Kokią įmonę pasirinkti persikraustymo paslaugoms Vokietijoje?

Gyvenimas su keliais ant pečių ne visada yra toks romantiškas, kaip atrodo filmuose, ypač kai kalbame apie persikraustymą į Vokietiją. Per tuos dvidešimt penkerius metus, kai praleidau vairuodami sunkvežimius ir organizuodami maršrutus tarp Lietuvos ir Vokietijos, mačiau viską – nuo puikių, švelnių pianinų pervežimų iki tokių siaubingų istorijų, kad net noriu uždengti akis. Dažnai žmonės klausia, kaip išsirinkti tinkamą įmonę, kad nenukentėtų jų nugaros ir piniginės. Tiesą sakant, tai nėra taip paprasta, nes rinka pilna "vilkų" avinėlių kailiuose. Čia ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kad tavo daiktai iš tikrųjų atvyktų į Miuncheną ar Berlyną gyvi. Persikraustymo paslaugos Vokietijoje gali būti tikras košmaras, jei pasikliovi ne tiems žmonėms.

Kaip rasti normalius žmones (ir išvengti sukčių)

Kaip suprasti, ar firma ne sukčiai?

Žiūrėk ne į svetainę, o į gyvąjį gyvenimą. Jei svetainė atrodo kaip dailylentė, o telefonas niekas neatsiliepia arba atsiliepia kas nors su ukrainietišku ar rusišku akcentu (niekas prieš juos, bet dažnai tai būna "pussvetainės"), būk atsargus. Tikrą persikraustymo įmonę Vokietijoje lengva pažinti pagal tai, kad jie neduoda absoliučiai nieko už dyką – jie turi savo technines sąlygas, kurias siunčia el. paštu be jokio vargymosi. Jei viskas vyksta tik per "WhatsApp" ir jie neleidžia atvažiuoti į jų sandėlį prieš pasirašant sutartį, nebekilk į sunkvežimį.

Ar brangiau reiškia geriau?

Ne visada. Aš mačiau firmas, kurios imasi po 50 eurų už valandą ir dirba kaip šešėliai, o o taip pat mačiau "premium" paslaugas, kurios už daug pinigų viską užbraižo. Vokietijoje darbo jėga brangi, tad jei kaina atrodo per žema, susimąstyk, kur jie taupo. Gal jie neturi draudimo? Gal vairuotojas – studentas be patirties? Persikraustymo paslaugos Vokietijoje turi būti įkainotos realiai, atsižvelgiant į degalų kainą, kuri dabar, tiesą sakant, siaubinga.

Kur ieškoti šių firmų?

Nereikia ieškoti "Google" su frazėmis "pigus pervežimas". Geriausiai veikia žodinis žodis. Klausk lietuvių bendruomenės "Facebook" grupėse, pvz., "Lietuviai Miunchene" ar "Lietuviai Berlyne". Ten žmonės pasakoja tiesą, nes jiems nieko ne už tai. Taip pat, pažiūrėk "Yellow Pages" (Gelbe Seiten) – jei įmonė ten yra įrašyta jau daugiau nei 5 metus, tai geras ženklas, kad tai ne vienkartiniai "keliauninkai".

Ar verta rinktis lietuviškas firmas?

Savo aišku, man kaip lietuviui, tai patogu, nes galima pasikalbėti gimtąja kalba ir niekas nenusipelnau. Bet būk atsargus, nes kai kurios "lietuviškos" firmos veikia pilna "grey zone" (pilka zona). Jos neturi teisės dirbti Vokietijoje, moka mokesčius Lietuvoje (o ir tai ne visada), ir jei nutinka kažkas blogo, teismas Vokietijoje gali būti bejėgis. Geriausia rasti firmą, kuri yra registruota Vokietijoje (GmbH), bet turi lietuviškai kalbančius vadybininkus.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Pagal tai, kaip jie kalba. Jei nuo pat pradžių stumia "užstatą" 50% ar daugiau ir sako, kad "jei neduosi dabar, vietos nebus" – bėk. Taip pat, jei jie negali nurodyti tikslios vietos, kur bus laikomi daiktai per naktį (jei kelias trunka ilgiau). Vienas klientas pasakojo, kad jo daiktus laikė kieme po atviru dangumi, nes buvo "pilna sandėlio".

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta ir pradeda kelti kainą?

Tai klasika. Atvyksta, pasako: "o, jūsų sofa didesnė nei paveikslėlyje, reikia 200 eurų daugiau". Tokiu atveju sakyk "Nei". Jei sutartis pasirašyta ir joje nėra punktų apie "sofos dydžio pokytį", tai jis bando tave apgauti. Persikraustymo paslaugos Vokietijoje yra reglamentuotos sutartimis, o ne vairuotojo nuotaika. Jei nepasitiki, skambink į policiją (nejuokinga), jie gerai išmokę taikyti vokiškus įstatymus.

Ar galiu pasitikėti "Facebook" rekomendacijomis?

Dalis rekomendacijų yra "užsakytos". Firmos sukuria fake profilius ir pagerbia save. Kaip tai suprasti? Žiūrėk profilį. Jei jis sukurtas prieš mėnesį ir turi tik vieną įrašą – "Puiki paslauga!" – tai tikrai melas. Ieškok tokių, kurie turi istoriją, nuotraukas, o gal net ir nusivylimą parašę (tai dar labiau įtikina, kad tai tikras žmogus).

Kas dėl tokių platformų kaip "Schmidt Moving" ar didelių brokių?

Didelės firmos, pavyzdžiui, "Hanseatic" ar kiti, yra saugūs, bet brangūs. Jie turi standartinius procesus, bet jie yra kaip biurokratinis monstras. Jei tau reikia persikraustyti šiandien, jie negalės. O jei lauki mėnesį ir turi biudžetą, tai saugus variantas. Mažos įmonės yra lankstesnės, bet rizikingesnės.

Pinigai, kainos ir "nematomos" išlaidos

Kiek kainuoja persikraustymas į Vokietiją?

Klausimas "kaip ilgas yra virvė". Viska priklauso nuo tūrio. Jei tu veži tik kelių krepšių daiktų ir galinę "Audi" užkabintą ant priekabos – gali tekti 600-800 eurų. Jei pilnas namas su baldais, tai važiuoja 40 tonų sunkvežimis, tai kaina svyruoja nuo 2500 iki 5000 eurų. Degalai dabrauk brangūs, o Vokietijoje dar ir mokesčiai už kelius (Maut) dideli.

Ar kainuoja daugiau, jei aš penktame aukšte be lifto?

Žinoma, ir dar kaip. Tokie dalykai turi būti pasakyti iš karto. Vokietijoje yra specialios tarifų lentelės už "Tragen" (nešiojimą) laiptais. Jei lifto nėra, kaina gali padidėti 20-30%. Ir nesyk mačiau, kad vairuotojai atvyksta, mato penktą aukštą be lifto ir... tiesiog išvažiuoja, nes jie to neplanavo (nors turėjo pasiklaustyti).

Kas dėl "viskas įskaičiuota" (All inclusive)?

Niekada netikiu šia fraze. "Viskas įskaičiuota" dažniausiai reiškia, kad įskaičiuota tik kelionė A į B. Pakavimo dėžės? Už papildomą mokestį. Iškelimas iš buto? Už papildomą mokestį. Montavimas Vokietijoje? Dar kartą už papildomą mokestį. Vienintelė "viskas įskaičiuota" paslauga, kurią ačiu, yra tada, kai tu pats nenukenki.

Ar reikia mokėti užstatą (Deposit)?

Taip, bet ne daugiau kaip 10-20%. Jei jie prašo 50% iš karto, tai įtartina. Užstatas yra už tai, kad vairuotojas nenuvažiuotų su tavo daiktais į Ispaniją ir juos parduotų (kaip tai buvo vienoje garsiojoje istorijoje). Legalios persikraustymo paslaugos Vokietijoje visada prašo užstato, bet jis turi būti grąžinamas iš karto po paslaugos atlikimo (arba atsižvelgiant į sunaudotą medžiagą).

Ar galiu mokėti grynais?

Galima, bet nebučiau rekomendavęs. Jei sumokėsi grynais ir niekas nebus užrašyta (kvitas), vėliau neįrodysi, kad mokėjai. Vokiškas "Überweisung" (pavedimas) yra tavo draugas. Jei įmonė verčia tik grynais, tai jie vengia mokesčių, o tai reiškia, kad jie nelegalūs.

Kas dėl PVM (MwSt)?

Jeigu tu fizinis asmuo ir persikraustoji dėl darbo (Change of Residence), Vokietijoje gali būti taikoma 0% PVM tarifą, jei pateiksi "Umsatzsteuer-Befreiung" dokumentą (tai reikalauja, kad daiktai būtų naudoti ne mažiau 6 mėnesių). Bet dauguma mažų firmų apie tai nežino arba nenori su tuo šudioti, todėl tiesiog ima 19%. Jei didelė firma, klausk apie tai.

Ar verta taupyti ant dėžių?

Ne. Nupirk naujas dėžes. Senos, sulūžusios dėžės iš "Kauflando" yra blogiausia kas gali nutikti. Vienas klientas taupojo ant dėžių, o kai vairuotojas pakėlė vieną, ji sugriuvo su visais jo indais. Dėžės kainos tai mažiausia, kas rūpi tarp visų tų išlaidų.

Ar galiu gauti nuolaidą?

Jei persikraustomi šiukšliadieniais (pirmadienis) arba vidurvasarį (liepa-rugpjūtis), kai mažiau žmonių kraustosi, gali bandyti derėtis. Bet nereikia elgtis kaip turguje – tiesiškai paklausk, ar gali padaryti nuolaidą, jei dati lankstesnė.

Kas daroma su daiktais (pakavimas, pianinai, sofos)

Ar jie pakuos daiktus?

Gali. Yra "Full Service" kai jie atvažiuoja, išpakuoja tavo spintą, užpako į popierių ir padėja į dėžę. Tai brangu, bet verta, jei neturi laiko ar noro. Jei nori pigiau, pakuok pats. Tik nepamiršk uždaryti dėžių – aš mačiau, kaip atsidaro durys sunkvežimyje ir viskas iškrenta (o ne, čia aš juokiujuosi, bet be uždarytų dėžių tikrai bus chaosas).

Ką daryti su baldais, kurie neina pro duris?

Profesionalios persikraustymo paslaugos Vokietijoje turi savo meistrus, kurie gali išmontuoti baldus. Arba vairuotojai patys su "šurmvirstu" (suktuvių raktų rinkiniu) tai padaro. Jei baldai seni, gali būti, kad juos tiesiog reikės išmesti (nenaudokite jų kaip malkų, Vokietijoje malkas veži į specialią vietą).

Kas dėl pianino?

Tai atskira tema. Pianiną negali tiesiog "nustumti". Jis reikalauja specialios technikos (kranas arba specialios juostos) ir labai stiprių nugarų. Jei turi pianiną, pasakyk iš karto. Aš mačiau, kaip du vaikinai bandė nešti "Steinway" laiptais ir vos nenukrito (ir pianinas, ir jie). Tai kainuoja dvigubai.

Ar reikia ištuštinti spintas?

Taip. Ne tik dėl svorio, bet ir dėl to, kad spintos gali atsiskirti. Tiesiog išimk viską, palik tuščią "dėžę". O, ir vienas dalykas – nerašyk ant spintos "virtuvė", nes vairuotojas sugalvos, kad tai yra krosnis ir bandys ją nešti kitaip (buvo toks atvejis).

Ką daryti su maistu?

Nevežk skysčių (sultyse, aliejuje) – jie progs. Nevežk atidarytų indų. Vokiška muitinė (nors tai ir ES) gali sustabdyti, jei veži mėsą ar sūrį dideliais kiekiais (asmeninis poreikis yra ribotas). Geriau viską suvalgyk prieš išvykstant.

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet ne visus. Kai kurie augalai yra saugomi (pvz., kaktusai su narkotinėmis savybėmis – juokauju, bet tikrai yra sąrašų). Be to, augalai negali būti žemi (t.y. su žeme), jei nori įvežti į Vokietiją iš šaltų šalių dėl kirmėlių. Geriau juos išrašyti iš puodų (nepatariantu patarimu, bet taip yra saugiau).

Ar galiu vežti alkoholį?

Asmeniniam naudojimui – taip. Bet jei turi 20 degtinių butelių, gali būti problema, nes muitinė galvojs, kad prekiauj. Vokietijoje alkoholis brangesnis, todėl žmonės dažnai veža, bet būk protingas.

Kaip sužinoti, ar vairuotojas profesionalus?

Jis turi būti suuniformuotas (arba bent jau su firmos liemene). Jis turi turėti su savimi rankšluosčius, kilimėlius, kad neapsitrintų grindys. Ir, svarbiausia, jis neturi rūkyti prie savo sunkvežimio, jei tu to nenori.

Ar reikia nurodyti kiekvieno daikto vertę?

Draudimui – taip. Jei turi "Apple" kompiuterį, parašyk jo vertę. Jei parašysi "spintą - 5 eurų", ir ji sugs, tiek ir gausi. Būsima sąžiningas.

Kelionės ir Vokietijos subtilybės

Kiek laiko trunka kelionė?

Iš Vilniaus iki Berlyno – apie 12-14 valandų važiavimo. Bet su stabdymais, degalais, poilsiais – tai diena-dvi. Jei tave "guldo" į kitą klientą (shared load), gali tekti laukti, kol jis iškrauna kitą Vokietijoje. Tai gali prailgti iki trijų dienų.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai ne, jeigu tai yra krovininis transportas (Cevi). Yra taisyklės dėl keleivių. Bet kai kurios firmos, jeigu tai nėra didelis sunkvežimis o "Transporter" (3.5t), gali leisti. Klausk iš anksto. Aš dažnai veždavau žmones, kai buvau jaunesnis, bet dabar draudimas neleidžia (nors, jei mes abu lietuviai, kas sužinos? Ne, negerai taip galvoti).

Kas dėl automobilio pervežimo?

Automobilį galima įvežti ant priekabos (jei turi vairuotojo pažymėjimą B kategorijai ir priekaba < 750kg) arba ant specialios platformos sunkvežimyje. Persikraustymo paslaugos Vokietijoje dažnai siūlo "Auto Transport" kaip papildomą paslaugą.

Ar galiu siųsti dalį daiktų vėliau?

Taip, tai vadinama "Teillieferung" (dalinė pristatymas). Bet jie tai padarys tik tada, kai jiems bus patogu, o ne tada, kai tau reikia. Jei tau reikalingi batai rytoj, geriau juos vežk su savimi.

Ką daryti, jei vėluoja?

Skambink. Jei jie neatsiliepia, rašyk į "WhatsApp". Jei ir tai niekas – skambink į policiją (paskambinti į "110" ir sakyk, kad tavo daiktai pavogti, nes nebegali sujungti su vairuotoju – tai greičiausiai juos privers suveikti). Vokietijos policija nemėgsta, kai žmonės praneša apie vagystes.

Ar reikia deklaruoti viską Muitinėje?

Nuo 2021-ųjų (ar kada ten buvo Brexit?), jei atvažiuoji iš ne ES šalies (pvz., JK), taip. Iš Lietuvos į Vokietiją – ne, nebent tai yra komercinis siuntinys. Jei turi daug brangių daiktų (auksas, brangūs laikrodžiai), pasidaryk sąrašą sau, kad muitinė nebegalėtų sakyti, kad tu juos nusipirkai Vokietijoje ir nemokei mokesčių.

Ar yra problemų su "Maut" (keliai mokesčiai)?

Jeigu įmonė turi "GO-Box" (toks dalykas, kuris automatiškai moka už važiavimą automagistralėmis), tai jų problemos. Jeigu ne, jie gali važiuoti šalies keliais (Bundesstraße), kas yra lėčiau. Užtikrink, kad įmonė moka šiuos mokesčius, kitaip gali būti, kad tavo daiktai stovės pasienyje.

Kas dėl problemų ir draudimo (kai viskas blogai)

Ar draudimas būtinas?

Būtinas. Be draudimo jei vairuotojas užvažiuoja į duobę ir viskas sudūžta, tu gausi "nulią". Įmonė turi turėti "Haftpflichtversicherung" (atsakomybės draudimas). Paprašyk jų parodyti polisą (dažniausiai jis yra ant jų svetainės).

Kas nutinka, jei kažtas suyra?

Jei tai yra tavo klaida (pvz., nepakavai gerai stiklo), tu moki. Jei jų klaida, jie moka. Turi būti užpildytas "Schadensprotokoll" (žalos protokolas) vietoje. Nepasirašyk dokumentų, kuriuose parašyta "viskas gerai", jei nėra.

Kiek draudimas apmoka?

Paprastai yra ribojimas, pvz., 620 eurų už kubinį metrą arba 2300 eurų vienam daiktui. Jei turi paveikslą, vertą 10 000 eurų, privalai tai papildomai apdrausti (arba su juom važiuoti). Nesu tikras, ar visos firmos siūlo tokią galimybę, bet didelės tikrai.

Ar galiu reikalauti kompensacijos už vėlavimą?

Tik jeigu tai buvo sutartyje (Fixed Time Delivery). Jeigu ne, jie gali vėluoti savaitę ir nieko neįsipareigoja. Vokietijos įstatymai čia griežti, bet tik tada, kai viskas užrašyta.

Kas dėl tų istorijų, kai daiktai dingsta?

Tai nutinka. Todėl niekada neik į dėžes brangiausius daiktus (pinigus, juvelyrinius dirbinius, dokumentus). Juos vežk su savimi. Persikraustymo paslaugos Vokietijoje yra saugios, bet 100% garantijos nėra.

Ką daryti, jei vairuotojas agresyvus?

Skambink į jo firmą iš karto. Jei jis grasina, skambink policijai. Nesiūlyk jam kavos, jei jis šaukia – tai tik pablogins situaciją (aš tai patyręs, kai vienas vairuotojas norėjo kovoti dėl parkavimo vietos).

Ar verta įsigyti papildomą draudimą?

Jei turi labai brangių daiktų, taip. Bet dažniausiai standartinis draudimas užtenka. Skaityk smulkmenas.

Kur kreiptis, jei įmonė neatsiliepia?

Yra "Verbraucherschlichtungsstelle" (vartotojų ginčų sprendimo centras) Vokietijoje. Galima kreiptis į juos, jei įmonė ignoruoja tavo reikalavimus. Tai veiksmingiau nei teismas, kuris trunka metus.

Ar galiu susitarti dėl mokėjimo grynais, jei jie sulyžo?

Galima, bet vėl gi, be kvito – neįrodysi. Geriau sutikti, kad jie atskaiciuoja nuo galutinės sumos.

Kas dėl atliekų (pakavimo medžiagos)?

Įmonė dažniausiai pasiima panaudotas dėžes nemokamai (jei jos dar tinkamos), bet kartais už tai ima mokestį, nes turi jas vežti į reciklavimo centrą. Vokietijoje švara brangi.

Ką daryti, jei atvyksta per mažas sunkvežimis?

Tai jų klaida. Jie turi siųsti didesnį nemokamai. Jei ne, tu moki tik už tą, ką turi suvežti, o likusį dalį – jie. (tai yra, jie turi organizuoti antrą važiavimą savo sąskaita).

Ar galima pasitikėti firmomis, kurios reklamuojasi lietuviškai Vokietijoje?

Dalis jų yra gerbiama, pvz., "Vokietijos Pervežimai" (pavyzdys), bet yra ir tie, kurie dirba iš garažo. Patikrink, ar jie turi "Verkehrsnummer" (transporto licencijos numeris). Be jo negalima legaliai vežti krovinių Vokietijoje.

Pabaigai, kuo pagrindinis skirtumas tarp gerų ir blogų?

Geri turi rūpintis ne tik pinigais, bet ir tavo ramybe. Blogi tik nori uždirbti greitai. Pasirink protingai.

Išvada

Viskas susikerta aplink vieną dalyką – pasitikėjimą. Persikraustymas į Vokietiją yra stresinis net tuomet, kai viskas vyksta sklandžiai, o pasirinkus blogą persikraustymo paslaugų tiekėją, jis gali tapti košmaru. Neskubėk pasirašyti pirmos sutarties, kurią atsiunci, skaityk smulkmenas, būk kvailas ir klausyk viską, kas tau neaišku. Geriau praleisti valandą kalbėdamas telefonu, nei mėnesį ginti savo teises teisme.