Kaip suplanuoti dalių ir baldų transportavimą į Vokietiją? Vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, kasdien sužinau kažką naujo, arba tiesiog vėl įsitvirtinu nuomone, kad žmonės mėgsta daryti viską savo galva. Vokietija – mūsų pagrindinė kryptis, ekonomikos variklis, tačiau ir ten pasitaiko visokių nesusipratimų, ypač kai kalbame apie ne standartinius konteinerius, o ganėtinai jautrius daiktus. Dažnai klientai klausia, kaip suplanuoti dalių ir baldų transportavimą į Vokietiją, kad nebūtų nervų ir prarastų pinigų. Tiesą sakant, čia nėra jokia rocket science, bet reikia kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Buvo laikai, kai mes tiesiog užkraudavome viską į kėbulą ir važiuodavome, bet dabar taisyklės griežtesnės, o keliai užimtesni. Štai kas manau kaip veteranas, kuris matė ir nulūžusias kojas nuo sofų, ir sprogusias padangas pakrovimo metu.

Dokumentai ir biurokratinis "šou"

Kokie dokumentai iš viso reikalingi paprastam siuntai?

Žinote, dažniausiai problema ne tame, kad trūksta dokumentų, o kad jie parašyti neteisingai. Jums tikrai reikės sąskaitos-faktūros ir pakavimo sąrašo (packing list), o jei gabenate automobilių dalis, tai dar ir VIN kodo detaliavimo. Vokietiai yra labai griežti dėl dokumentų tikslumo, todėl jei sąskaitoje parašysite "baldai" vienu eilučiu, o vežiate brangų vintage seklyčią, gali kilti problemų muitinėje (nors Vokietija ir ES, bet kontrolės vyksta). Be to, būtinas CMR konosamentas, kurį vairuotojas pasirašo įsėdamas į kabiną. Be šio lapelio jis tiesiog neišvažiuos nuo sandėlio, tai nėra jokia opcion.

Ar tikrai reikia anglų ar vokiečių kalbos dokumentų?

Geriau turėti vokiškai, bent jau pagrindinius dalykus. Aš pats kalbu tik lietuviškai ir truputį rusiškai su vairuotojais, bet dokumentai – tai šventasis dalykas. Jei atvežite siuntą į Miuncheną ar Hamburgo uostą su lietuviškais aprašymais, vietinis logistikos vadybininkas gali tiesiog nuspausti nosį ir padėti viską į "laukiamojo" eilę. Vokietijos klientai dažniausiai pageidauja, kad viskas būtų suprantama iš karto, todėl verta investuoti šiek tiek laiko į vertimą arba bent pažymėti prekių pavadinimus angliškai. Nekelkite man klausimų dėl to, kodėl taip – tiesiog taip jau susiklostė rinka, ir mes ten svečiai.

Kodėl vairuotojas visą kąą klausia apie krovinių vertę?

Tai jums ne pavogti nori, o įrašyti į draudimo polisą. Esu matęs situacijų, kai klientas sako "velnias žino kiek tai kainuoja, 50 eur", o tada, kai sunkvežimis užsidegia (nepašokinėkite, tai tik hipotetiškas atvejis), draudimo kompanija sumoka... tas 50 eurų. Vokietijoje kainos didelės, o jei vežote brangias detales ar designerio baldus, reikia deklaruoti realią vertę. Aš asmeniškai visada liepiu vairuotojams patikrinti, ar sutampa skaičiai, nes kitaip vėliau su manimi kalbos nebus, o su jumis – teisme.

Kas daryti, jei trūksta koks nors duplikatai ar dokumentas pasilikęs Lietuvoje?

Ojoj, tai buvo viena keisčiausių situacijų prieš penkerius metus. Vairuotojas išvažiavo, o CMR liko ant stalo biure. Išsigandome visi, nes Vokietijoje gavėjas atsisakė priimti krovinių be originalo. Teko skubiai skanuoti ir siųsti el. paštu, o tada dar ir kurjeriu perduoti į kitą sunkvežimį, kuris važiavo tą pačia kryptimi. Dabar visada turiu elektronines kopijas debesyse. Jei nutiko taip pat jums – nedelskite, skambinkite brokeriui arba dispacheriui, kitaip krovinys gali štampuoti pasienyje arba tiesiog grįžti atgal.

Ar sunku gauti EX1 numerį jei reikia (nors Vokietija ES)?

Na, techniniu požiūriu tai nebe EX1, o eksporto deklaracija, kurią dabar dažniau darome elektroniniu būdu iš anksto. Bet jei jūsų vairuotojas senas mokyklinis ir jis stovi pasienio punkte su popieriumi, gali būti bėdų. Vokietijos pareigūnai dažnai net nebeleidžia pravažiuoti be tos žalios spalvos "skambučio". Geriau viską užtikrinti iš anksto per savo logistikos partnerį, kad vairuotojas tiesiog parodytų kodą telefone. Paprasta? Taip. Ar visada taip daroma? Ne, žmonės vis dar užmiršta iki paskutinio momento.

Kainos, pasirinkimas ir realybė

Kodėl kainos taip svyruoja? Vakar paskambino, sakė viena, šiand – kita?

Kainos formuojasi ne iš oro. Tai priklauso nuo kuro, kuris dabar brangesnis nei mano pirmasis automobilis, ir nuo galimybių paimti krovinių atgal iš Vokietijos. Jei mes paimame jūsų siuntą į Berlyną už 300 eurų, bet negalime surasti grįžtamojo krovinio, mums nuostolis. Todėl kaina gali šoktelti priklausomai nuo to, ar randame "kampą" ar ne. Taip pat įtakos turi sezonas – prieš Kalėdas viskas brangsta, nes visi veža dovanas ir alkoholį (legaliai, tikrai legaliai).

Ar verta rasti vairuotoją per "Facebook" grupes?

Žinau, ką sužinosite. "O, giliau už 150 eurų nuvežė". Taip, tik vėliau jis dingo su jūsų sofa arba pareikalavo dar 200 eurų už "iškrovimą", kai buvo prieš pat namus. Aš nesiūlau niekieno įžeidinėti, yra gerų savanorių, bet profesionalios kompanijos turi draudimą, sutartis ir atsakomybę. Kai kažkas nueina blogai su dalių transportavimu į Vokietiją (o tai nutinka dažnai), iš fermošo nieko neprigausite. Geriau sumokėti daugiau, bet miegoti ramiai.

Kaip apskaičiuoti tūrį, jei aš turiu keletą dėžių ir vieną ilgą detalę?

Čia dažniausiai kliūtis. Žmonės sako "aš turiu mažai daiktų", o paskaičiuojant išėja 4 kubinius metrus, nes ta viena ilga detalė (pvz., sofos pagalvėlė ar vamzdis) užima vietą visame korpuse. Reikia matuoti kiekvieno daikto ilgį, plotį ir aukštį. Nežiūrėkite į tai kaip į matematikos pamoką, tiesiog sukurkite lentelę. Vokietijai svarbu, kad krovinys būtų optimizuotas, kitaip jums siųs "vietos užimimo mokestį" (LDM), o tai gali kainuoti brangiau nei pati siunta.

Kas tas "paskutinis kilometras" ir kodėl jis toks brangus?

Vokietijoje miestuose yra griežti eismo ribojimai sunkvežimiams. Jei reikia važiuoti į centrą, reikia leidimų, o aikštelės ten tokios mažos, kad vairuotojas gali tiesiog nepriartėti prie namų. Tuomet reikia kvieti mažesnę mašiną su "kranu" arba įrankiais. Tai kainuoja. Nemanau, kad reikia kaltinti vairuotojus, jie tiesiog negali važiuoti tais siaurais takeliais, kuriais važinėjate "Volkswagen Golf" automobiliais. Planuodami dalių ir baldų transportavimą į Vokietiją, visada tikrinkite, ar didelis sunkvežimis gali privažiuoti prie adreso.

Ar galima mokėti tik atvežus?

Na, tai priklauso nuo to, ką reiškia "atvežus". Jei jūs esam pažįstami 20 metų, galbūt ir aš padarysiu išimtį. Bet standartiškai – ne. Mums reikia sumokėti degalams iš anksto, ir mūsų vairuotojams nereikia stovėti prie jūsų sandėlio ir laukti, kol gavėjas per kelias dienas pervings pinigus. Paprastai imamas avansas arba mokama pagal sutartį (pvz., 7 dienų terminu). Verslas yra verslas, o ne labdara, nors aš irgi myliu, kai viskas vyksta sklandžiai ir be įniršio.

Pakavimas, kroviniai ir "nelaimingi atsitikimai"

Ar galiu vėžti baldus be dėžės, tik su plėvele?

Galite, bet aš garantuoju, kad atvyks su įbrėžimais. Sunkvežimyje yra vibruojama, o kai vairuotojas staigiai stabdo (o Vokietijoje visur važiuoja greitai), baldai gali susidurti su metalinėmis sienelėmis ar kitais krovinais. Buvau matęs, kaip puikios virtuvės komplektas atvyko su nulaužtu kampu, nes buvo uždėtas tiesiog ant paletės. Naudojite stiresnes dėžes, o tada užvyniokite plėvele. Tai paprasta taisyklė, kurią visi pamiršta, kol nesusidaro žalos.

Kaip susitvarkyti su automobilių dalimis, jos visada purvos?

Jei dalys yra naudotos, jos tikrai bus su alyva ir purva. Vokietijos sandėlių darbuotojai nekenčia, kai jų švarios grindys užteršiamos. Būtinai uždėkite ant grindų (tai yra ant paletės) storą popierių ar skudurą. Aš vieną kartą gaviau skundą, kad ištekančios alyvos užterš� visas kitas dėžes su drabužiais. Buvo baisiai, teko kompensuoti nuostolį. Taip pat, jei dalys smarkiai sužalotos, užfiksuokite tai nuotraukomis prieš pakrovimą, kad vėliau kaltinimų neiškiltų.

Kas daryti, jei daiktas netelpa į liftą ar duris Vokietijoje?

Tai klasika. Klientas sako "viskas telpa", o priešais vokišką namą stovi didelė spinta, kuri neina pro 80 cm duris. Prieš išvežant reikia išmatuoti ne tik spintą, bet ir pravažiavimus (tai yra liftus ir laiptines). Aš asmeniškai visada klausiu: "Jūs tikrai matavote?". Kartais reikia išardyti baldus vietoje, o tai užtrunka valandą, dvi, ir vairuotojas pradeda verkti, nes jam skubėja į kitą užsakymą. Planuokite išardymą iš anksto.

Ar saugu krauti įvairius dalykus į vieną sunkvežimį?

Taip, tai vadinama "susitelkimu" arba grupiniu krovininiu transportu (groupage). Bet rizika ta, kad jei viršuje jūsų dėžėje yra kojinės, o apačioje 500 kg svarmenų, kojinės taps plokščiomis. Reikia aiškiai pažymėti, kas yra "lengvas" ir kas "sunkus", o mūsų ekspeditoriai arba vairuotojai sumontuos viską teisingai. Neklauskite manęs, kodėl vienas klientas užkrovė ploną stiklą po 100 kg maisų su cementu (tai buvo labai blogai, stiklas sudūžo į gabalėlius).

Ką daryti, jei atvykęs radau daiktą sulaužytą?

Pirmiausia – nerašykite pranešimo vairuotojui, kad "viskas gerai". Pažymėkite defektus CMR dokumente (tai yra tą lapą, kurį minėjau anksčiau). Be to, darykite nuotraukas tą pačią minutę. Jei pasirašysite, kad viskas tvarkoje, vėliau įrodyti, kad spinta sulaužyta kelionės metu, bus beveik neįmanoma. Esu matęs, kaip žmonės prarado tūkstančius eurų tik todėl, kad nusprendė būti "malonūs" ir nepagailojo 5 minučių apžiūrėti siuntą.

Ar reikia rūpestis dėl temperatūros? Vežu elektrikos dalis.

Jei tai jautrios elektronikos dalys, tuomet taip. Žiemą sunkvežimiuose gali būti šalta, o vasarą – karšta kaip orkaitėje (ypač jei stovi sulaikymo zonoje). Nors dauguma detalių turi atitinkamus sertifikatus, bet ekstremalių temperatūrų vengtume vertėtų. Aš vieną kartą gaviau siuntą su vaizdo plokštėmis, kurios buvo laikomos -15 laipsnių šalyje, keletas jų nebeužsileido. Nurodykite pakuotojui, kad reikia termo dėžės, jei tai kritiška.

Specifika: Vokietijos realijos ir vairuotojai

Kodėl vairuotojai taip ilgai nieko neatsako telefone?

Jie nevažiuoja su telefonu rankose, tai ES yra nelegalu (ir Vokietijoje baudos didelės). Be to, jie gali būti miegojo režime arba tiesiog pailsinti. Nekreipkite pykčio į juos, jei jie nesilaisvina po 5 minučių po jūsų skambučio. Geriau rašykite žinutę, kurią jie perskaitys sustoję. Dar geriau – susiderkite su savo logistikos koordinatoriumi, kad jis būtų tas ryšys. Mane patių nervuoja, kai klientai muša vairuotojams į telefonus, kol šie vairuoja po autostradą.

Ar tikrai reikia leidimo važiuoti į miesto centrą (Umweltzone)?

Absoliučiai taip. Vokietijos miestuose yra "žaliosios zonos". Jei vairuotojo sunkvežimis neturi atitinkamos žalios kortelės (Umweltplakette), jis negali važiuoti į centrą. Gaus didelę baudą, o jums teks išsiimti daiktus iš miesto ribų. Patikrinkite savo adresą – jei jis yra "green zone" zonoje, praneškite iš karto. Mes tenka kartais samdyti mažesnę "Euro 6" mašiną, kad galėtume įvažiuoti be baimės.

Kas nutinka, jei vairuotojui sugenda mašina Vokietijoje?

Tai įvyksta. Vokietijos keliai greiti, bet ir sunkvežimiai sensta. Tada mes kviečiame vietinę pagalbą. Gali užtrukti valandą, gali dieną. Viskas priklauso nuo gedimo. Būkite kantrūs. Nenorėčiau, kad jums atsitiktų kaip vienam mano klientui, kuris skundėsi, kad jo dalys pavėlavo dviem dienoms dėl pūsle ant rato. Vairuotojai taip pat žmonės, jie nenori stovėti šalia kelio prieš Kelną.

Ar galima siųsti maistą arba cheminius produktus?

Maistas, jei tai nekomercinis kiekis (kaip dovana močiutei), dažnai galimas, bet reikia deklaruoti. Chemija – tai visiškai kita istorija. Reikia ADR sertifikatų ir specialios pakuotės. Nebūkite kvaili ir nebandykite įkišti balonų su dažais tarp baldų "tie, kas matys, tas mirs". Vokietijos pareigūnai turi specialius jutiklius, o baudos už tai gali sunaikinti visą jūsų verslo pelną. Aš asmeniškai nedraudžiu tokio siuntimo be konsultacijos.

Kaip elgtis, jei vokiškas gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Vokietijos firmos yra griežtos – jei dokumentuose nėra sutarta, kad jie turi iškrauti, jie gali tiesiog nepriimti. Tada vairuotojas važiuoja atgal arba į mūsų sandėlį Frankfurte, o jums tenka mokėti dvigubą kelią. Visada patikrinkite, ar gavėjas tikrai laukia ir ar jis žino apie pristatymą. Paprasčiausias dalykas – pasiųsti jam el. laišką su "Hei, važiuoja krovinys, numeris XYZ", gelbėja nervus.

Ar saugu siųsti brangius daiktus (tai yra juvelyrinius ar vertybes)?

Mums reikia specialių draudimų ir, žiauriai sakant, ginkluoto lydinčio (nors tai retas atvejis Lietuvos-Vokietija maršrute). Tačiau aš asmeniškai nesiūlau vežti tūkstančių eurų vertės daiktų paprastame krovežyje be ypatingų priemonių. Rizika per didelė. Ypatingai jei tai smulkios detales. Geriau pasinaudokit kurjerių paslaugomis, kurie specializuojasi vertybių pervežime. Nekelkite mums į galvą tok idėjų.

Pabaigos ir išvados

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka visa procedūra?

Nuo to momento, kai paskambinate man, iki to momento, kai vokiečiai pasirašo dokumentus, gali praeiti nuo 3 iki 7 dienų. Viskas priklauso nuo to, ar reikia rinkti grupinę siuntą, ar tai iš karto išvažiuoja. Neskubėkite, stenkite suplanuoti dalių ir baldų transportavimą į Vokietiją bent savaitę iki to, kai tai reikia gavėjui. Skubėjimas dažnai kainuoja brangiau ir su daugiau klaidų.

Kokia pagrindinė patirtis po šių metų?

Pagrindinė patirtis tokia – visada tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam (pasižiūrėkite, kaip aš čia išmintingai parašiau, nors tiesą sakant dažnai tiesiog tikiu, kad važiuotojas nenuvirs). Rūpinkitės dokumentais ir pakavimu, o likusią dalį palikite mums. Vokietija nėra Marsas, ten vežama kasdien po tūkstančius tonų prekių, todėl jei visi daromi savo darbą gerai, viskas vyksta sklandžiai. Sėkmės kelyje (tikrai ne užsispyrus).

Ar verta viską daryti patys?

Jei turite vieną dėžutę ir geresnį draugą vairuotoją – galima. Jei kalbame apie verslą, baldų saloną ar detalių sandėlį – ne. Laikas yra pinigai, o jūsų nervai kainuoja dar daugiau. Pasiduokite profesionalams, kurie žino, kokia yra pagrindinė frazė "Ein, Ein, Aus" (įleisk, įleisk, išleisk) tame šiaurės kelyje. (Tiesiog juokauju, bet dalis tiesos yra).

Galutinis patarimas

Būkite drąsūs klausti, kai kažką nesuprantate. Geriau paprašyti paaiškinti dešimt kartų, kas yra tas inkoterms, negu vėliau mokėt už klaidas. Mums logistikos specialistams patinka, kai klientas aiškus ir supranta procesą. Tada ir mes galime dirbti efektyviau. Sėkmės planuojant savo siuntas!

Išvada

Viso šio šurmulio ir tūkstančių nuvažiuotų kilometrų esu įsitikinęs vieno – sėkmė slepiasi smulkmenose. Kai sužinosite, kaip suplanuoti dalių ir baldų transportavimą į Vokietiją ne tiek pagal vadovelius, kiek pagal gyvenimo patirtį, kelionė taps daug ramesnė. Niekas nesako, kad nebus nusižeminimų ar pavėlavimų, tai logistika, čia ne idealus pasaulis, bet su gerai paruoštais dokumentais ir sąžiningu požiūriu viskas išsprendžiama. Svarbiausia – nebijoti klausti ir pasitikėti tiems, kas šį kelią važinėja kasdien. Tegu keliai būna lygūs, o vokiški muitininkai – linksmi.