Kaip susiplanuoti siuntų transportavimą į Vokietiją dalimis: tiesa be apgaudių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena – klausimas apie tai, kaip susiplanuoti siuntų transportavimą į Vokietiją dalimis, visada kelia daugiau galvos skausmo nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vokietija arti, tačiau logistika ten yra kaip tikslus mechanizmas, į kurį nepataikęs vienas grąžtas viską sugadina. Dažnai klientai galvoja, kad tiesiog reikia iškviesti sunkvežimį ir padėti dėžę, tačiau su daliniais krovinais (LTL) viskas yra kur kas sudėtingesnė. Čia ne tik apie vairuotojus, bet ir apie terminalus, konsolidaciją, dokumentus ir tas begalines eilės prie „Hansa“ terminalų. Jei norite, kad prekės pasiektų gavęją laiku ir nesusižlugdytų, reikia žinoti keletą smulkmenų, kurias paprastai nepasakoja paprasti brokeriai.

Pagrindai ir tai, ką reikia žinoti pradedantiesiems

Kas tas dalinis krovinys ir kodėl visi su juo kovoja?

Dalinis krovinys, arba LTL (Less than Truckload), yra tada, kai tavo siunta neužpildo viso sunkvežimio. Paprasčiau kalbant, tu daliniesi viena mašina su kitais klientais. Kaip susiplanuoti siuntų transportavimą į Vokietiją dalimis? Iš esmės, turi suprasti, kad tavo prekės kels iš Lietuvos į kažkokį terminalą, ten lauks, kol surinks kitą „gabalą“, tik tada važiuos toliau. Tai ne tiesioginis maršrutas. Žmonės dažnai nusivilia, kai sužino, kad siunta „stovi“ Kelne arba Frankfurte dvi dienas, tačiau tai normalu, jei nori sutaupyti pinigų. Tiesiog reikia tai sužinoti iš karto, o ne tada, kai klientas skambina ir kelia šauksmus.

Ar verta taškyti kiekvieną centą planuojant biudžetą?

Sakyčiau, ne. Žinoma, kaina svarbu, bet jei bandysi taupyti ant kas kasininko arba mažiau patikimos kompanijos, gali baigtis labai liūdnai. Pats maždaug prieš penkerius metus padariau klaidą – pasirinkau pigiausią variantą vienam klientui į Miuncheną. Rezultatas? Siunta važiavo savaitę, viena dėžė buvo sutrypta, o vairuotojas nebeatsiliepė į telefonus. Taigi, kai planuoji siuntų transportavimą į Vokietiją dalimis, žiūrėk ne tik į eurų sumą, bet ir į tai, kas įeina į ją – draudimas, palydovinės dokumentai, galimybė sekti krovinią realiu laiku. Taupyti čia reikėtų tik tada, jei siunta nėra skubu ir turi mažą vertę.

Kiek laiko tikrai užtruks šis procesas?

Niekas negali pasakyti 100 proc. tiksliai, bet yra standartai. Įprastai, jei viskas gerai, tai truksta nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tačiau prisimenu vieną atveją, kai dėl greitojo eismo „Stau“ ant A9 autostrados vairuotojas pavėlavo į terminą, ir mūsų siunta su elektronika dingo sistemoje porai dienų. Buvome tikri, kad ją pavogė, bet ji tiesiog buvo „užstrigusi“. Taigi, planuok laiką su atsarga, ypač jei prekės skubios. Nėra nieko blogiau, nei paaiškinti vokiškam klientui, kad jo detalių nėra, nes vairuotojui reikėjo poilsio.

Ar galima vežti bet ką daliniais krovinais?

Ne viskas. Yra dalykų, kuriuos geriau vežti pilnu mašina (FTL). Pavyzdžiui, brangus medicinos prietaisas arba labai trapus baldus turiu omenyje. Kai keletą kartų perkrauname siuntas viename sunkvežimyje, visada egzistuoja rizika, kad kažkas pasislinks arba užguls ant kito. Jei turi kažką labai jautraus, kalbėkis su vadybininku apie papildomą fiksavimą arba dėžių tipus. Negalima tiesiog uždėti užrašą „Trapu“ ir tikėtis, kad vokietis vairuotojas su tuo kažką padarys – jis dažnai neturi laiko to sužinoti.

Kokius dokumentus būtina paruošti iš anksto?

Būtinai komercinė sąskaita ir pristatymo lapas (delivery note). Vokiškai rinka yra labai griežta dėl dokumentų. Jei sąskaitoje bus klaida prekės kodui (HS kodas) arba svoriui, siunta gali užstrigti muitinėje net jei tai yra vidur ES važiavimas (taip, taip, patikrinimai vyksta). Ir viena svarbi detalė – visi dokumentai turi būti ant kiekvienos dėžės arba paletės. Buvo atvejis, kai klientas dokumentus padėjo tik į vairuotojo kabiną, o terminale juos pamiršo, ir mes porą valandų ieškojome to dėžėsnumerio. Nereikia mums to pakartoti.

Biurokratija, Vokietijos specifika ir nemaloniai netikėtumai

Kodėl vokiečiai taip griežti dėl paletės kokybės?

Tai jų kultūra. Vokietijoje egzistuoja paletų keitimo sistema (EPAL), ir jei tavo paletė yra sulaužyta, purvina arba netinkamo dydžio, jie gali atmesti siuntą arba pareikalauti didelių pinigų už „pakeitimą“. Kartais net nenujungi, kad tokia paprasta kaip medinė lenta gali sukelti tiek problemų. Kelionės metu paletės patiria apkrovą, tačiau jei išsiunti ką nors ant „kiečio“ (t.y. senos, suretos lentos), neliksi nusivylęs. Geriausia investuoti į geras, europines paletes (EUR 1), jeigu nori, kad viskas vyktų sklandžiai.

Kaip elgtis, jei vairuotojas atsisako įvežti krovinį į sandėlį?

Tai gana dažna situacija. Vairuotojai dažnai sako, kad jų sunkvežimis „per didelis“ arba „negali įvažiuoti“ į miesto centrą (taip vadinami „Umweltzone“ – ekologinės zonos). Vienišą kartą teko siuntą į Berlyną perkrauti į mažesnį sunkvežimį (t.y. 7.5 tonų), nes 40 tonų gigantas tiesiog neturėjo leidimo važiuoti pro vartus. Tai papildomi kaštai ir laiko nuostoliai. Nuo ko priklauso sėkmė? Nuo to, iš anksto paklausai savo vokiško partnerio, ar jis turi keltuvą, ar yra pakankamai vietos manevruoti.

Ar tikrai reikalingas draudimas siuntų transportavimui į Vokietiją dalimis?

Privalomai. Nemanau, kad kažkas nori rizikuoti. Kai siunta keliauja kartu su kitomis, yra didesnė tikimybė, kad ji bus pažeista perkrovimo metu arba, Dievas gindint, bus avarija. Esu matęs, kaip ugniagesiai Vokietijoje išardė visą sunkvežimį, nes užsidegė viena dėžė su chemija. Kiti kroviniai buvo sutepti arba apdegę. Jei neturi draudimo, tavo nuostoliais užsiims tavo kompanija. O draudimas kainuoja nedaug, palyginti su prekių verte. Tai ne vienas tas dalykas, kurį galima „užmiršti“.

Kas daryti, jei dingsta krovinys?

Pirmiausia – neskubėk panikuoti, nors aš pats būčiau panašus. Kartais sistemoje tiesiog pasnigdo informacija. Vieną kartą mums klientas sakė, kad siunta neatėjo, nors vairuotojas pasirašė dokumentus. Pasirodo, vokiškas sandėlininkas užregistravo ją kitame skyriuje. Reikia skambinti tiesiai į terminalą, o ne tik savo brokeriui. Jei po 24 valandų nieko aiškaus nėra – pradėk rašyti pretenzijas. Vokietijoje viskas veikia pagal taisykles, todėl teisiniai žingsniai čia veikia efektyviau negur mūsų vietose.

Ar galima planuoti eksportą šeštadieniu?

Techniškai galima, bet praktiškai – nerekomenduočia. Vokietijoje dauguma terminalų ir sandėlių nedirba šeštadieniais (išskyrus kai kuriuos didžiuosius prekybos centrus). Jei tavo siunta atvyks šeštadienį, ji ten stovės iki pirmadienio. Ir dar blogiau – jei ji nespės į terminalą prieš užsidarant, gali likti tiesiog kieme. Žiema tai pavojinga dėl šaltumo, o vasarą dėl drėgmės. Geriau planuoti išvyką, kad krovimas būtų pirmadienį ar antradienį, tada turi didžiausią šansą praeiti per savaitę.

Kaip susiplanuoti siuntų transportavimą į Vokietiją dalimis, jei prekės netelpa ant vienos paletės?

Tuomet tai vadinama „kruoša“ arba neformaliu kroviniu. Čia reikia ypatingo dėmesio. Vairuotojas gali atsisakyti įkrauti, jei prekės nėra surenkamos į vieną vientisą bloką, nes gali užgriūti važiuojant. Aš visada patariu klientams susirasti dėžes arba sutvirtinti viską įvynioju į pleistrą (stretch). Jei tiesiog užmesi kelis maišus ant grindų sunkvežimio – gali būti tikras nedarbas. Vokietijos vairuotojai yra profesionalai ir jie nemėgsta rizikuoti savo atsakomybe dėl blogai supakuotų krovinių.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir kaip nesukti galvos

Kodėl kaina svyruoja kiekvieną kartą?

Tai priklauso nuo kuro kainos (kas kažką), vietos terminuose ir paklausos. Vasarą, kai viskas savaime gyva, kainos šoka, nes sunku rasti vietą. O žiema? Kartais būna pigiau. Taip pat įtakos turi ir eurai. Be to, yra toks dalykas kaip „minimum charge“ – minimalus mokestis. Jei turi siuntą, kuri svorio tik 50 kg, o ji užima 1 vietą, tu moki už visą vietą. Daugelis to nesupranta ir galvoja, kad apgaudinėjame. Tai ne apgaule, o logistikos taisyklės.

Ar yra kokios nors paslėptos išlaidos apie kurias reikia žinoti?

Žinoma, visada yra. Dažniausiai tai yra „adreso korekcija“. Jei pateiksi neteisingą postkodą arba gatvės pavadinimą, vairuotojas gali pareikalauti papildomų pinigų už laiką, praleistą ieškant vietos. Taip pat gali būti mokestis už „Long tail“ – t.y. kai sunkvežimis turi atsisukti į labai sunkiai pasiekiamą vietą. Vokiškose kaimo vietovėse keliai siauri, ir vienas neatsargus manevras gali kainuoti šimtus eurų. Visada patikrink adresą du kartus prieš siunčiant užsakymą.

Ar galima sutaupyti renkantis ilgesnį maršrutą?

Kartais taip, bet rizikinga. Pvz., jei siunčia į Niurnbergą, o vairuotojas važiuoja pro Miuncheną, gali būti pigiau, jei jis sutinka numesti krovinią. Tačiau kas jei jis užstringa? Tada tavo siunta keliauja priešinga kryptimi. Paprastai aš nedraudžiu tokių variantų, jei klientas tikrai nori greito pristatymo. Tačiau jei laiko nėra – klausyk savo brokerio, gali būti, kad jis turi gerą pasiūlymą tuometiniame maršrute. O jeigu jis pasiūlys ką per brangų – gali sakyti tiesiogiai, kad ieškosi kito.

Kodėl kai kurios firmos siūlo neįtikėtinai žemas kainas?

Turi būti atsargus. Jei kaina žymiai žemesnė nei rinkos vidurkis, tai reiškia, kad kažką slepia. Gali būti, kad jie naudoja senus sunkvežimius, kuriems dažnai lūžta, arba (kas blogiau) jie gali būti nepatikimi mokėtojai. Girdėjau istorijų, kai tokioms firmoms atiduoda krovinį, jos paima pinigus iš kliento, o savo vairuotojams nebeišmoka. Rezultatas – krovinys užstrigsta Lenkijoje arba prie pat sienos. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad tavo prekės saugios.

Kaip susiplanuoti siuntų transportavimą į Vokietiją dalimis ir visgi neišleisti viso biudžeto?

Geriausias būdas – konsoliduoti. Jei turi daug mažų siuntų į vieną regioną, pabandyk jas sujungti. Pavyzdžiui, jei turi 5 siuntas į Tiuringiją, gali susitarti dėl vienos mašinos dalies. Taip taupoji vietą terminale ir laiką. Be to, jei gali laukti, nekvaizk skubos. Skubos mokestis (urgent) dažnai padvigubina kainą. Planuok išvykas savaitės pradžioje, tada tikimybė gauti gerą vietą yra didesnė.

Ar verta derėtis dėl kainos su vadybininku?

Visada verta pabandyti. Mes esame žmonės, ne robotai. Jei turi didesnį krovinį arba numate ilgalaikę bendradarbiavę, galiu pasiūlyti nuolaidą. Tačiau nederauk dėl kiekvieno euro. Kai kas priklauso nuo to, kaip su tavimi kalbėjasi. Jei būnai mandagus ir aiškus, aš visada stengiuosi padėti. Jei tik šaukiai ir reikalauji... na, tada gauti geriausią pasiūlymą bus sunkiau. Žmogiškas santykis čia daro didelę įtaką.

Techniniai niuansai, apie kuriuos niekas neklausia, bet turėtų

Kuo skiriasi pristatymas „prie durų“ (to door) nuo terminalo pristatymo?

„Prie durų“ reiškia, kad vairuotojas atvažiuos tiesiai į tavo sandėlį arba parduotuvę. Terminale reiškia, kad turi pats nuvažiuoti paimti siuntą (išsirinkti ją). Dauguma Lietuvos eksportuotojų renkasi „prie durų“ variantą, nes Vokietijoje terminalai gali būti toli nuo miestų centro. Be to, jei siunta didelė, reikės samdyti savo transportą iš terminalo. Paprastai „to door“ yra brangesnis, bet sutaupai nervų. Ypač jei dar neturi savo sunkvežimio Vokietijoje.

Kokios yra specifinės Vokietijos šventės, kurios gali sugadinti planus?

Vokietija turi daugiau federacinių švenčių nei Lietuva. Kas dėl to? Kiekviena žemė gali turėti savo šventes. Pavyzdžiui, Bavarijoje gali būti šventė, kios Šiaurės Reino-Vestfalijoje dirbama. Jei planuoji siuntą tokia diena, gali būti, kad gavėjo sandėlis bus uždarytas. Viską reikia patikrinti iš anksto (geriausia pasiklausti kliento). Aš vieną kartą nusižiaugėau, kad siunta atvyks penktadienį, bet ten buvo „Trećiosios Velykos“ (kažkokia keista kita diena), ir viskas stovėjo iki pirmadienio.

Ar reikia specialių leidimų dėl sunkiasvorių transporto?

Vokietijoje yra griežti apribojimai dėl svorio ir vietų. Naktimis ir šventinėmis dienomis sunkvežimai negali važiuoti. Taip pat yra takų, kur galima važiuoti tik su tam tikru svoriu. Jei tavo krovinys yra labai sunkus (pvz., metalo laužas), reikia gauti leidimus. Bet jei tai įprastas dalinis krovinys (iki 24 tonų), dažniausiai problemų nėra, jei vairuotojas laikosi taisyklių. Nereikia sau galvos sukti, jei neveži kas per didelio.

Kaip užtikrinti, kad prekės nebus drėgnos?

Vokietijoje oras gali būti keistas – lietaus daug. Kai siunta kelionėje tampa terminaluose, ji gali būti neapsaugota. Reikia naudoti vandeniui atsparias dėžes arba uždengti paletes pleistru viršuje. Buvau matęs, kaip atvyko drėgnos popieriaus rąstai, nes vairuotojas paliko atidarytą tentą lietui. Tokiu atveju draudimas padeda, bet laiko nuostoliai niekur nedings. Geriau užkirsti kelią iš karto. Užsidėk pleistrą net jei oras saulėtas – niekada nežinai, kas bus Vokietijoje po 10 valandų.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių kompanijų siūlo GPS stebėjimą, tačiau jis ne visada tikslus. Kartais GPS rodo, kad sunkvežimis stovi vietoje, nors jis tik važiuoja lėtai eisme. Ir atvirkščiai. Geriausias būdas – tiesiog skambinti vairuotojui (jei turi jo numerį) arba diskutuoti su savo vadybininku. Aš visada sako savo klientams – jei nerodau atnaujinimo valandą, tai vadinasi, kad nieko nepasikeitė. Dažnai žmonės panikuoja be reikalo, kai siunta tiesiog laiko terminalo eilėje.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Vokietijoje gavėjas turi teisę atmesti siuntą, jei ji pažeista arba neatitinka dokumentų. Tuomet grąžinimo išlaidos krenta ant siuntėjo pečių. Reikia įsitikinti, kad gavėjas tikrai laukia šios siuntos (paskambinti jam iš anksto). Kartais įmonės bankrutuoja, o siunta jau važiuoja. Tada ji gali šliaužti po sandėlius mėnesį, kol aš sužinosiu, kur ją padėti. Tikrinimas prieš išsiuntimą yra būtinas.

Ar verta naudotis brokeriais arba tiesiogiai ieškoti vairuotojų?

Brokeriai turi platų tinklą, todėl gali rasti vietą greičiau. Jei bandysi ieškoti vairuotojo pats „Facebook“ grupėse, rizikuoji susidurti su sukčiais. Be to, brokeris užtikrina dokumentų tvarką. Aš, kaip brokerio atstovas (tiek aš esu), žinau, kurie vairuotojai patikimi. Be to, jei kažkas nutinka tarpininkaujant, turi su kuo kalbėtis apie atsakomybę. Tiesioginis ryšys su vairuotoju gali būti pigesnis, bet pavojingesnis.

Kaip susiplanuoti siuntų transportavimą į Vokietiją dalimis, jei prekės yra pavojingos (ADR)?

Čia reikia specialisto. Negali tiesiog taip padėti sprogmenų arba degių skysčių. Reikia specialių leidimų, ženklų ir patirties. Dauguma vairuotojų nenori vežti ADR dalinių krovinių, nes reikia daugiau dokumentacijos. Jei turi tokių prekių, pranešk apie tai iškart. Paslėpti informaciją apie pavojingą krovinią yra nelegalu ir gali baigtis baudomis bei teismo procesais, apie kuriuos net nenoriu galvoti.

Išvada

Galiausiai, viskas.sumažėja iki vieno – dėmesio ir kantrybės. Kaip susiplanuoti siuntų transportavimą į Vokietiją dalimis sėkmingai? Nesitikėk stebuklų, pasirūpink dokumentais ir pasiklausk patyrusių žmonių. Po 20 metų šioje srityje galiu pasakyti, kad geriausias klientas yra tas, kuris klauso ir nedaro spėjimų. Vokietija neleidžia klaidų, tačiau jei viską padarei teisingai, tavo prekės pasieks vietą laiku. Sėkmės keliuose ir tikiuosi, kad jūsų kroviniai niekada neprasmingai nešliaužs po vokiškus terminalus.