Kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos su patikimu vežėju?

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir žiūrėk, Vokietija – tai mūsų kasdienybė. Žmonės važiuoja dirbti, grįžta, vėl važiuoja. Bet kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos su patikimu vežėju, kad nesusiptaužytum su galva ir neišsiųstum savo senos sofos kur nors į Katovicus? Dažnai klientai sako: „o, tiesiog pakraukite ir vežkite“, bet realybėje yra daugiau smulkmenų. Čia ne tik apie tą sunkvežimį, kuris važinėja autobanu. Reikia pagalvoti apie dokumentus, dėžes, kurias reikia gauti (ir kur jas dėti po to), ir pačią vairuotojo psichologiją. Turiu omenyje, kad kai kurie vežėjai yra tiesiog... na, jūs suprasite. Štai trumpas vadovas, kaip tai padaryti be nereikalingo streso.

Paieška ir pradžia: kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos su patikimu vežėju be panikos

Kiek laiko iš tikrųjų reikia viską suplanuoti?

Nereikia laukti paskutinės minutės, tačiau ir per metus anksti pradėti nėra prasmės. Optimalus laikas – maždaug mėnesis ar du prieš kelionę. Tada turi laiko suderinti datas, surasti dėžių (jei nori savų, o ne nuomojamų) ir atsisveikinti su kaimynais. Vokietijoje viskas tvarkinga, tad jei žadėsi išvykti antradienį, gali būti, kad turgus arba didelis prekybos centras neleis išvažiuoti sunkvežimiui dėl ribojimų. Geriau pasitikslinti savo vietinę tvarką.

Ar verta rinktis didelias firmas ar mažus, vietinius vežėjus?

Didelės firmos turi savus standartus, bet dažnai yra brangios ir biurokratinės. Gali tekti kalbėtis su penkiais skirtingais vadybininkais, kurie nežino vieni ką kiti daro. Maži, vietiniau vežėjai, ypač tie, kurie dirba Lietuva-Vokietija maršrutu, dažnai yra lankstesni. Žinau vieną tokią iš Šiaulių – važinėja jau amžinai ir žino kiekvieną degalinę. Tačiau rizika yra ta, kad jei jo sunkvežimis sugenda, jis neturi atsarginio. Tenka pasitikėti intuicija.

Kodėl kainos skiriasi dvigubai tarp pasiūlymų?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Vienas siūlo už 500 eurų, kitas – už tūkstantį. Kodėl? Žiūrėk, pirmasis gali važiuoti su atviru priekaba, o Vokietijoje gali lyti. Antrasis gali imti už darbo rankas, kėlimus į trečią aukštą be lifto, draudimą ir degalus. Pigiausias variantas dažnai pasidaro brangiausias, kai sugenda televizorius arba reikia skubiai išsigydyti nugarą po kėlimo. Patikimas vežėjas niekada nedirba nuostolių, todėl per maža kaina turėtų įspėti.

Ar reikia matyti vežėją akis į akį prieš sutikdami?

Šiandien viską galima padaryti per telefoną ar WhatsApp, bet aš visada rekomenduoju susitikti, jei įmanoma. Bent pamatyti tą vairuotoją, kuris ves turtus. Jei jis atvažiuoja su sugadinta sunkvežimio kabina, elgiasi įniršęs arba atrodo, kad nemiega jau tris paras – bėkite. Gyvas kontaktas daug pasako apie tai, kaip vyks kelionė. Nors, žinoma, jei tu esi Miunchene, o jis Vilniuje, tai sudėtinga. Tada telieka tik rekomendacijos.

Kaip patikrinti, ar vežėjas ne sukčius?

Yra paprastas būdas – paprašyk asmens kodo ar įmonės kodo ir pažiūrėk Sodra ar Reester portalu (Vokietijoje -Handelsregister). Jei įmonė egzistuoja jau 10 metų, tai gerai. Jei įkurta prieš savaitę ir vardo „pervežimai“ – tai pavojinga. Taip pat pažiūrėk atsiliepimus, bet ne tuos, kurie parašyti prieš metus viena diena. O, ir dar vienas dalykas – jei jis prašo mokėti tik grynaisiais į rankas be sąskaitos, tai rimtas signalas (raudona vėliava).

Ar galima pasitikėti „Facebook“ grupių rekomendacijomis?

Ten gali rasti ir brangakmenį, ir visišką nesėkmę. Žmonės dažnai rašo: „Vėžė puikiai, kaina 200 eurų“, bet nepaduoda, kad tas vairuotojas atėjo sekmadienį ryte ir girdėjo visą kaimą. Na, o kai kurios rekomendacijos yra tiesiog pirkta reklama. Klausau pažįstamų, ne „Pervežimai Vokietija-Lietuva“ grupėje. Asmeninė patirtis čia vertinama daugiau nei šimtas anoniminių komentarų.

Pinigai ir kainodaros niuansai: persikraustymas iš Vokietijos kainos

Kas įeina į galutinę kainą, o kas – papildomai?

Čia dažniausiai kyla nesusipratimų. Kaina paprastai apima važiavimą ten ir atgal (taip, tu moki už tuščią grįžtamąjį kelią), degalus ir vairuotojo darbą. Bet kėlimas į trečią aukštą be lifto, dėžių surinkimas, senų baldų išvežimas į degalinę – tai viskas papildomai. Visada klausk: „Ar įskaičiuota kėlimo technika?“. Kartais vairuotojai sulaiko daiktus, kol nesumokėsi už tą „paskutinę mylną“.

Ar verta duoti avansą?

Avansas – tai normalu, bet jis neturėtų būti didelis. Paprastai imama 10-30 proc. Jei kas prašo 50 proc. ar 100 proc. iš karto – tai keista. Aš vieną kartą girdėjau istoriją, kai žmogus sumokėjo viską iš karto, o vežėjas dingo (nors vėliau rado, bet nervai buvo sugadinti). Avansas užtikrina, kad vairuotojas tikrai atvažiuos į tavo adresą, o ne nuspręs važiuoti gerti alaus vietoj to.

Kaip mokėti – grynaisiais ar pavedimu?

Pavedimas visada saugesnis, yra dokumentų pėdsakas. Kai kurie vairuotojai Vokietijoje mėgsta grynusius, nes taip lengviau „nepastebėti“ pajamų, bet tau kaip klientui tai rizikinga. Jei kas nors negerai, su banku lengviau ginčytis. Be to, ne visada patogiaus gauti didelę sumą grynaisiais iš bankomato Vokietijoje – limitai ir mokesčiai kanda.

Ar kaina gali pasikeisti kelionės metu?

Gali, ir tai dažnai nutinka. Pavyzdžiui, jei tu nenurodei, kad turi klavirą, kuris reikalauja specialių juostų, arba jei kelias į tavo namus yra per siauras sunkvežimiui ir tenka krauti ant mažesnės mašinos (tai vadinama perkrauna). Taip pat, jei tu užstringi muitinėje ir vairuotojas privalo laukti valandas ar dienas – laukimo mokestis gali būti didelis. Visada aptarkite šiuos dalykus iš anksto (ypač muitinę).

Kodėl kai kurie prašo mokėti už valandas?

Tai būdinga, kai tu nesi tiksliai, kiek daiktų turi, arba kai reikia labai daug smulkaus darbo (pakuoti, išpakuoti, dėlioti lentynas). Jei turi tik kelias didelias dėžes ir sofą – fiksuota kaina geriau. Jei turi visą butą su tūkstančiu smulkmenų – valandinis dažnai išeiga brangiau, bet vairuotojas nebus skubėti numesti viską į krūvą.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima bandyti, bet ne iki to lygio, kad tave įžeidžia. Jei turi lanksčias datas (gali išvykti trečiadienį vietoj penktadienio), gali paprašyti nuolaidos, nes vairuotojas gali įterpti tave į maršrutą su kitu klientu. Aš pats dažnai taip darau – jei žmogus leidžia man laisvai parinkti laiką, aš galiu nupuolūti kainą, kadangi man nebereikia važiuoti tuščiam.

Pasiruošimas ir pakavimas: patikimas vežėjas padės, bet daug reikia daryti patys

Kur geriausia gauti dėžes Vokietijoje?

Nereikia jų pirkti naujų, nebent turi daug pinigų. Eik į bet kurį prekybos centrą (pvz., Aldi, Lidl, Rewe) ir paklausk sandėlininko. Jie dažnai išmeta idealios būklės dėžes, kurios tiesiog trukdo jiems. Kartais reikia paduoti keletą eurų arbutelio alaus (nelegalu, bet veikia). Taip pat galima pažiūrėti „kleinanzeigen“ portale – ten žmonės dažnai išduoda dėžes nemokamai tik jas išnešus.

Ar turiu pats viską supakuoti?

Gali supakuoti pats, gali pasamdyti firmą, kuri tai daro. Jei pats – naudok kuo storesnes dėžes. Negirdėk, kai sako, kad „mažesnės dėžės lengviau nešioti“ – jei jos per silpnos, dugnas iškirs ir turi indus suskaldys. Aš vieną kartą mačiau, kaip viena klientė supakavo visus akmenis į vieną didelę dėžę... Vairuotojas vos nepasitraukė nugaros.

Kaip saugiai supakuoti baldus?

Jei turi brangius baldus, juos reikia supakuoti į burbuliuką arba storą kartoną. Nekarkasyk su „paprasta plėvele“ – ji plona, o kampai smūgius gauna stipriai. Ypač stalo kampai. Vokietijoje dažnai galima nusipirkti specialias apsaugas kampams (kaina nedidelė). Jei turi senus, jau grynančius baldus – geriau juos palikti Vokietijoje, nes neverta gabenti dulkių.

Kas su daiktais, kurie netelpa į dėžes?

Kėdės, grindys, kilimai – viską tai reikia suveržti juostomis (rinklinėmis). Negalima tiesiog mesti į krovinių skyrių – tai keliaus po visą sunkvežimį. Kilimus geriausia suvynioti vamzdžiu, kad neužsiterštų. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas užmautė plėvę ant sofos, o kitaip nieko nedarė – rezultate ant sofos buvo riebių pėdsakų nuo jo batų. Nuo tada visada sakau – uždaryk viską gerai.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina. Parašyk „Virtuvė“, „Miegamasis“ arba „Lėkštės – smulkios“. Taip vairuotojas (ar tu pats iškraunant) nešios dėžę į reikiamą patalpą, o ne mes ją viską išneš į koridorių ir vėl nešios atgal. Taip pat pažymėk dėžes su „trapiais“ daiktais. Žiūrėk, vairuotojas yra žmogus, jis nekvailys, jei jam parašysi „SIDABRINĖS ŠAKUTĖS“, jis su ja elgsis saugiau nei su dėže „Drabužiai“.

Ką daryti su skysčiais?

Alus, aliejus, skalbimo priemonės – tai blogiausia košė. Jei dėžė su alumi sužings ir išsilieja, viskas kiti bus kvepianti alumi ir klijuota. Geriausia skysčius vežti atskirai, uždarytus į plastikines dėžes arba krepšius. Jei turi brangų vyną, geriau jį vežti su savimi automobiliu, o ne duoti vežėjui. Nors, jei vairuotojas gerbia gerą vyną... (juokauju).

Ar reikia išsirūpinti leidimus statybai?

Jei gyvenami namuose, kur reikia uždaryti gatvę sunkvežimiui, tai tavo reikalas. Vokietijoje tai gali trukti dieną ar dvi. Jei vairuotojas atvažiuoja ir negali užvažiuoti, jis gali paprašyti papildomo mokesčio už laukimą arba nešti daiktus 500 metrų nuo sunkvežimio. Tai tikrai nepatogu, o kartais ir brangu.

Kelionės ir dokumentų tvarkymas: kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos su patikimu vežėju legaliai

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Sutartis (būtinai!), asmens dokumentas, jei reikia – sandėlio raktai. Jei perveži daiktus, kurie nėra tavo (pvz., draugo ar giminaičio), gali reikėti rašytinio leidimo, kad muitinė nebebūtų įkišusi. Taip pat gerai turėti inventoriaus sąrašą – nereikia detalaus, bet „2 sofos, 10 dėžių, 1 šaldytuvas“ pagelbės, jei kažkas dingsta.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei persikraustai į Lietuvą gyventi ilgam (pakeiti adresą), turi teisę atvežti daiktus be mokesčių, jei jui naudojai ne mažiau kaip 6 mėnesius. Bet turi užpildyti deklaraciją. Jei vesi naujus daiktus su etiketėmis, gali tekti mokėti PVM ir veryklą. Geriau nenuimti etikečių iš seno indaplovės, kad muitininkas matytų, kad jis ne iš parduotuvės šiandien nupirktas.

Kas nutinka, jei užstringu muitinėje?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas laukia, laikmačiai sukasi. Jei užstrigi dėl dokumentų trūkumo, turi juos greitai gauti (siųst skanu el. paštu). Jei dėl brangių daiktų – teks mokėti. Aš mačiau atvejį, kai žmogus bandė įvežti 5 metų seną „Harley Davidson“ motociklą kaip naują (kaip tai jis padarė, nežinau), ir jam užkliuvo. Teko daug paaiškinti.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju keleiviu?

Techniškai – ne, jei tai yra krovininis sunkvežimis (daugiau kaip 3,5 tonos). Tai nelegalu ir draudimas neveiks, jei įvyks avarija. Yra specialios „pervežimai su keleiviu“ paslaugos, kurios brangesnes. Aš nerekomenduoju prašyti vairuotojo pasiimti tavęs „kelionės draugo“ – jis gali gauti didelį baudą ir prarasti licenciją. Negerai.

Kiek laiko trunka kelionė iš Berlyno arba Miuncheno?

Iš Berlyno į Vilnių – apie 12-14 valandų važiavimo, su poilsiais tai bus diena. Iš Miuncheno arba Hamburko – ilgiau, gal 18-20 valandų. Nežiūrėk į „Google Maps“, jis rodo greičiau. Sunkvežimiai važiuoja lėčiau, turi daugiau poilsio pertraukų, ir ne visur gali važiuoti. Taip pat reikia laiko pakrovimui ir iškrovimui – tai ne 5 minutes.

Ar vežėjas praneš apie atvykimą?

Geras, patikimas vežėjas visada praneš. Jis skambins iš Lietuvos sienos arba kai bus arti. Jei jis tyliai sustoja prie namų ir pradeda vargti varčiomis – tai blogas ženklas. Aš visada sakau savo vairuotojams: „skambink klientui, net jei jis miega, geriau jį pažadinti negu laukti kieme“.

Kas daryti, jei sunkvežimis sugeda kelionės metu?

Tai retas atvejis su gerais sunkvežimiais, bet nutinka. Tada turi du variantus: laukti, kol jį sutaiso, arba gauti kitą sunkvežimį su perkrauna. Geriausia, kai firma turi atsarginį sunkvežimį. Jei turi tik vieną – gali tekti laukti dieną-dvi. Čia svarbu turėti šiltus drabužius ir maistą, jei užstrigi tarp Kauno ir Marijampolės (ten laukai nebus jaukus).

Buitinės smulkmenos ir problemos, kurių niekas nepasako

Kas su šiukšlėmis, kurios lieka išpakavus?

Dėžės, plėvės, rinklinės – viskas turi eiti į šiukšliadėžę. Neleisk vairuotojui mesti tų dėžių tavo kieme, nebent susitarėm, kad jis jas paims su savimi. Dauguma vairuotojų nori atsikratyti šiukšlių Lietuvoje, kad nevežti tuščios plėvės atgal į Vokietiją. Susitark dėl šiukšlių išvežimo iš anksto, kitur turesi važiuoti į sąvartyną pats.

Ar draudimas apima viską?

Draudimas yra svarbus. Yra „transporto draudimas“ (kai sprogia sunkvežimis) ir „civilinis atsakomybės draudimas“ (kai vairuotojai užlenda ant tavo sofos). Patikrink, ar draudimo suma padengia brangiausią daiktą. Jei turi paveikslus už 10 tūkst. eurų, o draudimas 5 tūkst. – tai problema. Aš vieną kartą mačiau, kaip buvo sudaužytas brangus kriauklės komplektas, o draudimas neapėmė „keramikos“ (buvo nurodyta kito eilutėje).

Kaip elgtis, jei pasigenda daikto iškrovimo metu?

Nepanikuok. Kartais dėžė nukrenta giliau į krūvą arba užkrenta už kitos. Peržiūrėk viską. Jei tikrai nėra – skambink vairuotojui (jis jau gali būti kelyje atgal) ir firmai. Jei dėžės nebuvo sąraše – liksi be daiktų. Todėl svarbu turėt sąrašą. Vieną kartą klientas skundėsi, kad dingęs auksinis žiedas... Aš tą žiedą niekada nematėme (tikrai), tad įrodinėjimai buvo sunkūs.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Vokietijoje tai nėra įprasta, Lietuvoje – labai. Jei vairuotojas padėjo nešti dėžes į trečią aukštą, buvo mandagus ir nieko nesudaužė – 20-50 eurų arbatpinigių (arbatpinigiai) labai pagerins jo dieną. Jis nebus laukęs to, bet tikrai nusprenderia gerai apie tave. Aš pats visada duodu, jei darbas atliktas gerai.

Kas daryti, jei daiktai atvyko drėgni?

Jei buvo lietus, o dėžės nebuvo uždengtos – tai vairuotojo kaltė. Reikia iškart fotografuoti ir nepalikti drėgnų dėžių ilgam, kad nesučiulptų. Rašyk skundą į firmą. Jei dėžės buvo silpnos – tai tavo kaltė. Svarbu iškart patikrinti būklę, kol vairuotojas dar nešvaistės toliau.

Kaip susitvarkyti su parkavimu mieste (pvz., Vilniuje)?

Vilnius ar Kaunas senamiestyje – košmaras sunkvežimiui. Reikia gauti leidimą užimti vietą arba rasti artimiausią aikštelę. Geriausia iš anksto nuvažiuoti pažiūrėti, kur galima sustoti. Jei vairuotojas užstoja gatvę ir gauna baudą – ją mokėsi savininkas (tu). Susitark dėl vietos iš anksto.

Ar galima palikti daiktus sandėlyje kelias dienas?

Taip, dauguma firmų turi sandėlius. Jei atvyksti antradienį, o butą gali tik penktadienį – gali palikti daiktus pas juos. Kaina paprastai nedidelė, už dieną arba už krovinių vietą. Tačiau nepalik ten brangiausių daiktų be poreikio – sandėliai nėra bankų seifai, nors dažniausiai saugūs.

Kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos su patikimu vežėju, jei turi naminį gyvūną?

Naminiai gyvūnai keliauja su tavimi, ne su vežėju. Sunkvežiuose karšta ir garsu, šuniai katės ten patiria stresą. Yra specialios kompanijos, kurios pervežia gyvūnus. Niekada neleisk vairuotojui įsodinti šuns į kabiną, jei jo nėra sąraše – draudimas neveiks.

Na, štai ir viskas apie tai, kaip suplanuoti persikraustymą iš Vokietijos su patikimu vežėju. Svarbiausia – nebijoti klausti ir nedaryti prielaidų. Geriau paprašyti per daug kartų patvirtinti, nei vėliau gailėtis. Sėkmės naujuose namuose ir saugių kelionių autobanu!