Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kartu raskime geriausią sprendimą perkraustymui į Vokietiją: vadovas be pūstųjų žodžių
Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, laikas prabėgo taip greitai, kad nebesužiūrėjau. Per tą laiką mačiau viską – nuo tai, kaip žmonės bandydami sutaupyti gabena sofas atvirame priekaboje, kur vėliau atsiranda drėgmės dėmės, iki tų, kurie tiesiog pasiduoda ir sumoka už VIP paslaugas, nors jų tikrai nereikia. Perkraustymas į Vokietiją yra tarsi kasdienis duonos mūsų versle, bet kiekvienas kartas yra savitas. Vokietija arti, geografiškai netoli, tačiau biurokratiniai reikalai ir kelių eis taisyklės gali padaryti didelę skylę biudžete, jei nežinai, kur ieškoti. Štai kodėl svarbu kartu rasti geriausią sprendimą perkraustymui į Vokietiją, o ne pasikliauti pirmu sutiktu skelbimu internete.
Šiandien noriu jums papasakoti taip, kaip kalbėčiau su draugu ar gera klientu prie kavos puodelio. Be abejingų frazių, be „mūsų komanda visada pasiruošusi“ ir panašaus šlamščio. Jums reikalingi faktai, realios kainos ir žinojimas, ką daryti, kai kažkas nueina ne taip, kaip planavote. Pažiūrėkime, kaip tai veikia iš vidaus.
Kainos ir biudžetas: ką tikėtis iš tikrųjų
Kiek maždaug kainuoja perkraustymas į Vokietiją?
Tai visada pirmasis klausimas, ir jį suprantu. Kaina svyruoja labai stipriai priklausomai nuo to, kiek daiktų turite ir kur būtent Vokietijoje reikia važiuoti. Jei turite tik keletą dėžių ir kėdžių, gal sutalpinti į 3.5 tonų sunkvežimį su keliomis krovininėmis dalimis – tai gali kainuoti nuo 400 iki 700 eurų. Bet jei statote namą ir turite pilną konteinerio (arba 20 tonų sunkvežimio) krovinių, tai kalbame jau apie 2000–3000 eurų. Taip pat įtakos turi degalų kaina, kuri, kaip žinote, dabar nėra stabili. Vokietijoje taip pat yra mokesčiai už kelių naudojimą (vadinamieji mokesčiai už važiavimą keliais), kurie taip pat įeina į galutinę sumą.
Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?
Gerbti pinigai visada svarbu, bet čia turiu būti sąžiningas – pigiausias variantas dažniausiai baigiasi skausmingai. Esu matęs situacijų, kai žmogus sutiko su kaina, kuri buvo perpus žemesnė rinkos vidurkio, o paskui vairuotojas reikalavo papildomai pinigų pusiaukelėje, nes, jo žodžiais tariant, „krovinių buvo daugiau nei numatyta“. Kartu raskime geriausią sprendimą perkraustymui į Vokietiją, kuris būtų ne tik pigus, bet ir saugus. Žiūrėkite ne tik į skaičius, bet ir į tai, kas įskaičiuota – ar pakavimas, ar draudimas, ar krovimo darbai. Jei kažkas atrodo per gera būti tiesa, tai greičiausiai taip ir yra.
Kaip apskaičiuojamas tūris?
Tai dažnai būna painu. Mes esame įpratę skaičiuoti pagal tūrį – kubinius metrus (m3). Pavyzdžiui, standartinis „švediškas“ spinta užima apie 1–1.5 m3. Jei suskaičiuosite, kad jums reikia 15 m3, tai reiškia, kad tai bus pusė 40 pėdų konteinerio arba didesnė dalis sunkvežimio. Kartais klientai bando sakyti „aš turiu tik mažų daiktų“, o paskui atvažiuoja ir pasirodo, kad turi tris pianinus (geriau sakyčiau vieną pianiną ir daug baldų). Neteisingai nurodytas tūris sukelia didžiausių nesusipratimų, todėl geriau perexaguoti, kad netektų vėliau ieškoti papildomo transporto.
Ar kainuoja brangiau, jei reikia išnešti daiktus iš 4-o aukšto be lifto?
Taip, ir tai aišku. Krovikai nėra robotai, o nešti sofos laiptais žemyn – tai sunkus darbas. Paprastai kiekvienas aukštas be lifto arba ilga nešimo kelionė (pvz., nuo gatvės iki namo pro kiemą) kainuoja papildomai. Pavyzdžiui, jei turguje nurodoma kaina „prie durų“, tai reiškia, kad sunkvežimis stovi prie jūsų namo, o jei jis negali prievažiuoti arba reikia lipti į aukštą, bus taikomas mokestis už „rankinį krovimą“. Verta tai apgalvoti iš anksto ir pasirūpinti, kad būtų kur pastatyti mašiną, bent jau trumpam.
Ar galima sumokėti grynaisiais pinigais?
Daugelis klauso, ar galima atsiskaityti „vokiškais“ arba „lietuviškais“ pinigais vietoje sąskaitos. Didesnėms firmoms tai dažnai būna problematic dėl apskaitos taisyklių (pavojinga vežti grynųjų per sieną), tačiau mažesnių pervežėjų tai daro. Bet turėkite omenyje – jei sumokėsite grynaisiais be dokumento, ir kažkas nutiks su kroviniu kelyje (pavyzdžiui, užpliks lietus per atvirą priekabą, nors tikėjotės uždangos), neturėsite jokių įrodymų, kad buvote sudarę sandorį. Sąskaita-faktūra visada yra jūsų draugas. Tačiau jei sutariate su individualiu vairuotoju, dažnai būtent grynaisiais viskas ir vyksta greičiau.
Kas daro įtaką galutinei kainai?
Be jau minėto tūrio ir atstumo, dar vienas dalykas yra pakuojamos medžiagos. Jei neturite savo dėžių, jas reikės nupirkti iš pervežėjo. Taip pat, jei kelyje Vokietijoje reikės gauti specialų leidimą važiuoti sunkiaisiais sunkvežimiais (pvz., Miuncheno centre arba senamiestyje), tai taip pat kainuoja. O dar yra toks dalykas kaip „kelionės užklausos“ – jei reikia važiuoti tik tam tikru laiku, pvz., naktį ar savaitgalį, vokiečiai už tai moka brangiau. Ir žinoma, degalai... dar kartą paminėsiu degalus.
Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?
Nebūtina vadinti juos paslėptais, bet yra tokių, apie kuriuos neatsimena paklausti. Pavyzdžiui, mokestis už užstatą (vokiškai Kaution), jei nuomojate butą Vokietijoje ir reikia palikti švarų butą, o pervežėjas padeda išnešti šiukšles į konteinerį. Tai dažnai nėra įtraukta į pagrindinę kainą. Taip pat gali būti mokestis už laukimą – jei vairuotojas atvyksta į vietą, o raktų nėra, jis laukia valandą, du, tris... Laikas – pinigai, tai ne vokiška pasakė, bet mūsų.
Dokumentai ir muitinė: be šio „zondo“ nepraeisi
Ar reikalingi T1 dokumentai?
Tai, matyt, svarbiausias klausimas, kai keliate į Vokietiją iš Lietuvos. Nors abi šalys yra ES, muitinės kontrolės gali būti, ypatinga kai važiuojate su profesionaliu transportu. Jei daiktai yra naudoti ir jūs juos perkinate į nuolatinę gyvenamąją vietą, dažniausiai galima naudoti T1 dokumentą arba deklaraciją, kad tai nėra prekybinis krovinys. Be to, jeigu vairuotojas turi TIR knygelę, tai viskas tvarkingai užrašoma. Jei šitų dokumentų nėra, gali būti didelės problemos pasienyje, net jei techniškai tai vidinė ES siena. Vokietai su tuo labai griežti.
Kaip suformuluoti daiktų sąrašą?
Nereikia rašyti „maža raudona dėžė“ ar „keletas drabužių“. Muitininkai mėgsta konkretumą. Rašykite: „sofa, 2 vietos, medinis, naudotas“, „virdulys, nerūdijantis plienas“, „drabužiai, 10 dėžių, naudoti“. Jei sąrašas per vagus arba per neaiškus, gali pradėti kibti. Kartais nukrenta ant akmenų (o čia galvojau ant galvos), kai žmogus užrašo „baldai“ viena eilute. Tada gali tekti iškrauti visą sunkvežimį ir rodyti kiekvieną detalę. Patikėkite, jums to nereikia. Kartu raskime geriausią sprendimą perkraustymui į Vokietiją, kuriame sąrašas būtų tvarkingas.
Ką daryti su technika ir elektronika?
Elektronika dažnai kelia įtarimų, ypač jei jos daug (pvz., 5 nešiojami kompiuteriai vienam žmoguiui). Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kurie naudoti namuose, paprastai problema nėra. Jei tai nauja, nešifruota technika, gali būti įtarimų dėl prekybos. Geriau visus prietaisus su serijiniais numeriais užrašyti į sąrašą, nurodyant, kad tai naudota buitinė technika. Vokiški muitininkai turi savo „profiling“ sistemą, jei mata daug technikos, gali sustabdyti tik patikrinimui.
Ar galiu vežti maistą?
Asmeniniam naudojimui – taip, bet ne per daug. Negalima veži pusės kiaulės ar kelių maišų miltų, tada tai jau bus įvertinta kaip komercinis krovinys. Keli pakeliai dešros, sūrio, konservų – tai dažnai važiuoja be problemų. Tik žiūrėkite, kad nebaigtų galiojimo laikas, nes tuomet gali pradėti rūpintis sanitariniais reikalais. Vaisiai ir daržovės taip pat griežtai kontroliuojami, ypač jei nėra ant jų ženklų (kaip supratau, reikia suprasti kilmę). Geriau maistą suvalgyti čia, o ten nusipirkti naujo, juk „Lidl“ ten visur.
Ar reikia vertimo dokumentų į vokiečių kalbą?
Daugelis profesionalių firmų tai daro automatiškai. Jei ruošiate sąrašą patys, lietuviškai dažnai užtenka, jei vairuotojas moka vokiškai ir gali paaiškinti. Bet jei incidentas įvyksta ir reikia eiti į biurą, verte turėti vertimą. Aš visada patariu pagrindinius dalykus, pavyzdžiui, transporto sutartį ar T1 dokumentų dalis, turėti bent angliškai arba vokiškai. Labai lengva praslysti pro raktus, kai suprasti ne kas.
Kas daryti, jei prarandu daiktą kelyje?
Čia turiu būti griežtas. Jei sudarėte sutartį ir turite draudimą, viskas tvarkoma per draudimo kompaniją. Bet jei vežėte „svetainės draugo“ brolė be jokio popieriaus... tada labai sunku gauti atlyginimą. Būtinai pasirašykite krovinių priėmimo - perdavimo aktą (vadinamą CMR sąskaita), kuriame nurodyta, kiek dėžių buvo užkrauta. Jei atvykstate 10 dėžių, o paskui jų yra 9, tada galima reikalauti. Be to, užsirašykite prarastų daiktų vertę (nuotraukos padeda labai daug).
Ar reikia deklaruoti automobilio pervežimą?
Jei pervežiate asmeninį automobilį kaip krovinį (ne jį vairuodami), tai reikalingas atskiras procesas. Automobilis turi būti užregistruotas sistemoje, o jo numeriai uždengti specialiu maišeliu arba pervežimas turi būti įformintas kaip technikos pervežimas. Negalima tiesiog užsimesti automobilį į sunkvežimį kaip sofos. Vokietijos policija mėgsta tokius dalykus tikrinti. Ypač jei automobilis brangus.
Logistika ir organizacija: kas vyksta iš tikrųjų
Kiek laiko trunka kelionė?
Paprastai tai trunka 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kur tiksliai Vokietijoje važiuojate. į Berlyną ar Hamburgą nuvažiuojame greičiau, o į Miuncheną (kuris pietuose) jau ilgiau. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką – jis negali vairuoti 10 valandų iš eilės be pertraukos. Jei pasakyta „atvešime rytoj“, o vairuotojas išvažiavo vakare, tai gali reikšti, kad atveš užparryt. Geriau klausti ne „kada atvyksite“, bet „kada išvykstate“.
Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?
Techniškai – taip, jei yra vietos (lova arba sėdynė keleiviui). Tačiau dauguma firmų to nedaro dėl draudimo priežasčių. Jei įvyksta avarija ir sužeidžiamas keleivis, kuris nėra įrašytas į vairuotojo kortelę, draudikas gali nemokėti. Esu mačęs atvejų, kai žmonės važiuodavo su savo šunimis ar katėmis – tai taip pat sudėtinga dėl sanitarijos ir karantino taisyklių (nors šunys su pasais dažnai leidžiami). Visada geriau šį klausimą aptarti iš anksto, kad nebūtų nepykčio.
Kaip pasiruošti dienai išvykimo?
Nereikia, kad viskas būtų įpakuota į maišus. Geriausia, kai dėžės yra uždarytos ir pažymėtos (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“). Tai greitina iškrovimą Vokietijoje. Jei dėžės bus atviros ar susmegiotos, gali nukristi ir subyrioti. Vokietijos gyventojai (arba jūsų naujieji šeimininkai) to nemėgsta. Be to, pasirūpinkite, kad pervežėjui būtų kur pastatyti mašiną – jei gatvė yra per siaura, gali tekti nešti daiktus 200 metrų.
Kas vyksta, jei sunkvežimis sugenda?
Tai reta, bet įmanoma situacija. Gali sprogti padanga arba užgęsti variklis. Tokiu atveju mes kviečiame techninę pagalbą. Jūsų užduotis – ramiai laukti. Kartais tai užtrunka valandą, kartais – pusę dienos. Geriausios firmos turi planą „B“ ir gali siųsti kitą sunkvežimį papildomai, jei šis nebegali važiuoti. Negaliu būti 100 proc tikras, kad kiekvienas nedidelis pervežėjas turi tokį rezervą, todėl verta pasitikėti didesniais.
Ar galima užsakyti iškrovimą tik savaitgalį?
Vokiškose miestų dalyse, ypač gyvenamuosiuose rajonuose, griežtai reglamentuota, kada ir kur gali važiuoti sunkvežimiai. Savaitgaliais daug kur draudžiama būti dideliems transporto priemonėms dėl triukšmo. Jei reikia iškrauti sekmadienį, reikia gauti specialų leidimą iš miesto savivaldybės (Verkehrsbehörde), o tai kainuoja ir laiko. Geriausia planuoti iškrovimą darbo dienomis.
Kokio tipo sunkvežimiai naudojami?
Naudingiausi yra 3.5 tonų sunkvežimiai, kurie atrodo kaip dideliai furgonai. Jie gali važiuoti beveik visur, kur gali važiuoti paprastas automobilis. Didesniems kroviniams naudojami 7.5 arba 12 tonų sunkvežimiai su uždaromis kabinais. Jei krovinys tikrai milžiniškas, tai tada jau 20 tonų su priekaba. Bet į senamiestį toks neįvažiuos. Svarbu pasakyti apie vietos sąlygas iš anksto.
Kaip elgtis su parkavimu Vokietijoje?
Čia dažnai kyla problemų. Jei vairuotojas sustojo „ne toje vietoje“, gali gauti baudą, kurią teks mokėti klientui (arba pasidalyti). Kai kurie namai turi specialius „Lieferzone“ (pristatymo zonas) pažymėtas mėlyna spalva. Jas reikia užimti. Jei tokios nėra, reikia ieškoti legalios vietos netoli. Kartais reikia statyti „stabdžių“ (triukšminius) ženklius, kad neapvažiuotų kiti automobiliai.
Ar galima sekti kroviniu realiu laiku?
Daugelis šiuolaikinių firmų turi GPS sekimą. Galiu paduoti nuorodą, kur matosi, kur dabar yra mašina. Tai padeda planuoti savo laiką, ypač jei reikia atiduoti raktus ar susitikti su agentu. Tačiau nereikia skambinti vairuotojui kas pusę valandos ir klausti „kur jūs“. Jis vairuoja ir negali kalbėti. Pasitikėkite technologija.
Ką daryti, jei butas Vokietijoje dar neparengtas?
Kartais įvyksta taip – atvykstate, o raktų nėra, arba dar nebaigta remontas. Tada reikia galvoti apie sandėliavimą. Kartu raskime geriausią sprendimą perkraustymui į Vokietiją, kuris apima ir laikiną sandėliavimą (pvz., prie Miuncheno arba Frankfurto). Tai kainuoja, bet geriau nei laukti su pilnu sunkvežimi kieme ir mokėti vairuotojui už laukimą. Sandėliai Vokietijoje saugūs, bet brangūs.
Specifiniai atvejai ir nesklandumai (kai kažkas nueina ne taip)
Ar saugu vežti brangius daiktus ( paveikslus, juvelyrus)?
Brangius daiktus reikia apdrausti papildomai. Standartinis draudimas dažnai apima tik tam tikrą sumą (pvz., 10 EUR už kg). Jei turite paveikslą, kuris kainuoja 5000 EUR, o jis sveria 5 kg, draudimas nebus padengęs visos sumos. Būtinai paskelbkite apie brangius daiktus iš anksto ir susitarkite dėl „All risk“ draudimo. Geriau juos vežti asmeniškai, jei įmanoma.
Kas daryti, jei bute yra siauri laiptai?
Tai klasika. Vokietijose senosiuose namuose laiptai dažnai yra vingiuoti ir siauri. Standartinė sofa gali tiesiog nepraeiti per viršų. Tada reikia kelti per langą su kranu. Tai kainuoja labai brangiai. Aš visada klausiu iš anksto apie laiptų plotį ir aukštį. Jei nežinote, sužinokite iš savo agento Vokietijoje, kad netyčia nesusidurtumėme su tokia situacija vietoje.
Ar reikia išmontuoti baldus?
Didesnius baldus (lovas, spinteles, didelius stalus) visada rekomenduojama išmontuoti. Tai sumažina pažeidimo riziką ir leidžia taupyti vietą. Jei nesumontuosite, gali tekti išmontuoti bėgyje, o tai ne visada įmanoma su šaltuoju oru lauke arba kieme. Montavimas/išmontavimas paprastai kainuoja papildomai, bet už tai verta.
Kaip su jumis susisiekti, jei aš esu Vokietijoje, o jūs Lietuvoje?
Šiandien viskas vyksta per WhatsApp arba el. paštą. Nebūtina būti telefonu. Siunčiame nuotraukas, jei kažkas pažeista. Parašome pranešimus. Jei kalbamasi skirtingomis kalbomis, naudojame vertėjus. Svarbu tik turėti gerą ryšį, nes jei vairuotojas negali prasiliesti į butą, jis užstrigs.
Ar galiu veži dviratį arba motociklą?
Taip, dviračiai dažnai vežami, juos reikia uždengti apsaugine plėvele, kad nesuteptų kitų daiktų. Motociklą reikia fiksuoti specialiais diržais, kad jis nenukristų. Taip pat reikia nurodyti, kiek degalų yrate baku – geriausia, kad būtų beveik tuščia, dėl ugnies saugumo.
Kokios yra dažniausios problemos su kaimynais Vokietijoje?
Vokiečai labai mėgsta tvarką ir ramybą. Jei vairuotojas pradės triukšmingai krauti daiktus 6 valandą ryto, kaimynai gali paskambinti policijai. Mes stengiamės laikytis taisyklių, bet kartais įvyksta nesklandumų. Gerai, jei bute jau kas nors gyvena ir gali atiduoti raktus – kitaip gali būti krizė.
Ar įmanoma susitarti dėl mokėjimo atidėjimo?
Didesnėms ir patikimoms firmoms – įmanoma, reikalaujant 30% avanso. Tačiau maži pervežėjai dažnai reikalauja sumokėti iš karto, kai krovinys užkrautas. Jie niekaip nenori rizikuoti važiuoti į Vokietiją be garantijos, kad gaus pinigus. Tai suprantama – verslas yra verslas.
Kas nutinka su statybinėmis atliekomis?
Jei perkeliate namus ir ten yra statybinių atliekų (plytų, cemento maišų), jų negalima vežti kartu su baldais. Tai turi būti atskiras krovinys, ir jis turi būti vežamas į specialią statybinių atliekų sąvartyną Vokietijoje, kur taip pat mokamas mokestis. Negerai tiesiog mesti tai į mišką, baudos ten milžiniškos.
Ar galima įtraukti daiktų į krovinių sąrašą jau esant Vokietijoje?
Jeigu pamiršote užrašyti kažką, galima papildyti sąrašą iki tol, kol nepasiekėte sienos arba muitinės zonos. Bet jei jau esate Vokietijoje ir randate, kad trūksta dėžės, tą dėžę teks laikyti kaip „nerasta“ arba reikės daryti naują dokumentaciją, kas yra painu. Geriausia suskaičiuoti du kartus čia, Lietuvoje.
Ar reikia rūpintis draudimo polisu pats?
Dauguma įmonių turi savo transporto draudimą, kuris dengia krovinius (CMR draudimas). Tačiau šis draudimas turi limitą. Jei turite labai brangų turą, patariu pasidaryti savo „Household goods moving“ draudimą pas savo draudiką Lietuvoje. Tai suteikia daugiau ramybės, ypač kai kalbame apie antikvariatą ar lobius.
Išvada
Na, štai ir viskas. Kaip matote, kartu raskime geriausią sprendimą perkraustymui į Vokietiją nėra taip sunku, jei žinote, į ką reikia atsižvelgti. Svarbiausia – nebūkite ašarūs, jei kas nors negerai, ir nedarykite sprendimų paskutinę minutę. Planavimas ir tvarkingi dokumentai yra pusė sėkmės. O jei vis tiek abejojate – skambinkite, pasikalbėsim, paaiškinsiu. Gerai kelionės (ir sėkmingo išsikraustymo)!