Kokie mikroautobusai naudojami persikraustymui Vokietijoje?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir galiu pasakyti viena – viskas kas susiję su persikraustymu, yra vienas didelis chaosas, kurį bandoma uždengti tvarkingomis dėžėmis. Žmonės dažnai galvoja, kad persikraustymas į Vokietiją yra tik tai, ką matote filmuose – pakraunam, važiuojam, iškraunam. Bet realybėje dažniausiai susiduriama su rūsiais, pilnais senų laikraščių, ir sovietiniais baldais, kuriuos neįmanoma ištraukti pro duris. Klientai visada klauso apie kainą, bet retai kada suvokia, kad pačios transporto priemonės čia vaidina didžiulį vaidmenį. Jei pasirinksite netinkamą mikroautobusą, gali baigtis taip, kad jūsų sofa liks dvikelyje, o vairuotojas skubs ieškoti plyšio. Štai kodėl svarbu žinoti, kokie mikroautobusai naudojami persikraustymui Vokietijoje ir ką tiksliai reikia žinoti, kad nenukryptum nuo kelio.

Populiariausi modeliai kelyje

Ar visada renkatis Mercedes Sprinter?

Be abejo, Mercedes Sprinter yra karalius kelyje, ypač kai kalbame apie Vokietiją. Jie patikimi, turi daugiausia atsarginių dalių ir vairuotojai juos mėgsta už jų ergonomiką. Tačiau nemanau, kad reikia manyti, jog tik jis vienas tinkamas. Esu matęs nemažai Sprinterių, kurie po 300 tūkstančių kilometrų pradeda velti kaip seni traktoriai, o variklio galia tiesiog išsėda. Taip pat, jie yra brangūs, o tai atsispindi ir jūsų sąskaitoje. Jei jums reikia pervežti tik kelias dėžes ir vieną lovą, galbūt nėra prasmės mokėti už šį premium vardą.

Kodėl visi kalba apie VW Crafter?

Volkswagen Crafter iš esmės yra tas pats Sprinter, tik su kitu emblemu (ir kai kuriais vidiniais sprendimais). Jis dažnai naudojamas didesnėms kelionėms, nes turi šiek tiek erdvesnį saloną, nors techniniu požiūriu jie beveik identiški. Man asmeniškai Crafter patinka dėl to, kad jie dažnai būna šiek tiek „švelnesni“ važiuodami, bet tai gali būti tik mano įspūdis. Vokietijos keliai yra geri, bet ilgos distancijos įtakos nedaro. Svarbiausia – žiūrėkite į padangas, o ne į priekinę grotelę.

Ar Ford Transit vis dar kovojam?

Žinoma, Ford Transit yra legendos statusas. Ypač tas senasis modelis, kuris beveik negenda. Naujieji Transita yra šiek tiek elektronikais perpildyti, kas kartais sukelia problemų, kai užsidega „Check engine“ žibintuvėlis viduryje Autobano. Tačiau jų kėbulai yra praverčiami tais atvejais, kai reikia įsibrauti į siaurus kiemus. Esu matęs situaciją, kai Sprinteris neįlindo į vokišką namo kiemą dėl aukščio, o Ford pro šalį pravažiavo ramiai. Taigi, vietovės topografija Vokietijoje gali lemianti.

Kas su Fiat Ducato ir „broliais“?

Fiat Ducato, Citroen Jumper ir Peugeot Boxer – tai tas pats automobilis su skirtingais ženklais. Jie labai populiarūs tarp mažesnių pervežėjų, nes yra pigesni už vokiškusus. Bet čia yra vienas „bet“. Jų važiuoklė, ypač priekinė dalis, kelyje gali būti šiek tiek minkšta, o kai mikroautobusas pilnas iki pat lubų, tai jaučiasi. Vairuotojai dažnai skundžiasi, kad ilguose nuotoliuose juos verčia šaukti nugarą. Bet jei kelionė trumpa, iš Vilniaus iki Berlyno, tai puikus pasirinkimas.

Ar verta žiūrėti į Iveco Daily?

Iveco Daily yra kaip mažas sunkvežimis. Jis turi rėmą, o ne nešokančią kėbulo konstrukciją, kaip dauguma kitų furgonų. Tai reiškia, kad jis išlaiko daugiau svorio ir nedeformuojasi taip lengvai. Jei persikraustote su sunkia technika arba labai daug knygų (o knygos yra sunkios!), Iveco bus geriausias draugas. Bet jis ir suvartoja daugiau degalų, o Vokietijoje kainos ne iš pigiausių. Be to, sėdėti jame jaučiasi kaip sunkvežimyje – aukščiau, tvirčiau.

Kokius mikroautobusus vengti?

Būčiau labai atsargus su senais, rytietiškais perdarinėjimais arba su labai pigiais, pirktais iš aukcionų Anglijoje. Kartais atrodo, kad kaina puiki, bet vėliau pasirodo, kad variklis sumontuotas taip, kad jį reikia išimti pro langą. Taip pat vengčiau labai senų „Renault Master“, jei jie nebuvo kruopščiai prižiūrėti. Jų elektronika gaišta kaip kasdieninė duona, o Vokietijoje techninė apžiūra (TÜV) yra griežta.

Kiek vietos ir kiek kainuoja?

Kiek telpa į įprastą furgoną?

Įprastas „L4H2“ (ilgas, aukštas) furgonas telpa apie 15-18 kubinių metrų. Tai paprastai pakanka 1-2 kambarių butui. Bet čia yra vienas niuansas – jei turite daug baldų, kuriuos negalima išmontuoti, tą 18 kubų prarasite greičiau nei galite suvokti. Aš vieną kartą matęs, kaip į tokią mašiną bandė įstumti sofos komplektą, kuris buvo didesnis nei pačios mašinos galinės durys. Teko išimti stiklą iš šoninių durų (nėra juokinga).

Ar įmanoma suskaičiuoti kainą iš karto?

Sunku. Labai sunku. Kaina priklauso ne tik nuo to, kokie mikroautobusai naudojami persikraustymui Vokietijoje, bet ir nuo degalų kainos to dieną, kelių mokesčių (mautai Vokietijoje brangūs) ir, žinoma, vairuotojo darbo. Paprastai, jei kalbame apie Lietuvos-Vokietijos maršrutą, tai svyruoja nuo 800 iki 1500 eurų, priklausomai nuo sezono. Vasarą viskas brangiau.

Kodėl kai kurie pasiūlymai tiek pigūs?

Jei kas siūli pervežti jūsų daiktus į Miuncheną už 300 eurų, bėkite tolyn. Tai arba jis važiuos tuščia atgal (kas retai nutinka tiesiog taip), arba jis vėliau paprašys papildomai už keltą, už „pamaitinimą“ arba dar blogiau – jūsų daiktai važiuos kartu su keleiviais, kurie sėdi ant jūsų sofa. Pigi kaina dažniausiai reiškia problemų kainą.

Ar turiu mokėti už keltą?

Taip, jei keliaujate per Skandinaviją arba (nors retai) per Baltiją. Dažniausiai pervežėjai skaičiuoja tai į bendrą kainą, bet kartais jie tai išskiria. Būtinai klauskite iš anksto. Vieną kartą klientas nustebo, kad jam reikėjo papildomai sumokėti už keltą iš Kopenhagos, nes jis manė, kad tai įskaičiuota. Geriau klausti per daug, nei likti su begalėmis klausimų prieplaukoje.

Ką reiškia „kubatura“?

Kubatura – tai tūris, kiek daiktų telpa. Bet neapsigaukite. 10 kubų smulkmenų (dėžės su knygomis) svorio daugiau nei 10 kubų pūkų (pagalvės). Vairuotojas visada klaus apie svorį, ne tik apie tūrį. Jei pasakysite, kad turiu „mažai daiktų“, o prieš duris pastatysite tris metalines seifus, mikroautobusas tiesiog nejudės arba nuvažiuos vos 50 km/h greičiu.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Mes esame žmonės, ne robotai. Jei jūsų datos lankstios, pavyzdžiui, galite laukti, kol vairuotojas grįžta iš kitos kelionės, kaina gali nukristi net 30 proc. Tai vadinama „krovinio grįžtamojo“ principu. Bet jei jums reikia važiuoti rytoj ryte ir dar su pianinu... tai tada nebe derinasi, o mokama už skubą.

Praktiniai patarimai ir bėdos

Ar reikia vairuotojo pagalbininko?

Nebūtinai, jei jūsų daiktai yra standartiniai (dėžės, maišai). Bet jei turite sunkų šaldytuvą arba didelę spintą 3 aukštus, pagalbininkas pravers. Be jo, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti pakelti, kad nenori sulaužti nugaros. Arba jis ims tai daryti labai lėtai ir su nusivylimu. O laukas Vokietijoje (ypač jei įsileidžiate į namus su liftu) kainuoja pinigus.

Kas dėl pianino pervežimo?

O, tai atskira istorija. Pianinai į standartinį mikroautobusą netelpa, jei jis nėra su paaukštintu stogu ir specialia įranga. Dažnai reikia ne tiesiog mikroautobuso, o ožio (keltuvo su kėbulu). Ir tai jau nebe 10 eurų už valandą. Pianinas yra sunkus ir jautrus. Vieną kartą matęs, kaip pianinas nukrito nuo rampos... tai vaizdas buvo liūdnas. Taigi, jei turite fortepijoną, pasakykite iš karto.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui?

Paprastai taip, jei tai patikima įmonė. Bet aš visada patariu klientams pasilikti sau kopiją. Buvo atvejų, kai vairuotojas užrakina raktus viduje arba praranda juos (nors tai reta). Tada jūs likstate be prieigos prie namų Vokietijoje, o jis be prieigos prie mašinos Lietuvoje. Geriau saugok.

Kaip apsaugoti baldus nuo purvo?

Profesionalios įmonės turi antklodes. O jei jų neturi... tai tada tikiuosi, kad jūs turite senus patalus. Vokietijoje keliai švarūs, bet duobės pasitaiko. O jei lija? Tada purvo būna daugiausia. Užkloti baldus – tai būtina, net jei vairuotojas gundyti sako, kad „važiuosime trumpai“. Trumpiausia kelionė gali baigtis didžiausiu purvu.

Kas nutinka jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Esu matęs, kaip senuose furgonuose užsidega variklis netoli Magdeburgo. Tuomet reikia skubiai ieškoti gelbėjimosi tarnybos arba krovininio pervežimo į kitą mašiną. Geri įmonės turi draudimą „Casco“, kuris dengia ir krovinį. Bet patikrinkite tai prieš kelionę. Jei mašina sugenda, daiktai gali likti kieme kelias dienas.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daugeliu atvejų – taip. Bet tai priklauso nuo vairuotojo. Kai kurie nemėgsta keleivių, jie nori ramiai važiuoti, klausyti savo muzikos arba tylėti. Be to, jei sėdėsite šone, turėsite įsidėti saugos diržus, o kai kuriose senose mašinose jų nebūna arba jie neveikia. Taip pat, jūsų kelionė gali užtrukti ilgiau, jei vairuotojas reikės laukti jums, kai jūs eisite į tualetą.

Vokietijos niuansai ir dokumentai

Ar sunku įvažiuoti į miestus?

Vokietijos miestuose yra daug „Umweltzone“ – ekologinių zonų. Jei mašina neturi atitinkamos žalios (arba geltonos) kortelės, ten neįvažiuosite. Ir baudos yra didelės. Dauguma šiuolaikinių mikroautobusų jas turi, bet jei ketinate nuomotis mašiną patys, būtinai patikrinkite. Vairuotojai, kurie važinėja ten kasdien, tai žino, bet jei ateinate savo mašina – būkite atsargūs.

Kokius dokumentus reikia turėti?

Svarbiausias yra CMR draudimas – tai krovinio draudimo dokumentas. Be jo, jei dingsta daiktai, nieko neatsigausite. Taip pat reikia turėti deklaraciją, kad tai ne komercinis krovinys (jei tikrai ne). Muitinė Vokietijoje (nors tai ES) kartais sustoja ir tikrina, ar nevežate prekes pardavimui be PVM mokėjimo. Jei vėžiate savo drabužius, tai problemų neturėtų būti.

Ar reikia deklaruoti elektroniką?

Jei vėžiate 5 televizorius ir 10 kompiuterių, muitininkai gali paklausti, kodėl taip daug. Jei sakybsite, kad tai dovana broliui, galiu garantuoti, kad jums nebeliegs. Žmonės dažnai bando taip padaryti, bet Vokietijos muitinė (Zoll) nėra kvaila. Geriau turėti pirkimo kvitus arba senus duomenis, kad tai ne nauja prekė. (Aš nebūčiau tikras apie tą tikslią ribą, bet maždaug virš 1000 eurų vertės daiktai gali kelti klausimų).

Kaip elgtis su parkavimu?

Vokietijoje parkavimas yra siaubas. Didelis mikroautobusas negali važiuoti į požeminius garažus (aukštis). Reikia ieškoti vietos gatvėje, o ten dažnai reikia mokėti automatus. Be to, jei užimsite vietą neteisingai, mašiną gali nuvaryti. Vairuotojai dažnai numeta klientą su daiktais ir važiuoja ieškoti legalios vietos toliau. Būkite tam pasiruošę – gali tekti stovėti su lagaminais gatvėje.

Ar reikia kalbėti vokiškai?

Padėtų, bet neprivalu. Dauguma vairuotojų moka angliškai arba supranta rusiškai/lenkiškai. Bet jei reikia susitarti su namų savininku arba policija, kalbos žinios praverčia. Aš pats karts nuo karto susidūriau su situacija, kai vokiškai kalbantis sargas neleido įvažiuoti į kiemą, kol nepasirodė vietinis gyventojas su vertimu.

Kas dėl atsiskaitymo?

Geriausia sutikti dėl mokėjimo iš anksto (avansas) ir likusios dalies pristačius daiktus. Pinigus „į rankas“ geriau neduoti, nebent tikrai pasitikite žmogumi. Sąskaitos-faktūros yra būtinos, kad galėtumėte įrodyti mokėjimą. Vokietijoje viskas labai formalizuota, todėl popieriaus darbas yra pusė sėkmės.

Išvada

Galiausiai, svarbiausia ne tai, kokie mikroautobusai naudojami persikraustymui Vokietijoje, o tas žmogus už vairo. Geras Mercedes su blogu vairuotoju padarys daugiau žalos nei senas Ford su profesionalu. Persikraustymas yra stresas, o tikslas – jį sumažinti. Pasiruoškite, klauskite, nedarykite prielaidų ir viskas gerai sueis. Ir nepamirškite, kad Vokietijoje tvarka svarbi, tad geriau turėti visus dokumentus tvarkingai, nei mėginti aiškintis vokiečių kalba kodėl jūsų sofą reikėjo gabenti per balkoną.