Kokie privalumai kraustantis į Vokietiją mikroautobusų pagalba?

Gyvenau šitoje srityje beveik dvidešimt metų ir sakau tiesiškai – kiekvienas atvejis kitoks, bet kai kalbame apie persikraustymą į Vokietiją, mikroautobusai dažnai išgelbėja situaciją. Žmonės dažnai galvoja, kad reikia milžiniško sunkvežimio, kad visas turtas būtų saugus, tačiau realybėje tai tiesiog brangu ir nepatogu, kai turite tik ką vieno kambario buto įrengimą. Sakyčiau, kad optimalus variantas yra būtent toks mažesnis transportas, kuris yra lankstus. Jeigu planuojate tolimą kelią, mikroautobusų pagalba taps jūsų geriausiu draugu, sutaupant ne tik pinigus, bet ir nervus. Nenusipelnote rizikuoti dėl blogų logistikos sprendimų, todėl verta apgalvoti iš anksto.

Kas svarbiausia renkantis transportą?

Ar verta rinktis mikroautobusą vieto didžiojo furgono?

Mano nuomone, daugeliu atvejų – absoliučiai taip. Didžiulis furgonas tinka, jei perkeliate namą su visais baldais, o jeigu tai būna paprasta studento ar šeimos, kuri vežia tik drabužius ir buitinę techniką, tai nėra prasmės mokėti už tūkstančius eurų. Mikroautobusas į Vokietiją įsuka daug lengviau, jis keliauja greičiau ir, kas svarbu, degalinėse jam nereikia specialių vietų, kurios dažnai užimtos didelių sunkvežimių. Privalumai akivaizdžiūs – lankstumas.

Kiek daiktų tikrai telpa į tą transportą?

Žiūrėkite, čia viskas labai paviršutiniškai. Vidutinės klasės krovininis mikroautobusas, pavyzdžiui, toks „Ford Transit“, sutalpina apie 10–12 kubinių metrų krovinio. Tai atitinka maždaug 30–40 standartinių dėžių, kelias lovas, šaldytuvą ir dar galite turėti vietos smulkiems daiktams. Bet čia tik statistika, kartais įsiduoda daugiau, kartais mažiau, priklauso, kaip jūs sudėsite. Esu matęs, kaip meistraikiai surauna taip, kad tilptų dar ir dviratis.

Ar saugu keliauti tokiu būdu?

Saugumas priklauso ne nuo mašinos dydžio, o nuo to, kaip jos vairuotojas vairuoja ir kaip užsegamas krovinius. Aš asmeniškai visada patariu užsisegti daiktus trosais, kad jie nešoktų, o ne tik pasikliauti tuo, kad jie stovi prie sienos. Mikroautobusų pagalba nėra pavojingesnė nei kitų, tiesiog reikia rasti patikimą vairuotoją. Buvau matęs, kai dėžės nukrito ant vairuotojo posūkyje... tai va, tokie dalykai įvyksta, jeigu nepririši.

Ką daryti, jeigu daiktų per daug?

Tuomet turbūt reikės dviejų reisų arba didesnės mašinos, bet dažniausiai žmonėms pavyksta išsirūpinti tam tikrą vietą. Ypatingai jeigu tai ne „eko“ standartas, o ilgas „Sprinteris“. Tada telpa nerealiai daug. Bet jeigu jau matai, kad netelpa – nedaryk to, ką darė vienas mano klientas, kuris bandė prisegti sofą ant stogo su lipnia juosta... nerekomenduoju.

Ar galiu važiuoti kartu su daiktais?

Techniškai – galima, jeigu turi vietos, tačiau dauguma komercinių vežėjų neleidžia keleivių dėl draudimo sąlygų. Jeigu tai tavo pažįstamas vairuotojas, kuris vežia turtą privačiai, tai be jokio problema. Bet kai kalbame apie firmas, ten griežta tvarka – tik krovinys. Vienas kartą nuklydau su keleiviu per sieną ir teko aiškinti paras su pareigūnais, ko nemanau, kad tu norėtum patirti savo perkėlimo dieną.

Ar galima vežti keleivius be daiktų?

Tai jau kita istorija, tai yra keleivių pervežimas, o ne krovininis. Klausimas buvo apie kraustymąsi, bet paprastai tos pačios mašinos naudojamos ir žmonėms vežti. Tik tada reikia specialių leidimų. Kadangi kalbame apie tai, kokie privalumai kraustantis į Vokietiją mikroautobusų pagalba, koncentruosimės ant daiktų. Keleiviai gali važiuoti traukiniu, tai yra patogiau.

Kaip paruošti daiktus, kad tilptų daugiau?

Viską reikia išardyti. Kalbu apie_lovas, stalus, spinteles – visas kojas ir plokštes numesti. Jeigu paliksi surinktą spintelę, ji užims pusę mikroautobuso, o išardyta – tik vieną eilę prieš sieną. Be to, drabužius labai gerai suspažia vakuuminės pakuočių maišai. Tais laikais, kai aš pradėjau darbą, to nebuvo, tai teko stumti pusę stendo su paltais, dabar tai tik kelios pakuolės.

Ar vairuotojas padeda pakrauti?

Tai yra tarpusavio reikalas. Paprastai, kai užsakai pilną paslaugą „su rankomis“, vairuotojas padeda. Jeigu tik nuoma ir vairuotojas – tada gali tekti patiems krauti. Nerekomenduoju rinktis antrą variantą, jeigu neesi fiziškai stiprus, nes krauti šaldytuvą į „Volkswagen Crafter“ be pakėlimo mechanizmo yra nerealu. Kai kurie vairuotojai yra geri vyrai ir padeda be papildomo mokesčio tiesiog pagarbos dėka, bet to nebūna dažnai.

Kaip susitvarko su kaina ir pinigais?

Kodėl tai pigiau nei sunkvežimis?

Pigiau, nes mašina mažesnė, mažiau degala, lengviau rasti vairuotoją, mokesčiai už kelią mažesni. Sunkvežimis Vokietijoje kainuoja milžiniškus pinigus tiesiog už tai, kad jis važinėja keliais. O mikroautobusas tokių apribojimų neturi. Taigi, kai galvoji apie tai, kokie privalumai kraustantis į Vokietiją mikroautobusų pagalba, piniginės aspektas yra turbūt pirmas. Nusipirkau prieš metus bilietą į Miuncheną... geriau nekalbėkime kiek kainavo.

Ar kaina fiksuota ar daro priklausomybę nuo km?

Dauguma firmų turi fiksuotą kainą reisui, jeigu nurodytas miestas. Bet jeigu reikia važiuoti kažkur į gilumą, prie Miuncheno ar Berlyno, kaina gali kisti pagal dieną. Būk atsargesnis su pasiūlymais „nuo...“, tai yra pagrindinė klientų klaida. Pasiūlymas „nuo 50 eurų“ galiausiai užsibręžia iki 500. Žiūrėk į galutinę sumą.

Kokią papildomą patirtį suteikia mažesnė kaina?

Nieko tokio, tai tiesiog lieka daugiau pinigų jums. Galėsi sau leisti labiau išleisti įrengiant naują butą Vokietijoje. Sakyčiau, kad sutaupymai gali siekti net 40 procentų palyginus su didžiuoju transportu. O 40 procentų tai jau nemažai, galima net naują virtuvę nusipirkti ar bent jau gerą kavos aparatus, kuris vokiečiams labai patinka.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima visada, tiesiog reikia drąsiai klausti. Ypač jeigu turi ne vieną kryptį arba gali laukti, kol vairuotojas sugrįš tuščias. Tokie „gražiai“ reisai yra pigesni. Aš pats dažnai tai darau – jeigu žinau, kad važiuoju iš Berlyno tuščias, galiu nuleisti kainą pusę, tik kad nebūčiau tuščias. Tai naudinga abiem pusėms.

Ar moka mokestį už sunkų krovinį?

Jei veži saują knygų – neveži. Jeigu seifą ar milžinišką akvariumą – gali tekti papildomai mokėti už „ sunkojo krovinio“ kėlimą. Mikroautobusų pagalba čia neapsaugo, fiziniai dėsniai vis tiek veikia. Vairuotojams nemėgsta kelti daugiau kaip 25 kilogramų svorio daiktų vienas, todėl tokius daiktus reikia arba išardyti, arba kviesti papildomus pagalbininkus.

Kada reikia mokėti avansą?

Dauguma normalių firmų neprašo avanso, nebėra labai brangios technikos ar specifinio užsakymo. Jeigu kas prašo mokėti 50 procentų iš anksto – bėkite. Tai yra pagrindinis signalas, kad kažkas čia negerai. Aš asmeniškai avansų nenaudoju (išskyrus atvejus, kai reikia pirkti specialias dėžes), paprasčiausias pasitikėjimo klausimas.

Ar parduoda dėžės ir kitas medžiagas?

Taip, dažnai gali nusipirkti dėžių tiesiai iš vairuotojo. Jos brangiau nei statybinėse parduotuvėse, bet patogiau, nes pristato į namus. Beje, nepirkite naudotų dėžių iš parduotuvių, jas dažnai sugadina vabzdžiai, o paskui vokiečių bute turėsi problemų. Geriau pasidaryk kaip aš – rask kokį prekybos centrą ir paprašyk tuščių, dažniausiai paduoda nemokamai.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Gali būti mokestis už važiavimą miesto centre arba už užstatą kelyje, bet tai paprastai nedidelės sumos. Jeigu sutartyje parašyta „visos mokesčiai įskaičiuoti“, tai turėtų būti taip. Bet yra tokių „gudrių“ vairuotojų, kurie prideda „dvigubo mokesčio“ už kelią, kai vėluoji. Tokias reikia vengti kaip ugnies.

Patirtys iš Vokietijos kelių

Ar sunku važiuoti Vokietijos keliais?

Vokiškai keliai yra puikūs, bet ten ir taisyklės griežtesnės. Mikroautobusas ten jaustis kaip žuvis vandenyje. Tik reikia atsiminti, kad jeigu mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonas (o kai kurie „Sprinteriai“ viršija), tai ten jau gali būti ribojimai greičiui. 90 km/h vietoje 130. Geriau nebandyti lenkti „Porsche“ greičio, sustabdys greičio kameros.

Ar yra problemų su vietos (parkavimo) paieška?

Mikroautobusą galima pastatyti beveik bet kur, kur stovi paprastas automobilis. Dideliam furgonui tenka važiuoti į specialias zonas, kurios dažnai yra toli nuo jūsų namų. Privalumas kraustantis į Vokietiją mikroautobusų pagalba dar ir tame, kad gali važiuoti tiesiai prie kiemo vartų, net jeigu gyvena senamiestyje. Buvau kažkur Štutgarte, kur furgonai negalėjo įvažiuoti į gatvę, o mes su „Transitu“ užvažiavome be problemų.

Kaip elgtis su vokiška muitine?

Jei tai ne komercinis krovinys (o perkėlimas), tai dažniausiai nieko nereikia daryti. Tiesiog važiuoji per „žaliąją juostą“. Bet jeigu turi daug technikos, daugiau nei asmeniniam naudojimui, gali sustabdyti. Tada reikia parodyti deklaraciją arba įrodymus, kad tai tavo dalykai, ne parduodami. Tiesa, ne visada tikrai žinau, ką jie ten ieško (gal užtenka tiesiog draugiškai pasakyti labai).

Ar dažnai sustabdo patruliai?

Didesnes mašinas tikrina dažniau. Mikroautobusą dažniau „nuleidžia pro akis“, nebent vairuoja kaip nors keistai. Vokietijoje policija labai jautri dėl alkoholio. Vairuotojas geriau net nemėgėtų alaus vakare prieš reisą, nes baudos milžiniškos. Aš asmeniškai visada stengiuosi būti „baltaus vandens“ fanatiku, kai vairuoju į Vokietiją.

Ką daryti, jeigu pasikeičia planai kelionės metu?

Susisieksi su vairuotoju. Dabar visi turi telefonus. Jeigu reikia nukrypti į kitą miestą paimti kažką, tai dažnai įmanoma, bet už tai papildomai pareikalauja. Vokiškas tikslumas sako – planas yra planas. Jeigu jūs迟到 (vėluji), vairuotojas gali išvažiuoti be tavęs. Ir tai būtų teisinga, nes jo laikas – tai pinigai.

Ar yra blogų kelių?

Didžiųjų kelių (autobahnų) Vokietijoje praktiškai nėra, bet mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, kaimo vietovėse, gali būti vingiuota. Tačiau sunkvežimiui ten važiuoti dar blogiau. Mikroautobusas sugebės praeiti pro bet kokį siaurą tiltą. Kartais važinėjau per tokias vietas Bavarijoje, kur man net atrodė, kad atsipalaiduos veidrodis, bet praėjome.

Kaip su oro sąlygomis?

Vokietijoje oras gali keistis kaip dešrėje. Žiemos metu kalnai visada užsnigę, reikia grandinių. Mikroautobusui grandines rasti lengviau nei dideliam furgonui. Bet jeigu tenka įsivažiuoti į sniegą be jų – prarasi pusę dienos. Geriau nebandyti to daryti, lauk kelių tarnybų.

Ar reikia vokiškų žinių?

Vairuotojui tikrai praverčia, bet jūsų ne. Tiesiog sukurkite adresą vokiškai (arba išverskite su „Google“), kad jį galėtų įvesti į navigaciją. Buvau atvejis, kai klientas davė adresą lietuviškai, ir mes važiavome ratą apie visą Miunsterą, kol radom kokį žmogų, kuris mūsų suprato. Nenukopkite mūsų klaidų.

Blogi dalykai ir nesklandumai (ką reikia žinoti)

Ar būna, kad daiktai sugenda?

Taip, būna. Nėra tobulumo pasauly. Nors vairuotojas gali būti profesionalus, gali būti ir geras kelias, bet staigus stabdymas gali sugadinti kažką trapaus. Todėl visada draudžiu turtą. Dėl to kokie privalumai kraustantis į Vokietiją mikroautobusų pagalba, nepamiršk apie saugumo priemones. Draudimas kainuoja penkias dešimtis eurų, bet sutaupo tūkstančius, jeigu kažką išvers.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Jei jie atsiliepia po savaitės, jeigu jų svetainė atrodo kaip 2000-ųjų, jeigu jie negali parodyt savo įrangos nuotraukų – vengkite. Dar blogiau, jeigu jie reikalauja mokėti tik kriptovaliuta arba į šią nurodytą sąskaitą, kuri neregistruota Lietuvoje. Yra daug tokių „firmin“, kurios tik surenka pinigus ir dingsta.

Ar gali atsitikti, kad vairuotojas tiesiog neatvažiuoja?

Atsitinka. Ypatinga jeigu pasirašei kontraktą be jokių garancijų. Kai kurie „laisvai samdomi“ vairuotojai gali rasti kitą, geriau apmokamą klientą kelionės metu. Tai jautri sritis. Reikia pasirinkti patikimą partnerį. Pats mačiau, kaip vienas vaikinas nurybėjo pinigus ir išsijungė telefoną prieš pat išvykimą. Siaubas.

Kaip elgtis, jei vairuotojas nepakankamai mandagus?

Gyvenimas yra gyvenimas, ne visi yra džentelmenai. Jeigu jis šaukia, raudo ar nepagarbiai elgiasi – nereikia leisti. Gali tuoj pat sustabdyti reisą arba reikalauti direktoriaus. Aš stengiuosi dirbti su žmonėmis, kurie moka kalbėti, bet kartais tenka susidurti su „šiukšliadėžėmis“. Tokius reikia blokuoti.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimai?

Vokiškai greičiau nei mūsiškiai, tačiau kamščiai yra visur. Jeigu kalbama apie tai, kad atvyks tikslią valandą – tai svajonė. Geriau planuok su atsarga. Aš visą laiką sakau klientams – „galėtų būti 14:00, galėtų būti 16:00, niekam nerašyk pareiškimų“. Taip išvengsi nusivylimo.

Kas daryti, jeigu dingsta daiktas?

Vėlgi, tik draudimas gali padėti. Mikroautobuse daiktai yra ne užrakinti rūsyje, o kartais tiesiog užtentos užtvaros. Jeigu sustojsi parduotuvėje ir paliksi mašiną atidarytą – kas nors gali pasiimti kažką įdomaus. Būk atsargus. Vienas mano draugas taip prarado kompiuterį... tiesiog užmiršo uždaryti galines duris.

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Protocolis ne, bet jeigu gėrėte – tai jausis geriau. Tai nedidelis „duoklis“ už gera darbą. Tačiau neduok pinigų į rankas, tai yra korupcija ir taip elgiantis tik daro blogiausią įtaką. Geras žodis ar šiltas gėrimas dažnai padaro stebuklus. Aš pats visada džiaugiuosi, kai man duoda puodelį, po to dirbu tiksliau.

Ką daryti jeigu mašina sugenda?

Didelės firmos turi techninį pagalbą Vokietijoje. Mažos – gali palikti tave kiemoje. Jeigu renkiesi pigų variantą, rizikuoji. Buvau toks atvejis su sena „Fiat Ducato“, kuris užsidegė netoli Hamburgo. Klientas teko laukti 6 valandas kol atvyko kitas transportas. Nėra juokinga.

Išvada

Galiausiai, ką galiau pasakyti, tai tai, kad kraustymasis į Vokietiją nėra toks baisis dalykas, kaip atrodo iš pradžių. Svarbiausia yra pasirinkti teisingą transportą, o mano patirtis rodo, kad mikroautobusų pagalba dažniausiai yra tas auksinis vidurkis tarp kainos ir patogumo. Tikrai verta apgalvoti šį variantą, jeigu norite sutaupyti ir išvengti nereikalingo streso. Sėkmės jūsų naujuosiuose namuose, tikiuosi, viskas atvyks saugiai ir laiku.