Kaip sumažinti pervežimo išlaidas į Vokietiją?

Per dvidešimt metų logistikos versle mačiau visko: nuo bankrutuojančių įmonių, kurios bandė sutaupyti kiekvieną centą, iki tų, kurios išleido krūvas pinigų visiškai nereikalingiems tarpininkams. Kai kalbame apie krovinių gabenimą į Vokietiją, žmonės dažnai daro tą pačią klaidą – ieško pigiausio varianto, pamiršdami, kad „fura“ su pigiausiu vairuotoju gali kainuoti dvigubai daugiau dėl vėlavimų ar sugadinto krovinio. Aš pats ne kartą esu matęs, kaip vadybininkų pažadai apie „greitą pristatymą“ subliūkšta vos tik krovinys kerta Lenkijos sieną. Šiandien noriu su tavimi pasidalinti tikra patirtimi, kaip iš tikrųjų optimizuoti pervežimo išlaidas į Vokietiją, neaukojant kokybės ir ramybės.

Planavimo subtilybės ir maršrutai

Ar tikrai verta rinktis pilną krovinį (FTL), jei mano siunta nėra didelė?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuriuos girdžiu iš klientų. Jei tavo krovinys užima tik pusę puspriekabės, FTL (pilnas krovinys) yra tiesiog pinigų švaistymas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas iš Vilniaus į Berlyną siuntė pusę paletės ir primygtinai reikalavo atskiros mašinos, nes bijojo, kad „šoferis“ kažką sugadins. Tai kainavo jam apie 1800 eurų, nors LTL (dalinis krovinys) būtų kainavęs vos 250 eurų. Žinoma, daliniuose kroviniuose yra rizika, kad prekės bus perkraunamos terminaluose, bet jei pakuotė tvarkinga, tai nėra problema. Visada patariu skaičiuoti tūrio svorį, nes kartais „oro“ vežimas kainuoja daugiau nei patys baldai ar įranga.

Kodėl maršrutas per Lenkiją visada kelia tiek daug galvos skausmo?

Lenkija yra logistikos „butelio kakliukas“. Kiekvieną kartą, kai planuoju maršrutą į Vokietiją, turiu atsižvelgti į tai, kad Lenkijos keliai yra perkrauti, o remonto darbai vyksta nuolat. Jei tavo krovinys skubus, kartais verta rinktis brangesnį maršrutą per Čekiją, nors tai ir atrodo nelogiška. Mano patirtis rodo, kad vėlavimai Lenkijoje yra taisyklė, o ne išimtis. Kartą mano vairuotojas prastovėjo prie Varšuvos 12 valandų dėl avarijos, o klientas jau skambino ir grasino baudomis. Tai yra ta vieta, kur taupymas virsta nuostoliais. Geriau numatyti ilgesnį laiką (na gerai, realiai visada pridedu papildomą dieną), kad išvengtum streso.

Ar verta naudoti tarpininkus, ar geriau ieškoti tiesioginio vežėjo?

Tarpininkai dažnai turi geresnius tarifus dėl didelių apimčių, bet jie prideda savo maržą. Jei esi smulkus verslininkas, tiesioginis vežėjas gali būti geresnis variantas, nes bendrauji tiesiai su žmogumi, kuris vairuoja. Tačiau būk atsargus – mažos įmonės dažnai neturi tinkamo draudimo. Mano praktikoje buvo situacija, kai vežėjas dingo su visu kroviniu, o klientas liko nieko nepešęs, nes sutartis buvo „ant popieriaus“ be jokio juridinio svorio. Visada tikrink CMR draudimą. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Geriau sumokėti 10 proc. daugiau, bet žinoti, kad krovinys apdraustas.

Kaip pakuotė įtakoja galutinę pervežimo kainą?

Tai, kaip supakuosi krovinį, tiesiogiai veikia kainą. Jei krovinys nestandartinis, vežėjai taiko koeficientus. Kartą klientas atsiuntė baldus, kurie buvo supakuoti taip nepatogiai, kad užėmė dviejų palečių vietą, nors realiai tilpo į vieną. Aš jam patariau perdaryti pakuotę, ir kaina krito nuo 600 iki 350 eurų. Tai elementari matematika. Jei krovinys yra „stackable“ (galima dėti vieną ant kito), kaina visada bus mažesnė. Niekada nenaudok per didelių dėžių, jei jose yra daug tuščios vietos. Vežėjai skaičiuoja pagal užimamą vietą grindyse, todėl kompaktiškumas yra tavo geriausias draugas.

Ar verta derėtis dėl kainos, jei siunčiu prekes reguliariai?

Žinoma! Jei turi nuolatinį srautą į Vokietiją, niekada nemokėk „spot“ kainos. „Spot“ kaina yra skirta vienkartiniams užsakymams, kai vežėjas nori greitai užpildyti mašiną. Jei pasirašysi ilgalaikę sutartį, gali tikėtis 15-20 proc. mažesnės kainos. Mano praktikoje buvo klientas, kuris siuntė prekes kas savaitę. Mes sutarėme fiksuotą tarifą, kuris buvo šiek tiek aukštesnis nei rinkos vidurkis vasarą, bet žiemą, kai kainos šoka į viršų, jis mokėjo tą pačią sumą. Tai suteikia stabilumo ir leidžia lengviau planuoti savo kaštus. Tik būk pasirengęs, kad vežėjas irgi norės garantijų iš tavo pusės.

Ką daryti, jei vežėjas vėluoja pristatyti krovinį?

Vėlavimai yra logistikos kasdienybė. Jei tavo krovinys vėluoja, svarbiausia yra komunikacija. Nėra nieko blogiau nei vadybininkų pažadai, kad „jau už valandos bus“, kai mašina dar net nepravažiavo sienos. Aš visada reikalauju realaus GPS sekimo. Jei vežėjas negali pateikti sekimo nuorodos, tai jau raudona vėliava. Kartą mano klientas prarado didelį kontraktą, nes prekės vėlavo dvi dienas. Nuo to laiko aš visada į sutartis įtraukiu punktą apie baudas už vėlavimą. Tai disciplinuoja vežėjus. Tačiau būk realistas – jei kelyje įvyko stichinė nelaimė, baudos nepadės, todėl visada turėk „planą B“.

Ar verta rinktis pervežimą geležinkeliu ar jūra?

Į Vokietiją geležinkelis yra gana populiarus, ypač dideliems kroviniams. Tai pigiau nei autotransportas, bet lėčiau. Jei tavo prekės nėra „just-in-time“, tai puikus būdas sutaupyti. Tačiau jūra iš Lietuvos į Vokietiją dažniausiai neapsimoka dėl trumpo atstumo ir papildomų krovos darbų uostuose. Mano patirtis rodo, kad autotransportas išlieka lanksčiausias. Jei reikia pristatyti prekes į Vokietijos gilumą, geležinkelis gali būti per lėtas, nes paskutinė mylia vis tiek bus atliekama sunkvežimiu. Visada skaičiuok bendrą kainą, įskaitant pristatymą iki durų, o ne tik pagrindinį pervežimą.

Kaip veikia kuro priemokos ir ar jos yra skaidrios?

Kuro priemokos yra didžiausias galvos skausmas. Vežėjai jas dažnai naudoja kaip būdą paslėpti tikrąją kainą. Visada prašyk, kad kuro priemoka būtų aiškiai išskirta sąskaitoje. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vežėjas taikė 15 proc. priemoką, nors kuro kainos rinkoje buvo nukritusios. Kai pasakiau, kad tai nesąžininga, jie greitai „perskaičiavo“. Būk budrus ir stebėk „Brent“ naftos kainas. Jei vežėjas atsisako pagrįsti priemoką, ieškok kito. Tai rodo, kad jie nėra skaidrūs. Geriausia sutarti dėl fiksuotos kainos, kurioje jau įskaičiuotas vidutinis kuro suvartojimas.

Ar verta drausti krovinį papildomai, jei CMR draudimas jau yra?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis turi limitus. Jis dažniausiai skaičiuojamas pagal krovinio svorį, o ne vertę. Jei veži brangią elektroniką, CMR draudimas padengs tik trupinius. Būtinai pirk papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet suteikia ramybę. Kartą mano klientas vežė brangius baldus, kurie buvo sugadinti per avariją. CMR draudimas padengė tik 10 proc. nuostolių. Nuo to laiko aš visada primygtinai rekomenduoju papildomą draudimą. Tai yra investicija į tavo verslo saugumą, o ne išlaidos.

Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę?

Nereikia samdyti 13,6 m ilgio puspriekabės, jei tavo krovinys telpa į „mikriuką“. Mažesnės mašinos yra greitesnės ir pigesnės. Tačiau jei krovinys sunkus, „mikriukas“ gali viršyti leistiną svorį, o tai reiškia milžiniškas baudas Vokietijoje. Vokiečių policija yra labai griežta dėl svorio kontrolės. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas gavo 2000 eurų baudą už 200 kg viršsvorį. Visada tiksliai pasverk krovinį prieš išsiunčiant. Jei nesu tikras dėl svorio, visada renkuosi didesnę mašiną, kad išvengčiau rizikos.

Ar verta naudoti „backload“ (grįžtamąjį krovinį)?

„Backload“ yra pigiausias būdas gabenti krovinius. Vežėjai, kurie grįžta į Vokietiją tušti, yra pasirengę vežti už pusę kainos. Tai puiki strategija, jei tavo krovinys nėra skubus. Tačiau turi būti lankstus dėl laiko. Kartais mašina gali vėluoti dieną ar dvi. Mano patirtis rodo, kad tai geriausias būdas optimizuoti kaštus, jei turi gerą ryšį su vežėjais. Tik niekada nenaudok „backload“ labai brangioms arba labai skubioms prekėms. Tai yra rizikinga, nes vežėjas visada prioritetą teiks savo pagrindiniam klientui.

Kaip vadybininkų pažadai skiriasi nuo realybės?

Vadybininkai dažnai žada „auksinius kalnus“, kad tik gautų užsakymą. Jie sakys, kad mašina bus rytoj, nors realiai ji dar net neįvažiavo į Lietuvą. Aš visada prašau vairuotojo telefono numerio. Jei vadybininkas nenori duoti, tai jau signalas, kad kažkas ne taip. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vadybininkas melavo apie mašinos buvimo vietą tris dienas. Kai galiausiai susisiekiau su vairuotoju, paaiškėjo, kad jis net nežinojo apie krovinį. Visada tikrink informaciją per kelis šaltinius.

Ar verta investuoti į savo transportą?

Tai priklauso nuo tavo verslo masto. Jei siunti krovinius kasdien, nuosavas transportas gali apsimokėti. Tačiau nepamiršk priežiūros, draudimų, vairuotojų algų ir visų kitų kaštų. Dažnai žmonės galvoja, kad turėti savo „furą“ yra pigu, bet realybėje tai yra didžiulis galvos skausmas. Mano patirtis rodo, kad geriau palikti logistiką profesionalams, o pačiam fokusuotis į savo verslą. Nebent tavo logistika yra tavo pagrindinis konkurencinis pranašumas.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei prekės ne iš ES?

Jei veži prekes iš ne ES šalies į Vokietiją per Lietuvą, tai yra sudėtinga. Reikia tinkamai sutvarkyti tranzito dokumentus (T1). Jei padarysi klaidą, prekės bus sulaikytos muitinėje. Mano praktikoje buvo klientas, kuris bandė viską sutvarkyti pats ir prarado savaitę. Visada samdyk profesionalų muitinės tarpininką. Tai kainuoja apie 50-100 eurų, bet sutaupo daugybę nervų ir laiko. Niekada nebandyk „žaisti“ su muitine, nes baudos yra milžiniškos.

Ar verta rinktis „express“ pristatymą?

„Express“ pristatymas yra brangus, bet kartais būtinas. Jei tavo gamybos linija stovi dėl trūkstamos detalės, tai apsimoka. Tačiau dažnai žmonės renkasi „express“ be reikalo. Mano patirtis rodo, kad 80 proc. atvejų „express“ yra tik pinigų švaistymas. Visada klausk savęs: ar tikrai negali palaukti dar vienos dienos? Jei atsakymas „taip“, tada rinkis standartinį pristatymą.

Kaip oro sąlygos įtakoja kainą ir laiką?

Žiemą, kai sninga, viskas stoja. Vokietijos greitkeliai gali būti uždaryti valandoms. Mano patirtis rodo, kad žiemą visada reikia planuoti 20 proc. ilgesnį laiką. Taip pat vežėjai žiemą kelia kainas dėl didesnės rizikos ir kuro sąnaudų. Tai yra faktas, su kuriuo reikia susitaikyti. Niekada neplanuok pristatymo „į minutę“ žiemą.

Ar verta naudoti paletes, ar geriau krauti palaidai?

Paletės yra standartas. Jos leidžia greitai krauti ir saugiai transportuoti. Jei krausi palaidai, vežėjas ims daugiau pinigų už krovos darbus. Mano praktikoje buvo klientas, kuris atsisakė palečių, nes norėjo sutaupyti, bet galiausiai sumokėjo daugiau už krovėjų darbą. Visada naudok europaletes. Tai palengvina visą procesą.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Ieškok rekomendacijų. Niekada nesirink vežėjo tik pagal „Google“ paiešką. Klausk kitų verslininkų. Mano patirtis rodo, kad geriausi vežėjai neturi gražių svetainių, jie turi gerus vairuotojus ir tvarkingas mašinas. Visada prašyk įmonės rekvizitų ir patikrink jų finansinę būklę. Jei įmonė turi daug skolų, geriau su ja nedirbti.

Ar verta naudoti GPS sekimą?

Taip, tai būtina. Šiais laikais kiekvienas save gerbiantis vežėjas turi GPS. Jei vežėjas sako, kad „mes neturime GPS“, tai jau raudona vėliava. Mano praktikoje tai yra pagrindinis įrankis kontroliuoti situaciją.

Kaip elgtis, jei krovinys sugadintas?

Visada fotografuok krovinį prieš kraunant ir po iškrovimo. Tai tavo vienintelis įrodymas. Jei krovinys sugadintas, iškart surašyk aktą. Niekada nepasirašyk CMR be pastabų, jei matai pažeidimus. Tai yra tavo teisių gynimo pagrindas.

Ar verta naudoti draudimo brokerius?

Taip, jie padeda rasti geriausią draudimo variantą. Jie žino visas subtilybes, kurių tu nežinai. Mano patirtis rodo, kad tai atsiperka su kaupu, ypač jei veži brangius krovinius.

Kaip veikia „cross-docking“?

Tai procesas, kai prekės iš vienos mašinos perkraunamos į kitą. Tai greita, bet rizikinga. Jei tavo prekės trapios, venk šito. Mano praktikoje buvo atvejis, kai prekės buvo sugadintos būtent per „cross-docking“.

Ar verta naudoti skaitmenines platformas kroviniams?

Jos yra geros kainų palyginimui, bet ne visada patikimos. Mano patirtis rodo, kad geriau turėti tiesioginį kontaktą su vežėju. Platformos yra geros, kai reikia skubiai rasti mašiną, bet ilgalaikiam bendradarbiavimui jos nėra geriausias pasirinkimas.

Kaip pasiruošti auditui?

Jei tavo įmonė dažnai siunčia krovinius, būk pasiruošęs auditui. Visada saugok visus dokumentus: CMR, sąskaitas, draudimo poliusus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai mokesčių inspekcija tikrino visus pervežimus. Jei viskas tvarkinga, problemų nebus.

Ar verta samdyti logistikos konsultantą?

Jei tavo logistikos kaštai yra dideli, tai apsimoka. Konsultantas gali rasti būdų, kaip sutaupyti 10-20 proc. Mano patirtis rodo, kad tai yra gera investicija, kuri atsiperka per kelis mėnesius.

Išvada

Logistika į Vokietiją nėra raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Svarbiausia – planavimas, skaidrumas ir geri santykiai su vežėjais. Niekada neieškok pigiausio varianto, ieškok patikimiausio. Tikiuosi, kad ši mano patirtis padės tau sutaupyti ir išvengti klaidų, kurias aš pats dariau prieš daugelį metų. Sėkmės tavo versle!