Kas užsiima baldų pervežimu mikroautobusu į Vokietiją?

Sveiki, susirinkome šiandien kalbėtis apie tai, kas kasdienienei gyventojui dažnai atrodo kaip juoda magija. Tiesą sakant, dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir mačiau viską – nuo „Mercedes“ vairuotojų, kurie gali užnešti pianiną penktu aukštu be lifto, iki tokių, kurie sugadinta sofa sėdi ir verkia pakraustyti. Kas užsiima baldų pervežimu mikroautobusu į Vokietiją? Dažniausiai tai nedidelės, greitosios ekspedicijos komandos arba pavieniai vairuotojai savininkai, kurie vairuoja 3,5 tonų krovininukus. Tai ne milžiniški sunkvežimiai, o greičiau toks judrus „transportas“ (kaip mes juos vadiname), kuris gali įvažiuoti į bet kurį kiemą Berlyne ar Miunchene. Žinoma, rinkoje yra ir didelių žaidėjų, bet jei jums reikia nuvežti vieną ar dvi spintas ar sofą į Vokietiją, kreipiatės į mus, mažuosius.

Kas tie vežėjai iš Lietuvos?

Ar tikrai vairuotojai yra patikimi?

Na, čia kaip su loterija, bet dažniausiai taip. Dirbu su daugeliu vairuotojų, kurie važinėja į Vokietiją jau dešimtmetį. Jie žina kiekvieną degalinę Kylyje ir žino, kur geriausia kavą Pietų Tirolėje gauti. Tačiau, tikiuosi, nesuklysiu, jei sakysiu, kad paskutiniu metu atsirado daug naujokų, kurie nusipirko „Fiat Ducato“ ir skamba kaip didelė ekspedicija. Patikimumas priklauso nuo to, kiek gerai išnagrinėsite įmonę. Reikia ne tik pažiūrėti į kainą, bet ir į jų veiklos trukmę. Aš visada sakau – jei įmonė veikia mažiau nei metus, rizikuosite. Nors ir tarp senių vilkų kartais pasitaiko tokių, kurie gali išgerti per daug alaus Vokietijos kelyje ir pavėluoti dieną dvi.

Ką reiškia tų vairuotojų „patirtis“?

Tai reiškia, kad jie moka įvežti didelę biuro spintą per siaurus vokiškus namų koridorius, nenuvylę jūsų sienų. Patirtis – tai kai vairuotojas iš karto žino, kad į Miuncheno centrą sunkvežimiu važiuoti neapsimoka, todėl jis iš karto perkelia krovinią į mažesnės masės transportą arba naudoja „Toll Collect“ kortelę be klaidų (nors kartais įvyksta nesusipratimų su mokėjimais). Be to, patyręs vairuotojas tikrai turi savo asmeninę įrangą – vežimo juostas, rankines, apsauginius kilimus. Kai važinėjau pats anuomet, man visada buvo svarbu turėti gerą knipę (pakabinimo įrangą), nes be jos net sofos neįmanoma iškelti.

Ar tai legalios įmonės ar „vabalai“?

Dauguma įmonių, su kuriomis aš dirbu (ir pats esu vieno iš jų dalis), yra visiškai legalios, moka PVM, turi visus leidimus. Bet, sakykime tiesiai, rinkoje yra ir „vabalų“. Tai tokia vairuotojų kategorija, kurie dirba „iš rankos į ranką“, be sutarčių, be dokumentų. Jie gali pasiūlyti kainą 50 eurų mažesnę, bet kas nutiks, jei jūsų baldai dings? Nieko. Jūs neturėsite į ką kreiptis. Todėl visada rekomenduoju rašyti sutartį ar bent gauti sąskaitą faktūrą. Žinoma, aš pats kartais ir nusipirkau pas gatvės pardavėją dešrelę be čekių, bet kai kalbame apie tūkstančių eurų vertės baldus, čia reikia atsakingumo.

Kuo skiriasi didelės firmos nuo mažų?

Didelės firmos turi savo logistikos centrus, dispečerius, kurie seka kiekvieną ratą. O mažos firmos, kaip mūsų, dažniausiai tai vairuotojas pats ir yra dispečeris, ir krovėjas, ir vadybininkas. Jums atrodo, tai blogai? Ne visada. Mažose firmose, kurios užsiima baldų pervežimu mikroautobusu į Vokietiją, ryšys yra tiesesnis. Jūs galite paskambinti tiesiai vairuotojui, jis pasakys, kur yra, kada bus, netgi nufotografuos jūsų krovinią. O didelėse firmose dispečeris dažnai nežino, kas ten iš tikrųjų vyksta kelyje – sako „važiuoja“, o vairuotojas gali būti jau sustojęs pietų nuo 10 valandų ryte.

Ar jie turi draudimą?

Tai yra raudonoji linija. Legalus vežėjas privalo turėti KROVINIO draudimą (CMR draudimas). Be jo, jis net neturi teisės važiuoti į užsienį. Uždrausta taip elgtis. Bet realybėje? Yra atvejų, kai vairuotojai sako, kad turi, bet popieriaus parodyti negali, nes „jis liko biure“. Aš tokiais atvejais visada įsižiebstu. Draudimas apsaugo ne tik juos, bet ir jūsų turtą. Vokietijoje kelia yra geros, bet avarijos įvyksta, o jei vairuotojas staiga sustoja ir jūsų vertingas vitrinas nukrenta ir suskyla – be draudimo gausite tik „atsiprašymus“.

Kainos ir pinigai: kiek kainuoja kelionė į Vokietiją?

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai?

Klausimas kainos yra vienas sudėtingiausių. Pirmiausia, kuro kaina svyruoja. Antra, kiek krovinių jis turi paimti kelyje. Jei jis veža tik jūsų baldus (t.y., ekspedicija „iš durų į duris“), tai brangiau. Jei tai yra dalinis krovinys (kai jis įsikrauna 3-4 klientų daiktus), tai pigiau. Taip pat įeina ir mokesčiai už Vokietijos kelių naudojimą (maždaug 10-15 centų už kilometrą, priklauso nuo emisinių). Aš pats kartais nedrįstu pasakyti galutinę kainą telefonu, kol nepaskaičiuoju, kiek degalų kainuoja „Orlene“ šiandien.

Ar pigiau važiuoti savo mikroautobusu?

Galbūt atrodo, kad taip, bet išties toks baldų pervežimas mikroautobusu į Vokietiją savo jėgomis gali išepti brangiau. Jums reikės sumokėti visą degalus, galbūt pernakvojimas po kelyje (o viešbučiai Vokietijoje... štai ten kainos), o kai grįšite tuščiais – tai grynas nuostolis. Dar pavojinga – jei neturite patirties su ilgomis kelionėmis ir sunkiu krovininiu, galite lengvai nukentėti avarijoje. O profesinalas jau viską apskaičiavo ir įtraukė į kainą.

Kokia vidutinė kaina už sofos pervežimą?

Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinę sofą iš Vilniaus į Berlyną, tai kiltų apie 300-400 eurų. Tai įskaitant pakrovimą ir iškrovimą. Bet jei tai yra „Corner sofa“ (kampinė), kurią tenka išmontuoti, tai kaina gali šokti iki 500 arba ir daugiau. Sakyčiau, geriausia klausti konkretaus pasiūlymo. Kartais klientai skambina ir klausia „kiek stovi kilogramas?“. Ką aš jiems atsakysiu? Baldai ne bulvės, juos svorio sunku įsivaizduoti, svarbiau tūris ir kiek vietos jie užima mikroautobuse.

Ar reikia mokėti pradinį įnašą?

Dauguma firmų dabar prašo bent mažo avanso, kad užtikrintumėte, kad lauksite. Niekas nenori važiuoti tuščias tūkstančius kilometrų, o paskui klientas sako „o, aš pamiršau, nusipirkau kitas baldas“. Tačiau, jei įmonė reikalauja 100% išankstinio mokėjmo – tai įtartina. Aš visada imu tik 10-20% arba tikiuosi grynais pinigais atiduodant krovinią. nors pastaruoju metu imame ir pavedimus, nes bankai sako, kad taip tvarkingiau (nors aš vis dar mėgstu senus laikus su grynaisiais).

Ar taip, kad kainuoja brangiau, jei reikia neštis laiptais?

Žinoma. Nėra nieko nemokamo. Jei nėra keltuvo, o jūsų butas yra penktame aukšte be lifto – tai fizinis darbas. Vairuotojas vienas to nebeatskelgs (jei tik jis nėra Hulka). Todėl paprastai už kiekvieną aukštą imamas papildomas mokestis arba darbo valanda. Vokietijoje daug namų su siaurais laiptais, kur net neįmanoma įvežti sofą – ten reikia kelti per langą su kranu (tai jau visai kita istorija ir kaina).

Ar galima sutaupyti susitariant dėl datų?

Taip, tikrai. Jei jūs galite laukti, kol vairuotojas surenka pilną mašiną (taip vadinama „konsolidacija“), galite sutaupyti 20-30%. Pavyzdžiui, jei jam reikia važiuoti į Hamburgą penktadienį, o jūs galite pasiruošti ketvirtadienį – jums gali pasiūlyti pigiau, nes jam tikrai reikia užpildyti tuščią vietą. Bet čia reikia lankstumo. Jei jums reikia, kad viskas būtų rytoj ryte – tai jau skubi ekspedicija ir mokėsite viską, ką jis pasakys.

Kelionės eiga: kas vyksta kelyje?

Kiek laiko trunka kelionė?

Standartiškai, į Berlyną arba Miuncheną važiuojame apie 12-14 valandų, jei nėra spūčių. Bet Vokietijoje autobanai (Autobahn) – tai kaip loterija. Vieną kartą važiavau 160 km/h greičiu ir buvau po 11 valandų, kitą kartą stovėjau spūstyje prie Hanoverio tris valandas. Taip pat reikia atmesti poilsio laikus. Vairuotojas privalo sustoti po 4,5 valandų vairavimo (taisyklės griežtos). Taigi, jei jums sakoma „atvešime rytoj“, tai reiškia, kad mes išvažiavome šiandien naktį arba anksti ryte.

Ar sustojama pernakvoti?

Jeigu kelionė trunka ilgiau nei 9-10 valandų arba jei vairuotojas pradeda vairuoti popietę, tai taip, reikia pernakvoti. Viešbučiai Vokietijoje brangūs, todėl tai įeina į kainą. Kartais vairuotojai miega mašinoje (jei yra toks įrengimas), bet po 20 metų darbo aš galiu pasakyti – miegoti mikroautobuste nebus patogu. Geriau, jei jis pailsės normaliai ir kitą dieną saugiai veš jūsų baldus.

Kaip vyksta krovinio paieška?

Dažniausiai vykstate taip: jūs skambinate, pasakote, ką turite, ir mes įrašome į savo sąrašus. Tada ieškome kitų klientų tame pačiame rajone, kad mašina nevažiuotų tuščia. Vokietija didelė, todėl jei reikia važiuoti į kažkokį kaimelis pietuose, tenka laukti, kol susirenka pakankamai krovinių. Kartais tai trunka dieną, kartą savaitę. Niekas neskelbia „šiandien važiuoju tuščias į Miuncheną“, nebent jis yra kvailys (tokia klaida dažnai pasitaiko tarp jaunų vairuotojų).

Ar vairuotojai sugeba susitarti su vokiečiais?

Dauguma mūsų kalba bent truputį rusiškai arba angliškai, o vokiečiai dažnai supranta rusiškai (ypač Rytų Vokietijoje). Tačiau kalbos barjeras kartais sukuria juokingų situacijų. Atsimenu vieną kartą, kai vairuotojas bandė paaiškinti vokiškai, kad reikia įvežti baldą pro duris, ir naudojo rankų kalbę. Vokietis galvojo, kad mes norime parduoti jam duris (išvis nesupratė). Bet dažniausiai viskas tvarkosi – žmogus yra žmogus, parodyk kur reikia nešti ir viskas bus ok.

Ką daryti, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Bet mes turime draudimą ir pagalbos tarnybą. Prieš 10 metų man sugedo „Sprinter“ variklis netoli Frankfurto. Buvau priverstas skambinti savo draugui, kuris važiavo iš Lenkijos, kad jis atvežtų kitą mašiną ir perkrautų krovinius. Tai buvo šiūdinė naktis. Dabar didelės firmos turi sutartis su pagalbos tarnybomis, bet mažesnės – tik tikisi, kad mašina neapsivers. Taigi, jei vairuotojui pavėluoja, galbūt jis neblogai praleidžia laiką, o tiesiog stovi šalikelėje.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Modernios firmos, kurios užsiima baldų pervežimu mikroautobusu į Vokietiją, naudoja GPS stebėjimo sistemas. Jūs gausite nuorodą ir matysite, kur yra jūsų kambarys (t.y., baldai). Bet jei dirbate su „vabalais“ arba senomis firmomis, kur vairuotojas naudoja tik žemėlapį, tada telieka tik tikėtis ir skambinti. Aš pats dar kartais pamirštu įjungti programėlę, kai vairuoju, tai klientai mata, kad mašina stovi vietoje valandą (o aš tiesiog valgau kiaulieną su kopūstais degalinėje).

Rizikos, problema ir nepatogumai

Kas nutinka, jei baldai sulūžta?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų. Jeigu įvyko įvykis, mes turime CMR draudimą. Jis apmoka žalą. Bet čia yra vienas „nepatogus“ dalykas – dažnai sunku įrodyti, kad baldas buvo sveikas prieš pakrovimą. Aš visada rekomenduoju užfiksuoti būklę vaizdo įrašu arba nuotraukomis prieš pakrovimą. Jei tiesiog pateisinate, kad „buvo sveikas“, o vairuotojas sako, „buvo įtrūkęs“, draudimo kompanija gali atmesti ieškinį. Ypatingai su senais baldais – jie ir taip dažnai yra su mikro įtrūkimais.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Sąžiningai pasakius, retai. Vokietija saugi šalis, o mūsų vairuotojai saugo savo turtą. Bet nutiko istorijų, kai neatsakingi vairuotojai išsikrauna dalinę siuntą parduotuvėje, parduoda pigiau ir dingsta. Tai yra nusikaltimas. Jei pasirinksite patikimą įmonę, kuri taki reputaciją, rizika minimali. Jei pasirinksite pigiausią pasiūlymą be sutarties... tada tikiukuosi, kad jūsų baldai labai patinka vairuotojui žmonai.

Kaip elgtis su muitinės (tarpinės sienos) tikrinimu?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES, tačiau kelyje gali būti mobiliosios kontrolės, ypač netoli Lenkijos sienos. Jie tikrina ar nevežate cigaretėms ar alkoholį. Jei jūsų baldai naudoti, jie gali klausti dokumentų, kad tai ne pavogta. Aš visada sakau – turėkite pasą arba asmens kodą, kad galėtumėte parodyti, kad tai jūsų nuosavybė. Kartais tikrinimas trunka valandą, viskas iškraunama... o vėliau sukraunama atgal. Tai nervuojantis procesas.

Ar yra kažkokių „pavojų“ su vokiškais keliais?

Vokietijos keliai greiti, bet ir taisykles ten laikosi griežčiau. Jei vairuotojas bus nufotografuotas viršijęs greitį (o mikroautobusams tenkina mažesnis greitis nei lengviesiems automobiliams), baudą gaus įmonė, bet vėliau gali būti problema. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje yra daug miestų zonų (Umweltzone), kur neleisti įvažiuoti senesniems dyzeliniams mikroautobusams. Jei vairuotojas nežino šios taisyklės, gaus baudą, kurią... gali perrašyti į jūsų sąskaitą, jei jame sutartyje to parašyta.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta pavargęs arba neblaivus?

Tai yra „raudona vėliava“. Jei matote, kad vairuotojas neblaivus – nedelsdami skambinkite policijai ir neduokite jam kelti krovinių. Pavargęs vairuotojas taip pat pavojingas. Aš pats kadais važiavau 20 valandų be pertraukos (jaunystėje), dabad žinau, kad tai buvo kvaila. Jei jūs matae, kad jis vargsta, pasiūlykite kavos arba paprašykite, kad jis pasistotų pailsėti. Saugumas svarbiau už laiką.

Papildomi klausimai ir atsakymai

Ar įmanoma pervežti labai jautrų daiktą, pvz., pianiną?

Taip, bet tik tam skirta mašina su liftu arba kelių vairuotojų komanda. Paprastas mikroautobuso baldų pervežimas į Vokietiją netinka pianinams, nes jie per sunkūs ir dideli. Reikia specialios technikos. Aš kartą bandžiau įvežti „Strojway“ pianiną į antrą aukštą be lifto – beveik nuslydome su kolega laiptais. Nuo to laiko aš sakau „ne“ pianinams be keltuvo.

Ką daryti su pakavimu?

Geriausia, jei jūs jau susirinksite baldus į dėžes arba apvyniosite plėvele (气泡膜). Jei neturite laiko, mes galime tai padaryti, bet tai papildomai kainuos. Pavyzdžiui, stalo apvyniojimas kainuoja maždaug 10-20 eurų, priklausomai nuo dydžio. Nereikia tikėtis, kad vairuotojas atveš „Apple“ parduotuvės lygio dėžę – jis naudoja paprastą stretch plėvelę.

Ar galima susitarti dėl iškrovimo tik tam tikru laiku?

Taip, galite. Bet vairuotojai dažnai važiuoja pagal savo ritmą. Jei jums reikia, kad būtų tiksliai 14:00, tai kainuos daugiau, nes jam gali tekti laukti mieste kelias valandas. Vokiški miestai dažnai turi zonos, kurioje galima stovėti tik 30 min (su mėlyna kortele). Jei vairuotojas užsiliks, gaus baudą. Taigi, laiko planavimas yra svarbus.

Ar reikia mokėti už uostą (muitinę) Vokietijoje?

Nee. Nėra jokio mokesčio už prekių įvežimą tarp ES šalių. Jei kas nors bando iš jūsų paimti pinigus „už muitinę Vokietijoje“, tai apgavystė. Vienintelė išlaida gali būti už prekių deklaravimą, jei tai yra komercinė siunta (parduodate), bet tai jūsų pirkėjo reikalas, ne vežėjo.

Kaip elgtis, jei vairuotojas pradeda reikalauti daugiau pinigų vietoje?

Tai negerai. Jei kaina buvo sutarta raštu ar įrašyta sąskaitoje, jis neturi teisės reikalauti daugiau. Kartais vyksta taip: vairuotojas pasiekia vietą, mato, kad nėra lifto ir sako „dabar bus 100 eurų daugiau, arba aš važiuoju atgal“. Tai šantažas. Tokiu atveju skambinkite įmonei, kurios jis dirba (jei žinote), arba policijai. Tokie „dėdės“ gadina mūsų reputaciją.

Ar galima pervežti augalus ar gyvūnus?

Augalus – taip, jei jie nekenksmingi (be dirvožemio kartais). Gyvūnus... tai sudėtingiau. Oficialiai, krovininiame mikroautobuse negalima vežti keleivių (ir gyvūnų laikomi keleiviais), nebent tai yra specialus transportas. Aš nesiūlyčiau vežti šunų ar kačių bagažinės skyriuje su baldais – jiems ten bus šalta ir baisu. Geriau rasti specialų gyvūnų pervežimą.

Ar derasi dirbti su tarpininkais (brokeriais)?

Yra daug platformų, kur užsiprenumeruojate pervežimą. Ten yra tarpininkai, kurie ima savo maržą. Jei norite pigiau – ieškokite tiesiogiai vairuotojo „Facebook“ grupėse. Tarpininkai garantuoja tikrumą, bet kaina aukštesnė. Aš pats dirbu ir su tarpininkais, ir tiesiogiai – viskas priklauso nuo tuo momentu esančio krovinio.

Ar reikia įsirašyti į sąrašą (expect list)?

Geriausia taip. Atiduokite vairuotojui sąrašą, ką jūs duodate. Paskui atiduokite aną kopiją gavėjui Vokietijoje, kad patikrintų. Vieną kartą man teko iškelti 40 dėžių, o gavėjas sakė, kad trūksta vienos. Po valandos paieškų paaiškėjo, kad ji pasislėpė po kita dėže. Sąrašas išgelbėja nuo nervų.

Ką daryti, jei gavėjo nėra namuose?

Tai klasika. Vairuotojas atvyksta, o nieko namie. Jis negali laukti amžinai. Dažniausiai įmonėse sutartyje parašyta, kad laukimas 30-60 min yra nemokamas, toliau – mokama valanda. Jei gavėjas neatsiliepia, krovinys gali būti vežtas atgal arba (blogiausiu atveju) paliktas sandėlyje už išlaikymo mokestį.

Ar svarbi metų laiką?

Žinoma. Žiemą keliai sliplios, dienos trumpos, tai užtrunka ilgiau. Vasarą – atvirkščiai, bet gali būti karšta ir vairuotojai greičiau pavargsta. Taip pat atostogų metu Vokietijoje gali būti didelės eisės. Geriausia planuoti baldų pervežimą mikroautobusu į Vokietiją rudenį arba pavasarį – tada kainos ir laikai optimaliausi (nors aš galiu klysti dėl orų prognozių, bet statistika rodo taip).

Galutinis patarimas

Pasirinkkite ne pigiausią, o patikimiausią. Užsiprenkite kavos vairuotojui – jums tai kainuos eurus 2, o jam suteiks energijos nešti jūsų svyruojantį stalą.

Išvada

Na, kaip jau supratote, tas dalykas nėra toks paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kas užsiima baldų pervežimu mikroautobusu į Vokietiją? Tai daugiau nei tik vairuotojai – tai visiška sistema, nuo dispečerių iki vairuotojų, kurie kovoja su spūstimis, blogu oru ir sunkiais kroviniais. Jei reikės patarimo arba pasiūlymo, visada galite kreiptis, svarbiausia – nebijokite klausti ir tikrinkite dokumentus. Sėkmės jūsų kelionėje ir tikiuosi, jūsų baldai atvyks sausai ir laiku. O jei kas nors nuvažiuos šiaip... na, visada galite paskambinti man, išversiu keletą nemalonių žodžių vokiškai.