Kaip suplanuoti perkraustymą iš Lietuvos į Vokietiją be streso: Vadybininko patarimai

Dirbu tiek, kad jau nebeskačiuoju metų, bet galima sakyti – per šį laiką padariau šimtus, jei ne tūkstančius važiavimų į vakarus. Žmonės visada svajoja apie tai, kaip suplanuoti perkraustymą iš Lietuvos į Vokietiją be streso, bet tiesą sakant, stresas yra tas pats birokatas, tiesiog reikia mokėti jį suvaldyti. Dažnai klientai ateina su paniką akyse, manydami, kad tai kosminis misijos planas, bet visa tai tiesiog smulkus logistikos triukas. Būna, kad viskas vyksta lyt pažiūrėjus, o kartais – o jei, vėl tą sunkvežimį užstringa Kauno rajone, o klientas jau laukia Berlyne su dėžėmis ant galvos. Čia patarsiu, kaip išvengti tų situacijų, kai nori kelti koją į Vokietiją ir viską atlikti taip, kad nereikėtų vartoti vaistų nuo nervų.

Pasiruošimas ir bendri klausimai

Kada realiai reikia pradėti galvoti apie išvykimą?

Nepalikkite visko ant paskutinės dienos. Idealus variantas – pradėti galvoti maždaug mėnesį iki to, kai planuojate išvykti. Aš matau, kad žmonės dažnai susiruošia savaitę iki, o tada prasideda chaosas su dėžėmis. Geriau susitarti su firma iš anksto, nes gerų dienų (ypač savaitgalių) kažką eina ieškoti tą dieną. Viskas užtrunka ilgiau, nei atrodo galvoje.

Ar verta rinktis didžiąsias perkraustymo firmas ar mažus vežėjus?

Čia kaip su lazdelėmis – abu pasirinkimai turi privalumų ir trūkumų. Didelės firmos turi daugiau resursų, bet kainos gali būti aukštesnės, o paslauga labai standartizuota, be jokio sielos įdėjimo. Mažos firmos arba savininkai vairuotojai gali būti lankstesni, jei jums reikia kažką pasidaryti ne pagal instrukciją. Bet rizika ta, kad jei vairuotojas susirgs (kaip tai buvo praėjusį mėnesį su vienu mano kolega), jie gali neturėti ką siųsti pakaitalui.

Kiek laiko trunka pati kelionė į Vokietiją?

Priklauso kur tiksliai važiuojate. Iki Berlyno ar Miuncheno nuo Vilniaus tai gali būti apie 12–14 valandų gryno važiavimo be sustojimų. Jeigu reikia apsilankyti dar kur keliose vietose, tai dar diena prapuola. Nepamirškite, sunkvežimis važiuoja lėčiau nei jūsų „BMW“ greitkelyje, be to, ten dar poilsio laikai reikalingi. Geriau tikėtis, kad atvyks po dienos ar dviejų, o ne per kelias valandas.

Ar galima važiuoti savaitgaliu ar šventę?

Techniškai – galima, bet praktiškai ne visada verta. Vokietijoje sunkvežimiams yra griežti apribojimai važiuoti šventinėmis dienomis, tai mums tenka derinti laiką taip, kad išvykti iš Lietuvos pakaktų prieš šventę. Jei norite, kad vairuotojas atvyktų būtent sekmadienį į vakarienė, tai gali kainuoti papildomai ir bus sudėtingiau surasti tinkamą langą.

Kas daroma, jei oro sąlygos blogos?

Lietuvoje ir Vokietijoje oras gali pasikeisti per valandą. Jei yra stiprus lietus ar sniegas, mes nevažiuojame – saugumas pirmiausia. Kartais klientai pyksta, kad vėluojame, bet geriau vėluoti su gyvu kroviniu nei laiku, bet su sužalotais baldais nukritusiame griovyje. Tas pats su vėju – aš girdėjau istorijas, kad kiaurai apdėtas vabalas virto skraidančia kliūtimi ties Aukštaitija (nepataisyta: buvo Klaipėdoje). Geriau palaukti.

Dėžės, daiktai ir krovimo procesas

Kuo reikėtų dėti daiktus?

Geriausia naudoti standartines dėžes, jas lengviau krauti į vabalą. Aš nerekomenduoju naudoti maišų, nebent tai būtų drabužiai ant kojelės, bet net tuos geriau sudėti į dėžes, kad nesutryptų. Vienas kartą klientas viską įmaišė į juodus šiukšlių maišus ir vat – vairuotojas nežinojo, kur stumdyti, viskas sugriuvo po kelionės. Naudokite kokybiškas dėžes, tai apsimoka.

Ar reikia išardyti baldus?

Didžiąją dalį – taip, būtina. Lovų rėmus, didelius spintas, stalus – visa tai reikia išardyti, kad tilptų į liftą ar kambarį. Palikite surinktas tik tas dalis, kurios tikrai neišardomos arba per didelės (nors tokių beveik nėra). Jei nesate tikri, klauskite mums – paprastai sakome, kas išardyti, o kas ne. Kadangi aš šiandien neesu vietovėje, galiu pridėti, kad geriau pasiruošti daugiau varžtų.

Kas daryti su pačiais vertingiausiais daiktais?

Brangius daiktus – dokumentus, pinigus, vaistus, papuošalus – vežkite su savimi mašinoje. Mes esame atsakingi už krovinių pervežimą, bet jei dingsta maža dėžutė su žiedais, tai tą tikrai nenorime aiškinti su draudiku (juk draudimas nedengia visko). Pasilikite tai pas-save, ramybės bus daugiau.

Kiek dėžių reikės man paprastai?

Sunku pasakyti be apžiūros. Paprastai vienam kambariui reikia apie 10–15 dėžių, bet jeigu turite knygų milžiną, tai gali reikėti dvigubai daugiau, nes knygos sunkios. Geriau turėti papildomų dėžių, negu stovėti ir galvoti, kur įkišti paskutinį virdulį. Perkurkite knygas į mažesnes dėžute, kitaip neiškelsite (tikrai neiškelsite).

Ar reikia pažymėti dėžes?

Labai praverčia. Parašykite ant viršaus, kur eina – „Virtuvė“, „Miegamasis“, arba „Lengvi“. Tai sutaupo laiko vietoje, nes mums nereikės kiekvieną atidaryti ir klausti „kas čia per gėrybė?“. Ypač jei dėžės daug, tai tas pažymėjimas išgelbėja nuo šizofrenijos paskutinėje kelionės stadijoje.

Ar jums atsivežite dėžių?

Dauguma firmų tai daro, o mes taip pat. Galite pasiimti iš mūsų ankščiau, kad spėtumėte susirinkti, arba mes atvežame į krovimo dieną (tik jei turime laiko). Dėžių kaina dažnai įeina į paslaugą, bet kartais tektų papildomai sumokėti – geriau pasiklaustyti iš anksto.

Kas su technika – šaldytuvais, skalbyklėmis?

Visada reikia išleisti vandenį iš šaldytuvo, kitaip jis perpyls per visą vabalą, kai paslys į šoną, o tada kvapas bus toks, kad ką nors valgyti nebebus. Skalbyklę reikia užfiksuoti, kad „šokinėtų“ mažiau (nors man nelabai patinka, kai jos šokinėja). Jei nesate tikri, kaip tai padaryti, paieškokite instrukcijų interne, mes už tai neatsakingi.

Ar reikia ištuštinti spintų turinį?

Taip, tuščios spintos lengviau perkelti ir mažiau tikėtina, kad jos subyrės. Palikite tik drabužius ant kabyklų, tai patogu, nes yra specialios dėžės su strypais. Jei paliksite knygas viduje, gali iškristi dugnas per pakelį, o tai tikrai nustebsite gavę ataskaitą apie žalą.

Kainos, mokėjimai ir sutartys

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina priklauso nuo krovinio tūrio, atstumo ir darbo valandų. Kartais įeina ir lifto naudojimas (jei toks yra). Nereikia manyti, kad kainos yra atsitiktinės – mes skaičiuojame degalus, mokesčius ir darbo užmokestį. Jei kaina atrodo per žema, tikrai kažką slepia – gali būti, kad prie jūsų durų neatvažiuos joks sunkvežimis, o tik senas „Gazelė“ kabrioletas.

Ar reikia mokėti užsakymo mokestį (depositą)?

Dauguma firmų to nereikalauja, jei tai ne labai sudėtingas ar brangus siuntinys. Bet geriau būti pasiruošusiam, kad gali reikėti padengti kurą iš anksto arba palikti kokį užstatą, kad tikrai, tikrai, tikrai (tikrai) nesumetėte į krūmus. Viskas aptariama susitikime arba telefonu.

Kada reikia apmokėti paslaugą?

Standartiškai – gavus daiktus naujojoje vietoje arba iš karto po atvykimo. Nėra nieko blogo, jei sumokėsite iš kadrą, tik įsitikinkite, kad viskas tvarkingai ir niekas nebuvo sulaužyta kelyje. Mes ne bankas, todėl mums reikia pinigų iškart apmokėti vairuotojus ir degalus.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia nešti daiktus į aukštą be lifto?

Žinoma, kainuoja. Nešti sofas penktu aukštu laiptais nėra lengvas užsiėmimas, o mūsų darbuotojai nėra kalnų ožiai. Paprastai kainiuojama už kiekvieną aukštą ar už papildomą valandą darbo. Jei galite, išsinuomokite liftą arba pasirinkite butą su liftu – tai išgelbės jūsų piniginę ir mūsų nugaras.

Ar į kainą Įskaičiuojamas draudimas?

Pagal įstatymus, kroviniys turi būti apdraustas, bet sumos gali būti labai skirtingos. Paprastai tai standartinės normos, o jei turite ką nors ypatingai brangaus (to tūkstančio eurų paveikslą), tai apie tai reikia pasakyti iš anksto. Draudimas yra tarsi nuobauda už blogą dėmesį – tikimės, jo mokėti nereikės.

Dėl ko gali padidėti galutinė kaina?

Dėl nenumatytų dalykų – pvz., jei vairuotojas turi laukti valandą prie rūsių, kol jums surandamas raktas, arba jei rūsiai yra labai toli nuo mašinos. Taip pat, jei pasikeičia krovinio kiekis (tada nebelieka vietos vebale). Tokiu atveju, mes paprastai įrašome papildomų valandų mokestį, be jokio diskonto.

Kas jei aš atšaukiu paslaugą paskutinę minutę?

Jei mes jau esame kelyje arba pasiruošę važiuoti, tai teks susimokėti bent užvažiavimo mokestį arba atsisakyti mokestį, nes mes negalime tiesiog pasukti atgal be nuostolio. Profesionalumas reiškia ir gero žinojimo kada galima atšaukti.

Ar priimate kreditines korteles?

Dauguma mūsų partnerių priima, bet visada geriau pasiruošti grynlius, ypač Lenkijoje ar Vokietijoje kai kurie vairuotoja vis dar mėgsta grynus pinigus. Galima pirmiausia susitarti dėl mokėjimo būdo, kad nebūtų keblu vietose kur nėra interneto.

Dokumentai, Vokietijos niuansai ir kitos bėdos

Kokius dokumentus reikia turėti išvykstant?

Pagrindinis dalykas – asmens dokumentas (pasas arba ID kortelė). Jei vežate ne savo daiktus arba ypatingai brangius krovinius, gali reikėti jų sąrašo ar virtinių (prekių). Be to, patartina turėti su savimi ir sutartį su mumis, jei pasitaikytų patikros kelyje (nors retai, bet būna).

Ar reikia eiti per muitinę?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES, muitinės formalumų nėra, bet dėl tų pačių nelegalių migrantų krizių, pasienio kontrolė gali sustabdyti ir tikrinti ką vežate. Jei tik asmeniniai daiktai, tai nėra problema, bet jei vežate prekes verslui, tai tuomet reikės deklaruoti. Mes ne muitinės tarpininkai, todėl tokių klausimų geriau klausti muitinės.

Ką daryti su paštu ar siuntiniais, kurius dar laukiu?

Geriau užsisakyti peradresavimą paštu, o ne mums leisti juos gabenti, jei jų daug. Mes gabename krovinius, o ne pašto siuntas, ir jei bus per daug vokų, gali būti problema su draudimu. Vokiškas paštas (Deutsche Post) turi gan patogias paslaugas tokiems atvejams.

Ar galima vežti alkoholį iš Lietuvos į Vokietiją?

Kaip asmeniniai daiktai – taip, tam tikras kiekis. Bet jei bandysite vežti dešimt degtinių dėžių „parduotuvei“, tai gali būti priskirta prekybai. Aš asmeniškai niekada nesupratau, kodėl žmonės vežia tiek skysčių, verčia tik pasakyti, kad Vokietijoje alus ir vynas nėra tobulo, bet kiekvienam savo.

Ar turiu registraciją Vokietijoje prieš atvykstant?

Jums tikrai verta turėti adresą, kur kelsite, nes vairuotojas negali važinėti ratu ir ieškoti, kur you statyti daiktus. Be to, registracija (Anmeldung) reikalinga ir pačiam gyventi legaliai. Mes negalime jums leisti apsigyventi be registracijos, tai ne mūsų žaidimas. (Nors kai kurie klientai bando apsieiti be to, bet vėliau verkia).

Kaip elgtis su parkavimu Vokietijos miestuose?

Tai baisiausia košmarė. Vokietijoje griežtos taisyklės, o už stovėjimo bilietą ne sumokėjimą gali parasyti didelę baudą. Mums reikia vietos sunkvežimiui, o ne mašinėlei. Geriausia提前 pranešti, jei yra galimybė pastatyti kieme, arba pasirūpinti leidimu gatvėje. Neparkuokite „vabalų“ ant žaliosios zonos – greičiau parvers.

O šunį ar katę galima vežti su savimi?

Taip, bet ne vabalo bakelyje. Gyvūnai turi važiuoti keleivinėje kabinoje su savininku arba specializuotoje transporto priemonėje. Mes negalime imti atsakomybės už jūsų gyvūną, jei jis nusibos arba išbėgs (o aš girdėjau, kaip vienas šuo pabėgo ties Kolną ir buvo radamas po trijų dienų). Pasirūpinkite antkeliu ir vandens.

Ką daryti, jei dėžė dingsta kelyje?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tuomet iš karto pradedame ieškoti, skambome vairuotojui ir tikriname vaizdo įrašus. Jei dėžė tikrai dingsta, mes turime draudimą, kuris turėtų padengti nuostolius. Tačiau patarkiu – neįkiškite visų pinigų į vieną dėžę, išskirstykite riziką.

Ar reikia tikrinti vairuotojo dokumentus?

Ypatingai nereikia, jei dirbate su patikima firma, bet niekas nedraudžia pasitikrinti ar jis tai vairuotojo pažymėjimas ir ar mašina yra apdrausta. Aš pats būčiau ramus, jei žinau, kad mane veža profesionalas. Paprastai viskas tvarkoje, bet visada yra išimčių (kaip tas vienas vairuotojas Varšuvoje).

Kas dažniausiai suklaidina klientus vokiečių kalboje?

Pats svarbiausiai – „Anmeldung“, „Einwohnermeldeamt“, „Abfall“ (šiukšlių išvežimas). Tas siaubingas biurokratijos kalbos supratimas gali sukelti daugiau streso nei pat perkraustymas. Geriausia turėti vertėją arba draugą, kuris kalba vokiškai, padės pažiūrėti sutartis ir susitarti su namų ūkiu.

Ar galiu užsisakyti papildomą pagalbą vietoje?

Taip, jei reikia padėti surinkti baldus arba išnešti dėžes į skirtingas kambarius, mes tai galime padaryti už papildomą mokestį. tiesiog reikia aptarti iš anksto, nes vairuotojas gali turėti kitą užduotį tą dieną. Mes ne robotai, mes taip pat pavargstame.

Ką daryti su senais daiktais, kuriems nebera vietos?

Geriausia juos atiduoti drabužių surinkimo punktais arba išmesti dar Lietuvoje. Neapsimokės vežti seną sofą į Vokietiją, jei ten tik išmesite į konteinerį, už kurį reikės mokėti. Vokiai moka už kiekvieną išmetą kubą šiukšlių, tai tai brangu (skelbias).

Kodėl taip daug žydų (žmonių) važiuoja į Vokietiją?

Nes ten yra darbas ir geresnės algos, o parduoti butą Lietuvoje gaunate pinigus, kurių užtenka pradėti gyventi nuo nulio. Nors kainos ten didelės, bet ir galimybės didesnės. O mes tik padarome tą pirmąjį žingsnį – pervežame jūsų gyvenimą į naują vietą.

Ar dažnai nutinka, kad klientai pamišsta būdami vokiečių namuose?

Ne pamišta, bet kartais būna šokiruoti dėl kainų ar taisyklių. Vienas klientas skambino ir verkė, kad už vandenį reikia mokėt 5 eurus. Mes tiesiog įvežame daiktus, o prisitaikyti turite patys (nors kartais pravers patarimas).

Pabaigos pastabos

Visas šis procesas gali atrodyti kaip mazgas, kurį sunkiau išspręsti, bet jei susitvarkysite su dėžėmis ir dokumentais iš anksto, viskas vyks sklandžiau. Niekas nesako, kad kaip suplanuoti perkraustymą iš Lietuvos į Vokietiją be streso yra lengva, bet su tam tikru patirtimi (ir mano patarimais) jums tikrai pavyks išvengti šiurkščių niuansų. Sėkmės naujuose namuose Vokietijoje, ten visada yra kaip gerti alų ir valgyt kepta mėsą, tai viskas sugryžta į savo vietas.