papildomai kainuoja, todėl apie tai reikia galvoti iš anksto, o ne kai vairuotojas jau stovi ir pyksta.
Ar atvežate ir į Lietuvą atgal?
Žinoma, darome ir grįžtančius pervežimus. Dauguma žmonių po kelerių metų grižta, tai normalu. Tada tik klausimas, ar tie patys baldai dar tinkami, ar jums nusipirkote naujų Vokietijoje.
Kas daryti, jei randu trūkstamą daiktą?
Skambuokite man iš karto. Kartais daiktai nukrito už kitų dėžių arba liko paskutiniame kampe. Jei jo nėra – ieškome. Kartais pasitaiko, kad klientas pats jį padėjo į kiemą ir pamiršo. Bet jei tikrai dingo mesime – draudimas padengs.
Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?
Nebūtina, bet jie visada labai džiaugiasi. Jei vairuotojas padėjo nunešti sunkus daiktus trečiu aukštu be lifto arba padėjo surinkti baldą viršijo pareigas, kantrybės – butelis geriamojo ar nedidelis suma niekada nebus per daug. Tai žmogiškas dalykas.
Kiek iš anksto reikia rezervuoti datą?
Kuo anksčiau, tuo geriau. Optimalu – 2–4 savaitės prieš. Jei skambinate rytoj ir sakykate „važiuojame“, gali būti, kad visos mašinos užimtos. Ypač pavasario ir rudenio sezonais, kai visi juda.
Galite padėti su išmetimu nereikalingų daiktų Vokietijoje?
Taip, galime užvežti į „Recyclinghof“ (perdirbimo centrą) arba „Sperrmüll“ (didelių atliekų) ivežimą. Vokietijoje tai gana brangu, todėl verta susikalbėti, kiek tai kainuos, kad nustebintume. Jie čia labai griežti dėl rūšiavimo.
Ar turiu būti paskirties vietoje, kai atvyksta?
Geriau taip. Būtina turėti raktus ir pinigus (jei reikia sumokėti likutį). Jei negalite būti, praneškite mums ir užduokite šią atsakomybę kieno nors kitam. Negalime tiesiog palikti dėžių gatvėje, tai nelegalu ir nesaugu.
Ar galima susitikti prieš pat pervežimą aptarti detales?
Žinoma, aš visada raginu susitikti bent virtualiai. Pokalbis per „WhatsApp“ vaizdo skambutį padeda išvengti nesusipratimų. Galite parodyti tą sudėtingą erdvę arba spintą, ir aš iš karto matau, ką darysime.
Ką daryti, jei daiktai netilps į butą Vokietijoje?
Tai baisiausia baimė. Kartais būna, kad vokiški butai yra mažesni. Turime planą B – dažniausiai galima išsinuomoti trumpalaikę sandėliavimo vietą („Lagerservice“) Vokietijoje. Kainos nėra kosmiškos, bet tai papildoma galvos skausmas. Geriau išmatuoti butą iš anksto.
Ar reikia plauti baldus prieš pakavimą?
Nebūtina, bet būtų malonu. Jei baldai purvini, purvius galima pernešti ant kitų daiktų. Mūsų darbuotojai nėra valytojai, jie nešioja. Tačiau jei reikia, mes galime padengti juos specialiu plėveliu, kad purvys neišplistų.
Kodėl pas jus brangiau nei pas „tą kitą“?
Kodėl? Galbūt „tas kitas“ neturi draudimo, o jei sulaužys jūsų televizorių, jo nebe rasite. Galbūt jis naudoja senas, technikos neturinčias mašinas. Aš moku darbuotojams oficialiai, turiu gerą draudimą ir atsakau už savo darbą. Pigiau dažnai būna tik iš pirmo žvilgsnio, paskui būna daug brangiau iškepti.
Ar reikia rūpintis parkavimo leidimu Lietuvoje?
Geriau pasitikrinti, ar jūsų name leidžiama stovėti sunkvežimiui. Jei ne, reikės suderinti su savivaldybe arba statyti laikinus ženklus. Mes galime padėti su organizavimu, bet tai ne mūsų atsakomybė, jei gavote baudą.
Kaip apmokamas likęs dydis?
Geriausia grynaisiais arba pavedimu prieš iškrovą. Vokiški bankai kartais uždelgia pavedimus, o mums reikia degalų grįžti atgal. Grynaisiais visada greičiau ir paprasčiau (nors aš žinau, kad niekas nemėgsta nešiotis pinigų).
Ar saugu kraustyti žiemą?
Taip, saugu. Mes naudojame antklodžių ir plėvelių, kad daiktai nešaltų. Bet žinoma, jei iškrauname lauke -20 laipsnių šaltį, tai nėra labai smagu. Geriau planuoti taip, kad mašina būtų šiltoje garaže, jei įmanoma.
Kas nutinka, jei aš susirgau ir negaliu važiuoti?
Tai gyvenimiška situacija. Jei negalite važiuoti, bet daiktai turi važiuoti, mes turime įgaliojimo formą. Ją užpildote ir duodate mums (arba siunčiate skenuotą). Mes vežame jūsų daiktus, o jūs susigystate vėliau. Pagrindas – įgaliojimas.
Ar galite atvežti daiktus ir palikti sandėlyje, kol aš surandsiu butą?
Taip, tai vadinamas „sandėliavimas Vokietijoje“. Tai labai populiaru tarp tų, kurie dar neturi suradę būsto. Mums nereikia jūsų buvimo vietoje, mes iškrauname į mūsų sandėlį, o jūs atvykstate, kai tik susitvarkote su butu. Papildomai kainuoja, bet sutaupote nervus.
Ar verta kraustyti su jumis, ar geriau su draugais?
Jei turite brolius su sunkvežimiu ir laisvu laiku – drąsiai šaukite juos. Bet jei norite, kad būtų tvarkingai, greitai ir jei kažkas nutiks – mes čia esam. Mūsų darbas yra jūsų ramybė.
Apibendrinant
Na, štai ir turite pilną sąrašą to, ką dažniausiai klaustate. Kraustymas į Vokietiją nėra mokslas, bet reikalauja planavimo. Svarbiausia – nebijokite klausti, net jei klausimas atrodo kvailas. Geriau paprašyti paaiškinti du kartus, nei vėliau gailėtis prarastų pinigų ar sulūžusių daiktų. Kokie yra dažniausi klausimai kraustantis į Vokietiją? Jūs juos tikriausiai išsprendžiate sklandžiai, jei pasiruošiate.